Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2018-04-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-418-305/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-04-24
Bylos Nr.
1-418-305/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laimutis Vaitkus
Kaltinamasis
E. B.
Advokatai
Albinas Miliauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-418-305/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07937-2018-0Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.6 (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 24 d.Vilkaviškis
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Laimutis Vaitkus,

sekretoriaujant Ligijai Vosylienei, dalyvaujant prokurorui Gintarei Meškauskienei, kaltinamajam E. B. ir jo gynėjui advokatui Albinui Miliauskui, laiduotojai R. B.,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs(duomenys neskelbtini), Vilkaviškio r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, profesinio išsilavinimo, dirbantis individualioje įmonėje, gyvenantis (duomenys neskelbtini)teismo neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje, padarymu ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. vairavo kelių transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent: jis 2018-02-16 d. apie 00.43 val. (duomenys neskelbtini)gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį NISSAN ALMERA, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,50 promilių alkoholio (kraujyje rasta 2,24 promilės etilo alkoholio).

Šiais savo veiksmais E. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Kaltinamasis E. B. teisiamajame posėdyje savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad šventė savo gimtadienį, o jam paskambino iš ligoninės, kad pablogėjo senelio sveikata. Nesijautė apsvaigęs nuo alkoholio, atrodė, kad gali važiuoti. Sėdo į automobilį ir važiuodamas nuslydo nuo kelio. Automobilis priklauso jam. Važiavo vienas. Kai formino įvykį jokių prieštaravimų nebuvo. Tai padarė ir su tuo sutiko. Buvo tikrintas alkotesteriu ir buvo paimtas kraujas. Alkotesteriu buvo nustatytas 1,74 promilės girtumas. Tai pirmas kartas. Administracine tvarka nebaustas, neteistas. Jo veikla auto paslaugos ir pervežimai kelyje. Turi savo autovežį ir su juo dirbu. Turi dukrą 2 metų. Išlaikymas jai priteistas. Su seserimi jų santykiai artimi. Mes bendraujam, kalbamės apie viską, gyvenam kartu. Bendra buitis, viskas bendra. Gyvena(duomenys neskelbtini). Ji turi dukrą. Mano, kad ji tikrai galės jam padaryti įtaką. Ji yra dirbusi tam tikrą darbą ir galės jam padėti daugiau nenusižengti. Supranta, kad bus konfiskuotas automobilis. Jo atlyginimas yra įvairus, priklausomai nuo darbo. Savo elgesį vertina labai blogai. Tai daugiau nepasikartos. Važiavimo tikslas buvo toks, kad jam paskambino iš ligoninės, kad seneliui pablogėjo sveikata, jis tą pačią dieną vidurdienį mirė. Sesuo turi teises. Jam paskambino iš ligoninės, todėl gal aš iš to jaudulio, impulsyviai taip padarė. Viskas vyko (duomenys neskelbtini)gatvėje, buvo jau po 12 val., o jis išvažiavo iš V. A. K. gatvės. Jam reikėjo pavažiuoti apie 1, 5 km. Važiavo vienas. Automobilis priklauso jo motinai. Žalą atlygino, bet jie norėjo, kad jis jiems pastatytų naują tvorą.

Laiduotoja R. B. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad prašo atiduoti brolį jos atsakomybėn pagal laidavimą. Mano, kad jų ryšys šeimoje glaudus, galėtų daryti įtaką. Nepateisinama brolio padaryta nusikalstama veika, tokios aplinkybės susiklostė tuo metu, visi išgyvena, mano, jog nepasikartos, tam tikrai turėtų įtakos. Su broliu gyvena kartu. Yra nuolatinis ryšys ir pokalbiai, nepasikartos, mano, tikrai nepasikartos. Ji yra vyresnė sesuo. Jis jos dažnai klausia patarimo ir į tuos patarimus atsižvelgia. Pati mano, kad yra nepriekaištingos reputacijos, nes ilgus metus dirbo Vilkaviškio policijoje, taip pat Kybartų pataisos namuose. Šiuo metu yra sistemos pensijoje, todėl mano, kad galės ir sugebės jam daryti teigiamą įtaką. Nėra padariusi administracinių nusižengimų. Neteista. Nuobaudų darbe neturėjo, tarnybos metu buvau tik skatinta už nepriekaištingą darbą. Po šio įvykio ji kalbėjausi su broliu. Dėl to įvykio jis labai pergyvena, gailisi labai, jam gėda, kad jis teisiamas. Ji prašo laidavimo be užstato, kadangi šiai dienai niekur nedirba, gyvena tik iš pensijos, kuri yra 304 eurai, tai norėtų be užstato.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajai ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:

Be kaltinamojo E. B. visiško prisipažinimo, padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, jo kaltė pasitvirtino:

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis E. B. kaltę pripažino visiškai, parodė, kad 2018-02-15 vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė brendį ir alų. Po vidurnakčio, sugalvojo važiuoti namo, vairavo jo motinos I. B. vardu registruotą automobilį Nissan Almera. Mama gyvena Vokietijoje, todėl automobiliu naudojasi jis. Automobilį vertina 400 eurų. V. V. gatve, kelias buvo slidus, todėl nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į gyvenamojo namo tvorą. Eismo įvykio metu asmenys nenukentėjo, buvo apgadinta tvora. Atsitrenkęs į tvorą atbuline eiga mėgino išvažiuoti, tačiau pro šalį važiavę pareigūnai jį pastebėjo, alkotesterio pagalba nustatė girtumą. Dėl įvykio gailisi (b. l. 52-53).

Marijampolės AVPK Vilkaviškio r. PK Reagavimo skyriaus tyrėjos Ž. P. tarnybiniame pranešime užfiksuota informacija, kad 2018-02-16 apie 00.43 val. Marijampolės AVPK Vilkaviškio r PK Reagavimo skyriaus pareigūnai vykdydami viešą patruliavimą, (duomenys neskelbtini)tvorą įvažiavusį automobilį Nissan Almera. Už automobilio vairo sėdėjo E. B., kuriam, patikrinus blaivumą alkotesteriu, buvo nustatytas 1,84 promilių girtumas (b. l. 3).

Marijampolės AVPK Vilkaviškio r PK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio Š. M. tarnybiniame pranešime užfiksuota informacija, kad 2018-02-16 patruliavo kartu su vyriausiuoju patruliu M. Ž.. Apie 00.53 val. (duomenys neskelbtini), pastebėjo automobilį Nissan Almera, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo nuvažiavęs nuo kelio ir atsitrenkęs į minėto namo tvorą. Nustatė, kad automobilį Nissan Almera vairavo E. B.. Nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, pats vairuotojas patvirtino, kad yra vartojęs alkoholinių gėrimų. Patikrinus vairuotojo blaivumą alkoholio matuokliu Alcotest 6810, Nr. ARZJ-0190, patikros Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas 1,84 promilių girtumas (b. l. 15).

2018-02-16 apžiūrėta įvykio vieta, (duomenys neskelbtini). (b. l. 5-9).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas automobilis Nissan Almera, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 10-14).

A. V. individuali įmonė pateikė informacinę pažymą, kad remiantis rinkos tyrimo duomenimis, vertintojo duomenų baze, transporto priemonės Nissan Almera, pagamintos 2001 m., vidutinė orientacinė rinkos vertė 2018 m. vasario mėnesį buvo nuo 300 iki 900 eurų (b. l. 48).

2018-02-16 d. 01.08 val. E. B. alkotesteriu Alcotest 6810, Nr. ARZJ-0190, patikros Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas 1,84 promilių girtumas (b. l. 32-34).

Pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokole užfiksuota informacija, kad 2018-02-16 d. 02.00 val. paimtas E. B. kraujo mėginys (b.l. 36-38).

Valstybės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr., užfiksuota jog E. B. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,24 ‰ (promilės) etilo alkoholio (b.l. 46).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Teismo vertinimu, E. B. kaltė padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, tačiau ir ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai ir jų tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės, specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad jo kraujyje nustatyta 2,24 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog E. B. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujuje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Bylos nagrinėjimo metu, kaltinamasis pateikė teismui prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant R. B. atsakomybei pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad E. B. yra teisiama pirmą kartą, jo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis pripažino savo kaltę ir davė nuoseklius parodymus. Jis dėl įvykdytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailėjosi, savo veiksmus vertino kritiškai, teigė padaręs išvadas ir kad toks jos elgesys daugiau nepasikartos. E. B. prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis laikytini jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jo įvykdyta nusikalstama veika sunkių padarinių nesukėlė, jokia žala jo veiksmais nebuvo padaryta. E. B. nebaustas administracine tvarka. Jis turi specialų vidurinė išsilavinimą, dirbantis. Nustatytos aplinkybės liudija, kad kaltinamajam nėra būdingas priešingas teisei elgesys, jis sugeba laikytis nustatytų draudimų ir įpareigojimų, nusikalstamą veiką įvykdė neapgalvotai, padaryta nusikalstama veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio, todėl spręstina, kad ateityje kaltinamasis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad kaltinamasis E. B. atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Kaip jau minėta, byloje yra pateiktas kaltinamojo sesers R. B. prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. B. neteista, administracine tvarka nebausta, galiojančių nuobaudų neturi, yra pensininkė. Teisiamojo posėdžio metu ji nurodė, kad prašo atiduoti brolį jos atsakomybėn pagal laidavimą. Mano, kad jų ryšys šeimoje glaudus, galėtų daryti įtaką. Nepateisinama brolio padaryta nusikalstama veika, tokios aplinkybės susiklostė tuo metu, kai mirė senelis. Visi išgyvena, mano, jog nepasikartos, tam tikrai turėtų įtakos. Su broliu gyvena kartu, todėl tarp jų yra nuolatinis ryšys ir pokalbiai. Šeimoje nekilo niekam mintys tokiai veikai padaryti.

Teismas, įvertinęs R. B. kaip laiduotoją charakterizuojančią medžiagą, jos artimus santykius su broliu, asmenines savybes, sprendžia, kad ji yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir tinkama laiduotoja, turinti autoritetą broliui ir galinti daryti jam teigiamą įtaką, todėl yra pagrindas atleisti E. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį sesers R. B. atsakomybei. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę, paties baudžiamojo proceso kaltinamajam padarytą įtaką ir daro išvadą, jog laidavimas 1 metų ir 6 mėnesių terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltininkui.

Dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais (t. y. ir BK 40 straipsnyje numatytu pagrindu), gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui nuo vienerių iki trejų metų naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. Šiuo atveju E. B. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus. Jam buvo nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis. Jo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. Praeityje jis nėra teistas ar baustas už vairavimą esant neblaiviam, nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo baustas administracine tvarka, dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino, gailėjosi, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant E. B. naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui.

Nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė. Tai reiškia, kad toks asmuo ne tik išvengia teistumo, bet ir nepatiria kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Atsižvelgiant į tai, kad BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje švelniausia bausmės rūšis yra bauda, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju E. B. taikytina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 71 straipsnyje numatyta ir prokuroro siūloma baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant jos 15 MGL, t.y. 750 eurų ( 15x50=750 eurų) dydį.

Dėl turto konfiskavimo

Teismas, atleidęs asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, gali spręsti klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonių, tarp jų ir turto konfiskavimo, taikymo.

Pagal BK 72 straipsnio nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismas atmeta kaip nepagrįstą kaltinamojo gynėjo teiginį, jog šiuo atveju transporto priemonė negali būti pripažinta nusikalstamos veikos padarymo priemone BK 72 straipsnio prasme. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018).

Nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas taip pat skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016). Kita vertus, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).

Iš bylos medžiagos matyti, kad automobilis NISSAN ALMERA, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso E. B. motinai – I. B., t. y. ne kaltinamajai. BK 72 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti pagrindai, kuriems esant gali būti konfiskuojamas kitam asmeniui priklausantis turtas. Kita vertus, kaip teisiamajame posėdyje parodė pats kaltinamasis, ji šiuo automobiliu naudojosi. E. B. anksčiau nebuvo teistas ar baustas už vairavimą esant neblaiviam, taigi toks elgesys jam nebuvo būdingas. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad I. B., leisdama sūnui pasinaudoti minėta transporto priemone, nežinojo ir negalėjo numatyti, kad automobilis gali būti panaudotas nusikalstamai veikai daryti. Be to, V. B. teigimu, automobilis jam reikalingas darbinei veiklai bei vežioti vaikus.

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas netaikytinas.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 54-57) – paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

E. B. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento paėmimą palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – dokumentą, t. y. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)perduoti saugoti VĮ „Regitra“ ( b.l. 56-57).

Daiktinį įrodymą, nuosprendžiui įsiteisėjus, automobilį NISSAN ALMERA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugojamą pas E. B., palikti pastarajam.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. B. padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos R. B. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 6 punktais, 68, 71 straipsniais, paskirti E. B. baudžiamojo poveikio priemones – draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir 15 MGL dydžio t.y. 750 eurų įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą LT707044060000269468, AB SEB bankas.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

E. B. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento paėmimą palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – dokumentą, t. y. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Daiktinį įrodymą, nuosprendžiui įsiteisėjus, automobilį NISSAN ALMERA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugojamą pas E. B., palikti pastarajam.

Išaiškinti E. B., kad:

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti R. B., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam – nuo jo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Teisėjas Laimutis Vaitkus