Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-10-05 · Civilinė byla Nr. 2S-1349-524/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-05
Bylos Nr.
2S-1349-524/2017
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-16150-2016-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erika Misiūnienė
Suinteresuotas asmuo
A. S., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
Civilinė byla Nr. 2S-1349-524/2017(Proceso Nr. 2-06-3-16150-2016-3)Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.5.1.; 3.3.2.4.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 5 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens A. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. nutarties, priimtos išnagrinėjus pareiškėjos antstolės A. R. Ž. pareiškimą dėl sprendimo neįvykdymo pasekmių taikymo, suinteresuoti asmenys A. S., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2013-11-05 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-661-890/2013 neįvykdymo pasekmių taikymo, prašydama taikyti sprendime nurodytas pasekmes, t. y. išieškoti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos naudai, 28,96 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną ją skaičiuojant nuo sekančios dienos suėjus savavališkos statybos padarinių pašalinimo terminui iš skolininko A. S.. Nurodė, kad 2016-06-23 surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. S-4422. Skolininkas įrodymų, kad teismo sprendimas būtų visiškai įvykdytas nepateikė.Suinteresuotas asmuo A. S. atsiliepimu su antstolės pareiškimu nesutiko, prašė atmesti. Nurodė, kad ėmėsi visų įmanomų veiksmų, siekdamas pašalinti savavališkos statybos padarinius. Teigė, jog antstolė visiškai neatsižvelgė į tai, kad Palangos miesto apylinkės teismas 2016-11-28 priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-545-588/2016, kuriuo tenkino jo ieškinį dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo be kaimyninio sklypo savininko sutikimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-05-29 nutartimi pareiškimą tenkino. Taikė Palangos miesto apylinkės teismo 2013-11-05 sprendime numatytas pasekmes: skirti atsakovui A. S. 28,96 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną ieškovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, ją skaičiuojant nuo šios nutarties priėmimo dienos.Teismas konstatavo, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai, patvirtina, jog suinteresuotas asmuo A. S. teismo sprendimo neįvykdė – statinio tinkamai neįformino, savavališkos statybos padarinių nepašalino, todėl sprendė, kad yra pagrindas taikyti Palangos miesto apylinkės teismo 2013-11-05 sprendime numatytas pasekmes. Įvertinęs aplinkybę, jog suinteresuotas asmuo A. S. aktyviais veiksmais siekia įteisinti statybas, įteisinti statybas kliudė tai, kad skolininkui įteisinti statybas nedavė sutikimo gretimo sklypo savininkas, teismas padarė išvadą, kad teisinga, protinga ir sąžininga nustatyti, jog bauda skirtina nuo nutarties priėmimo dienos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Suinteresuotas asmuo A. S. pateikė teismui atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-05-29 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimo dėl baudos skyrimo netenkinti. Nurodo, kad aktyviais veiksmais siekė įteisinti statybas. Tuo pagrindu kreipėsi į teismą dėl atitinkamo sprendimo priėmimo. Teigia, kad pareiškėja siekia formalaus rezultato - nubausti suinteresuotą asmenį bet kokia kaina neatsižvelgiant į realiai egzistuojančias faktines aplinkybes. Pažymi, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nebendradarbiauja su suinteresuotu asmeniu geranoriškai ir to pasėkoje yra užvesta vykdomoji byla. Esant tokioms aplinkybėms, teismas turėjo įvertinti tiek Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos elgesį visoje šioje situacijoje, tiek ir pareiškėjos veiksmus ir prašymą atmesti.Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo su skundu nesutinka, prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Teigia, kad teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuria leido taikyti teismo sprendimo nevykdymo pasekmės ir paskyrė skolininku baudą kaip poveikio priemonę už įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymą.Suinteresuotas asmuo A. S. pateikė teismui prašymą nutraukti apeliacinį procesą. Nurodo, kad Palangos miesto apylinkės teismo 2013-11-05 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-661-890/2013 yra įvykdytas – gautas statybą leidžiantis dokumentas, todėl procesas nagrinėjamoje byloje nėra aktualus.Pareiškėjos antstolės A. R. Ž. padėjėjas pateikė atsiliepimą į apelianto prašymą dėl proceso nutraukimo. Jame nurodė, kad apeliantas laiku teismo sprendimo neįvykdė, todėl jam turėtų būti paskirta bauda.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).Teismo procesinio sprendimo priėmimas dažniausiai nereiškia civilinio proceso pabaigos, tam, kad būtų realiai apgintos sprendime nustatytos byloje dalyvaujančių asmenų teisės ir teisėti interesai, būtina jį įvykdyti. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas, pagal kurį įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa privalomas valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Byloje dalyvaujančių asmenų interesus labiausiai atitinka savanoriškas teismo sprendimo įvykdymas, tačiau tuo atveju, kai įpareigota šalis savanoriškai teismo sprendimo nevykdo, šis vykdomas priverstinai. Priklausomai nuo teismo sprendime nurodyto teisių gynimo būdo (teisių pripažinimas, teisinių santykių keitimas ar nutraukimas, buvusios iki teisės pažeidimo padėties atkūrimas ir kiti būdai, nurodyti CK 1.138 straipsnyje) ir konkretaus jo turinio (įpareigojimo perduoti turtą ar lėšas, grąžinti į darbą, įkeldinti, atlikti tam tikrus veiksmus ar susilaikyti nuo jų atlikimo ir kt.), teismo sprendimo priverstinio vykdymo procedūros bei atsakomybė už sprendimo nevykdymą turi savo ypatumų. Nagrinėjamu atveju aktualus teismo sprendimo, kuriuo apeliantas įpareigotas atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ir lėšų perdavimu, vykdymas. Jeigu apeliantas teismo sprendimu yra įpareigotas atlikti tokius veiksmus, tačiau savo iniciatyva per teismo nustatytą terminą jų neatlieka, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priemonės. Pagal šį straipsnį, pirmiausia, antstolis, nustatęs, kad toks sprendimas neįvykdytas, surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir perduoda jį teismui (CPK 771 straipsnio 1 dalis).CPK 771 straipsnyje nustatyti sprendimo neįvykdymo padariniai skiriasi, priklausomai nuo to, ar veiksmus, kuriuos įpareigotas atlikti ar nutraukti atsakovas, gali atlikti ar nutraukti tik jis pats, ar tai gali padaryti ir kiti asmenys. Skolininkui nevykdant teismo sprendimo gera valia, vienas iš būdų pasiekti, kad teismo sprendimas būtų kuo greičiau ir visiškai įvykdytas – leisti jį įvykdyti išieškotojui skolininko lėšomis, tačiau tai galima tik tokiais atvejais, kai vykdytina prievolė nėra asmeninio pobūdžio. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas (CPK 273 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad teismas, išspręsdamas ginčą iš esmės ir priimdamas sprendimą, gali tame pačiame sprendime nurodyti sprendimo neįvykdymo padarinius – tuos veiksmus, kuriuos turi atlikti skolininkas, tačiau neatlieka, leisti atlikti išieškotojui. Kai neįvykdomas toks sprendimas, teismas, gavęs antstolio surašytą aktą, priima nutartį taikyti sprendime nurodytus padarinius (CPK 771 straipsnio 2 dalis). Kitu atveju, kai teismo sprendime nenurodyti sprendimo neįvykdymo padariniai, t. y. nenurodyta išieškotojo teisė atlikti veiksmus už skolininką, kai šis jų neįvykdo, antstolio surašytas sprendimo neįvykdymo aktas perduodamas sprendimą priėmusiam teismui, kuris išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą pagal CPK 284 straipsnyje nustatytas taisykles, priima nutartį, kuria pakeičia sprendimo vykdymo tvarką ir nustato išieškotojui teisę atlikti už skolininką jo lėšomis teismo sprendime nurodytus veiksmus (CPK 771 straipsnio 3 dalis).Prieš tai aptarti sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo padariniai negalimi ir netaikytini tais atvejais, kai teismas dėl pareigos pobūdžio negali nustatyti sprendime jo neįvykdymo teisinių padarinių, nurodytų CPK 273 straipsnio 1 dalyje, ar nutartimi keisti sprendimo vykdymo tvarkos – nustatyti išieškotojui teisę už skolininką atlikti veiksmus, kurių šis neatliko, nes įvykdyti teismo įpareigojimą atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus gali tik pats skolininkas. Siekiant užtikrinti tokio pobūdžio teismo sprendimų įvykdymą, nustatytos kitokios poveikio priemonės – baudos teismo sprendimo neįvykdžiusiam asmeniui skyrimas. Taigi CPK 771 straipsnio 5 dalyje išdėstytų padarinių taikymo (baudos skyrimo) galimybė priklauso nuo atliktinų veiksmų pobūdžio. CPK 771 straipsnio 5 dalies norma taikoma tuo atveju, jeigu teismas įpareigoja skolininką atlikti ar nutraukti tokius veiksmus, kuriuos gali atlikti ar nutraukti išimtinai tik pats skolininkas (pvz., susijusius su tėvų pareigų vykdymu), arba juos atliekant kitiems asmenims, iš esmės keistųsi įvykdymo kokybė. Tokia bauda skiriama išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 5 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad ši bauda atlieka kompensacijos funkciją, skiriama kaip satisfakcija išieškotojui dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal antstolės D. Š. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-454/2009, 2013 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2013).Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės A. R. Ž. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0075/16/00814, pradėta pagal Palangos miesto apylinkės teismo 2016-05-18 išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-661-890/2013, 2013-11-05 įsiteisėjusio sprendimo pagrindu. Palangos miesto apylinkės teismas sprendimu įpareigojo atsakovą A. S. per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius Statybos įstatymo nustatyta tvarka parengiant projektinę dokumentaciją ir gaunant statybą leidžiantį dokumentą, statybą leidžiančio dokumento kopiją pateikiant Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau ir Inspekcija), o per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, įpareigoti atsakovą per 1 (vieną) mėnesį savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos, dėl kurios 2012-06-11 buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-120611-00021, padarinius - nugriauti pietrytinėje gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje pastatytą priestatą. 2013-11-05 sprendime taip pat numatyta, kad A. S. neįvykdžius reikalavimų pagal šį teismo sprendimą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, nustatyti atsakovui A. S. 28,96 Eur (100 Lt) dydžio baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną ieškovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, ją skaičiuojant nuo sekančios dienos suėjus savavališkos statybos padarinių pašalinimo terminui. Palangos miesto apylinkės teismo 2015-02-06 nutartimi A. S. atidėtas 2013-11-05 Palangos miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-661-890/2013 vykdymas iki 2015-12-01. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nustatė, kad A. S. nėra išduotas statybą leidžiantis dokumentas atlikti gyvenamo namo (duomenys neskelbtini), rekonstravimo darbus, todėl laikė, kad savavališkos statybos padariniai, užfiksuoti 2012-06-11 savavališkos statybos akte, yra nepašalinti. Tuo pagrindu antstolė 2016-06-23 surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-4422. Remiantis prieš tai nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra pagrindas apeliantui taikyti Palangos miesto apylinkės teismo 2013-11-05 sprendime nurodytas pasekmes – skirti baudą. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.Neginčijama aplinkybė, kad savavališką statybą įteisinti gali tik pats atsakovas, tačiau nagrinėjamu atveju, minėtos jo pareigos pagal teismo sprendimą nevykdymas nėra susietas išimtinai su apelianto veiksmais. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, apeliantas aktyviais veiksmais siekė įteisinti statybas, įteisinti statybas kliudė tai, kad skolininkui įteisinti statybas nedavė sutikimo gretimo sklypo savininkas. Konstatavęs minėtą aplinkybę, teismas sprendė, kad ji (aplinkybė) yra pagrindas baudos skyrimui, jos dydžiui, jos skyrimo pradžios terminui. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, minėta aplinkybė, atsižvelgiant minėtą kasacinio teismo praktiką, į teisėje taikomus protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, turi įtakos pačios baudos skyrimo pagrįstumui. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad vykdomasis dokumentas antstolei vykdyti pateiktas 2016-06-09. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantui negalint įvykdyti teismo sprendimą dėl to, kad be gretimo žemės sklypo savininkas nedavė savo sutikimo, jis (apeliantas) kreipėsi į Palangos miesto apylinkės teismą dėl pripažinimo teisės be UAB „Feliksynas“ sutikimo gauti statybą leidžiančius dokumentus. Į minėtą teismą apeliantas kreipėsi dar iki vykdomojo dokumento pateikimo antstolei. Taigi, antstolei priėmus vykdymui minėtą dokumentą, jau buvo aiški aplinkybė, kad kol teismas neišnagrinės minėtos bylos, apeliantas negaus statybą leidžiančių dokumentų, t.y. negalės įvykdyti Palangos miesto apylinkės teismo 2013-11-05 sprendimo. Toks negalėjimas vykdyti teismo sprendimo su apelianto tyčia, neveikimu, niekaip nesusijęs, todėl turint omenyje minėtą aplinkybę, teismo sprendimo neįvykdymo faktas tėra formalus faktinės aplinkybės konstatavimas, jokiais būdais nesudarantis pagrindo skirti baudą asmeniui, kuris minėto baudos skyrimo išvengti neturi jokių objektyvių galimybių. Pažymėtina, kad teismo sprendimas pripažinti apeliantui teisę be UAB „Feliksynas“ sutikimo gauti statybą leidžiančius dokumentus, įsiteisėjo tik 2017-04-18. Be to, konstatuotina, kad apeliantui pripažinus minėtą teisę, jis šiai dienai Palangos miesto apylinkės teismo 2013-11-05 sprendimą įvykdė, pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Visuma nustatytų ir įvertintų aplinkybių sudaro pagrindą išvadai, kad Palangos miesto apylinkės teismo 2013-11-05 sprendimo įvykdymas nepriklausė išimtinai nuo apelianto, todėl baudos skyrimas už minėto teismo sprendimą nevykdymą, kai apelianto kaltės dėl to nenustatyta, negalimas. Tam neturi reikšmės teismo sprendime, kuriuo nustatytas įpareigojimas, nurodyti jo neįvykdymo padariniai. Priešingas aiškinimas neatitiktų aukščiau nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, pažeistų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus.Dėl to, skundžiamos nutarties negalima laikyti teisėta ir pagrįsta. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-05-29 nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės - antstolės A. R. Ž. pareiškimas dėl sprendimo neįvykdymo pasekmių taikymo atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Netenkinti antstolės A. R. Ž. pareiškimo dėl sprendimo neįvykdymo pasekmių taikymo.

Teisėja Erika Misiūnienė