Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Rūta Gustienė, sekretoriaujant G. D., dalyvaujant ieškovams R. L., L. L., jų atstovui advokatui V. R., atsakovei N. G., jos atstovui advokatui V. K., M. K., trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovams L. V., V. V., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. L. ir L. L. ieškinį atsakovams N. G., M. K., trečiajam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl teisės derinti priešprojektinį pasiūlymą be atsakovų sutikimo, ir

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Tretysis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ieškinio tenkinimo klausimą palieka spręsti teismui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad tuometinės (2009 m.) Marijampolės apskrities viršininko administracijos Statybos priežiūros skyriaus specialistai atvykę į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nustatė, kad yra savavališkai atlikti statybos darbai: R. L., turėdamas nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą statinio projektą ir leidimą statybai, pastatė ūkinį pastatą su esminiais nukrypimais nuo suderinto projekto, t.y. padidino aukštį apie 3, 20 m (projekte numatytas statinio aukštis 4,30 m., o pastatytas statinys 7,50 m. aukščio) ir neišlaikė projekte numatyto 3 m atstumo nuo kaimyninio sklypo ribos. 2009-07-02 Marijampolės apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. TPS 17-I ir statybos sustabdytos. Marijampolės apskrities viršininko 2009-07-07 raštu Nr. SD-9-2260 “Dėl ūkinio pastato statybos (duomenys neskelbtini).“ R. L. buvo įpareigotas pašalinti savavališkos statybos padarinius iki 2009-10-15 savo lėšomis, tačiau pašalino jų tik dalį, t.y. statinio aukštį sumažino iki 5,50 m ir nugriovė stoginę (rašytiniai įrodymai pateikti prijungtoje civ. byloje Nr. 2-171-301/2011).

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-07-11 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-171-301/2001 teismas įpareigojo R. L. ir L. L. įstatymų nustatyta tvarka pašalinti ūkinio pastato, pastatyto žemės sklype, (duomenys neskelbtini), savavališkos statybos padarinius, t.y. per 9 mėnesius nuo įsiteisėjusio teismo sprendimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą: per nustatytą terminą neįvykdžius šio teismo sprendimo. įpareigoti atsakovus per 3 mėnesius perstatyti ūkinį pastatą. (duomenys neskelbtini), pagal suderintą statinio projektą ir 2001-10-22 išduotą statybos leidimą Nr. 114, bei sutvarkyti statybvietę savo lėšomis.

Ieškovai nurodo, kad po teismo sprendimo įsiteisėjimo kreipėsi į gretimų sklypų savininkus, prašydami leisti statyti statinį 5,50 m aukščio ir įteisinti statinį nesant 3 m atstumui iki jų sklypų, kad galėtų paruošti projektinius dokumentus ir baigti statybą. Tačiau, kaip nurodo ieškovai, negavo teigiamo atsakymo ir raštiško sutikimo, todėl laiko, kad atsakovų atsakymas dėl sutikimo yra neigiamas. Registruotu laišku 2011-07-07 atsakovėms buvo išsiųstas pakartotinis prašymas (b.l. 6-7). Ieškovai įsitikinę, kad jie nepažeidė jokių atsakovių teisių ir interesų. Jų nuomone, norminių statybos teisės aktų reikalavimų nesilaikymas savaime nepatvirtina, kad pažeidžiamos kaimyninio žemės sklypo, ar jame esančio statinio, savininko teisės. Ieškovų teigimu, sutinkamai su CK 4. 98 str. nuostata, ieškovas taip pat turi teisę, gindamas savo interesus, reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Ieškovai mano, kad jų teisės šiuo atveju pažeistos, nes atsakovai neduoda sutikimo statybai, neturėdami ir nepateikdami įrodymų, kad yra iš esmės pažeistos jų teisės. Atsakovės, atsisakydamos pasirašyti rašytinį sutikimą statybai, privalo nurodyti ir protingai įrodyti atsisakymo pagrindus. Jeigu kaimynai nenurodo motyvuoto atsisakymo duoti rašytinį sutikimą statyti, ieškovai laiko, kad teismas turi tokį atsisakymą pripažinti trukdymu kitam kaimynui realizuoti savo teises ir teisėtus interesus, bei vykdyti statybos darbus (Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009). Ieškovai taip pat nurodo, kad jų padaryti nukrypimai nuo projekto yra nežymūs, be to tiksliai nėra nustatyta, ar pažeisti atstumai nuo kaimyninių sklypų, kadangi atlikti matavimai pagal dvi skirtingas koordinačių sistemas. Ieškovai teigia, kad statinys stovi jau dešimt metų, per šį laikotarpį atsakovės nesiėmė jokių priemonių jų neva pažeistoms teisėms ir interesams apginti, vadinasi, jokios teisės ir interesai nėra pažeisti.

Atsakovės N. G. ir M. K. laikosi vieningos nuomonės ieškinio atžvilgiu. Jų nuomone, CK 4.99 str. reglamentuoja, kad žemės sklypo savininkas turi teisę reikalauti, kad kaimyniniuose žemės sklypuose nebūtų statomi nauji statiniai, perstatomi, rekonstruojami ir netgi išsaugojami nepakeisti esantys statiniai, jeigu galima padaryti įtikinamą prielaidą, kad tokių naujų statinių statymas ar esamų statinių pakeitimas ir netgi nepakeistų egzistavimas ar naudojimas padarys neigiamą neleistiną poveikį jo žemės sklypui ar jo žemės sklype esantys pastatai neteks stabilumo. Atsakovės teigia, kad įstatymų leidėjas, reglamentuodamas civilinius teisinius santykius, nustatė, kad subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Įstatymų leidėjas nustatė, kad statinio projektas, leidimas statybai reikalingi tiek viešąjam interesui, tiek privačių asmenų teisėms nuo galimų pažeidimų apsaugoti. Teisės įgyvendinimas tokiu būdu ir priemonėmis, kurios prieštarauja įgyvendinamos teisės paskirčiai, laikytina piktnaudžiavimu teise, o savavališkos statybos padarinių šalinimo efektyvumo užtikrinimas pagal galiojančias teisės normas yra viešasis interesas {Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2008). Atsakovės įsitikinę, kad savo ieškiniu ieškovai siekia įteisinti statybas, kurios buvo padarytos nukrypstant nuo projekto. Atsakovių nuomone, nepriklausomai nuo to, kada savavališka statyba pradėta, ji vis tiek lieka savavališka, t, y. neteisėta, ir jos padariniams šalinti taikytini įstatymai, galiojantys savavališkos statybos padarinių šalinimo metu. Tokiu būdu, statinio architektūriniai sprendimai, kurie buvo padaryti nesilaikant projekto, turi būti pašalinti pagal šiuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimus, t.y. vadovaujantis Statybos įstatymo 28 straipsniu. Dabartinė situacija yra tokia, kad savavališka statyba iš esmės pažeidžia atsakovių teises bei teisėtus ir turtinius interesus. Nesilaikant atstumo iki atsakovės N. G. žemės sklypo ribos, visas lietaus vanduo subėga į jos žemės sklypą. Tai ženkliai atsiliepia žemės kokybei, derlingumui. Pastato aukštingumas tiesiogiai atima galimybę saulės spinduliams patekti į žemės sklypą, gadina pastatus, neleidžiant drėgmei pilnai išdžiūti, taip pat atsiliepia derlingumui. Kadangi pastatas yra pietinėje pusėje, todėl dėl saulės spindulių riboto patekimo, kaip teigia atsakovė N. G., ji jaučianti diskomfortą, emocinį nestabilumą, nuotaikų kaitą. Todėl kategoriškai nesutinka, kad būtų įteisinta savavališka statyba, o jos padariniai turėtų būti pašalinti nugriaunant pastatą. Atsakovė N. K. nurodo, kad atstumas iki jos sklypo ribos nuo ieškovų pastato yra tik 1,3 m, dėl ko ženkliai sumažėja sklypo vertė. Ateityje atsakovė planuoja statyti gyvenamąjį namą, todėl priešgaisrinė riba taip pat turi būti žymiai didesnė. Neišlaikant atstumo iki atsakovės žemės sklypo ribos ir esant didesniam pastato aukščiui rytinėje pusėje saulės spinduliai nepatenka į atsakovės M. K. sklypą. Dėl šių priežasčių atsakovės prašo ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Tretysis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nurodė, kad norint įteisinti pagal esamą padėtį pastatytą ūkinį pastatą, vadovaujantis statybos įstatymo (aktualios nuo 2010 m. spalio 1 d. redakcijos) 3 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktais, turi būti iš naujo parengtas projektas ir gautas naujas statybą leidžiantis dokumentas. Kadangi ginčo statinys stovi arčiau nei 3 metrai iki gretimų žemės sklypų ribų, tai R. L. ir L. L. turės gauti gretimų žemės sklypų savininkų raštiškus sutikimus, kad statinys gali būti pastatytas mažesniu nei 3 metrų atstumu iki gretimų žemės sklypų ribų. Kadangi tretysis asmuo suinteresuotumo šioje byloje neturi, ieškinio tenkinimo klausimą palieka spręsti teismui.

Byloje keliamas klausimas dėl teismo leidimo pripažinti ieškovams teisę derinti statinio aukščio ir atstumo projektinę dokumentaciją be atsakovų sutikimo, pažeidžiant norminių teisės aktų nustatytą atstumą iki kaimyninių žemės sklypų bei pastato aukštingumą, nesant šių sklypų savininkų sutikimo.

Kaip aukščiau minėta, 2009 m. birželio 29 d. buvo nustatyta, kad ieškovas R. L. jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, (duomenys neskelbtini), turėdamas nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą statinio projektą bei 2001 m. spalio 22 d. Marijampolės apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos išduotą statybos leidimą Nr. 114, pastatė ūkinį pastatą su esminiais nukrypimais nuo suderinto projekto, t.y. padidino statinio aukštį apie 3,20 m, nes projekte numatytas statinio aukštis yra 4,30 m, o pastatyto statinio aukštis buvo apie 7,50 m, ir neišlaikė projekte numatyto 3 m atstumo nuo kaimyninio žemės sklypo ribos. Prie ūkinio pastato pastatė projekte nenumatytą stoginę. Ieškovas R. L. buvo įpareigotas savo lėšomis perstatyti ūkinį pastatą pagal suderintą projektą ir nugriauti stoginę. Nustatytu terminu R. L. pašalino tik dalį savavališkos statybos padarinių: sumažino pastato aukštį iki 5,50 m ir nugriovė stoginę, tačiau neperstatė ūkinio pastato pagal suderintą projektą, įpareigojimo neįvykdė.

Pagrindinis statybos procesą reglamentuojantis teisės aktas – Lietuvos Respublikos statybos įstatymas. Jame nustatyti visų statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminiai reikalavimai, statybos techninio normavimo, statinių projektavimo ir statybos, naudojimo ir nugriovimo bei visos su statyba susijusios veiklos priežiūros tvarka, subjektų veiklos šioje srityje principai ir atsakomybė (Statybos įstatymo 1 straipsnis). Statinio projektavimo, statybos, statybos užbaigimo, statinio naudojimo, priežiūros ir nugriovimo reikalavimus, taisykles, bendruosius principus ir charakteristikas nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai. Pagal Statybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktą vieni iš normatyvinių statybos techninių dokumentų yra statybos techniniai reglamentai – Vyriausybės įgaliotos institucijos teisės aktai, kurie nustato statinių, jų statybos, naudojimo ir priežiūros techninius reikalavimus tiesiogiai arba nuorodomis į standartus arba statybos ar statinių naudojimo ir techninės priežiūros taisykles. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad statybos techniniai reglamentai yra privalomi visiems statybos dalyviams, taip pat viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkams (naudotojams), juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklą reglamentuoja Statybos įstatymas. Taigi statybos techniniai reglamentai yra Statybos įstatymo nuostatų įgyvendinimą nustatantys teisės norminiai aktai, kurių paskirtis – detalizuoti, konkretizuoti reglamentavimą, siekiant įgyvendinti Statybos įstatyme įtvirtintus viešuosius ir privačiuosius tikslus, užtikrinti statybos teisėtumą, įtvirtinti statybos procese dalyvaujančių subjektų teises ir pareigas, apsaugoti asmenų, kurių interesai gali būti pažeisti, teisėtus interesus.

Statybos normatyviniuose dokumentuose, be kitų, nustatyti ir reikalavimai statant naujus pastatus ar statinius laikytis nurodytų minimalių atstumų iki gretimų žemės sklypų ribų. Šių atstumų konkretus dydis priklauso nuo statomo pastato ar statinio klasifikacijos, parametrų, paskirties. Statybos įstatymo 2 straipsnio 93 dalyje nurodyta, kad statinio projekto sprendiniai, nustatantys statinio vietą sklype, yra vieni iš esminių statinio projekto sprendinių, o to paties straipsnio 71 dalyje statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, įvardyta kaip savavališka statyba. Tai, kad esminiais statinio projekto sprendiniais, be kitų, laikomi ir sprendiniai, kuriais nustatoma statinio vieta sklype, o šių sprendinių pažeidimas lemia statybos neteisėtumą, nurodyta ir Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarime dėl CK 4.103 straipsnio 3 dalies ir Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Taigi pirmiau nurodytų įstatymo reikalavimų dėl statinio vietos sklype nustatymo laikymasis yra viena iš būtinų statybos teisėtumo sąlygų. Tokių reikalavimų pažeidimas, t. y. statinio statymas mažesniu nei nurodyta atitinkamame teisės akte atstumu iki gretimo žemės sklypo, pagal įstatymą leidžiamas tik turint rašytinį gretimo žemės sklypo savininko sutikimą.

Statytojas privalo laikytis nurodytų reikalavimų. Jų nesilaikyti galima tik vienu atveju – jeigu su tuo savanoriškai sutinka kaimyninio žemės sklypo savininkas, t. y., jeigu jis laisva valia atsisako tam tikros savo kaip savininko teisių apsaugos. Pagal STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ V skirsnio „Trečiųjų asmenų pagrįstų interesų apsauga“ 173 punkto nuostatas projektuojamosios būsto visumos poveikis tretiesiems asmenims turi būti toks, kad, pastačius statinius, juos naudojant ir prižiūrint, trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos nepablogėtų, palyginus su sąlygomis, kurias jie turėjo iki statybos pradžios; 175 punkte nustatytos tokios reglamentuojančios sąlygos: suprojektuota būsto visuma turi būti pastatyta pagal projektą ir naudojama pagal paskirtį, o projektas turi būti parengtas taip, kad gyvenamojo pastato, jo sklypo formavimo, priklausinių, priėjimų ir privažiavimų, inžinerinių sistemų požeminė ir antžeminė statyba (tiesimas) nepablogintų trečiųjų asmenų statinių esamos techninės būklės ir nesudarytų prielaidų atsirasti veiksniams, galintiems vėliau (juos naudojant) pabloginti tų statinių techninę būklę. Teisės aktų nuostatos, suteikiančios teisę asmeniui sutikti, kad kaimyninio sklypo savininkas statytų statinius mažesniu nei nustatytu atstumu iki jo sklypo ribos, rodo, jog atstumų iki kaimyninių žemės sklypų nustatymas, siekiant viešųjų statybos proceso teisėtumo tikslų, visų pirma siejamas su trečiųjų asmenų interesų apsauga. Taigi sutikti ar nesutikti su tuo, kad kaimyninio sklypo savininkas statytų statinius arčiau nei nustatyta iki sklypo ribos, yra asmens teisė, kurios jis, suprantama, gali atsisakyti, tačiau niekas kitas to negali padaryti už jį. Jokiam kitam asmeniui, taip pat teismui, tokios teisės nesuteikta. Ieškovai, prašydami teismo leisti jiems nesilaikyti imperatyviųjų normų reikalavimų, kurie, minėta, kartu yra ir trečiųjų asmenų nuosavybės teisių apsaugos garantija, iš esmės prašo ne pripažinti ir apginti jų teisę statyti, bet sukurti naują teisę. Tokių teisių gynybos būdų civiliniuose įstatymuose nenustatyta (CK 1.138 straipsnis). Statytojo teisė – tai teisė statyti laikantis įstatymų reikalavimų, o ieškovai prašo pripažinti jiems teisę pažeisti imperatyviąsias teisės normas. Teismas negali apginti asmens teisės, kai šis siekia ją įgyvendinti pažeisdamas įstatymus ir kitų asmenų teisėtus interesus (CK 1.137 straipsnio 3, 5 dalys). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio mėn. 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2011, kat. 30.2; 30.10).

Šioje byloje ieškovai nepagrįstai remiasi teismų praktikoje išdėstytu aiškinimu, jog tais atvejais, kai nukrypimas nuo teisės aktuose nustatytų atstumų yra nedidelis, palyginti su viso privalomo atstumo dydžiu, ir nepažeidžia minimalių atstumų nustatymo viešųjų tikslų, tai vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, jis gali būti pripažintas pažeidimu, nelemiančiu statybos neteisėtumo. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011-07-11 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-171-301/2011 konstatavo, kad „nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovai pastatė ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), su esminiais nukrypimais nuo suderinto projekto (t.y. pastatė ūkinį pastatą ne projekte nurodytoje vietoje, o arčiau nei 3 metrai nuo kaimyninio sklypo ribos)“ (prijungta civ. byla Nr. 2-171-301/2011). Šio teismo sprendimo ieškovai neskundė, vadinasi, su jame išdėstytais motyvais sutiko, sprendimas yra įsiteisėjęs. Ieškovai vis dar abejoja teismo nustatyta aplinkybe dėl atstumo iki gretimų sklypų pažeidimo, motyvuodami esant galiojančioms skirtingoms koordinačių sistemoms bei tuo, kad nėra jų valdomo žemės sklypo ribų parodymo-paženklinimo akto (b.l. 48), tačiau šios aplinkybės pakartotinai nenustatinėjamos ir neaptarinėjamos (CPK 182 str. 1 d. 2 p.). Kaip minėta aukščiau, ieškovų padaryti pažeidimai pripažinti esminiais, vadinasi, spręsti klausimą apie pažeidimų pobūdį (žymūs ar nežymūs) nėra jokio pagrindo. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nėra jokio pagrindo remtis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nes ieškovams palankiu teismo sprendimu būtų iš esmės paneigtas imperatyvusis reglamentavimas ir gretimų žemės sklypų savininkų teisės, kartu būtų pažeistas statybos veiklą reglamentuojančių įstatymų saugomas viešasis interesas.

Dėl aukščiau nurodytų teismo nustatytų aplinkybių ir išdėstytų motyvų, laikytina, kad ieškinys nepagrįstas ir atmestinas (CPK 178 str.). Kiti posėdžio metu šalių išsakyti motyvai nenagrinėtini kaip neturintys esminės reikšmės bylai.

Iš ieškovų atsakovės N. G. naudai solidariai priteistinos išlaidos už advokato pagalbą (b.l. 39-40), bei valstybės naudai – teismo pašto išlaidos (CPK 93, 96, 98 str.).

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

Ieškinį atmesti.

Priteisti solidariai iš ieškovų R. L., a/k (duomenys neskelbtini) ir L. L., a/k (duomenys neskelbtini) gyvenančių (duomenys neskelbtini), atsakovės N. G., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai 1500 Lt už advokato pagalbą.

Priteisti solidariai iš ieškovų R. L., a/k (duomenys neskelbtini) ir L. L., a/k (duomenys neskelbtini) gyvenančių (duomenys neskelbtini), 16,50 Lt teismo pašto išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.