- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-23
- Bylos Nr.
- 2S-714-345/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski, Henrichas Jaglinskis (pran.), Dalia Višinskienė
- Suinteresuotas asmuo
- I. M., S. M., I.
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens I. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2010 m. sausio 4 d. nutarties, kuria pareiškimas tenkintinas civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio A. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. M., I. M., UAB „Vilniaus energija“, dėl sprendimo ir vykdymo tvarkos išaiškinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
antstolis A. B. pareiškimu kreipėsi į teismą prašydamas išaiškinti sprendimo ir vykdymo tvarką, nustatyti prievolės pobūdį ir išieškojimo iš bendro sutuoktinių turto galimybes vykdomosiose bylose. Nurodė, jog pagal teismo išduotus vykdomuosius dokumentus vykdė skolų išieškojimą iš skolininko S. M.. Skolų išieškoti nepavyko, nes skolininkas turto neturi, nedirba, pajamų negauna. Vykdant išieškojimą buvo areštuotas skolininko sutuoktinės M. I. nekilnojamasis turtas, o skolininkas pateikė prašymą nuimti areštą taikomą suinteresuoto asmens turtui. Kadangi sutuoktiniai pagal prievoles gali atsakyti tiek solidariai, tiek asmeniškai ir priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo prievolės gali būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto, iš asmeninio turto, iš bendro turto sutuoktinio dalies, iš asmeninio turto, kai prievolė yra solidari, o bendro turto nepakanka, pagal teismų praktiką prievolės pobūdžio nustatymas, taip pat galimybės išieškoti iš bendro sutuoktinių turto konstatavimas yra teismo prerogatyva.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus energija“ iš esmės sutiko su pareiškimu. Nurodė, kad prievolė mokėti už šilumą yra solidari, nors sutartis sudaryta vieno sutuoktinio vardu ir kito sutuoktinio sutikimo nereikia. Tokiais atvejais kai skolininkų pareiga yra solidari, kreditorius gali nukreipti skolos išieškojimą ir į kito sutuoktinio asmeninį turtą.
Suinteresuotas asmuo S. M. iš dalies nesutiko su pareiškimu, bei prašė nuimti areštą taikomą skolininko butui. Nurodė, jog Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-8418-28/2003 priėmė nutartį, kuria nustatė, jog S. M. priklauso ¼ buto, o I. M. – ¾ buto dalys. S. M. buto dalis buvo parduota jo pasiūlytam pirkėjui (I. M.), todėl suinteresuotas asmuo I. M. tapo vienintele buto savininke, valdanti jį asmeninės nuosavybės teise. Antstolis gali vykdyti išieškojimą tik iš to asmens, kuris nurodytas vykdomajame dokumente. Suinteresuotas asmuo I. M. nėra skolininkas vykdymo procese, todėl negali būti vykdomas išieškojimas iš jos turto ir negali būti areštuojamas jos turtas. Areštuotame bute gyvena suinteresuoti asmenys ir du jų nepilnamečiai vaikai, vienas kurių yra su negalia. Be to, pats suinteresuotas asmuo yra tik dalinai darbingas po patirto insulto.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto antras apylinkės teismas 2010 m. sausio 4 d. nutartimi pareiškimą tenkino. Išaiškino, kad Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2001 m. vasario 28 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1579-18/2001; Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2001 m. rugsėjo 10 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-4562-03/2001; Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2001 m. gruodžio 4 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 8-410-09/2001, priteistos sumos yra bendrosios solidariosios sutuoktinių S. M. ir jo sutuoktinės I. M. prievolės, kurios gali būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto. Konstatavo, kad skolininko skola susidarė už šiluminę energiją, kuri buvo teikiama skolininko gyvenamajam namui 2000-2001 metais ir priverstinio skolos išieškojimo vykdymo išlaidų. Skola susidarė suinteresuotiems asmenims esant santuokoje. Prievolė skirta bendram šeimos namų ūkiui, bendram turtui išlaikyti. LR CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinis sudaro sandorius su kito sutuoktinio sutikimu, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Teisės aktuose nenurodyta, kad sudaryti šiluminės energijos tiekimo sutarčiai reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas, todėl galioja LR CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija. Be to, pagal LR CK 3.109 straipsnio 2 dalį kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius būtinus išlaikyti šeimos ūkį ir pagal tokias prievoles sutuoktiniai atsako solidariai. Vykdymo procese nustatyta, kad skolininkas S. M. savo vardu registruoto turto neturi, nedirba, kitų pajamų negauna. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad prievolė už šilumos energiją teikiamą gyvenamajam šeimos namui yra bendroji solidari sutuoktinių prievolė, kuri vykdoma iš bendro sutuoktinių turto (LR CK 3.109 str.). Šios prezumpcijos suinteresuoti asmenys nenuginčijo, todėl pareiškimas tenkintinas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo I. M. prašo Vilniaus miesto antras apylinkės teismas 2010 m. sausio 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo. Nurodo, jog nutartis prieštaringa, neįvertintos bylos aplinkybės, bei įrodymai. Iš nutarties nėra aišku, ar išieškojimas gali būti vykdomas tik iš sutuoktinių bendro turto ar ir iš asmeninės nuosavybės. Tik ¼ buto dalis, kurią apeliantė įsigijo iš varžytinių yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Nesutinka su teismo išvada, jog skolininko S. M. skola yra bendra sutuoktinių skola. Teismas neįvertino aplinkybės, jog skola buvo priteista iš skolininko S. M.. Išieškojimas buvo nukreiptas į jo asmeninį turtą, todėl ir šiuo atveju išieškojimas turi būti nukreiptas tik į S. M. turtą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus energija“ prašo Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis A. B. prašo Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas iš dalies tenkintinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 338 str.).
LR Konstitucijos 109 str. nustatyta, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Teismai šią misiją įgyvendina ir užtikrina nagrinėdami bylas ir priimdami jose baigiamuosius aktus – sprendimus. Teismo sprendimo priėmimu procesas paprastai nesibaigia, nes teismo sprendimas turi būti įgyvendintas. Vykdymo procesas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinama teisė į teisminę gynybą ir turint galutinį teismo sprendimą, asmuo turi teisę reikalauti šį sprendimą įvykdyti. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas (LR CPK 18 straipsnis). Įstatyme nustatyta, kad jeigu teismo sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti, nekeisdamas jo turinio (LR CPK 278 str. 1 d.). Civiliniame procese egzistuoja ir kitas išaiškinimo institutas, t. y. įstatyme įtvirtinta antstolio teisė kreiptis į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką (LR CPK 589 str. 1 d.). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad abi teisės normos (tiek LR CPK 278 str. 1 d., tiek 589 str. 1 d.) sudaro vieną visumą ir skirtos teismo sprendimo trūkumams pašalinti ir tais atvejais, kai teismo sprendimas yra vykdytinas ir kai kyla teismo sprendimo vykdymo neaiškumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis A. S. v. UAB „Birių krovinių terminalas“, bylos Nr. 3K-3-238/2007). Teismas antstolio prašymu turi teisę aiškinti tiek teismo procesinį sprendimą ir jo vykdymo tvarką, tiek vien tik vykdymo tvarką.
Nagrinėjamoje byloje antstolis prašė išaiškinti teismo sprendimą ir jo vykdymo tvarką nurodant, ar galima vykdyti skolų išieškojimus iš skolininko sutuoktinės turto, nes skolos įgytos santuokos metu.
Šaliai, dėl kurios sprendimas priimtas, nevykdant sprendimo geranoriškai, vadovaujantis CPK VI dalies normomis įvykdomas priverstinai. Vykdymo procese išieškojimą iš skolininkui priklausančio turto atlieka specialus viešosios teisės subjektas – antstolis. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vienas iš vykdomųjų dokumentų yra vykdomasis raštas, išduotas teismo sprendimo pagrindu. Pagal LR CPK 648 str. 1 d. 4, 7 p., vykdomajame rašte, be kitų privalomų rekvizitų, turi būti pažodžiui nurodoma su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis ir pilnas skolininko pavadinimas, asmens kodas ir adresas. Nesant teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, vykdomasis dokumentas išieškoti iš jo asmeninio turto negali būti išduotas. Pakeisti teisingumo aktą – teismo sprendimą (res judicata) – antstolio patvarkymu (LR CPK 613, 756 str.) reikštų LR CPK 586 str. pažeidimą, t.y., vykdymo veiksmai būtų atlikti be vykdomojo dokumento.
Sutuoktiniai pagal prievoles gali atsakyti tiek solidariai, tiek asmeniškai. Tuo atveju, kai sutuoktinių kaip skolininkų pareiga yra solidarioji, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai (skolininkai), tiek bet kuris iš jų skyrium (LR CK 6.6 str. 4 d.). Kreditoriui pasirinkus solidariąją prievolę reikalauti įvykdyti iš vieno sutuoktinio, teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje skolininku bus nurodytas tik vienas, t.y., kreditoriaus pasirinktas sutuoktinis (skolininkas). Tačiau net ir esant solidariajai prievolei, jeigu jai įvykdyti nepakanka atsakovu buvusio sutuoktinio (skolininko) asmeninio arba (ir) bendro sutuoktinių turto, nesant teismo sprendimo, antstolis neturėtų įstatyminio pagrindo nukreipti išieškojimo į kito sutuoktinio asmeninį turtą. Kasacinio teismas yra išaiškinęs, kad jeigu sutuoktiniai kreditoriams atsako solidariai, išieškojimas iš asmeninio sutuoktinių turto (LR CK 3.113 str.) yra galimas tik tuo atveju, kai dėl sutuoktinio (skolininko) yra priimtas teismo sprendimas. Tik tada yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą, įgalinantį antstolį išieškojimą iš asmeninio sutuoktinio turto įvykdyti teisėtai.
Nagrinėjamu atveju teismo sprendimais skolos priteistos iš skolininko S. M., o vykdomuosiuose raštuose skolininku nurodytas tik S. M.. Kolegijos nuomone teismo sprendimas ir vykdomieji dokumentai yra aiškūs, taigi nebuvo pagrindo aiškinti jų vykdymo ir konstatuoti, jog teismo sprendimais skolos priteistos iš sutuoktinių solidariai ir išieškojimas gali būti vykdomas iš abiejų sutuoktinių turto. Kadangi aiškus tiek teismo sprendimų tiek vykdomųjų dokumentų turinys, pirmos instancijos teismo nutartis naikintina ir antstolio prašymas išaiškinti teismo sprendimus ir vykdomuosius dokumentus, atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 2 p., kolegija,
nutarė:
Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2009 m. sausio 4 d. nutartį panaikinti ir antstolio A. B. prašymą atmesti.
Priteisti iš pareiškėjo antstolio A. B. a.k. 11,30 Lt pašto išlaidų valstybei apeliacinės instancijos teisme.