Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Linai Lemežytei - Girčienei,

2018 m. spalio 23 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. B. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus sprendimo ir privalomojo nurodymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja 2018 m. gegužės 25 d. iš Inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Klaipėdos departamentas) gavo 2018 m. gegužės 23 d. privalomąjį nurodymą. kuriame nurodoma, kad pareiškėja iki 2018 m. birželio 6 d. privalo pateikti patikrinimą atliekančiam pareigūnui paaiškinimą raštu ir turimus dokumentus, susijusius su jai priklausančio Pastato statyba. Privalomajame nurodyme taip pat nurodyta, kad Privalomojo nurodymo nevykdymo pasekmės – administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnį.

Pareiškėjos nuomone Komisijos sprendimas yra neteisėtas bei nepagrįstas. Atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 2 straipsnio 2 dalyje aiškiai nurodyta, jog privalomasis nurodymas yra administracinis aktas, todėl ginčo dėl šios aplinkybės negali būti. Privalomasis nurodymas galėtų būti tik tarpinis dokumentas, jei pareiškėja galėtų į jį niekaip nereaguoti ir tai jai nesukeltų jokių materialinių teisinių pasekmių, tačiau jau šio dokumento pavadinimas aiškiai nurodo jo privalomumą ir valdžios prievartinį įgalinimą pareiškėjai vykdyti valdžios funkcijas atliekančio pareigūno nurodymą. Šiame dokumente aiškiai nurodyta, kad Privalomojo nurodymo nevykdymo pasekmės – administracinė atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnį, t. y. bauda nuo šešiasdešimt iki šešių šimtų eurų. Taigi, Privalomasis nurodymas nėra informacinis dokumentas ir jo nevykdymas sukelia labai aiškias teisines pasekmes. Pabrėžtina, kad Privalomajame nurodyme yra nurodyta jo apskundimo tvarka, kas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje keliamą reikalavimą būtent individualiam administraciniam aktui, be to, atsakovė neneigia, kad Privalomasis nurodymas yra privalomas pareiškėjai ir šis dokumentas yra individualus administracinis aktas.

Teisės aktai numato, kad Inspekcija vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, turi teisę teikti fiziniams asmenims privalomuosius nurodymus pateikti visą su statyba susijusią informaciją ir dokumentus, išskyrus tuos, kuriuos pagal kompetenciją gali gauti pati Inspekcija. Pareiškėja pažymi, kad privalomąjį nurodymą surašiusi Klaipėdos departamento pareigūnė neturėjo teisės įpareigoti pareiškėją pateikti dokumentus, kuriuos ji pati privalėjo gauti iš Nekilnojamojo turto registro, todėl pareigūnė atliko veiksmus, nenumatytus Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 5 punkte ir 23 straipsnio 1 dalies 2 punkte, ir tuo viršijo savo kompetencijos ribas. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad minėtos aplinkybės patvirtina, jog privalomasis nurodymas yra neteisėtas bei nepagrįstas.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos R. B. atstovas advokato padėjėjas Visvaldas Petryla nurodė, jog palaiko skundą jame pateiktų motyvų pagrindu, prašo jį tenkinti.

Klaipėdos departamento pareigūnė Dainora Bernotavičienė 2018 m. gegužės 23 d. surašė pareiškėjai Privalomąjį nurodymą, kuriuo nurodyta pateikti paaiškinimą raštu ir turimus dokumentus, susijusius su ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), statyba (statinio statybos projekto, statybą leidžiančio dokumento, kadastrinių matavimų bylos, 2018-01-17 surašytos deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 1, kurios pagrindu statinys įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, kopijas). Pažymi, kad Dainoros Bernotavičienės pareigybės aprašymo, patvirtinto Inspekcijos viršininko 2016 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 1P-638 7.7 punkte nurodyta: „Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo numatytais atvejais viešojo administravimo subjektams ir kitiems asmenims rengia ir teikia privalomuosius nurodymus.“ Atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą, Dainora Bernotavičienė turėjo teisę pareiškėjai surašyti ir pateikti minėtą Privalomąjį nurodymą, kurį Pareiškėja buvo įpareigota įvykdyti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinėje byloje nagrinėjamas ginčas, kilęs dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2018 m. birželio 21 d. sprendimo Nr. 3R2-29(AG2-20/14-2018), kuriuo nuspręsta atmesti pareiškėjos skundą dėl Klaipėdos departamento 2018 m. gegužės 23 d. Privalomojo nurodymo Nr. PN-618 (16.29) panaikinimo, teisėtumo bei Privalomojo nurodymo teisėtumo.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 2.2 ir 4.1 punktuose nurodoma, kad pareiškėjai nuosavybes teise priklauso pastatas – ūkinis pastatas, naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis pareiškėjai ir J. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio adresas (duomenys neskelbtini).

Pajūrio regioninio parko direkcija 2018 m. gegužės 14 d. raštu Nr. 1.7-096 „Dėl tarnybinės pagalbos“ kreipėsi į Klaipėdos departamentą. Minėtame rašte nurodoma, kad žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai pastatytas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas statinys. Teigiama, jog vadovaujantis Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano sprendiniais, minėtame žemės sklype statinių statyba negalima, išskyrus buvusių sodybų atstatymą, todėl prašoma suteikti tarnybinę pagalbą – atlikti tyrimą dėl neteisėtai pastatyto statinio.

Klaipėdos departamentas, atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 14 d. Pajūrio regioninio parko direkcijos raštą, pradėjo tyrimą dėl galimai neteisėtai pastatyto ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoto statinio. Klaipėdos departamento Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus patarėja Dainora Bernotavičienė Privalomuoju nurodymu pareiškėjai nurodė iki 2018 m. birželio 6 d. pateikti paaiškinimą ir turimų dokumentų, susijusių su Pastato statyba – statinio statybos projekto, statybą leidžiančio dokumento, kadastrinių matavimų bylos, 2018 m. sausio 17 d. surašytos deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 1, kurios pagrindu statinys įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, kopijas.

Taigi Klaipėdos departamentas Privalomuoju nurodymu įpareigojo pareiškėją iki 2018 m. birželio 6 d. pateikti paaiškinimą ir visus turimus dokumentus susijusius su Pastato statyba. Priežiūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalis numato, jog privalomasis nurodymas – atskiru teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos nustatytos formos administraciniu aktu teikiamas arba šio Įstatymo nustatytais atvejais kitame administraciniame akte įrašytas teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ar pareigūno įpareigojimas viešojo administravimo subjektui, kitam juridiniam asmeniui ar jo padaliniui, kitai juridinio asmens statuso neturinčiai organizacijai ar jos padaliniui, fiziniam asmeniui, per nustatytą terminą pateikti dokumentus, informaciją, pašalinti teritorijų planavimą ar statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, panaikinti ar pakeisti neteisėtai priimtą administracinį sprendimą, atlikti kitus šiame įstatyme nurodytus veiksmus. Privalomojo nurodymo formą ir įteikimo tvarką nustato teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ir statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos. Priežiūros įstatymo 21 straipsnio 4 punktas taip pat numato, kad Inspekcijos pareigūnai privalo šio įstatymo nustatytais atvejais teikti privalomuosius nurodymus, o Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 4 punkte įtvirtinta nuostata, numatanti, kad Inspekcijos pareigūnas apie numatomą statybos patikrinimą raštu informuoja statytoją, jeigu jo nėra, – vieną iš šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, o prireikus ir kitus statybos dalyvius, pridėdamas privalomąjį nurodymą statybos patikrinimo dieną pateikti Inspekcijos pareigūnui su statyba susijusius dokumentus. Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą darytina išvada, kad Klaipėdos departamentui pradėjus Pastato statybos teisėtumo patikrinimą, jo pareigūnė privalėjo apie numatomą patikrinimą informuoti pareiškėją ir ją privalomuoju nurodymu įpareigoti pateikti Inspekcijos pareigūnui su statyba susijusius dokumentus.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja nesutikdama su Privalomuoju nurodymu 2018 m. birželio 5 d. Komisijai pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti Privalomąjį nurodymą. Komisija sprendimu nusprendė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Sprendime nurodoma, kad skundžiamas Privalomasis nurodymas, kuriuo pareiškėja iš esmės įpareigota per nustatytą terminą pateikti dokumentus, pats savaime nesukelia jai konkrečių materialinių teisinių pasekmių (nurodyme nurodytas terminas iki kada reikia pateikti atitinkamą informaciją bei pareiškėja informuota apie pasekmes to nepadarius), todėl jis laikytinas tarpiniu procedūriniu aktu pagal savo pobūdį nepriskirtinu prie individualiu administracinių teisės aktų, dėl kurių Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka gali būti paduodamas skundas Komisijai. Ginčo objektu galėtų būti tik galutinis sprendimas, o argumentai dėl šio sprendimo priėmimą lėmusio tarpinio administracinio akto teisėtumo bei jo poveikio galutinio sprendimo teisėtumui galėtu būti išdėstyti skunde dėl galutinio sprendimo. Komisija pabrėžia, kad tokia pozicija atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką. Taigi Komisija sprendime konstatavo, kad Privalomasis nurodymas yra tarpinis procedūrinis aktas, pats savaime nesukeliantis teisinių pasekmių, todėl remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencija nutarė pareiškėjos 2018 m. birželio 5 d. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas vertindamas iš esmės analogiško pobūdžio Privalomųjų nurodymų turinį (nurodyme buvo nurodytas terminas iki kada reikia pateikti atitinkamą informaciją bei informuojama apie pasekmes to nepadarius), savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad aukščiau aptarto turinio ir pirminėje statybos teisėtumo patikrinimo stadijoje surašytas Privalomasis nurodymas pateikti dokumentus, susijusius su atliekamu patikrinimu, tėra tarpinis dokumentas, nesukeliantis konkrečių materialinių teisinių pasekmių ir ginčo objektu galėtų būti tik galutinis sprendimas, o argumentai dėl šio sprendimo priėmimą lėmusio tarpinio administracinio akto teisėtumo bei jo poveikio galutinio sprendimo teisėtumui galėtų būti išdėstyti skunde dėl galutinio sprendimo (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-990/2014; 2016 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-572-822/2016 ir kt.).

Vertinant šioje byloje ginčijamo Privalomojo nurodymo turinį akivaizdu, kad jis priimtas vadovaujantis Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 4 punktu ir juo pareiškėjai nurodoma statybos valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai pateikti paaiškinimą bei su statinio statyba susijusius dokumentus iki 2018 m. birželio 6 d. Taigi Privalomasis nurodymas šiuo atveju priimtas pirminėje statybos teisėtumo patikrinimo stadijoje ir yra tarpinis dokumentas, nesukeliantis konkrečių materialinių teisinių pasekmių (nurodyme buvo nurodytas terminas iki kada reikia pateikti atitinkamą informaciją bei informuojama apie pasekmes to nepadarius). Nagrinėjamu atveju ginčo objektu galėtų būti tik galutinis sprendimas, o argumentai dėl šio sprendimo priėmimą lėmusio tarpinio administracinio akto teisėtumo bei jo poveikio galutinio sprendimo teisėtumui galėtų būti išdėstyti skunde dėl galutinio sprendimo. Pastebėtina ir tai, kad pareiškėjos skundžiamas dokumentas iš esmės yra vienas iš procedūrinio pobūdžio veiksmų administracinėje procedūroje viešojo administravimo institucijoje. Teisės aktai įsakmiai nenustato, kad vienas iš minėtų administracinės procedūros ne teisme veiksmų, nustatytų Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme, gali būti skundžiamas teismui, todėl spręstina, kad teismui gali būti skundžiamas būtent administracinis sprendimas, užbaigiantis administracinę procedūrą ir išsprendžiantis klausimą iš esmės arba administracinis sprendimas, neišsprendžiantis klausimo iš esmės, tačiau užbaigiantis administracinę procedūrą. Priešingu atveju, t. y. suinteresuotam asmeniui suteikiant galimybę paduoti skundą teismui dėl bet kurio procedūrinio pobūdžio veiksmo, susidarytų sąlygos nepagrįstai prailginti administracines procedūras ir būtų pažeistas procedūrų operatyvumo reikalavimas (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-572-822/2016.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vieningą teisminę praktiką yra konstatavęs, jog skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 20 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, pažymėjo, kad vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas. Tačiau šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A261-69/2011).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra pažymėjęs, kad nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-143-560/2010; 2012 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-143-2053/2012 ir kt.).

Kaip jau nurodyta šiame sprendime, pareiškėja nesutikdama su Privalomuoju nurodymu 2018 m. birželio 5 d. Komisijai pateikė skundą, prašydama panaikinti Privalomąjį nurodymą. Komisija sprendimu nusprendė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą ir jame nurodė, kad skundžiamas Privalomasis nurodymas, kuriuo pareiškėja iš esmės įpareigota per nustatytą terminą pateikti dokumentus, pats savaime nesukelia jai konkrečių materialinių teisinių pasekmių, todėl jis laikytinas tarpiniu procedūriniu aktu, pagal savo pobūdį nepriskirtinu prie individualiu administracinių teisės aktų, dėl kurių Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka gali būti paduodamas skundas Komisijai. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes akivaizdu, jog Komisija sprendime konstatavo, kad Privalomasis nurodymas yra tarpinis procedūrinis dokumentas, jai pats savaime nesukeliantis teisinių pasekmių, todėl remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencija nutarė pareiškėjos 2018 m. birželio 5 d. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 1 dalis numato, kad skundus (prašymus) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje ikiteismine tvarka nagrinėja Lietuvos administracinių ginčų komisija ir jos teritoriniai padaliniai: Kauno apygardos skyrius, Klaipėdos apygardos skyrius, Panevėžio apygardos skyrius ir Šiaulių apygardos skyrius. Lietuvos administracinių ginčų komisijos teritoriniai padaliniai nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jų veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus (Įstatymo 4 straipsnio 2 dalis).

Kaip jau ir nurodyta šiame teismo sprendime, Komisija 2018 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. 3R2-29(AG2-20/14-2018) pagrįstai konstatavo, jog Privalomasis nurodymas yra tarpinis procedūrinis aktas, kuris pats savaime pareiškėjai nesukelia konkrečių materialinių teisinių pasekmių. Taigi tokių aktų teisėtumo nagrinėjimas nepriskirtinas Komisijai Įstatymo nustatyta tvarka.

Vadovaujantis Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktu Administracinių ginčų komisija priima sprendimą nutraukti bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių ginčų komisijos kompetencijai. Sprendime Komisija nusprendė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą, tačiau pagal Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktą nustačiusi, kad skundas nenagrinėtinas Komisijos, privalėjo administracinę bylą nutraukti. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes bei teisinį reguliavimą Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2018 m. birželio 21 d. sprendimas Nr. 3R2-29(AG2-20/14-2018) naikintinas ir byla nutrauktina.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 1 punktas numato, kad teismas nutraukią bylą jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą konstatuotina, jog administracinė byla dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018 m. gegužės 23 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-618 (26.29) panaikinimo nenagrinėtina nei Komisijos nei teismo, todėl vadovaujantis Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutrauktina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėja skunde reiškia reikalavimą iš atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo inspekcijos prie Aplinkos ministerijos jai priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai.

Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 103 straipsnio 1 dalimi, nutarė nutraukti administracinę bylą dėl Privalomojo nurodymo panaikinimo, kadangi minėtas dokumentas tarpinis procedūrinis aktas, nesukeliantis pareiškėjai materialių teisinių pasekmių. Įvertinus minėtas aplinkybes darytina išvada, jog ginčas nėra išspręstas pareiškėjos naudai, todėl jai patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktu, 107 – 108 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškėjos skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2018 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. 3R2-29(AG2-20/14-2018).

Nutraukti administracinę bylą pagal pareiškėjos R. B. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018 m. gegužės 23 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-618 (16.29) panaikinimo.

Pareiškėjos R. B. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.

Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo dienos, atskirąjį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.