Vilniaus apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. V. ir T. K. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-9638-1040/2022 buvo patvirtinta pareiškėjų A. V. ir T. K. 2022 m. sausio 19 d. taikos sutartis. Šia taikos sutartimi šalys susitarė dėl nepilnamečio vaiko T. K. gyvenamosios vietos nustatymo su motina A. V., taip pat nustatytas T. K. įsipareigojimas teikti išlaikymą nepilnamečiui sūnui ir nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka.

7. Šiuo atveju pareiškėja prašo pakeisti šalių sudarytos taikos sutarties punktą dėl išlaikymo teikimo ir nustatyti, kad išlaikymas turi būti teikiamas pavedimu į suinteresuoto asmens nurodytą banko sąskaitą. CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas. Tam tikrais atvejais dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo. Tokiu atveju pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

8. Šiuo atveju šalys vaiko tėvo teikiamo išlaikymo mokėjimą tvarką susitarė pačios mediacijoje ir sudarė taikos sutartį, kurią teismas patvirtino. Taikos sutartis yra šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau ir CK, 6.983 straipsnio 1 dalis). Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas šalių dispozityvumo principas, teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialiosiomis ir proceso teisėmis. Šalys turi teisę užbaigti civilinę bylą taikos sutartimi bet kurioje proceso stadijoje (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Šalims ginčą išsprendus taikiai tarpusavio nuolaidų būdu sudarius taikos sutartį bei teismui šią patvirtinus, sutartis įgyja res judicata galią (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas) pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo. Taigi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, esant patvirtintai šalių taikos sutarčiai, teismas vienos iš šalies prašymu tokios taikos sutarties negali keisti. Šalys norėdamos keisti sudarytą taikos sutartį turi teisę sudaryti naują taikos sutartį.

9. Apeliacinės instancijos teismas paaiškina, kad CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Taigi jeigu susiklostė situacija, jog nepilnamečio vaiko tėvas taikos sutartyje nustatytu terminu nemoka išlaikymo, pareiškėja turi teisę prašyti teismo išduoti vykdomąjį raštą.

10. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, pagrindo tenkinti atskirojo skundo nėra, todėl jis atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjos A. V. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.