Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio Irmanto Gaidelio atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarties tenkinti skundą dėl antstolio veiksmų civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotieji asmenys -antstolis Irmantas Gaidelis, išieškotojas Mažoji bendrija „Automeistrai“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Antstolis Irmantas Gaidelis pareiškėjo skundo netenkino ir perdavė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Antstolio teigimu, CK 5.63 straipsnio tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorius, o ši teisės norma buvo įgyvendinta tinkamai, t.y. dar iki palikimo priėmimo antstolis informavo Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apie skolos pagrindą ir dydį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

12. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, atskirojo skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti.

13. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir šios aplinkybės nėra ginčijamos, kad antstolis Irmantas Gaidelis vykdo vykdomąją bylą Nr. 0008/15/00533 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-19168-871/2013 dėl 8 636,91 EUR skolos, 2 311,85 EUR palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko B. K. išieškotojo MB „Automeistrai“ naudai (buvęs išieškotojas - UAB „Almiksa“). Skolininkas mirė 2015-12-10. Vykdomojoje byloje yra duomenys, kad antstoliui 2016-02-02 tapo žinoma apie tai, kad skolininkas yra miręs. Vykdomojoje byloje taip pat yra Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2016-01-29 pranešimas antstoliui apie skolininko mirtį.

14. Testamentų registrą patikrinus 2016-02-02 ir 2016-04-20, palikimo priėmimo faktų nebuvo registruota. Antstolis 2017-12-21 nusiuntė Valstybinei mokesčių inspekcijai patvarkymą, prašydamas pateikti informaciją, ar valstybė naudosis teise perimti skolininko vardu likusį palikimą. 2018-03-01 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu B. K., mirusio 2015-12-10, turtas paveldėjimo teise perėjo valstybei. Antstolis Irmantas Gaidelis 2018-07-05 patvarkymu Nr. S-18-8-12233 skolininką B. K. pakeitė jo teisių ir pareigų perėmėja Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Iš Turto arešto aktų išrašo matyti, kad vykdomojoje byloje 2016-04-21 buvo areštuotas skolininko turtas, įregistruojant turto arešto aktą viešame registre pirminės kreditorės UAB „Almiksa“ interesams užtikrinti.

15. CK 5.63 straipsnio, reglamentuojančio kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką, 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Remiantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.

16. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad, 2015-12-10 mirus skolininkui, kreditorių reikalavimai turėjo būti pareikšti iki 2016-03-11. Apeliantas taip pat neginčija aplinkybės, jog iki 2016-03-11 ėmėsi aktyvių veiksmų dėl skolos išviešinimo. Visgi apeliantas laiko, kad paveldėtojas buvo tinkamai informuotas apie mirusiojo skolas, kadangi dar iki palikimo priėmimo pranešė valstybei apie skolininko skolos dydį, skolos pagrindą, tad CK 5.63 straipsnio tikslas buvo pasiektas.

17. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, kad apelianto atskirasis skundas prieštarauja kasacinio teismo formuojamai teismų praktikai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, išaiškino, kad CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011).

18. Tokia kasacinio teismo praktika toliau plėtojama ir kitose nutartyse. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-92-219/2018, taip pat buvo analizuojama situacija, kai skolininkas mirė 2015-11-12, apie skolininko mirtį tapo žinoma 2015-12-09, 2016-04-11 antstolis apie skolininko mirtį informavo išieškotoją ir notarą, 2016-10-26 valstybė priėmė palikimą. Taigi, iš esmės analogiškoje situacijoje teismas sprendė, kad, neesant duomenų, jog kreditorius per CK 5.63 straipsnyje nustatytą terminą būtų pareiškęs reikalavimą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą, taip pat padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų pratęstas.

19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad į bylą nepateikta duomenų, jog nustatytas terminas kreditoriaus finansiniam reikalavimui pareikšti būtų atnaujintas teismo. Priešingų duomenų su atskiruoju skundu taip pat nėra pateikta.

20. Atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad valstybė yra specifinis subjektas, kuris už palikėjo skolas atsako tik paveldėto turto verte, todėl iš esmės jai nėra svarbu, kada ji sužinojo apie palikėjo skolas. Viena vertus, bet kokios skolos, kurios yra paveldimos kartu su turtu, mažina paveldėto turto masę, jo vertė mažėja. Kita vertus, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog nepaisant to, kad, valstybei visais atvejais atsakant už palikėjo skolas tik paveldėto turto tikrąja verte (CK 5.62 straipsnio 3 dalis), neaktualu, kad ji būtų informuota apie kreditorių reikalavimus prieš jai atliekant palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas.

21. Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai taip pat nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamu klausimu ir nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

22. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso ir materialiosios teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.