- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-22
- Bylos Nr.
- e2A-1059-390/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-00063-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Algimantas Kukalis, Edvardas Paliokas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- V. K.
- Kategorijos
- 2.6.6.4Kiti su prievolių pabaiga susiję klausimai
- 2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Edvardo Palioko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui V. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo V. K. 4000 Eur negrąžintą kreditą; 433,65 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos; 154 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos; 871,89 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos; 26 procentų negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4000 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. spalio 21 d.); 26 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4000 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. spalio 21 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 123 Eur žyminį mokestį; 121 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą.
2. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmai 2021 m. kovo 9 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo V. K. ieškovei UAB ,,Legal Balance“: 4000 Eur negrąžintą kreditą; 433,65 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos; 154 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos; 805,12 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos; 26 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos (2021 m. sausio 25 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2023 m. spalio 21 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio 2021 m. vasario 21 d. – 3156,30 Eur; 2021 m. kovo 21 d. – 3089,82 Eur; 2021 m. balandžio 21 d. – 3021,90 Eur; 2021 m. gegužės 21 d. – 2952,51 Eur; 2021 m. birželio 21 d. – 2881,61 Eur; 2021 m. liepos 21 d. – 2809,18 Eur; 2021 m. rugpjūčio 21 d. – 2735,18 Eur; 2021 m. rugsėjo 21 d. – 2659,57 Eur; 2021 m. spalio 21 d. – 2582,32 Eur; 2021 m. lapkričio 21 d. – 2503,40 Eur; 2021 m. gruodžio 21 d. – 2422,77 Eur; 2022 m. sausio 21 d. – 2340,39 Eur; 2022 m. vasario 21 d. – 2256,23 Eur; 2022 m. kovo 21 d. – 2170,25 Eur; 2022 m. balandžio 21 d. – 2082,40 Eur; 2022 m. gegužės 21 d. – 1992,65 Eur; 2022 m. birželio 21 d. – 1900,95 Eur; 2022 m. liepos 21 d. – 1807,27 Eur; 2022 m. rugpjūčio 21 d. – 1711,56 Eur; 2022 m. rugsėjo 21 d. – 1613,77 Eur; 2022 m. spalio 21 d. – 1513,87 Eur; 2022 m. lapkričio 21 d. – 1411,80 Eur; 2022 m. gruodžio 21 d. – 1307,52 Eur; 2023 m. sausio 21 d. – 1200,98 Eur; 2023 m. vasario 21 d. – 1092,13 Eur; 2023 m. kovo 21 d. – 980,92 Eur; 2023 m. balandžio 21 d. – 867,30 Eur; 2023 m. gegužės 21 d. – 751,22 Eur; 2023 m. birželio 21 d. – 632,63 Eur; 2023 m. liepos 21 d. – 511,47 Eur; 2023 m. rugpjūčio 21 d. – 387,68 Eur; 2023 m. rugsėjo 21 d. – 261,21 Eur; 2023 m. spalio 21 d. – 132,00 Eur; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. vasario 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 272,57 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) Vartojimo kredito sutarties Nr. Nr. BOB-d6hj4dwk Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (26 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Likusią ieškinio dalį atmetė.
4. Teismas nurodė, kad pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ ir atsakovas 2019 m. spalio 21 d sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-jg8k9mb7, (toliau – Sutartis), kuria atsakovui buvo suteiktas 4000 Eur vartojimo kreditas 48 mėnesių laikotarpiui. Atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl pradinė kreditorė 2020 m. kovo 25 d. Sutartį nutraukė.
5. Teismas atlikęs formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą ir atsakovui nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jo piniginės prievolės ieškovei įvykdymą, ieškovei iš atsakovo priteisė 4000 Eur negrąžintą kreditą, 433,65 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 25 d.) ir 154 Eur administravimo mokestį paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos (CK 6.873 straipsnis, 6.886 straipsnis, 6.872 straipsnis, 6.261 straipsnis).
6. Teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo išaiškinimus, sprendė, kad nutraukus Sutartį dėl atsakovo kaltės, ieškovė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po Sutarties nutraukimo. Pažymėjo, kad iš Sutarties specialiųjų sąlygų matyti tiek palūkanų norma (26 procentai), tiek kokį aiškiai apibrėžtą palūkanų dydį konkrečiu laikotarpiu (kas mėnesį) pagal vartojimo kredito grąžinimo grafiką atsakovas turėjo padengti už visą Sutarties galiojimo laikotarpį, t. y., nuo 2019 m. spalio 21 d. iki 2023 m. spalio 21 d. Taigi ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas iki sutarties termino pabaigos atsakovui tinkamai vykdant sutartį ir ši suma gali būti vertinama kaip orientacinė negautų pajamų suma.
7. Teismas nurodė, kad pasibaigus Sutarties terminui priskaitytos palūkanos neviršytų būtent Sutartyje nurodytos visos bendros palūkanų 2473,76 Eur (mokėjimo palūkanos + negautos pajamos (nuostoliai) už visą sutarties laikotarpį) sumos. Tik tokią sumą ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Todėl teismas konstatavo, kad ieškovė nepagrįstai paskaičiavo 871,89 Eur negautas pajamas, skaičiuodama jas už laikotarpį nuo visos likusios negrąžintos kredito dalies (4000 Eur), nes kiekvieną mėnesį kredito likutis bei suma nuo kurios būtų mokamos palūkanos kas mėnesį mažėtų. Atitinkamai ieškovė taip pat neturėjo ir negali turėti lūkesčio šias pajamas gauti anksčiau nei šalys suderėjo sutartimi. Ieškovė nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 25 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. spalio 21 d.) pagrįstai galėjo tikėtis gauti 26 procentus metinių pajamų, skaičiuojamų nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.
8. Teismas ieškovės reikalavimą dėl 871,89 Eur negautų pajamų sumos tenkino iš dalies ir priteisė pagal Sutarties grafiką paskaičiuotas 805,12 Eur negautas pajamas (žr. sutarties specialiųjų sąlygų mokėjimo grafiką 5-15 įmokų numerius bei pagal šių įmokų paskaičiuotų palūkanų sumą), taip pat priteisė 26 procentų negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos (2021 m. sausio 25 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2023 m. spalio 21 d.) nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, nurodyto grafike.
9. Teismas, vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, konstatavo jog sutartyje numatytas atsakovo, kaip vartojimo kredito gavėjo, atsakomybės dydis, taikomas pagal Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą 26 proc. dydžio metinę palūkanų normą, o Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatytas palūkanų skaičiavimo terminas iki visiško skolos sumokėjimo dienos, ta apimtimi, kiek jis viršija 180 dienų, neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto maksimalaus palūkanų dydžio (0,05 proc.) ir termino (180 dienų). Nurodė, jog šiuo šalių susitarimu nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą. Sutartyje nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiavimas taikant 26 proc. dydžio metinę palūkanų normą, dydis ir terminas pažeidžia imperatyvią VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, todėl tokia sutartinė nuostata laikytina nesąžininga bei negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis), o jos pagrindu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos negali būti priteistos. Todėl teismas ieškovės reikalavimą priteisti 26 procentų kompensuojamąsias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4000 Eur) nuo Sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos laikė nepagrįstu, todėl netenkino.
10. Teismas pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (36 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.
11. Atsakovui pažeidus sutartinius įsipareigojimus, teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).
12. Ieškovė nagrinėjamu atveju patyrė 378 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi buvo patenkinta 72,11 procentų ieškinio reikalavimų, teismas iš atsakovo ieškovei priteisė 272,57 Eur (378 Eur x 72,11 procentų) bylinėjimosi išlaidas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 93 straipsnio 1 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
13. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2021 m. kovo 9 d. sprendimą už akių: 1) dalyje dėl 871,89 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, priteisimo, ir priteisti UAB Legal Balance iš atsakovo V. K. 871,89 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos; 2) dalyje dėl 26 procentų negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4000 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. spalio 21 d.), priteisimo, ir priteisti UAB Legal Balance iš atsakovo V. K. 26 procentų negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4000 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. spalio 21 d.); 3) dalyje dėl 26 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4000 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. spalio 21 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo, ir priteisti UAB Legal Balance iš atsakovo V. K. 26 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4000 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. spalio 21 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 4) dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti UAB Legal Balance iš atsakovo V. K. 378 Eur bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme. Priteisti iš atsakovo 15 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad Sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas. Taip pat visiškai neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimą, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma. Taip pat mokėjimų grafikas buvo sudarytas anuiteto metodu, o šiai dienai jis yra negaliojantis bei neatspindintis jo sudarymo prielaidų.
Žemesnės instancijos teismas
13.2. Teismas skundžiamu sprendimu iš esmės sukūrė teisinę fikciją, kuria įpareigoja apeliantę įsivaizduoti, jog ji kas mėnesį po truputį gavo, gauna ir gaus iš atsakovo mokėjimus, kuriais bus dengiama vartojimo kredito dalis, todėl neva juos gali perskolinti, gauti pajamas bei atitinkamai mažinti atsakovo negrąžintą kredito sumą bei nuo jos kas mėnesį perskaičiuoti negautas pajamas. Tai iš tiesų nėra logiška, kadangi teismo sprendime nurodyti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimai neatitinka nei objektyvios realybės, nei apeliantės teisėtų lūkesčių.
13.3. Apeliantė ieškinyje aiškiai pagrindė civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, negautų pajamų (nuostolių) dydį, skaičiavimus bei skaičiavimų taikymo prielaidas, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo atmesti apeliantės reikalavimus dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo po Sutarties termino pasibaigimo dienos. Negautas pajamas (nuostolius) sieti su sutarties termino pabaigos data nėra jokios logikos, kadangi po Sutarties termino pabaigos atsakovui negrąžinus visos jam suteiktos vartojimo kredito sumos, apeliantė ir toliau patiria nuostolius (negautas pajamas).
13.4. Nors dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Atsižvelgiant į tai, kad Sutartis buvo nutraukta, apeliantė planuotų pajamų negavo, patyrė ir ateityje tol, kol atsakovas negrąžins visos jo valdomos vartojimo kredito sumos, patirs nuostolius, kurie pasireiškė ir pasireikš ateityje negautų pajamų forma. Kadangi nėra žinoma, kada atsakovas įvykdys savo prievolę grąžinti visą vartojimo kredito sumą apeliantei, nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti kokias tikslias negautas pajamas (nuostolius) apeliantė patirs ateityje.
13.5. Teismas nepagrįstai netenkino dalies reikalavimo, o tai įtakojo proporcingą bylinėjimosi išlaidų sumažinimą. Nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodyti reikalavimai tenkintini visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
13. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl negautų pajamų (nuostolių) dydžio nutraukus netinkamai vykdytą vartojimo kredito sutartį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
14. Teisėjų kolegija nustatė, kad pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ ir atsakovas 2019 m. spalio 21 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-jg8k9mb7, kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 4000 Eur vartojimo kreditas 48 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti vartojimo kredito mokestį: 2473,76 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas (metinė palūkanų norma 26 proc.) ir 1440 administravimo mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovas nevykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų, todėl pradinė kreditorė 2020 m. kovo 25 d. nutraukė Sutartį. Ieškovė 2020 m. kovo 3 d. Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu perėmė skolos iš atsakovo reikalavimo teisę iš pradinės kreditorės BnP Finance, AB. Duomenų, kad atsakovas po Sutarties nutraukimo būtų atsiskaitęs su ieškove, byloje nėra.
15. Ieškovė prašė priteisti 871,89 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos ir 26 procentų negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4000 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. spalio 21 d.). Pirmosios instancijos teismas šiuos ieškovės reikalavimą tenkino iš dalies, priteisdamas ieškovei iš atsakovo pagal sutarties grafiką paskaičiuotas 805,12 Eur negautas pajamas paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 25 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2021 m. sausio 25 d.) (mokėjimo grafiką 5-15 įmokų numeriai bei pagal šių įmokų paskaičiuotų palūkanų sumą) ir 26 procentų negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos (2021 m. sausio 25 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2023 m. spalio 21 d.) nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, nurodyto grafike.
16. Taigi apylinkės teismas šį reikalavimą skaičiavo pagal šalių susitartą mokėjimo grafiką, taip, jeigu prievolės pagal sutartį būtų buvę vykdomos tinkamai.
17. Apeliantė, nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo skaičiavimu, iš esmės nurodo, jog teismas, skaičiuodamas ieškovės negautas pajamas, nepagrįstai pasirinko vienintelį kriterijų – mokėjimo grafiką. Anot apeliantės, ji turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) visišką patenkinimą, skaičiuojant 26 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių) sumos konkrečia suma ir nepririšant prie sutarties grafiko. Apeliacinės instancijos teismas šį argumentą atmeta kaip nepagrįstą.
18. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
19. Aiškindamas sutartinę atsakomybę reglamentuojančias CK nuostatas kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).
20. Bendrąja prasme nuostoliai kaip negautos pajamos yra sumos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).
21. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
22. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
23. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismo sprendimas negautas pajamas (nuostolius) priteisti jas skaičiuojant atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus dėl pelno palūkanų mokėjimo, t. y. kad jos mokamos nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, visiškai atitinka formuojamą teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose. Pažymėtina, kad būtent toks (tokio dydžio) pajamų gavimas buvo iš anksto numatytas pagal Sutartį ir būtent tokių pajamų apeliantė tikėjosi gauti už suteiktą paskolą tinkamai ją vykdant, ir priešingai apeliantė sudarant sutartį, tinkamu jos vykdymo atveju, neturėjo (ir negalėjo turėti) teisėto lūkesčio gauti didesnes (už ilgesnį laikotarpį) mokėjimo (pelno) palūkanas, negu numatyta sutartyje. Taigi, tokio dydžio negautų pajamų reali gavimo galimybė yra įrodyta (pagrįsta sutartiniais įsipareigojimais), todėl pagrįstai priteistina.
24. Teismui suformuluotais ieškinio reikalavimais priteisti negautas pajamas (nuostolius) po Sutarties termino pasibaigimo apeliantė iš esmės siekia prisiteisti netesybas, jas įvardindama negautomis pajamomis (nuostoliais), tačiau tokie apeliantės veiksmai pažeidžia vartotojų teisėtus interesus ir yra nesąžiningi vartotojų požiūriu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos ir prieštarauja Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms. Pažymėtina, kad apeliantės prašomų priteisti po Sutarties pasibaigimo sumų įvardijimas (pavadinimas) kaip negautos pajamos (nuostoliai), nepakeičia šių sumų tikrosios paskirties (jų atliekamos funkcijos), t. y. netesybų.
25. Apeliantės reikalavimas priteisti negautas pajamas (nuostolius) nuo Sutarties termino pabaigos (2023 m. spalio 21 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, prilyginant jų dydį 26 proc. mokėjimo (pelno) palūkanų numatytų Sutartyje, laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu bei neatitinkančiu teisminės praktikos tokio pobūdžio bylose. Toks reikalavimas viršija apeliantės lūkesčio intereso gynimo ribas, t. y. šios pajamos nebuvo numatytos gauti iš anksto. Be to, šių apeliantės prašomų negautų pajamų (nuostolių) gavimo realumas nėra neįrodytas. Taigi pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai jo netenkino.
26. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išnagrinėjo ieškinio reikalavimus, tinkamai aiškino ir taikė negautų pajamų nustatymą reglamentuojančias materialinės teisės normas (CK 6.249 straipsnio 1 dalį), nenukrypo nuo Vartojimo kredito įstatymo (11 straipsnio 8 dalies) nuostatų, kasacinio teismo praktikos, tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą (CPK 185 straipsnis), todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais iš esmės keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
27. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme nekeičiamas (CPK 93 straipsnis). Ieškovės išlaidas apeliacinės instancijos teisme sudarė 15 Eur žyminis mokestis, kuris, apeliacinio skundo netenkinus, nepriteistinas (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.