- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-11-04
- Bylos Nr.
- e2YT-7621-1027/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00898-2025-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Šimonėlytė
- Pareiškėjas
- D. P.
- Suinteresuotas asmuo
- V. P., valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Giedrė Gabrielė Stepankevičienė, Giedrė Gabrielė Stepa
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. P. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. P., valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas D. P. paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad priėmė palikimą po palikėjo, pareiškėjo brolio M. P. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)), faktiškai pradėdamas turtą valdyti.
2. Suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimus į pareiškimą, pareiškimo neginčijo, nurodė, kad nėra gavę pranešimo apie galimą palikėjo M. P. palikimo perėjimą valstybei, tuo atveju, jei, visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą, neprieštarautų pareiškimo tenkinimui.
3. Suinteresuotas asmuo V. P. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu pareiškėjo D. P. atstovė advokatė Giedrė Gabrielė Stepankevičienė pareiškimą palaikė jame išdėstytais motyvais. Paaiškino, kad pareiškėjas prižiūrėjo sodybos pastatą, šildė, atliko kosmetinius darbus, žemė buvo ariama, sėjama, perėmė palikėjo kilnojamus daiktus. Mokesčių sumokėjimo dokumentų nėra išsaugojęs. Pas notarą nesikreipė, nes galvojo, jog priėmė palikimą faktiniu valdymu. V. P. niekada nebendravo su pareiškėju, turto neprižiūrėjo, pareiškėjas neturi jo kontaktų.
Atsiliepimas
5. Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovas K. C. palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus.
6. Liudytojas E. K. paaiškino, kad su pareiškėju giminystės ryšiai nesieja, yra pažįstami. Mirus pareiškėjo mamai, padėjo jam tvarkytis dokumentus dėl palikimo, juos betvarkant mirė brolis M. P. Daugiau kam rūpintis turtu nebuvo. 2025 m. sausio mėn. vyko su pareiškėju į Uteną tvarkyti dokumentų, pareiškėjas paprašė pavežti į sodybą, pažiūrėti, ar atjungtas elektra, aprodė sodybą, pasakojo, ką planuoja daryti. Pamena, kad viena sodyba buvo senelių, kitoje sodyboje gyveno mama. M. P. sūnaus nepavyko rasti, bandė jo ieškoti per socialinį tinklą facebook. D. P. yra skambinęs į Utenos komunalininką ir prašęs, kad mokėjimo dokumentus siųstų jam. Su kitais sodybos (duomenys neskelbtini) savininkais kraujo ryšiai nesieja.
7. Suinteresuotam asmeniui V. P. teismo šaukimas į teismo posėdį, išaiškinant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 2 dalyje numatytas pasekmes, įteiktas viešo paskelbimo būdu. Suinteresuotas asmuo į teismo posėdį neatvyko. Byla, neprieštaraujant byloje nedalyvaujantiems asmenims, išnagrinėta iš esmės nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui V. P.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
8. Remiantis byloje pateikta 2024 m. kovo 14 d. VĮ Registrų centro Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad pareiškėjas D. P. yra M. P., mirusio (duomenys neskelbtini), brolis. 2024 m. birželio 14 d. VĮ Registrų centro Gyventojų registro pažymoje apie duomenis Nr. (duomenys neskelbtini) yra pateikiami duomenys, kad M. P. mirė (duomenys neskelbtini), turėjo sūnų V. P. (suinteresuotą asmenį).
9. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų duomenimis, M. P. vardu bendrąja daline su pareiškėju nuosavybe Nekilnojamojo turto registre įregistruota 85/354 dalis žemės sklypo (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) bei ½ dalis jame esančių statinių (gyvenamojo namo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinių pastatų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių kiemo statinių, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini); taip pat bendrąja daline nuosavybe su kitais asmenimis (K. R., N. L.) registruota 1/2 dalis žemės sklypo (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) bei jame esančių statinių (gyvenamojo namo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsio, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), pirties, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), klojimo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvės, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių kiemo statinių, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini).
10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad paveldint pagal įstatymą ketvirtos eilės įpėdinai – palikėjo broliai, seserys, proseneliai, prosenelės. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.); įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytų palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 11 d. nutartis Nr. 3K-3-381/2011; 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis Nr. 3K-3-78-248/2016).
11. Po palikėjo mirties Lietuvos Respublikoje liko teismo sprendimo 9 punkte nurodytas nekilnojamasis turtas. Byloje nėra duomenų, kad kiti asmenys Lietuvos Respublikoje būtų priėmę palikimą, atsiradusį po palikėjo M. P. mirties, palikimo perėjimo valstybei procedūra nėra pradėta.
12. Valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registro 2025 m. rugpjūčio 16 d. duomenimis Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų, sudarytų testamentų.
13. Iš pareiškime išdėstytų aplinkybių, pareiškėjo atstovės, liudytojo E. K. paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas, mirus palikėjui, nekilnojamuoju turtu, esančiu Lietuvos Respublikoje – žemės sklypu su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), naudojosi, šį turtą prižiūrėjo, laikė savu, turėjo ateities planų, susijusių su naudojimusi turtu. Iš to galima vertinti, kad pareiškėjas po M. P. mirties laikė save turto savininku ir vykdė su nuosavybės teisės turėjimu susijusias pareigas. Palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), todėl laikytina, kad pareiškėjas išreiškė valią priimti visą palikėjo turtą, taip pat ir esantį (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kurie leistų vertinti, kad M. P. palikimą būtų galėjęs priimti jo sūnus V. P.: iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų matyti, kad V. P. nuo (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini), 2024 metais jam iškeltoje civilinėje byloje V. P. darbo, gyvenamoji vieta nebuvo nustatyta, 2023 m. dėl senaties buvo nutrauktas jo atžvilgiu priimto nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje vykdymas.
14. Teismas, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo faktiniu turto valdymu, vadovaujasi įrodymais, o taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais.
15. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad ketvirtos eilės įstatyminis įpėdinis D. P. po savo brolio M. P. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 448 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti, kad po M. P., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties jo palikimą priėmė D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.