Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajono savivaldybėje atstovei R. Kizienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. S. ieškinį atsakovui M. K., išvada teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajono savivaldybėje, dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

6. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajono savivaldybėje atstovė R. Kizienė nurodė, kad Skyrius teikė išvadą, jie palaiko visus ieškovės ieškinio reikalavimus. Atsakovas M. K. piktybiškai vengia atlikti DNR genominę ekspertizę, nevykdo teismo nutarties, du kartus įpareigotas nenuvyko atlikti ekspertizės. Dėl tokios situacijos manytina, kad atsakovas yra vaiko tėvas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

7. Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad S. S., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) motina S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas nenurodytas (b. l. 9). Ieškovės S. S. su dukra S. S. deklaruota gyvenamoji vieta yra Raseinių (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). Ieškovės S. S. pajamas 2020 m. sudarė išmoka vaikui 100,23 Eur ir socialinė pašalpa 137,50 Eur (b. l. 10). Kaip nurodė ieškovė, ji gauna socialinę pašalpą 320 Eur ir išmoką vaikui 100,23 Eur. Byloje nėra duomenų, kad tiek atsakovas, tiek ieškovė turėtų jų vardu registruoto nekilnojamojo turto, taip pat M. K. neturi ir jo vardu registruotų transporto priemonių (b. l. 42, 46). Šiuo metu M. K. nedirba (b. l. 44-45). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodoma, kad S. S. šeima Tarnybos Skyriui Raseinių rajone yra žinoma, nes nuo 2020 m. rugpjūčio 11 d. šeimai buvo inicijuotas atvejo vadybos procesas dėl nepakankamos savitvarkos, asmens higienos įgūdžių auginant ir prižiūrint dukrą, tačiau 2021 m. balandžio 20 d. nuspręsta, kad šeima pajėgi savarankiškai užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus. Nėra gauta pranešimų dėl vaiko teisių pažeidimų. Ieškovė su dukra gyvena namo dalyje, kuris nuosavybės teise priklauso jos motinai R. S.. Mažametei S. S. sudarytos sąlygos augti, vystytis, bei jos poreikių tenkinimui. Ieškovė nedirba, augina dukrą. Pajamas sudaro socialinė pašalpa ir išmoka vaikui. Mažametei sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos VšĮ Ariogalos pirminės sveikatos priežiūros centre. Didesnių sveikatos problemų nenustatyta. Ieškovė atsakovui M. K. būdama penktą mėnesį nėščia pranešė apie tai, kad laukiasi vaikelio. Iš pradžių atsakovas neneigė, kad yra vaiko tėvas, vėliau gimus vaikui nerodė iniciatyvos ir noro pripažinti tėvystę, neigia, kad yra tėvas. Pokalbio telefonu metu, atsakovas neigė tėvystę, nurodė, kad 2019 m. gruodžio mėnesį buvo suimtas Šiaulių tardymo izoliatoriuje ir su ieškove nebendravo ir nepalaikė ryšių. Tarnybos Skyrius mano, kad siekiant užtikrinti vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus, bei kitas vaiko teises ir teisėtus interesus, kurių tinkamas įgyvendinimas galimas tik nustačius tėvystę, būtina išspręsti tėvystės klausimą. Nustačius, kad atsakovas yra vaiko tėvas, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiktų jo interesus. Ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo 250 Eur išlaikymas dukrai S. S., bei tėvo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymas atitiktų mažamečio vaiko interesus (b. l. 23-24, 25-26).

8. Byloje buvo skirta DNR genominė ekspertizė, tačiau kaip nurodoma Valsybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos 2021 m. rugpjūčio 4 d. ir 2021 m. rugsėjo 20 d. raštuose – į laboratoriją buvo atvykusi S. S. su vaiku, ieškovei ir vaikui buvo paimti kraujo ėminiai. M. K. abu kartus jam paskirtais laikais dėl tėvystės nustatymo neatvyko. (b. l. 43, 71). Atsakovas pokalbių telefonu su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistu, taip pat ir teismo posėdžio metu neigė tėvystę, pageidavo vykti atlikti DNR genominę ekspertizę, tačiau nei paskirtu laiku, nei kada anksčiau ar vėliau nenuvyko.

9. Šeimos bylose ypač akivaizdaus viešojo intereso – suinteresuotumo kuo teisingesnio teismo sprendimo priėmimu, materialiosios tiesos išsiaiškinimu, galimi ir tam tikri šio pobūdžio bylų proceso ypatumai. Vienas jų – CPK 388 straipsnyje reglamentuotas šalių dalyvavimas teismo posėdyje, esant šalių ginčui dėl tėvystės (motinystės) nustatymo. Pagal šį reglamentavimą atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas. Kita vertus, vaiko interesai, be kita ko, apima ir suinteresuotumą, kad ginčo sprendimas nebūtų vilkinamas. Teismas turi veikti vadovaudamasis operatyvumo ir koncentruotumo principais (CPK 7 straipsnis), neleisti šalims piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis. Teismo teisė išimtiniais atvejais, jeigu nėra galimybės užtikrinti atsakovo dalyvavimo teismo posėdyje ar jo dalyvavimas neturi įtakos sprendimo priėmimui (CPK 388 straipsnio 2 dalis) arba jeigu tai yra būtina vaiko interesais (CPK 388 straipsnio 1 dalis), išnagrinėti šeimos bylą nedalyvaujant atsakovui.

10. LR CPK 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta šalių pareiga sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis. Šioje proceso teisės normoje įtvirtintas draudimo piktnaudžiauti procesu principas. Piktnaudžiavimas procesu gali reikštis įvairiais būdais, vienas jų – vengimas atvykti į teismą, bylos nagrinėjimo vilkinimas. Šalies elgesys, šiai vengiant atvykti į teismą tada, kai teismas šalies dalyvavimą teismo posėdyje pripažįsta būtinu arba šalies privalomas dalyvavimas nustatytas įstatyme, vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesine teise ir šalies nesąžiningumas. (LAT 2011-06-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011) Nustatyta, kad atsakovas žinodamas apie pareikštą ieškinį netinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis – nepateikė atsiliepimo, net du kartus neatvyko į skirtas DNR genomines ekspertizes, neatvyko ir į teismo posėdžius (dalyvavo teismo posėdyje tik 2021 m. rugsėjo 7 d., kai buvo atvesdintas), t.y. nesiekė, kad byla būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką. Teismas laiko, kad atsakovas elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.

11. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijoje įtvirtinta nuostata, vaiko teisė žinoti savo tėvus, t.y. pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. (Vaiko teisių konvencija 7 straipsnio 1 dalis) Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Civilinio proceso kodekse išvardytos įrodinėjimo priemonės.

12. Tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 straipsnis). Tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Tuo atveju, jeigu šalys atsisako ekspertizės (arba dėl tam tikrų objektyvių priežasčių nėra galimybės jos atlikti), pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, atsakovo pripažinimas tėvystės ir kitos aplinkybės, kurias įrodinėti galima visomis CPK išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. CK 3.148 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta galimybė atsakovui (spėjamam vaiko tėvui) atsisakius ekspertizės, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir kitus jos duomenis, šį jo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą.

13. Šioje byloje atsakovas į skirtas DNR ekspertizes neatvyko du kartus be pateisinamos priežasties. Jo neatvykimą atlikti DNR ekspertizės teismas vertina kaip atsisakymą nuo DNR ekspertizės ir tėvystės pripažinimą. Teismui pagal bylos aplinkybes įvertinus atsakovo atsisakymą atlikti CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodomą ekspertizę kaip jo tėvystės įrodymą, jis pripažintinas pakankamu pagrindu tėvystei nustatyti ir nesant konstatuotų kitų įrodomųjų faktų. Taip pat iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė su atsakovu gyveno kartu, ką patvirtino liudytojas, teismo posėdžio metu neneigė ir atsakovas. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas nėra sutuoktiniai, tačiau kartu gyveno, vedė bendrą ūkį. Ieškovė su atsakovu intymius santykius turėjo 2019 metų pabaigoje, kaip nurodė ieškovė, kad laukiasi sužinojo 2019 m. gruodžio mėnesį, kreipėsi į ginekologą, kuris patvirtino, kad nėštumo pradžia lapkričio mėnuo. Iš bylos duomenų matyti, kad tuo metu šalys gyveno kartu, Šiaulių tardymo izoliatoriuje M. K. buvo 2019 m. gruodžio 12 d. – 2021 m. sausio 7 d. (b. l. 53). Atsakovas žinojo apie ieškovės nėštumą ko nepaneigė ir pats atsakovas. Atsakovas apie dukros gimimą neinformuotas, kaip nurodė ieškovė – jis nekėlė ragelio. Atsakovas vaiko nė karto neaplankė, išlaikymo neteikia nuo pat gimimo. Atsakovas tėvystės nepripažinęs, vaiko gimimo įraše S. pavardė įrašyta ieškovės prigimtinė pavardė ,,S.“ (b. l. 9).

14. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-416/2007, Nr. 3K-3-427/2008, ir kt.). Teismas, byloje esančių įrodymų pagrindu, ieškovės, atsakovo ir liudytojo parodymais, taip pat įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu, pripažįsta įrodytu faktą, kad vaiko S. S., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas pripažintinas asmuo byloje esantis atsakovu. Ieškinio reikalavimas tenkintinas ir nustatytina, jog ieškovės dukros S. S., gimusios (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas yra atsakovas M. K. (LR CK 3.146 str. 1 d., 3.148 str.), o S. S. yra atsakovo M. K. dukra. Atsižvelgiant į ieškovės pageidavimą, atsakovo neprieštaravimą, nepilnamečio vaiko S. S. vardą, pavardę ir kitus anketinius duomenis palikti nepakeistus.

15. Nustačius tėvystę, yra tenkintini ir kiti ieškovės reikalavimai dėl gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų tvarkos nustatymo.

16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalyje, 3.174 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tėvams gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų, tėvų susitarimu, esant ginčui - vadovaujantis vaiko interesais. Ieškovė prašo nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja, vaiko motina.

17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad S. S. yra kiek daugiau nei vieneri metai, jai itin reikalinga mamos globa ir priežiūra. Ieškovė su dukra gyvena ieškovės motinai nuosavybės teise priklausančiame name. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad ieškovė sudarė sąlygas vaikui augti, vystytis ir, kad būtų tenkinami mažamečio vaiko poreikiai. Atsakovo M. K. gyvenamoji vieta nevertinta. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad neprieštarauja, jog nepilnamečio vaiko S. S. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina jos gyvenamojoje vietoje.

18. Įvertinus visas nustatytas aplinkybes ir teismo posėdžio metu išsakytus šalių argumentus, teismas atsižvelgdamas į tai, kad vaikų interesai yra prioritetiniai, atsakovas vaiko net nepažįsta (nė karto nematęs), S. S. yra mažametė, siekiant jai užtikrinti fizinį ir emocinį saugumą, teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas tenkintinas ir S. S. gyvenamoji vieta nustatytina su motina, ieškove S. S. jos gyvenamojoje vietoje. Tai geriausiai atitinka mažamečio vaiko teises, teisėtus interesus ir poreikius.

19. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtina tėvų teisę ir pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Tėvai už vaikų auklėjimą ir priežiūrą atsako bendrai ir vienodai (LR CK 3.159 str. 2 d.). LR CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, juo visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina). Vaikui reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus. Be to vaikas turi turėti galimybę kreiptis bent į vieną iš tėvų bet kuriuo metu ir tuomet kai jam to labiausiai reikia. Todėl maksimali bendravimo tvarka turi būti lanksti vaiko interesų tenkinimo atžvilgiu.

20. Ieškovė prašė nustatyti tokią skyrium gyvenančio atsakovo M. K. ir nepilnametės jo dukros S. S. bendravimo tvarką: M. K. gali bendrauti su nepilnamete dukra S. S. tėvui ir dukrai patogiu laiku, dukros gyvenamoje vietoje, apie planuojamą susitikimą su dukra S. prieš dieną iki numatyto susitikimo pranešęs jos motinai S. S., tikslu aptarti ir suderinti susitikimo laiką, vietą ir trukmę. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad tuo atveju, jei bus nustatyta jo tėvystė, su dukra bendrauti norėtų. Sutiktų, kad bendravimo tvarka būtų nustatyta tokia kokios prašo ieškovė, tai yra, jog prieš atvykdamas susisieks prieš dieną ar dvi su ieškove ir suderins susitikimo laiką.

21. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nepilnametės S. S. gyvenamąją vietą nustačius su motina S. S., nustatytina nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka su skyrium gyvenančiu tėvu M. K. tokia kokios prašė ieškovė savo ieškiniu.

22. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos CK 3.192 str.). Vaikų interesai yra svarbiausi, jie privalo gauti elementarų išlaikymą iš abiejų tėvų. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikius, teismas atsižvelgia į tai, kad būtų patenkinti būtiniausi vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, ugdymui. CK 3.194 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį.

23. Ieškovė prašė priteisti materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai po 250 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Nurodė, kad ji šiuo metu nedirba ir dirbti negali, nes auginą mažametę dukrą. Jos pajamas sudaro socialinė pašalpa 320 Eur ir išmoka vaikui 100,23 Eur, išgyventi padeda jos tėvai. Ieškovė gyvena su tėvais. Mėnesio išlaidos vaikui būtų apie 400 Eur. Ieškovės manymu, atsižvelgiant į tai, kad ji negalinti dirbti, nes augina vaiką, atsakovas, kaip vaiko tėvas turėtų prisidėti didesne dalimi prie vaiko išlaikymo. Atsakovas nurodė iš pradžių, kad jei bus nustatyta tėvystė sutiktų mokėti po 70 Eur, vėliau sumą padidino iki 150 Eur. Iš bylos duomenų nustatyta, kad jis oficialiai nedirba, bet teismo posėdžio metu nurodė, kad atlieka vidaus apdailos darbus ar dengia stogus, gauna apie 800 – 900 Eur per mėnesį. Ieškovė daugiau išlaikytinių neturi. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad turi dar du vaikus, tačiau jokių tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Nėra duomenų, kad iš M. K. būtų priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams išlaikyti. Šalys jų vardu registruoto nekilnojamojo turto ar transporto priemonių neturi.

24. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams, o tėvų pareigos teikti vaikui išlaikymą nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-303/2008; Nr. 3K-3-189/2009; Nr. 3K-3-596/2009; Nr. 3K-3-419/2010).

25. Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Tačiau orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010) Šiuo metu (nuo 2021-01-01) minimali mėnesinė alga yra 642 Eur. Sprendžiant dėl individualių vaiko poreikių ir atsižvelgiant į ieškovės išsakytus argumentus, kad ji dirbti negali, nes augina vaiką, kad tai pirmas jos vaikas, o atsakovas nurodė, kad turi dar du išlaikytinius, bet nėra tai pagrindžiančių duomenų, kad atsakovas oficialiai nedirba, tačiau nurodė, kad užsidirba atlikdamas vidaus apdailos darbus ar dengdamas stogus apie 800 – 900 Eur, darytina išvada, kad yra pagrindas priteisti ieškovės prašomą išlaikymo dydį. Vertinant tai, kad abu tėvai turi dėti pastangas, jog vaikui būtų suteikiamos tinkamos gyvenimo ir ugdymosi sąlygos, abu tėvai turi būti suinteresuoti vaiko gerbūviu, atsižvelgiant į jauną atsakovo amžių, byloje nesant duomenų apie sveikatos problemas, kad jo darbinės galimybės būtų apribotos, manytina, kad atsakovas turi dėti maksimalias pastangas įgyti darbą, gauti pastovias ir pakankamas pajamas nepilnamečio vaiko išlaikymui. Ieškovė nedirbanti, vaikas gyvena su motina, todėl ji ir taip yra daugiau įpareigota vaiko poreikių tenkinimu, todėl teismas daro išvadą, kad vaiko tėvas, atsakovas M. K. turi prisidėti didesne dalimi prie vaiko poreikių tenkinimo finansiškai. Vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais, atsižvelgiant į ieškovės prašymą ir nesant pagrįstų argumentų kodėl atsakovas negalėtų mokėti prašomo išlaikymo dydžio, ieškovės prašymas tenkintinas ir iš atsakovo M. K. priteistina periodinio mokamo kas mėnesį materialinio išlaikymo po 250 Eur nepilnamečiam vaikui S. S.. Tai optimali suma, kuri leis patenkinti mažamečio vaiko poreikius. Atsakovas turi realią galimybę šią sumą mokėti.

26. Vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo padarymo data ar teismo sprendimu, nustatančius tėvystę, priėmimo (įsiteisėjimo) data, tėvai savo nepilnamečius vaikus privalo materialiai išlaikyti nuo vaiko gimimo dienos. CK 3.200 straipsnyje numatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nuo pat vaiko gimimo jokio išlaikymo neteikė. Byloje nepateikta jokių įrodymų, kad bent iš dalies atsakovas būtų materialiai išlaikęs vaiką. Ieškovė materialinį išlaikymą prašo priteisti nuo (duomenys neskelbtini), tai yra nuo vaiko gimimo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, įstatymo nuostatą, ieškovės prašymas tenkintinas ir išlaikymas priteistinas nuo (duomenys neskelbtini)Išlaikymą uzufrukto teise tvarkyti ir valdyti pavestina vaiko motinai S. S. (CK 3.185 str.).

1. Ieškovei suteikta antrinė teisinė pagalba 100 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pateikta pažyma apie patirtas išlaidas 311,13 Eur sumoje (b. l. 15, 62, 63-64). Ieškinį patekinus visiškai, iš atsakovo priteistinos valstybės patirtos advokato atstovavimo išlaidos ir žyminis mokestis 201,00 Eur (111,00 Eur už neturtinius reikalavimus ir 90,00 Eur už materialinį išlaikymą). (CPK 88 str., 93 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Nustatyti, kad M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra S. S., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o S. S., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukra. Nepilnamečio vaiko S. S. vardą, pavardę ir kitus anketinius duomenis palikti nepakeistus.

Nustatyti S. S., gimusios (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su motina S. S. jos gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti M. K. bendravimo su jo nepilnamete dukterimi S. S., gimusia (duomenys neskelbtini), ir dalyvavimo ją auklėjant tvarką: M. K. gali bendrauti su nepilnamete dukterimi S. S. tėvui ir dukrai patogiu laiku, dukros gyvenamoje vietoje, apie planuojamą susitikimą su dukra S. prieš dieną iki numatyto susitikimo pranešęs jos motinai S. S., tikslu aptarti ir suderinti susitikimo laiką, vietą ir trukmę.

Priteisti iš M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą S. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės, indeksuojant jas Vyriausybės nustatyta tvarka.

Teikiamą materialinį išlaikymą uzufrukto teise pavesti tvarkyti ieškovei S. S..

Šios sprendimo dalies vykdymas skubus.

Priteisti iš M. K. 201,00 Eur (du šimtus vieną eurą 00 ct) žyminio mokesčio į valstybės pajamas, įmokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš M. K. 311,13 Eur (tris šimtus vienuolika eurų 13 ct) valstybės patirtų išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, įmokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.