Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-10-29 · Civilinė byla Nr. e2-1397-1120/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-29
Bylos Nr.
e2-1397-1120/2020
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00818-2020-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Agnė Tikniūtė
Atsakovas
A. B.
Ieškovas
J. R.
Civilinė byla Nr. e2-1397-1120/2020Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00818-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.18.3.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 29 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Tikniūtė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 26 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovo J. R. ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas J. R. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. B. (toliau – ir atsakovas), kuriuo prašė priteisti iš atsakovo A. B. ieškovo J. R. naudai 52 000 Eur skolą, 9 641,09 Eur palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas ieškinio reikalavimų užtikrinimui taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 61 641,09 Eur sumai areštuoti atsakovui A. B. priklausančias pinigines lėšas, esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis (leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovu J. R.), o jų nesant ar esant nepakankamai – areštuoti A. B. turtines teises bei nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, priklausantį atsakovui A. B. bei esantį pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, o taip pat uždrausti tretiesiems asmenims perduoti A. B. pinigines lėšas ar kitą turtą 61 641,09 Eur sumai, bei pavesti turtą surasti ir aprašyti ieškovo J. R. pasirinktam antstoliui.

3. Ieškinyje paaiškino, kad šalys 2017 m. gruodžio 1 d. sudarė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovas atsakovo nuosavybėn perleido automobilį ASTON MARTIN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), už 82 000,00 Eur sumą, kurią atsakovas turėjo sumokėti ieškovui iš karto po sutarties pasirašymo. Nors ieškovas telefonu ir ne kartą kreipėsi į atsakovą prašydamas pilnai įvykdyti savo įsipareigojimus, tačiau atsakovas geranoriškai iki šiol neatsiskaitė su ieškovu, o šiuo metu iš viso vengia ieškovo bei ignoruoja jo skambučius ar rašomas trumpąsias žinutes.

4. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 61 641,08 Eur sumai areštuoti atsakovui priklausančias pinigines lėšas, esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, o jų nesant ar esant nepakankamai – areštuoti atsakovo turtines teises bei nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, priklausantį atsakovui bei esantį pas atsakovą ar trečiuosius asmenis; uždrausti tretiesiems asmenims perduoti atsakovui pinigines lėšas ar kitą turtą 61 641,09 Eur sumai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 26 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 61 641,09 Eur sumai areštavo atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę.

6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas į bylą pateikė ieškinį, kuriame išsamiai aptarė faktines aplinkybes bei pateikė įrodymus, pagrindžiančius ieškinio reikalavimų pagrįstumą. Pareikšto ieškinio forma ir turinys atitinka įstatymų keliamus reikalavimus. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, jog šiuo atveju ieškovas tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus.

7. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog 2017 m. gruodžio 1 d. tarp ieškovo J. R. ir atsakovo A. B. buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo–paradavimo sutartis, kurios pagrindu ieškovas J. R. pardavė, o atsakovas A. B. pirko ieškovui nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę ASTON MARTIN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), už 82 000 Eur sumą. Atsakovui automobilis buvo perduotas. Nors atsakovas visą sulygtą automobilio kainą ieškovui turėjo sumokėti iš karto po sutarties sudarymo, atsakovas už jam parduotą automobilį visos pirkimo–pardavimo sutartimi šalių sulygtos automobilio kainos iki šiol nėra sumokėjęs ir yra ieškovui skolingas 52 000 Eur. Atsakovas vengia vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus ir pilnai atsiskaityti su ieškovu jau labai ilgą laiką, dalinius atsiskaitymus už automobilį atsakovas atliko praėjus daugiau nei dvejiems metams po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo (2019 m. gruodžio 20 d., 2019 m. gruodžio 24 d. mokėjimo nurodymai). Toks atsakovo elgesys nesuderinamas su sąžiningo asmens elgesio principu, t. y. laikytinas nesąžiningu.

8. Teismas taip pat nurodė tai, kad ieškovo reikalavimas yra turtinio pobūdžio, prašoma priteisti suma – 61 641,09 Eur, atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, laikytina didele bei galinčia padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Atsakovas vengia skolą sumokėti, į raginimus nereaguoja, jo finansinė ir turtinė padėtis nežinoma.

9. Vadovaudamasis ekonomiškumo ir proporcingumo principais, siekdamas nesuteikti nė vienai šaliai perdėto pranašumo ar suvaržyti vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina tikslui pasiekti, teismas nurodė, kad pirmiausiai areštuotinas reikalavimo vertę atitinkantis atsakovo nekilnojamasis ir (ar) kilnojamasis turtas, o jų nesant ar nepakankant – piniginės lėšos, tokiu būdu nevaržant atsakovo teisių ir interesų labiau, negu būtina teisėto tikslo pasiekimui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Atsakovas A. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 20 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.

11. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. pateiktas ieškinys nėra preliminariai pagrįstas – nors tarp šalių ir buvo sudaryta ginčo transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau atsakovas automobilio neperėmė, jo savo žinioje neturėjo, automobilio nuosavybės teisės neįregistravo.

11.2. Nors 61 641,09 Eur dydžio reikalavimas ir pareikštas fiziniam asmeniui, tačiau vien toks reikalavimų mastas nesudaro pagrindo teigti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

11.3. Pirmosios instancijos teismas net nenurodo, kad egzistuoja nors mažiausia tikimybė, kad atsakovas turtą gali paslėpti, sunaikinti ar perleisti tretiesiems asmenims, juo labiau tokių duomenų byloje net nėra pateikta.

11.4. Laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau iš šio turto ar šio turto sąskaita būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi, priešingai, šis procesinis institutas skirtas užkardyti nesąžiningus asmens veiksmus (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017; 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-185-330/2019; kt.).

11.5. Nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teisės aktai nepreziumuoja asmens nesąžiningumo, todėl išimtinio ir itin antrosios ginčo šalies interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turto slėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje e2-1069-407/2016; 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-185-330/2019).

Atsiliepimas

12. Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovas J. R. prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

13. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

13.1. atsakovo argumentai dėl to, kad atsakovas neįregistravo automobilio savo vardu ir todėl jis neprivalo sumokėti visos sutarties kainos ieškovui, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje neturi reikšmės ir negali būti pagrindu panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi šis klausimas turės būti sprendžiamas nagrinėjant bylą iš esmės ir dėl jo bus pasisakyta tik galutiniu teismo sprendimu.

13.2. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas skunde nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog ieškovo naudai priimto sprendimo įvykdymas nebus apsunkintas – nebuvo pateikti jokie dokumentai, įrodantys atsakovo gerą turtinę padėtį, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovas turės pakankamai lėšų sumokėti galimai priteistiną pinigų sumą.

13.3. Ieškovo turimais duomenimis, atsakovas turi ir daugiau jo atžvilgiu pareikštų turtinių reikalavimų, o taip pat atsakovo turtas yra areštuotos ir kitose bylose, todėl šios aplinkybės suponuoja tai, kad atsakovo turtinė padėtis nėra gera ir todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas.

13.4. Atsakovo nesąžiningi veiksmai – ieškovo ignoravimas, vengimas sumokėti likusias pinigines sumas, taip pat atsakovo teiginiai, jog aplinkybė, kad atsakovui neįregistravus automobilio savo vardu jis neprivalo sumokėti sutarties kainos – sudaro pagrindą vertinti, kad atsakovas gali vengti sumokėti ieškovui priklausančias pinigines sumas arba slėpti savo turtą. Tokiu atveju būtų apsunkintas priimto teismo sprendimo įvykdymas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

15. Apeliacijos objektas nagrinėjamoje byloje – Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 26 d. nutarties, kuria spręsta tenkinti ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl bylos esmės

16. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos abi šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).

17. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą. Atsakovas su tokia teismo išvada nesutinka, nurodo, kad ieškinio preliminarų pagrįstumą paneigia ta aplinkybė, kad automobilis jam nebuvo perduotas, taip pat tai, kad atsakovo vardu liko neįregistruota nuosavybės teisė.

18. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Ieškinyje ieškovas aiškiai nurodė savo reikalavimą priteisti skolą, išvardino aplinkybes, jo vertinimu, pagrindžiančias pareikštą reikalavimą, pridėjo rašytinius įrodymus (pirkimo-pardavimo sutartį, banko sąskaitų išrašus, rodančius sumokėtą sumą). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovo nurodytos aplinkybės savaime ieškinio preliminaraus pagrįstumo nepaneigia – tai, ar automobilis faktiškai buvo perduotas atsakovui sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką. Be to, būtent bylos nagrinėjimo iš esmės metu bus analizuojami aspektai susiję su nuosavybės teisės perleidimo įregistravimu viešame registre. Šios aplinkybės, jei bus nustatytos, gali būti pagrindu ieškinį atmesti, tačiau sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jos nėra laikomos pagrindu, paneigiančiu preliminarų ieškinio pagrįstumą.

19. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo ir antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – nurodė, kad egzistuoja grėsmė, jog galimai ieškovui palankus teismo sprendimas, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali tapti neįvykdomas. Atsakovas su tokia teismo pozicija nesutinka, paaiškina, kad nebuvo įrodytas jo nesąžiningumas, siekis slėpti turtą.

20. Sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui turi būti sprendžiama vadovaujantis ne išimtinai ieškinio suma, tačiau vertinant situaciją atsakovo sąžiningumo aspektu. Tokios aplinkybės, kaip reikalavimo sumos dydis atsakovui ar atsakovo turimo turto apimtis savaime nėra pakankamas pagrindas atsakovo turto bei piniginių lėšų areštui, jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018; 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1769-790/2018, 2020 m. balandžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-400-302/2020, 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-551-330/2020 ir kt.).

21. Pažymėtina, kad pirkimo-pardavimo sutartis tarp šalių buvo sudaryta 2017 m. gruodžio 1 d. (ieškinio priedas Nr. 1). Pirkimo pardavimo sutartimi ginčo automobilis parduotas už 82 000 Eur. Vadovaujantis byloje esančiais duomenimis pirmasis atsiskaitymas pagal šalių sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį atsakovo buvo atliktas tik 2019 m. gruodžio 20 d. (ieškinio priedas Nr. 2), t. y. praėjus daugiau nei 2 metams po sutarties sudarymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė rodo, kad atsakovas pakankamai ilgą laiko tarpą po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo delsė atsiskaityti pagal sudarytą sutartį. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, atsakovas pagal sudarytą sutartį delsė atsiskaityti ilgiau nei 2 metus, be to, apmokėjo tik dalį sutartyje nustatytos kainos, pagrįstai sprendė, kad tokia situacija rodo galimą atsakovo nesąžiningumą ir siekį išvengti sutartimi prisiimto įsipareigojimo.

22. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad pagal aktualiausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, teismui kartu su atsakovo nesąžiningumu nėra draudžiama vertinti ir kitas aplinkybes, rodančias galimą teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą. Nagrinėjamu atveju, nustačius atsakovo ilgai trunkantį delsimą atsiskaityti pagal ginčo sutartį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tą aplinkybę, kad ieškinio suma vertintina kaip pakankamai didelė, o byloje nėra jokių duomenų apie gerą atsakovo turtinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuos duomenis atsakovas galėjo pateikti su teikiamu atskiruoju skundu, tačiau iš esmės geros savo turtinės padėties neįrodinėjo ir šiuo aspektu nepaneigė grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Atitinkamai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad didelė ieškinio suma, nustačius atsakovo potencialų nesąžiningumą, sudaro grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

23. Įvertinus nutartyje išdėstytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimu pirmiausiai areštuoti atsakovo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o šių nepakankant – pinigines lėšas.

Dėl procesinės bylos baigties

24. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai ir teisingai įvertino ginčo situaciją ir pritaikė teisės aktų nuostatas, o atsakovo atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Agnė Tikniūtė