- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-03-24
- Bylos Nr.
- 2-89-207/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Kazlauskienė
- Ieškovas
- L. P.
- Atsakovas
- R. B.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. P. patikslintą ieškinį atsakovui R. B. dėl periodinių išmokų padidinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašė padidinti priteistas periodines išmokas iki 450 litų per mėnesį sūnaus L. B. išlaikymui iš jo tėvo R. B. ieškovės naudai iki sūnaus pilnametystės.
Ieškovė paaiškino, kad jos ir atsakovo santuoka nutraukta 2003-05-20 abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir teismas patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kur atsakovas įsipareigojo mokėti išlaikymą sūnui L. B. po 200 litų kas mėnesį. Po sprendimo priėmimo padidėjo nepilnamečio sūnaus L. B., gimusio (duomenys neskelbtini) poreikiai. Ieškovė rėmėsi LAT suformuota praktika civilinėje byloje 3K-3-259/2004 ir teigė, kad bendrųjų sūnaus poreikių patenkinimui - rūbams, avalynei, higienos prekėms, maistui, gydymo priemonėms, laisvalaikiui, ugdymo, lavinimo priemonėms ir individualiųjų poreikių – vaiko lavinimui meno srityje – mokesčiams už muzikos mokykloje lankomą fortepijono klasę ir sportinių šokių klubą „Šypsena“ per mėnesį reikalinga 930 litų suma. Atsakovas vykdo pareigą išlaikyti sūnų, tačiau jo mokama suma yra nepakankama. Ieškovė mano, kad pagal įstatymą tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, ši pareiga proporcingai turi būti paskirtoma tarp abiejų tėvų ir prašė priteisti iš atsakovo pusę sumos, reikalingos jų sūnaus išlaikymui 460 litų. Ieškinį prašė patenkinti.
Atsakovas R. B. su ieškiniu sutiko iš dalies, neprieštaravo, kad išlaikymas sūnui Linui būtų padidintas iki 230 litų per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovas paaiškino, kad jų santykiai su ieškove yra blogi, ji neleidžia bendrauti atsakovui su sūnumi, ieškovė nori, kad jis atsisakytų tėvo teisių į vaiką ir leistų sūnų įvaikinti ieškovės sutuoktiniui, tačiau to jis niekada nepadarys, savo sūnų myli, o kai vaikas užaugs, pats išsiaiškins, kuris iš tėvų buvo neteisus. Atsakovas pripažįsta, kad sūnui augant, jo poreikiai taip pat išaugo, tačiau mano, kad vaiko poreikiai turi būti tenkinami atsižvelgiant į jo tėvų galimybes. Dėl krizės labai sumažėjo atsakovo uždarbis, be to, jis turi dar vieną mažametę, išlaikomą ir ligotą dukrą Emiliją, gimusią 2004-10-10, kurios išlaikymui per mėnesį išleidžia apie 500 litų. Ieškovės reikalavimą siūlė patenkinti iš dalies.
Iš gimimo liudijimo (b.l.7) matyti, kad (duomenys neskelbtini) gimusio L. B. tėvas yra atsakovas R. B., o motina - ieškovė L. P. (b.l. 8). Iš 2003-05-20 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimo (b.l.3-4) matyti, kad nepilnamečio L. B. tėvai, nutraukdami santuoką susitarė, kad jų sūnus L. B., gimęs (duomenys neskelbtini) gyvens su motina, o vaiko tėvas R. B. nuo 2003-05-20 mokės išlaikymą sūnui L. B. po 200 litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės. Ieškovė įrodymų, kad atsakovas nevykdo pareigos išlaikyti savo sūnų, nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl šiuo konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, tai yra visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines išmokas yra tęstinio pobūdžio, paprastai vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta vaiko poreikiai, taip pat gali kisti ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka ankstesniu sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Ieškovei pareiškus reikalavimą padidinti išlaikymą, teismas turi ištirti faktinius duomenis apie išlaikymo dydžiui pakeisti reikšmingus pasikeitimus nuo išlaikymo priteisimo momento. Pagrindas tenkinti tokį ieškinio reikalavimą yra esminis vienos iš šalių turtinės padėties pasikeitimas, tai yra galimybių teikti išlaikymą arba poreikio jį gauti sumažėjimas ar padidėjimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Įstatymas nekonkretizuoja kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas bei konkrečioje byloje sprendžia, ar nurodoma asmens turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis). Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).Tėvų pareigos išlaikyti vaikus yra lygios, todėl konkretus kiekvieno jų išlaikymui skirtinų lėšų dydis priklauso nuo byloje nustatytų turtinių galimybių: turimo turto, pajamų, būtinų išlaidų ir kt., tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. Iš atsakovo paaiškinimo ir pateiktų įrodymų matyti, kad R. B. dirba UAB „Elga“ (b.l. 44,49), jo uždarbis nuo 2010 m. pradžios yra ženkliai sumažėjęs ir 2010 m. sausio – vasario mėnesių uždarbio vidurkis yra 666,48 Lt. Papildomo darbo atsakovui susirasti nepavyko. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino ir pridėjo įrodymus iš kurių matyti, kad jis po santuokos nutraukimo sukūrė naują šeimą (b.l.19), 2004-10-10 jam gimė dukra E. B. (b.l.20), kuri turi rimtų sveikatos sutrikimų, mergaitei diagnozuota įgimta širdies yda, dėl mikčiojimo ji lanko specialią darželio grupę. Atsakovas taip pat nurodė, kad jis turi neįgalią mamą, kuriai reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra ir slauga (b.l. 24-26), ir atsakovas turi pareigą ja pasirūpinti. Iš pažymėjimo (b.l. 27-28,33-35) matyti, kad atsakovas ir jo sutuoktinė I. B. už iš banko gautą kreditą 30 metų laikotarpiui nusipirko 483/1000 gyvenamojo namo ir ūkio pastatų (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena visa šeima (b.l. 21) ir kas mėnesį vidutiniškai moka po 790 Lt paskolos. Pagal 2005-07-08 paskolos sutartį atsakovas yra skolingas AB bankui Snoras ir kas mėnesį sumoka po 196 Lt (b.l. 29-32). Atsakovo šeimos pajamos yra apie 2200 litų per mėnesį, kartu gyvena ir žmonos nepilnamečiai vaikai iš pirmos santuokos. Atsakovas turi 1991m. gamybos automobilį VW Passat (b.l.50). Iš ieškovės paaiškinimo ir pridėtų įrodymų matyti, kad L. P. dirba Radviliškio rajono savivaldybės Švietimo ir sporto paslaugų centre, jos darbo užmokestis nuo 2010-01-21 sumažintas ir po sumažinimo ieškovė vidutiniškai per mėnesį uždirba 1230 Lt (b.l.40-41). Ieškovė nekilnojamojo turto nuosavybės teise neturi (b.l. 51), tačiau ji paaiškino, kad savo tėvų žemės sklype Vėtrungės g.53, Gegužių k., Šiaulių rajone, ji su sutuoktiniu R. P. pasistatė gyvenamąjį namą ir jame gyvena visa šeima, turi registruotino kilnojamojo turto - lengvąjį automobilį Peugeot 406 (b.l.52). Ieškovė yra sudariusi naują santuoką (b.l.8), kitų išlaikytinių neturi ir duomenų, kad turi finansinių įsipareigojimų teismui nepateikė, ieškovės šeimos pajamos per mėnesį yra apie 2700 litų. Nors ieškovė reikalavimą padidinti išlaikymą sūnui grindžia tik padidėjusiais vaiko poreikiais, tačiau teismas, priimdamas sprendimą, vertina įrodymų visumą: vaiko tėvų turtinę padėtį ir vaiko poreikius po sprendimo priėmimo. Teismo nuomone, ieškovė įrodė, kad jos nurodyta kas mėnesį vaikui išlaikyti išleidžiama suma 930 litų dėl šalių sūnaus poreikių padidėjimo yra reali, atsakovas ieškovės nurodytų išlaidų pagrįstumo neginčijo, tik nurodė, kad sumažėjus vaiko tėvų galimybėms, būtina gyventi taupiau. Teismas, įvertinęs šalių pateiktus duomenis apie šalių turtinę padėtį, sprendžia, kad ieškovės turtinė padėtis po sprendimo priėmimo pagerėjo, o atsakovo - dėl perpus sumažėjusio atlyginimo, finansinių įsipareigojimų dėl įsigyto būsto, išlaikomos kitos nepilnametės ir segančios dukros – pablogėjo. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad pareiga išlaikyti vaiką proporcingai turi būti paskirtoma tarp abiejų tėvų. Iš ieškovės pateiktų duomenų apie šalių sūnaus poreikius matyti, kad jo išlaikymui per mėnesį reikia 930 litų. Esant tokiam mažamečio vaiko poreikiui, įvertinus tėvų turtinę padėtį bei vadovaujantis proporcingumo principu, teismas sprendžia, kad ieškovei, šiuo metu tenka didesnė šalių vaiko išlaikymo našta ir atsakovo priteistų 200 litų sūnaus išlaikymui nepakanka, todėl ieškovės reikalavimas padidinti priteisto iš atsakovo R. B. išlaikymo dydį yra pagrįstas. Nors ieškovė, teikdama ieškinį, ir rėmėsi LAT teismo praktika suformuota 2004 metais, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis teismas, šiuo laikotarpiu formuodamas teismų praktiką atsižvelgia į eilę naujų aplinkybių, tame tarpe ir pablogėjusią šalies ekonominę situaciją, vaiko tėvų galimybę uždirbti daugiau ir taip pagerinti savo turtinę padėtį yra nurodęs, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau nei tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis (LAT nutartys civilinėse bylose Nr.3K-3-32/2010, 3K-3-71/2010). Teismas iš šalių pateiktų ir įvertinų įrodymų sprendžia, kad šiuo metu ieškovės turtinė padėtis yra geresnė ir jos dalis išlaikant sūnų gali būti didesnė, todėl ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, 2003-05-20 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimo dalis dėl vaiko išlaikymo pakeistina ir iš atsakovo R. B. priteistinas išlaikymas nepilnamečiui L. B., gimusiam 2002-06-13 po 250 litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos 2009-12-29 iki jo pilnametystės, o esminei pasikeitus šalių turtinei padėčiai šis dydis gali kisti (CK 3.196 str. 1d.1p, 3.200 str., 3. 201 str.). Priteistą išlaikymo periodinėmis išmokomis sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją ( CK 3.208 str.).
Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282str.2d.1p.).
Priimant sprendimą ieškovės naudai, iš atsakovo į Valstybės biudžetą priteistinos bylinėjimosi išlaidos – žyminis mokestis 65,00 Lt ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 5,30 Lt (CPK 88 str. 1 d.3p.,96 str. ).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 268 str., 270 , 271 str.,282 str.2d.1p., 307 str.1d., 376 str., teismas ,
nusprendžia:
Patikslintą ieškinį patenkinti iš dalies.
Pakeisti 2003m. gegužės 20 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimo (civilinė byla Nr.2-161-207/2003) dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui L. B., gimusiam (duomenys neskelbtini) dydžio po 200,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, jį padidinti ir priteisti iš atsakovo R. B. išlaikymą sūnui L. B., gimusiam (duomenys neskelbtini) po 250,00 litų (du šimtus penkiasdešimt litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės.
Išlaikymo periodinėmis išmokomis sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Išlaikymo išieškojimą pagal šį sprendimą pradėti nuo 2009-12-29.
Sprendimą vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo R. B. bylinėjimosi išlaidas į Valstybės biudžetą: 65,00 Lt ( šešiasdešimt penkis litus ir 00 centų) žyminio mokesčio ir 5,30 Lt ( penkis litus ir 30 centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.