- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-04
- Bylos Nr.
- 2-173/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Nijolė Piškinaitė, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- R. G.
- Atsakovas
- V. G.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5851-232/2009 pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovui V. G. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas R. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. G. , prašydamas priteisti iš atsakovo 10 023 000 Lt nuostolių, atsiradusių dėl nepagrįsto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, areštavo atsakovo V. G. kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai - pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar pas trečiuosius asmenis, 10 023 000 Lt sumai, uždraudžiant areštuotą turtą parduoti, įkeisti, išnuomoti ar kitokiu būdu perleisti tretiesiems asmenims. Atsakovas V. G. kreipėsi į teismą su prašymu užtikrinti atsakovo nuostolius, galinčius atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir įpareigoti ieškovą įmokėti 1 035 840 Lt į teismo depozitinę sąskaitą arba pateikti minėtai sumai banko garantiją. Nurodė, jog vykdant teismo 2009 m. rugpjūčio 12 d. nutartį buvo areštuotos atsakovui priklausančios UAB ,,Assent“ akcijos. Atsakovas pagal 2009 m. birželio 15 d. preliminarią sutartį įsipareigojo iki 2009 m. spalio 30 d. parduoti 2 500 vnt. UAB ,,Assent“ akcijų už 300 000 Eur. Atsakovo teigimu, kadangi teisminis ginčas nebus išspręstas iki 2009 m. spalio 30 d., atsakovas negalės sudaryti UAB “Assent” akcijų pirkimo pardavimo sutarties bei patirs nuostolių – negaus 300 000 Eur pajamų (t.y. 1 035 840 Lt). Be to, atsakovas atkreipė dėmesį, kad ieškovas turimą nekilnojamąjį turtą yra įkeitęs savo bei trečiųjų asmenų kreditoriams prievolių įvykdymo užtikrinimui, areštuotas ieškovui priklausantis nekilnojamasis turtas, vertybiniai popieriai, turtinės teisės ir piniginės lėšos, todėl dėl blogos ieškovo finansinės padėties atsakovo nuostolių užtikrinimas gali būti apsunkintas.
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. lapkričio 6 d. nutartimi atsakovo prašymą tenkino, įpareigojo ieškovą R. G. iki 2009 m. lapkričio 19 d. įmokėti į teismo specialiąją sąskaitą 1 035 840 Lt arba pateikti banko garantiją nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui, atlyginimo užtikrinimui ir pateikti įmokėjimą patvirtinančius dokumentus teismui. Teismas išaiškino, kad ieškovui iki 2009 m. lapkričio 19 d. nepervedus 1 035 840 litų į teismo specialiąją sąskaitą arba nepateikus banko garantijos, laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi atsakovo turtui ir piniginėms lėšoms, bus panaikintos. Teismas nurodė, kad šioje byloje ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės neabejotinai suvaržė atsakovo teises disponuoti jam priklausančiu turtu ir tai galėjo sukelti atsakovui neigiamas turtines pasekmes. Teismas atsakovo pateiktus argumentus dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, laikė pagrįstais, o paskaičiavimus dėl galimų nuostolių realiais, nes dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas negalės įvykdyti savo įsipareigojimų tretiesiems asmenims (parduoti akcijų už 300 000 Eur) pagal preliminarią akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, todėl patirs nuostolius.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas R. G. prašo šią teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo užtikrinimo atmesti. Apeliantas skundą grindžia šiais argumentais:
Teismas neįvertino nagrinėjamos bylos masto, nes ieškinio suma siekia 10 023 000 Lt, tačiau antstolis V. Č. areštavo turto tik už 2,2 mln. Lt. 2009 m. lapkričio 13 d. antstolio, vykdančio nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, raštas patvirtina, kad atsakovas su antstoliu nebendradarbiavo, nesikreipė į antstolį su prašymu panaikinti UAB ,,Assent“ akcijų areštą.Preliminari akcijų pirkimo-pardavimo sutartis yra apsimestinė, nes joje nėra pasisakyta dėl jokių baudų jei ši sutartis neįvyks, be to, nebuvo susitarta dėl avansinio apmokėjimo, apie šią sutartį atsakovas neužsiminė ir atskirajame skunde, kuriuo skundė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo.2009 m. lapkričio 13 d. patvarkymu antstolis panaikino areštą UAB ,,Assent“ akcijoms, todėl atsakovas gali jomis disponuoti savo nuožiūra.Pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį, tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas galės reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, atsiradusius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas V. G. prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsakovas nurodo, kad atskirojo skundo argumentai, susiję su nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neįvykdymu, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį. Atsakovas taip pat pažymi, jog ieškovas neįrodė, kodėl akcijų pirkimo-pardavimo sutartis laikytina apsimestine. Atsakovo nuomone, faktas, jog panaikintas akcijų areštas, nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, nes akcijų areštas buvo panaikintas jau po skundžiamos nutarties priėmimo. Be to, akcijų pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta ne vėliau kaip iki 2009 m. spalio 30 d. Kadangi ji sudaryta nebuvo, OOO AISBERG-AKVA“ turi teisę per tris metus pareikalauti atsakovo atlyginti patirtus nuostolius dėl pagrindinės sutarties nesudarymo. Pažymėtina, kad apie atsakovo ketinimą sudaryti akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ieškovas žinojo dar iki skundžiamos nutarties priėmimo, todėl laikytina, kad ieškovas, kurio iniciatyva po skundžiamos nutarties priėmimo buvo panaikintas areštas akcijoms, piktnaudžiauja savo teisėmis.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
CPK 147 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimą, kuriuo gali būti ir banko garantija.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su atsakovo tam tikrų turtinių teisių ar interesų apribojimu, dėl ko galimas nuostolių atsiradimas. Todėl įstatymų leidėjas nustatė galimybę teismui, taikančiam laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant šalių procesinį lygiateisiškumą, interesų pusiausvyrą ir teisingumą, pareikalauti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl taikytos laikinosios apsaugos priemonės, atlyginimo užtikrinimo (CPK 147 str. 1 d.). Šio instituto paskirtis plačiąja prasme – užtikrinti atsakovui galimybę padengti dėl ieškovo iniciatyva pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius iš ieškovo įmokėtos sumos. Laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovo galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo institutai ne tik tarpusavyje susiję, bet ir panašūs, abu skirti šalių reikalavimų atlyginimo užtikrinimui: ieškovo – ieškinio reikalavimų užtikrinimui, atsakovo – reikalavimo dėl nuostolių, atsiradusių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui. Taikant šį teisės institutą, šalių procesinis lygiateisiškumas, interesų pusiausvyra ir teisingumas pasiekiamas užtikrinant, jog šalių interesai bus apginti, t. y., kad ieškovas atlygins atsakovo patirtus nuostolius, atsiradusius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 4 punktą, CPK 178 straipsnį atsakovui, prašiusiam teismo pareikalauti nuostolių, galimų dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo – jo turto arešto, atlyginimo užtikrinimą, tenka pareiga pateikti įrodymus apie prašyme nurodytą reikalavimo faktinį pagrindą – galimų nuostolių pobūdį ir preliminarų dydį bei įrodymus, jog ieškovas atsiradusių nuostolių atlyginti neturės galimybės..
Teismas 2009 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi taikė atsakovo turto atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones. Šios nutarties pagrindu antstolis V. Č. 2009 m. rugpjūčio 14 d. areštavo atsakovui priklausančias UAB ,,Assent“ akcijas.
Atsakovas 2009 m. spalio 7 d. prašymu dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo prašė įpareigoti ieškovą įmokėti į teismo specialiąją sąskaitą 1 035 840 Lt, arba pateikti banko garantiją tai pačiai sumai. Savo prašymą atsakovas iš esmės siejo su minėtų akcijų areštu, nurodė negalėsiąs vykdyti sutartinių įsipareigojimų pagal 2009 m. birželio 15 d. preliminariąją sutartį, dėl ko patirs 300 000 Eur nuostolių – negautų pajamų.
Kaip minėta, tokį prašymą pateikusiam atsakovui kyla pareiga įrodyti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galinčius atsirasti nuostolius.
Atsakovo teigimu, tuo atveju, kai pirkimo-pardavimo sutarties nėra galimybės pasirašyti dėl atsakovo kaltės, OOO AISBERG-AKVA“ remiantis CK 6.165 straipsnio 4 ir 5 dalimis bei CK 1.125 straipsnio 8 dalimi, turi teisę per tris metus pareikalauti, kad atsakovas atlygintų nuostolius.
Taigi atsakovas, kaip matyti iš prašymo taikyti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą bei iš atsiliepimo į atskirąjį skundą, galimų nuostolių atsiradimą grindžia dviem argumentais – dėl preliminarios sutarties nevykdymo negautomis pajamomis bei trijų metų bėgyje gresiančiu OOO AISBERG-AKVA“ reikalavimu atlyginti žalą, atsiradusią dėl preliminariosios sutarties nevykdymo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis Lietuvos apeliacinio teismo suformuota praktika, šalys, neįregistravusios preliminariosios sutarties, negali panaudoti sutarties fakto prieš trečiuosius asmenis (CK 1.75 str. 2 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-8572008, 2008 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-268/2008, 2007 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-831/2007, kt.). Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, patvirtinančių faktą, kad preliminarioji akcijų pirkimo-pardavimo sutartis būtų įregistruota, be to, nėra ir kitų įrodymų, patvirtinančių, kad šios sutarties šalys siekė sukurti realius verslo santykius.
Pažymėtina ir tai, kad net ir laikant preliminariąją sutartį tinkamu pagrindu atsakovo galimiems nuostoliams įrodinėti, atsakovo nurodyti preliminariojoje sutartyje nustatytos akcijų kainos 1 035 840 Lt (300 000 Eur) dydžio nuostoliai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuos jis esą patirs negavęs tokių pajamų, teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįsti. Nors, kaip minėta, laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutai yra tarpusavyje susiję, tačiau pastarojo instituto tikslas nėra apsunkinti ieškovą (ar kitą laikinąsias apsaugos priemones taikyti pareikalavusį byloje dalyvaujantį asmenį) ar privalomai taikyti priemones, artimas atsakovui taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms. Nuostolių, susijusių su 1 035 840 Lt pajamų negavimu, atsakovas iš esmės neįrodinėja. Paprastai teismas numato atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra realiai prognozuojama, kad nuostoliai tikrai gali atsirasti. Teisėjų kolegija nesutinka ir su galimų atsirasti nuostolių dydžiu. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad nesudarius pagrindinės sutarties, atsakovo nuosavybėje liktų preliminariosios sutarties objektas – UAB ,,Assent“ akcijos, kurių vertės atsakovas nenurodė, todėl pagal šiuo metu byloje esančius duomenis neįmanoma nustatyti, skirtumo tarp preliminariojoje sutartyje nustatytos kainos ir akcijų vertės, kuris galėtų būti vertinamas kaip atsakovo nuostoliai.
Pasisakydama dėl galimo OOO AISBERG-AKVA“ reikalavimo atlyginti žalą, atsiradusią dėl preliminariosios sutarties nevykdymo, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo metu atsakovui priklausiančios UAB ,,Assent“ akcijos nėra areštuotos. Nors, kaip pagrįstai nurodė atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismui priimant skundžiamą nutartį, ši aplinkybė neegzistavo, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, tai nėra pakankamas pagrindas atskirąjį skundą atmesti. Be to, priešingai nei teigia atsakovas, požymių, jog ieškovas piktnaudžiautų savo procesinėmis teisėmis nėra – tai patvirtina ieškovo pozicija neareštuoti atsakovui priklausančių UAB ,,Neapolis“ akcijų. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą nepateikė įrodymų, visų pirma, patvirtinančių, kad pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymą sąlygojo tik pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, antra, patvirtinančių, jog OOO AISBERG-AKVA“ ketina kreiptis dėl žalos atlyginimo (preliminariosios sutarties 6 p.) (CPK 178 str.).
Pažymėtina, kad dar viena sąlyga, kai teismas nustato atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, yra ta, jog byloje turi būti pakankamai duomenų, jog dėl laikinosios apsaugos priemonės pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas, t. y. ieškovas negalėtų atsiradusių nuostolių atlyginti. Išskundžiamos nutarties turtinio matyti, jog teismas ieškovo finansinės būklės nevertino.
Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas neįrodė, kad dėl šioje byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių (akcijų arešto) ateityje jis gali patirti nuostolių, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad, remiantis CPK 147 straipsnio 3 dalimi, įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jam padarė ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti atsakovo V. G. prašymo užtikrinti nuostolius, galinčius atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.