Kauno apygardos teismo nutartis

2012-10-11 · Civilinė byla Nr. 2A-1012-264/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-11
Bylos Nr.
2A-1012-264/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolia Indreikienė (pirm.), Virginija Lozoraitytė, Aušra Baubienė (pran.)
Ieškovas
R. L., L. L.
Atsakovas
N. G., M. K.
Trečiasis asmuo
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
Civilinė byla Nr. 2A-1012-264-2012;procesinio sprendimo kategorijos: 52.4;
121.14; 121.21.(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Aušros Baubienės (pranešėja), Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Lozoraitytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. L., L. L. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-35-374/2012 pagal ieškovų R. L., L. L. ieškinį atsakovėms N. G., M. K., trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, dėl teisės derinti priešprojektinį pasiūlymą be atsakovių sutikimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti atsakovių N. G. ir M. K. atsisakymą pasirašyti sutikimą statinio, esančio (duomenys neskelbtini), aukščiui 5,50 m ir nesant atstumui 3 m iki kaimyninio žemės sklypo ribos, neteisėtu ir pripažinti L. L. ir R. L. teisę derinti statinio aukščio ir atstumo projektinę dokumentaciją be atsakovių sutikimo. 2011-07-11 teismas sprendimu įpareigojo ieškovus įstatymų nustatyta tvarka pašalinti ūkinio pastato savavališkos statybos padarinius – per 9 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą; per nustatytą terminą neįvykdžius šio teismo sprendimo, įpareigojo ieškovus per 3 mėnesius perstatyti ūkinį pastatą pagal suderintą statinio projektą ir 2001-10-22 išduotą statybos leidimą bei sutvarkyti statybvietę savo lėšomis. Vykdydami teismo sprendimą ieškovai kreipėsi į gretimų sklypų savininkes (atsakoves) dėl sutikimo leisti statyti statinį 5,50 m aukščio ir įteisinti statinį nesant 3 m atstumui iki jų sklypų, tačiau teigiamo atsakymo ir raštiško sutikimo negavo. Ieškovų teisės yra pažeistos, nes atsakovės neduoda sutikimo statybai, neturėdami ir nepateikdami įrodymų, kad yra pažeidžiamos jų teisės. Padaryti nukrypimai nuo projekto yra nežymūs, be to, tiksliai nėra nustatyta, ar pažeisti atstumai nuo kaimyninių sklypų, kadangi matavimai atlikti pagal dvi skirtingas koordinačių sistemas. Ieškovai teigia, kad statinys stovi jau dešimt metų, per šį laikotarpį atsakovės nesiėmė jokių priemonių jų neva pažeistoms teisėms ir interesams apginti, vadinasi, jokios teisės ir interesai nėra pažeisti.

Atsiliepimas

Atsakovės N. G. ir M. K. su ieškiniu nesutiko. Savavališka statyba iš esmės pažeidžia atsakovių teises bei teisėtus ir turtinius interesus. Nesilaikant atstumo iki atsakovės N. G. žemės sklypo ribos, visas lietaus vanduo subėga į jos žemės sklypą, tai žymiai atsiliepia žemės kokybei, derlingumui, gadina pastatus, neleidžiant drėgmei visiškai išdžiūti. Kadangi pastatas yra pietinėje pusėje, todėl dėl saulės spindulių riboto patekimo atsakovė N. G. jaučia diskomfortą, emocinį nestabilumą, nuotaikų kaitą. Atstumas iki N. K. sklypo ribos nuo ieškovų pastato yra tik 1,3 m, dėl ko žymiai sumažėja sklypo vertė. Ateityje atsakovė planuoja statyti gyvenamąjį namą, todėl priešgaisrinė riba taip pat turi būti žymiai didesnė. Neišlaikant atstumo iki atsakovės žemės sklypo ribos ir esant didesniam pastato aukščiui rytinėje pusėje saulės spinduliai nepatenka į atsakovės M. K. sklypą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012 m. sausio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2009 m. Marijampolės apskrities viršininko administracijos Statybos priežiūros skyriaus specialistai, atvykę į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nustatė, kad yra savavališkai atlikti statybos darbai: R. L., turėdamas nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą statinio projektą ir leidimą statybai, pastatė ūkinį pastatą su esminiais nukrypimais nuo suderinto projekto, t. y. padidino aukštį apie 3,20 m (projekte numatytas statinio aukštis 4,30 m, o pastatytas statinys 7,50 m aukščio) ir nesilaikė projekte numatyto 3 m atstumo nuo kaimyninio sklypo ribos. 2009-07-02 Marijampolės apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. TPS 17-I ir statybos sustabdytos. Marijampolės apskrities viršininko 2009-07-07 raštu Nr. SD-9-2260 „Dėl ūkinio pastato statybos (duomenys neskelbtini)“ R. L. buvo įpareigotas pašalinti savavališkos statybos padarinius iki 2009-10-15 savo lėšomis, tačiau pašalino jų tik dalį, t. y. statinio aukštį sumažino iki 5,50 m ir nugriovė stoginę. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-07-11 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-171-301/2001 teismas įpareigojo R. L. ir L. L. įstatymų nustatyta tvarka pašalinti ūkinio pastato, pastatyto žemės sklype (duomenys neskelbtini), savavališkos statybos padarinius, t. y. per 9 mėnesius nuo įsiteisėjusio teismo sprendimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą: per nustatytą terminą neįvykdžius šio teismo sprendimo, įpareigoti atsakovus per 3 mėnesius perstatyti ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), pagal suderintą statinio projektą ir 2001-10-22 išduotą statybos leidimą Nr. 114, bei sutvarkyti statybvietę savo lėšomis.

Teismas nurodė, kad statytojas privalo laikytis statybas reglamentuojančių normatyvinių dokumentų reikalavimų. Jų nesilaikyti galima tik vienu atveju – jeigu su tuo savanoriškai sutinka kaimyninio žemės sklypo savininkas, t. y. jeigu jis laisva valia atsisako tam tikros savo kaip savininko teisių apsaugos. Statybos techniniai reglamentai yra Statybos įstatymo nuostatų įgyvendinimą nustatantys teisės norminiai aktai, kurių paskirtis – detalizuoti, konkretizuoti reglamentavimą, siekiant įgyvendinti Statybos įstatyme įtvirtintus viešuosius ir privačiuosius tikslus, užtikrinti statybos teisėtumą, įtvirtinti statybos procese dalyvaujančių subjektų teises ir pareigas, apsaugoti asmenų, kurių interesai gali būti pažeisti, teisėtus interesus. Pagal STR 2.02.01:2004 173 punkto nuostatas projektuojamosios būsto visumos poveikis tretiesiems asmenims turi būti toks, kad, pastačius statinius, juos naudojant ir prižiūrint, trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos nepablogėtų, palyginus su sąlygomis, kurias jie turėjo iki statybos pradžios; 175 punkte nustatytos tokios reglamentuojančios sąlygos: suprojektuota būsto visuma turi būti pastatyta pagal projektą ir naudojama pagal paskirtį, o projektas turi būti parengtas taip, kad gyvenamojo pastato, jo sklypo formavimo, priklausinių, priėjimų ir privažiavimų, inžinerinių sistemų požeminė ir antžeminė statyba (tiesimas) nepablogintų trečiųjų asmenų statinių esamos techninės būklės ir nesudarytų prielaidų atsirasti veiksniams, galintiems vėliau (juos naudojant) pabloginti tų statinių techninę būklę. Teisės aktų nuostatos, suteikiančios teisę asmeniui sutikti, kad kaimyninio sklypo savininkas statytų statinius mažesniu nei nustatytu atstumu iki jo sklypo ribos, rodo, jog atstumų iki kaimyninių žemės sklypų nustatymas, siekiant viešųjų statybos proceso teisėtumo tikslų, visų pirma siejamas su trečiųjų asmenų interesų apsauga. Taigi sutikti ar nesutikti su tuo, kad kaimyninio sklypo savininkas statytų statinius arčiau nei nustatyta iki sklypo ribos, yra asmens teisė, kurios jis gali atsisakyti, tačiau niekas kitas to negali padaryti už jį. Jokiam kitam asmeniui, taip pat teismui, tokios teisės nesuteikta. Ieškovai, prašydami teismo leisti jiems nesilaikyti imperatyviųjų normų reikalavimų, kurie yra ir trečiųjų asmenų nuosavybės teisių apsaugos garantija, iš esmės prašo ne pripažinti ir apginti jų teisę statyti, bet sukurti naują teisę. Tokių teisių gynybos būdų civiliniuose įstatymuose nenustatyta. Statytojo teisė – tai teisė statyti laikantis įstatymų reikalavimų, o ieškovai prašo pripažinti jiems teisę pažeisti imperatyviąsias teisės normas. Teismas negali apginti asmens teisės, kai šis siekia ją įgyvendinti pažeisdamas įstatymus ir kitų asmenų teisėtus interesus (CK 1.137 str. 3, 5 d.). Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011-07-11 sprendimu konstatavo, kad ieškovai pastatė ūkinį pastatą su esminiais nukrypimais nuo suderinto projekto (t. y. pastatė ūkinį pastatą ne projekte nurodytoje vietoje, o arčiau nei 3 metrai nuo kaimyninio sklypo ribos). Šio teismo sprendimo ieškovai neskundė, vadinasi, su jame išdėstytais motyvais sutiko, sprendimas yra įsiteisėjęs. Ieškovai vis dar abejoja teismo nustatyta aplinkybe dėl atstumo iki gretimų sklypų pažeidimo, motyvuodami esant galiojančioms skirtingoms koordinačių sistemoms bei tuo, kad nėra jų valdomo žemės sklypo ribų parodymo-paženklinimo akto, tačiau šios aplinkybės pakartotinai nenustatinėjamos ir neaptarinėjamos. Ieškovų padaryti pažeidimai pripažinti esminiais, todėl spręsti klausimą apie pažeidimų pobūdį (žymūs ar nežymūs) nėra jokio pagrindo. Teismas sprendė, kad ieškovams palankiu teismo sprendimu būtų iš esmės paneigtas imperatyvusis reglamentavimas ir gretimų žemės sklypų savininkų teisės, kartu būtų pažeistas statybos veiklą reglamentuojančių įstatymų saugomas viešasis interesas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovai R. L. ir L. L. apeliaciniu skundu (b. l. 84–94) prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-01-25 sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovų ieškinį patenkinti. Apeliacinį skundą ieškovai grindžia šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Teismas sprendimu apeliantams užkerta kelią įvykdyti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 11 d. sprendimu nustatytą įpareigojimą, atsakovams atsisakant duoti sutikimus. Todėl tokia situacija, kai vienu teismo sprendimu apeliantai yra įpareigojami per nustatytą terminą atlikti tam tikrus veiksmus, o kitu teismo sprendimu, užkertamas kelias tai padaryti, neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, teisinio apibrėžtumo ir visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principų. Apeliantai privalo vykdyti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 11 d. sprendimą, tačiau jį įvykdyti trukdo atsakovai, dėl ko apeliantai ir kreipėsi į teismą. Pirmosios instancijos teismas šioje ginčo byloje sprendė, kad apeliantų teisių negali apginti, nes statyba negali būti įteisinama, jeigu atsakovai atsisako duoti savo sutikimus, tačiau tada nesuprantama, kam reikėjo apeliantus įpareigoti atlikti tam tikrus veiksmus. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 11 d. sprendimas yra įsiteisėjęs, joje išnagrinėta statybos pažeidimai, nustatyta, kad statinių statyba jokių žalingų padarinių aplinkai ar kitokios žalos visuomenės interesams nepadaryta, nustatyta, kad statyba gali būti įteisinama, atsakovė N. G. jokių savarankiškų reikalavimų minėtoje byloje nereiškė ir sutiko, kad būtų leista įteisinti statinius, teismo sprendimo neskundė, todėl teismas turėjo atsižvelgti į nurodytas aplinkybes ir ieškinį patenkinti.

2. Teismas neatsižvelgė ir sprendime nepasisakė dėl apeliantų argumentų, kad atsakovės yra praleidusios 10 metų ieškinio senaties terminą savo pažeistoms teisėms apginti. Statybos leidimas pastato statybai išduotas 2001-10-22 ir per tą laiką atsakovės nereiškė jokių pretenzijų dėl jų tariamų teisių pažeidimo ir jų negynė. Atsakovės apie statinio statybą ne tik žinojo, tai matė, tačiau ir pačios padėjo skolindamos darbo įrankius, atsakovėms buvo žinoma, kokiu atstumo statomas statinys nuo jų sklypo ribos, ir niekada nei viena iš atsakovių dėl statybos jokių pretenzijų nereiškė, taip sutikdamos ir pripažindamos, kad statinys toje vietoje, kur yra pastatytas, būtų statomas. Akivaizdu, kad atsakovės piktnaudžiauja teise ir elgiasi nesąžiningai. Teismas nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir juos pažeidė, dėl ko buvo priimtas neteisingas ir nepagrįstas teismo sprendimas. Atsakovė N. G. savo sklype taip pat buvo pastačiusi pastatą pažeisdamas statybos teisinių norminių aktų reikalavimus, t. y. arčiau nei 3 metrai iki gretimo žemės sklypų ribų, ji taip pat turėjo gauti sutikimą ir jį iš kaimyno gavo. Šią aplinkybę teisme pripažino pati atsakovė N. G.. Todėl teismas, vertindamas visas aplinkybes, į tai taip pat turėjo atsižvelgti. Turėjo atsižvelgti ir į tai, kad atsakovė N. G. be apeliantų raštiško sutikimo yra pastačiusi tvorą, kuri yra pastatyta jų sklypo ribose.

3. Teismas nevertino aplinkybės, kad jokie riboženkliai statybos metu nebuvo įrengti, jokio ginčo dėl statybų iš atsakovių pusės nebuvo. Pagal 2011 m. lapkričio 22 d. priimtą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos įsakymo Nr. IV-199 Dėl asmenų prašymų, skundų (pranešimų) nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių pakeitimų, 39¹ punkto 5 dalies 5.1 papunktį yra numatyta, kad skundas nenagrinėjamas dėl žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų raštiškų sutikimų nebuvimo, jeigu žemės sklypas, iki kurio ribos galbūt pažeisti teisės aktų nustatyti atstumai, suformuotas atlikus kadastrinius matavimus, tačiau nėra įrengti riboženkliai. Be to, Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalis numato vienerių metų terminą, skaičiuotiną nuo statybos pradžios, per kurį savininkai gali pareikšti savo pretenzijas dėl to, kad negauta jų kaip gretimų žemės sklypų savininkų rašytinių sutikimų dėl statybos, o atsakovės jokių pretenzijų nereiškė nuo pat 2001-10-22.

4. Teismas nevertino aplinkybės, kad tuo metu, kai buvo gautas statybos leidimas (2001-10-22), pagal galiojančius statybos norminius teisės aktus buvo numatyti kitokie atstumai nuo kaimyninio sklypo ribos. LR statybos ir urbanistikos ministerijos patvirtintos Miestų ir gyvenviečių sodybos respublikinės statybos normos 151-92, kurių 2.7 punkte yra nurodyta, jog minimalus atstumas atskirai stovinčių statinių nuo kaimyninio sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 1 metras. Tais atvejais, kai pastatas talpinamas pietų pusėje nuo sklypo ribos, šis atstumas turi būti ne mažesnis kaip 3 metrai. Todėl atliekant pastato statybą, atsakovės M. K. interesai ir teisės nebuvo pažeistos, o jos sutikimo statybai nereikėjo gauti. Dėl to nei tuo metu, nei dabar ginčo nėra, ginčas iškilo tik todėl, kad pasikeitus statybą reglamentuojantiems teisės aktams šią dieną norint gauti naują statybos leidimą, reikalinga gauti tiek atsakovės N. G., tiek ir atsakovės M. K. rašytinį sutikimą. Atsakovei M. K. atsisakius duoti rašytinį sutikimą, teismas turėjo apginti apeliantų teises ir pripažinti jų teisę atlikti projektinės dokumentacijos derinimą be minėtos atsakovės sutikimo.

5. Teismas nepasisakė dėl VĮ Registrų centro duomenų bazėje registruotų sklypų ribų koordinačių. Civilinėje byloje Nr. 2-171-301/2011 buvo pateiktas J. R. individualios įmonės topografinis planas, sudarytas 2009-09-20, iš kurio matyti, kad atstumas nuo apeliantų ūkinio pastato iki atsakovės N. G. sklypo ribos yra 3,01 m, t. y. atstumas atitinka statybos teisės aktuose nustatytą leistiną atstumą. Tačiau pagal toje pačioje byloje esančio A. V. atliktą matavimą atstumas nuo ūkio pastato iki atsakovės N. G. sklypo ribos yra jau 2,40 m.

Kaip matyti iš J. R. individualios įmonės topografinio plano, sudaryto 2009-09-20, jame yra nurodyta pastaba, kad atliekant matavimus sklypo ribų koordinatės yra paimtos iš VĮ Registrų centras duomenų bazės, taip pat yra nurodyta, kad koordinačių sistema atitinka LKS-1994 reikalavimus. Todėl reikia vadovautis viešojo registro duomenimis ir remtis tomis koordinačių sistemomis, kurios yra registruotos VĮ Registrų centras duomenų bazėje.

6. Teismas nesilaikė šių kasacinės instancijos išaiškinimų ir netinkamai taikė įstatymo nuostatas, susijusias su teisės įteisinti ginčo statinį pripažinimu. Teismas netinkamai rėmėsi ir aiškino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2011, nes minėtos bylos ir šios bylos reikalavimai skiriasi ir faktinės bylų aplinkybės skiriasi. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas negali apginti statytojo interesų tuo atveju, kai statant statinį žymiai nukrypstama nuo teisės normų, nustatančių privalomus statomo statinio atstumus iki kaimyninių žemės sklypų ribų, reikalavimų, kitais atvejais statytojo teisės gali ir turi būti ginamos. 2011-07-11 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendime nurodyta, kad teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė, jog statinių statyba buvo sukelti žalingi padariniai aplinkai ar padaryta kitokia žala visuomenės interesams, todėl teismas turėjo pripažinti, kad apeliantų atveju pažeidimas nelemia statybos neteisėtumo, ir ieškinį patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė N. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 101–104) prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-01-25 sprendimą palikti nepakeistą. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimas, kurio ieškovai neskundė ir kuris yra įsiteisėjęs, neginčijamai konstatavo savavališkos statybos faktą ir jo pašalinimo padarinius. Apeliaciniu skundu ieškovai kvestionuoja šį sprendimą, nurodydami, kad pažeidimas galėjo kilti dėl skirtingų koordinačių sistemų egzistavimo, kad atsakovės įstatymų numatyta tvarka negynė savo teisių. Šios aplinkybės nėra ir negali būti svarstytinos, kadangi šios civilinės bylos ginčas yra ne dėl savavališkos statybos fakto nustatymo, o dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo būdo. Atsakovės žemės sklypo ribos buvo ir yra pažymėtos kadastriniame žemėlapyje ir įregistruotos įstatymų numatyta tvarka, todėl fakto konstatavimas apie skirtingos koordinačių sistemos buvimą yra tik teismo klaidinimas. Savavališka statyba iš esmės pažeidžia atsakovės teises bei teisėtus ir turtinius interesus. Apeliaciniame skunde ieškovai pasisako tik apie atstumų nuo gretimų sklypų pažeidimus, konstatuodami juos esant neesminius, tačiau visiškai ignoruoja tą faktą, kad pastato aukštingumo pažeidimai nėra pašalinti iki šiol ir jie viršija apie 1,20 m, o tai taip pat yra esminis pažeidimas, atsižvelgiant į tai, kad ūkinis pastatas yra pietinėje pusėje. Apeliacinio skundo motyvai, kad per visą statybos laikotarpį atsakovės nereiškė pretenzijų dėl padarytų pažeidimų, yra daugiau negu įžeidžiantys, kadangi ieškovai visą laiką aiškindavo, kad ūkinis pastatas pastatytas laikantis projektinių reikalavimų, o aplinkybės dėl projektinių pažeidimų tapo žinomos tik Marijampolės apskrities viršininko administracijos pareigūnams konstatavus savavališkos statybos faktą.

Atsakovė M. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 108–110) prašo apeliacinį skundą atmesti. Savavališka statyba pažeidžia atsakovės teises ir turtinius interesus, kadangi atstumas iki sklypo ribos yra tik l,3 m, žymiai sumažėja sklypo vertė. Atsakovė planuoja statyti gyvenamąjį namą, todėl priešgaisrinės ribos turės būti didesnės. Dėl ieškovų pastato aukščio rytinėje pusėje saulės spinduliai rytais nepatenka į atsakovės sklypą. Statybų pradžioje atsakovė žodžiu domėjosi ieškovų pastato statybomis, tačiau ieškovai patikino, kad viskas statoma pagal projektą.

Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 105–107) prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra. Trečiojo asmens nuomone, yra pagrįsta ieškovų skundo dalis dėl teismo 2011 m. liepos 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-171-301/2011 įvykdymo, nes Inspekcija, R. L., L. L. bei trečiasis asmuo N. G. (kuri yra atsakovė šioje byloje) 2011 m. liepos 11 d. teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-171-301/2011 apeliacine tvarka neskundė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Neginčytina, kad daikto savininko turima nuosavybės teisė reiškia savininko teisę savo nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti daiktą, juo naudotis ir disponuoti.

Statybos normatyviniuose dokumentuose, be kitų, nustatyti ir reikalavimai statant naujus pastatus ar statinius laikytis nurodytų minimalių atstumų iki gretimų žemės sklypų ribų. Šių atstumų konkretus dydis priklauso nuo statomo pastato ar statinio klasifikacijos, parametrų, paskirties. Statybos įstatymo 2 straipsnio 93 dalyje nurodyta, kad statinio projekto sprendiniai, nustatantys statinio vietą sklype, yra vieni iš esminių statinio projekto sprendinių, o to paties straipsnio 71 dalyje statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, įvardyta kaip savavališka statyba. Tai, kad esminiais statinio projekto sprendiniais, be kitų, laikomi ir sprendiniai, kuriais nustatoma statinio vieta sklype, o šių sprendinių pažeidimas lemia statybos neteisėtumą, nurodyta ir Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarime dėl CK 4.103 straipsnio 3 dalies ir Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Taigi pirmiau nurodytų įstatymo reikalavimų dėl statinio vietos sklype nustatymo laikymasis yra viena iš būtinų statybos teisėtumo sąlygų. Tokių reikalavimų pažeidimas, t. y. statinio statymas mažesniu nei nurodyta atitinkamame teisės akte atstumu iki gretimo žemės sklypo, pagal įstatymą leidžiamas tik turint rašytinį gretimo žemės sklypo savininko sutikimą. Respublikinės statybos normos RSN 151-92 (1997-06-20 redakcija), galiojusi statybos leidimo išdavimo metu, jų 2.7 punktas numatė, kad minimalus atstumas atskirai stovinčių statinių nuo kaimyninio sklypo ribos turi būti ne mažesnis 1 metro. Tais atvejais, kai pastatas talpinamas pietų pusėje nuo sklypo ribos, šis atstumas turi būti ne mažesnis kaip 3 metrai. Pagal STR 1.01.07 : 2002 Nesudėtingi statiniai“ (2009-09-14 redakcija) ieškovų pastatytas ūkinis pastatas priskiriamas nesudėtingų statinių kategorijai, turėjo atitikti 1 priedo 1 lentelėje nustatytus dydžius bei laikantis 1 priedo pastabose nurodytų minimalių atstumų nuo ūkinio pastato iki kaimyninio sklypo ribos: 1) 3 m – statytojo sklypo šiaurinėje pusėje (tarp (>) 315° ir ([) 45°); 2) 2 m – statytojo sklypo rytinėje (tarp 45° ir 135°) ir vakarinėje (tarp 225° ir 315°) pusėse; 3) 1 m – statytojo sklypo pietinėje pusėje (tarp (>) 135° ir ([) 225°).

Aplinkybės, kad ieškovai pastatė ūkinį pastatą su esminiais nukrypimais nuo suderinto projekto (t.y. pastatė ūkinį pastatą ne projekte nurodytoje vietoje, o arčiau nei 3 metrai nuo kaimyninio sklypo ribos konstatuotos Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-07-11 sprendimu (prijungta civ. byla Nr. 2-171-301/2011, joje šalys buvo tos pačios, todėl šis sprendimas turi prejudicinę reikšmę ir iš naujo šių aplinkybių nustatinėti nereikia (CPK 182 str., 197 str. 2 d.). Teisėjų kolegijos nuomone, apeliaciniame skunde išdėstytos ieškovų abejonės dėl įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės (dėl atstumo iki gretimų sklypų pažeidimo), motyvuojant tuo, kad skundžiamame sprendime nepasisakyta dėl VĮ Registrų centro duomenų bazėje registruotų sklypų ribų koordinačių, buvo įvertinta civ. byloje Nr. 2-171-301/2011 pagal joje esančius duomenis, apeliantai jokių naujų aplinkybių bei įrodymų nagrinėjamoje byloje nepateikė. Apeliantų abejonės nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad esminiai pažeidimai konstatuoti įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

Bylos duomenys patvirtina, kad ginčo pastatas pastatytas nesilaikant minimalaus 3 metrų atstumo ieškovų sklypo šiaurinėje pusėje, iki atsakovės N. G. sklypo pietinėje pusėje ribos. Apeliantai neginčija aplinkybės, kad sklypo vakarinėje pusėje nėra minimalaus 2 metrų atstumo iki atsakovės M. K. sklypo ribos, teigdami, kad yra daugiau nei 1 metro atstumas. Atsakovė M. K. savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad nuo ieškovų pastato iki jos sklypo ribos yra 1, 30 m atstumas.

Kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010 yra išaiškinęs, kad teisės aktuose nustatytų atstumų pažeidimas kvalifikuojamas kaip gretimo sklypo savininkų teisių, įtvirtintų teisės aktuose, pažeidimas, todėl kaimyninio sklypo savininkas, atsisakęs duoti sutikimą statyti statinius mažesniu negu norminiuose teisės aktuose nustatytu atstumu iki jo sklypo ribos, neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių, o statytojas pagal bendrąją taisyklę negali tokio atsisakymo ginčyti. Dėl to šioje byloje neanalizuojami apeliacinio skundo argumentai, siejami su pirmosios instancijos teismo sprendimo nemotyvavimo ir nevertinimo pagrįstai ar nepagrįstai, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, atsakovės atsisakė duoti sutikimą.

Apeliantų argumentai, kad ginčijamu sprendimu apeliantams užkertamas kelias įvykdyti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 11 d. sprendimu nustatytą įpareigojimą nepagrįsti, nes apeliantai žinojo, kad jo įgyvendinimui bus reikalinga gauti gretimų žemės sklypų savininkių sutikimą.

Apeliacinio skundo argumentai, kad statybos leidimo išdavimo metu (2001-10-22) pagal galiojančius statybos norminius teisės aktus buvo numatyti kitokie atstumai nuo kaimyninio sklypo ribos, atsakovės M. K. sutikimo statybai nereikėjo, nes nuo jos sklypo ribos atstumas turėjo būti ne mažiau 1 metro, nepakankami ir neįrodo ieškinio pagrįstumo (CPK 178 str.). Savavališka statyba konstatuota 2009-07-02 savavališkos statybos akto pagrindu, jos padarinius turi pašalinti ieškovai pagal šiuo metu galiojančius statybos normatyvinius dokumentus (CK 4. 103 str.).

Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliantų argumentus dėl 10 metų ieškinio senaties termino taikymo atsakovėms jų pažeistoms teisėms apginti. Ieškinio senaties samprata yra apibrėžta CK 1. 124 straipsnyje, tai yra įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinį pareiškė ieškovai, todėl atsakovėms CK 1. 126 straipsnio nuostatos netaikytinos.

Asmuo, ginčydamas kitų asmenų veiksmus kaip darančius žalą jo teisėms ar teisėtiems interesams, turi įvertinti, ar savo veiksmais įgyvendindamas turimą teisę, nesukūrė padėties, apsunkinančios tos teisės įgyvendinimą, todėl šiuo aspektu vertinant ieškovų veiksmus, susijusius su ūkinio pastato statyba, nėra pagrindo spręsti, jog nepalankus ieškovams teismo sprendimas prieštarauja CK 1. 5 straipsnyje įtvirtintiems principams.

Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į šioje nutartyje išdėstytus motyvus skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Aušra BaubienėNijolia IndreikienėVirginija Lozoraitytė