Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis M. G. teisiamojo posėdžio metu kaltu pagal pareikštą kaltinimą prisipažino ir paaiškino, kad iš nukentėjusiojo gautą pinigų sumą iš karto pralošė. Azartinius lošimus lošia nuo 16 m. Išbandė viską, kad neloštų. Kreipėsi ir pas psichologą, buvo taikytas reabilitacinis gydymas, tačiau tas nepadėjo. Su nukentėjusiuoju nebuvo geri pažįstami. Su juo tekdavo bendrauti elektroniniu paštu darbo reikalais. Susipažino su S. B. 2010 m., kai dirbo vadybininku ir pagal sąrašą važinėdavo į įmones. Su S. B. matėsi vieną kartą. Po kurio laiko paskambino S. B., paprašė paskolinti 3 000 Eur. Sakė nukentėjusiajam, kad yra geras verslo planas dėl apsaugos priemonių, nes tuo metu buvo „Covid-19“ pandemija, buvo geras verslo planas pardavinėti apsaugines veido kaukes, purškalus bei kitas apsaugines priemones. Sakė nukentėjusiajam, kad pinigus grąžins su palūkanomis. Pinigus skolinosi lošimui, galvojo išloš, pasitikėjo savimi. Iš nukentėjusiojo pinigų prašė 22 kartus. Visas tas sumas, kurias pervedė nukentėjusysis, gavo ir panaudojo lošimams. Nukentėjusiajam nesakė, kad žaidžia aratinius žaidimus, kad turi priklausomybę. Sutinka su kaltinimu, kad nukentėjusiajam S. B. siuntė suklastotą sutartį, kad darė spaudimą dėl pinigų skolinimo. Tuo metu žinojo tik vienintelį būdą, kaip gauti pinigų – išlošti. Po to buvo atleistas iš darbo, gydėsi reabilitacijoje. Pasakė S. B., kad pora metų gydysis nuo priklausomybės. Nukentėjusysis sakė, kad gerai. Tada buvo užblokuotas jo (kaltinamojo) telefono numeris, nebegalėjo su nukentėjusiuoju susisiekti. Po to pasikeitė telefono numerį, susisiekė su nukentėjusiuoju, bet jau buvo per vėlu, nes nukentėjusysis manė, kad jis (kaltinamasis) slapstosi. Kelis kartus norėjo S. B. ir jo žmonai padaryti bankinius pavedimus, tačiau jo sąskaitos buvo areštuotos. Vėliau siūlė nukentėjusiajam pervesti po 50 Eur, bet šis sakė, kad tokių sumų jam nereikia. Siūlė S. B. kas mėnesį grąžinti skolą grynais, bet nukentėjusiajam netiko. Prieš metus S. B. sakė, kad gali pasirašyti vekselį ir tada nukentėjusysis galės kreiptis į antstolius, bet tada negarantuoja, kad jis atgaus pinigus. Siūlė nukentėjusiajam, kad mokės bent po 100 Eur, bet nukentėjusysis su tuo nesutiko. Taip pat paaiškino, kad gimus dukrai, viskas pasikeitė. Pristabdė visus lošimus, lanko anoniminių lošėjų susitikimus, įkūrė mažąją bendriją, tačiau verslas greitai nesivysto. Antstoliai vykdo išieškojimus, yra skolingas ir kitiems asmenims, tačiau jie žino situaciją ir jiems tinka, kiek perveda. Antstoliams per metus atidavė apie 10 000 Eur. Šiai dienai yra skolingas 150 000 Eur. Daug metų lankėsi pas psichologę, šiuo metu stengiasi nelošti. Paskutinį kartą pralošė pora eurų. Savo poelgį vertina blogai, supranta, ką padarė, smerkia tokį elgesį. Išgyvenimus dėl to patyrė ir jo žmona, tėvai. Šeimos finansinė padėtis yra sudėtinga, turi mažametę dukrą.

Nukentėjusysis S. B. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad palaiko civilinį ieškinį dėl 47 888 Eur. Šią sumą sudaro išlaidos advokatui. 5 000 Eur yra neturtinė žala, kurią patyrė dėl pablogėjusios sveikatos, nervinio sutrikimo. Turi širdies problemų, prisidėjo šeiminės aplinkybės, sūnaus netektis. Dėl ligų kreipėsi pas gydytojus, tačiau gydymas dar nepaskirtas, rugsėjo mėnesį vyks pas gydytoją. Anksčiau jokių vaistų nevartojo, tik po įvykio pradėjo vartoti. Pas medikus kreipėsi 2023 metais. Iki to laiko nusiskundimų dėl sveikatos neturėjo. Dėl streso vartojo vaistus. Turto netekimas buvo susijęs ir su šeimoje atsiradusiomis problemomis, sūnaus netektimi. Gydytojams neminėjo, kad būtent dėl paskolintų pinigų patyrė stresą. Į gydytojus kreipėsi tik po sūnaus mirties.

Kadangi kaltinamasis M. G. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, teismui išaiškinus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio nuostatas dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo kaltinamasis sutiko, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, dėl to prieštaravimų nepareiškė ir prokuroras, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 291 straipsniu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Nukentėjusysis S. B. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos vadovas. Darbo reikalais reikėdavo bendrauti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku M. G.. Kiek pamena, pažinojo M. G. apie 3 metus t. y. nuo 2019 m. Visą tą laikotarpį jiems teko bendrauti darbo reikalais. Su M. G. pradėjo bendrauti nuo maždaug 2019 m. M. G. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkas. M. G. yra matęs tik 1 kartą, kai jis pats pristatė užsakytas prekes į įmonę. Per 3 metus, kai užsakydavo prekes iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, apie M. G. susidarė tokį įspūdį, kad M. G. patikimas darbuotojas. Tačiau jokio asmeninio bendravimo nebuvo, tik iš darbinės pusės. M. G. 2021 m. gegužės mėn. jam paskambino ir papasakojo apie tai, kad turi kažkokį verslą, turi nusipirkęs prekių, bet jį kažkas spaudžia, kad už tas prekes reikia skubiai atsiskaityti, todėl jam reikia lėšų. M. G. teigė, kad „Covid19“ laikotarpiu tokios prekės, kaip greitieji testai, kaukės, respiratoriai ir pan. yra labai paklausios, todėl šios prekės bus greitai realizuotos. Paprašė paskolinti 3 000 Eur. Taip pat pasakė, kad nuo paskolintos 3 000 Eur sumos gaus procentus t. y. vietoje 3 000 Eur gaus 3 450 Eur. Tuo metu patikėjo, nes M. G. kalbėjo ryžtingai, įtikinamai teigė, kad prekės labai paklausios ir panašiai. Pagalvojo, kad 3 000 Eur nėra tokia didelė pinigų suma, kad gali padėti žmogui ir, kad tuo pačiu gali gauti papildomų lėšų. Kadangi jis M. G. žinojo, kaip įmonės, su kuria bendradarbiauja, darbuotoją, ir M. G. nebuvo svetimas žmogus „iš gatvės“, todėl sutiko paskolinti 3 000 Eur. M. G. jam minėjo, kad maždaug po mėnesio laiko grąžins pinigus. Norėdamas įsitikinti, paprašė M. G. įrodymų, ar tikrai bus investuojama į verslą, ir paprašė atsiųsti dokumentus. M. G. žadėjo atsiųsti po kelių dienų. Kiek pamena, kai pirmą kartą paskolino pinigų, M. G. po to vėl tą pačią dieną prašė paskolinti dar pinigų. Dabar suvokia, kad tada M. G. suprato, kad jis (nukentėjusysis) gali paskolinti ir daugiau pinigų, todėl naudojosi juo. Pinigus M. G. pervedė iš savo asmeninės sąskaitos, kurioje buvo jo sutaupyti pinigai. Dar viena detalė, kuri įtikino, buvo tai, kad M. G. neprašė grynų pinigų, o prašė pervesti pinigus į jo sąskaitą. Jis (nukentėjusysis) tuo metu abejojo, ar čia viskas gerai, bet pagalvojo, kad pinigai bus pervedami per banką, todėl tai bus patikimiau, nei duoti grynais pinigais. Taip pat, kiek pamena, M. G. jam minėjo ir kitą įmonę, lyg IĮ „(duomenys neskelbtini)“, ir teigė, kad prie jo verslo prisidėjo ir minėta įmonė ar jos vadovas. Po pokalbio su M. G., bandė ieškoti informacijos ir patikrinti įmonę „(duomenys neskelbtini)“. Surado informaciją, kad minėta įmonė teikia automobilių paslaugas ir nustebo, nes tai su apsaugos priemonių verslu nesusiję, todėl pagalvojo, kad tai dar vienas galimas investuotojas. Tai kaip tik jį dar labiau įtikino, nes pagalvojo, kad ne jis vienas investuoja į M. G. verslą. Po to, kai pervedė pinigus, M. G. kasdien vėl skambindavo ir prašydavo dar paskolinti pinigų. Teigė, kad jam reikia perpakuoti gautas prekes, nes tokias sąlygas iškelia įmonė „(duomenys neskelbtini)“, kuri perka prekes iš M. G.. Sakė, kad jam reikia papildomų darbuotojų, kad perpakuotų prekes, o su tais darbuotojais reikia atsiskaityti. M. G. neminėjo, ar jis įkūrė įmonę, bet sakė, kad viską darys per įmonę „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat minėjo, kad prekes parduos įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Šią įmonę S. B. žino, suvokia, kad joje yra daug darbuotojų, todėl reikia ir daug apsaugos priemonių. Tai jį irgi įtikino. Taip pat M. G. atsiuntė pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje buvo nurodyta, kad pardavėjas yra įmonė „(duomenys neskelbtini)“, o pirkėjas – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Sutartyje buvo nurodyta, kad bus perkamos nitrilinės pirštinės, testai, apsauginės kaukės. Prekių suma buvo maždaug apie 40 000 Eur. Ši sutartis taip pat įtikino, bet jis (nukentėjusysis) sunerimo, kodėl sutartyje nėra parašų. Paklausė M. G., o šis atsakė, kad tai yra pirminis sutarties variantas, kuris dar nėra patvirtintas, nes nėra išrikiuotas mokėjimo grafikas. Į įmonę „(duomenys neskelbtini)“ ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedrįso skambinti. Po to, vos ne kasdien M. G. vėl jam skambindavo ar rašydavo laiškus, kad jam vėl reikia pinigų. Jam (kaltinamajam) užduodavo daug klausimų, bet M. G. vis rasdavo atsakymus pvz., kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vėl liepė perpakuoti prekes, todėl vėl reikia pinigų ir pan. Taip pat jis (nukentėjusysis) jautė didelį spaudimą, kai M. G. pasakė, kad „arba tu dar duodi pinigų, kiek man reikia, arba prarasim viską“. Iki to laiko M. G. buvo paskolinęs jau maždaug apie 20 000 Eur. Šie pinigai buvo santaupos. Žmonai tuo metu nieko nesakė, nes manė, kad papasakos vėliau, kai jau gaus pelną nuo tų paskolintų pinigų. M. G. diena iš dienos vėl skambindavo, ragindavo, kad greičiau reikia pinigų, kad svarbu nedelsti, nes gali sugriūti planai. Jis (nukentėjusysis) net nespėdavo apgalvoti visko. Jautėsi terorizuojamas, bet neturėjo kitos išeities, nes bijojo netekti pinigų. M. G. bandydavo psichologiškai nuraminti, t. y. atrodė pasitikintis ir užtikrintas tuo, ką daro, sakydavo „S., tu pasitikėk manim, viskas bus gerai, aš atvažiuosiu, viską pašnekėsim, aš irgi nebeturiu kelio atgal, mes turim investuoti“, kad „jeigu mes nepervesim pinigų perpakavimui, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutrauks sutartį vienašališkai“. Klausdavo M. G., kodėl vis dar nėra jokios grąžos verslui, ne tik jam. M. G. sakydavo, kad dar nėra įvykdęs kažkokių reikalavimų. Jis (nukentėjusysis) bandė sakyti, kad jau nebeturi pinigų, bet M. G. sakydavo, kad jam neįdomu, kad reikia gauti, sakydavo, kad gal koks draugas ar pažįstamas turi, t. y. bandė įtraukti ir kitus asmenis, kurie gali turėti pinigų. Sakė jam (kaltinamajam), kad kuo greičiau grąžintų pinigus. Tuo metu nepagalvojo, kad gali paskambinti į įmonę, kurioje M. G. dirbo. Galvojo, kad M. G., kaip jaunas žmogus, nori papildomai užsidirbti, ir, pasinaudodamas esamu laikotarpiu, kuria verslą. Per tą laikotarpį, kol skolino pinigus M. G., jis (nukentėjusysis) gavo tik vieną dokumentą t. y. sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Daugiau dokumentų M. G. nesiuntė, nors jis (nukentėjusysis) prašydavo išrašų, patvirtinimų, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė kažkokią pinigų sumą, bet M. G. sugebėdavo nukreipti temą. Sakė M. G., kad nerimauja, bet kaltinamasis vis ramino, kad tuoj grąžins pinigus ir dar gaus pelną iš to. Taip pat per tą laikotarpį, kol skolino pinigus, M. G. vienu metu grąžino apie 2 500 Eur ir tai jį (nukentėjusįjį) įtikino, kad kaltinamasis po truputį pradeda grąžinti skolą. Tačiau po to M. G. vėl prašė paskolinti pinigų. Teigė, kad „viskas juda, pinigai jau gaunami“, tačiau paprašius įrodymų, sąskaitų, dokumentų, jie nebuvo pateikiami. M. G. vis reikalavo iš kažkur gauti pinigų, sakė skolintis, iš ko nori. Visą laiką jautė didelį spaudimą ir nerimą. Pabaigoje jau skolino nedideles sumas po kelis šimtus eurų, dėl to, kad nenutraukti „skolinimo“, nes, kaip M. sakė, „kad nebūtų sugriauti visi verslo planai ir nebūtų nutraukiamos sutartys“. Po to jis (nukentėjusysis) jau suprato, kad M. G. iš jo nori išvilioti visas santaupas ir jau galvojo bus kaip bus, t. y. kaip sakė M. G., kad viskas sugrius ir jis (nukentėjusysis) nebeatgaus pinigų. Nusprendė daugiau pinigų neskolinti, bet M. G. vis tiek prašė, bet jis jau kategoriškai atsisakė. Apie 2021 m. birželio mėnesį pinigų jau nebeskolino, bet vis tiek M. G. skambindavo ir rašė, reikalaudamas savo pinigų. Taip pat, tuo metu apie viską sužinojo žmona, kuri bandė M. G. skambinti, išsiaiškinti visas aplinkybes. Po kurio laiko M. G. šiek tiek pinigų grąžino, t. y. per kelis kartus apie 7 000 Eur, motyvuodamas tuo, kad pinigai grįžta, tačiau reikia paskolinti dar pinigų ir vis pridurdavo, kad jis (nukentėjusysis) nesakytų žmonai. Tačiau jis (nukentėjusysis) netikėjo ir nepasitikėjo M. G. ir daugiau pinigų nebeskolino. Taip pat pinigų skolinimo eigoje M. G. atsiuntė savo asmens dokumento kopiją, pasirašytus vekselius, toms sumoms, kurias jis (nukentėjusysis) skolino, ir skolos lapelį. Tai taip pat tuo metu įtikino, nes M. G. atskleidė visus savo duomenis, pateikė dokumentą, pasirašė vekselius. Tai jam atrodė, kaip įrodomoji medžiaga. Po to, kai nebeskolino pinigų, vis skambindavo kaltinamajam, o šis sakydavo, kad jam reikia ieškoti iš kur kitur pasiskolinti, todėl viskas užtrunka, nes yra neįvykdyti užsakymai. Taip vis tęsėsi, kol M. G. maždaug 2022 m. vasario mėnesį paskambino ir pasakė, kad yra lošėjas, kad jis visus pinigus pralošė. Teigė, kad užsirašęs į reabilitaciją, kad bandys kabintis į gyvenimą ir bandys grąžinti pinigus. Tuo metu atrodė, kad M. G. kalbėjo nuoširdžiai, bet kartu ir prašė nesikreipti niekur, sakydamas, kad „tu sugadinsi man gyvenimą“. M. G. atsiprašė, bandė sakyti, kad „suprask, kad tai didžiulė priklausomybė, aš su ja nesusitvarkau, reikia gydytis ir pan.“. Taip pat M. G. nustebino sakydamas „bet, S., kaip lengvai iš tavęs pasisekė tuos pinigus išgauti“. Jautėsi, kad M. G. tyčiojosi iš jo (nukentėjusiojo). Tuo jų pokalbis ir baigėsi. Po kurio laiko sužinojo, kad M. G. 2021 m. vasarą susituokė ir vyko į povestuvinę kelionę. Sužinojęs šitą faktą paskambino kaltinamajam ir paklausė, „ar už mano pinigus tu čia vestuves keli ir į keliones važiuoji?“. Tačiau M. G. nukreipė pokalbį ir pradėjo kalbėti apie pinigų grąžinimą, kad kada nors po truputį vis grąžins (1 t., b. l. 70–77).

Liudytojas R. S. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Laikotarpiu nuo 2019 m. sausio mėnesio iki 2022 m. sausio mėnesio jo įmonėje dirbo M. G.. Jis buvo įmonės regiono pardavimų vadybininkas. Darbo pradžioje įspūdis apie M. G. buvo labai teigiamas. Jis atrodė komunikabilus, turintis puikius bendravimo įgūdžius. Taip pat su kolegomis ne kartą girdėjo, kaip M. G. bendrauja su klientais, kaip jis moka juos įtikinti įsigyti tam tikras prekes. M. G. puikiai sekėsi atlikti savo darbą, jis sugeneruodavo daug užsakymų įmonės naudai. Iš šono atrodė, kad jis yra labai įtaigus, pasitikintis savimi. M. G. buvo mokamas gana geras atlyginimas t. y. apie 3 000 Eur, nes jo rezultatai buvo puikūs. Jis atrodė atsakingas, vertino savo darbą. Tačiau 2021 m. pabaigoje pastebėjo, kad tikrinant skolų suvestines, paaiškėjo, kad klientai yra nesumokėję už jiems išrašytas sąskaitas už prekes. Skambino klientams, aiškinosi, kodėl taip nutiko. Klientai sakė, kad jokių sąskaitų nepasirašė, o prekių taip pat negavo. Po to rado tam tikrą kiekį sąskaitų, kurių bendra suma buvo apie 3 500 Eur, t. y. įmonės vardu išrašytos sąskaitos klientams. Kaip suprato, M. G. pasisavino prekių už 3 500 Eur. Po šio įvykio M. G. atleido iš užimamų pareigų. Šiuo metu M. G. yra atsiskaitęs su „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat M. G. buvo pasakęs, kad rado sąskaitas. M. G. nesiteisino, nepaaiškino, kodėl taip padarė, bet prisipažino, kad prekės buvo pasisavintos ir nepristatytos klientams. Mano, kad prekės, t. y. pakavimo medžiagos, buvo realizuotos ir pasisavinti už jas gauti pinigai. M. G. neprašė, kad nebūtų atleidžiamas, viską pripažino. Kiek pamena, M. G. tikrai labai blogai jautėsi tuo metu, kai buvo atleidžiamas. Matėsi, kad jam (kaltinamajam) tikrai gėda prieš visą kolektyvą. Taip pat, po šito įvykio klientai, kurie sužinojo apie M. G. atleidimą, papasakojo, kad yra gavę iš jo (kaltinamojo) elektroninių laiškų, kuriuose buvo prašoma paskolinti pinigų. Tai pakenkė įmonės „(duomenys neskelbtini)“ įvaizdžiui, todėl nenorėjo, kad toks asmuo, kaip M. G., dirbtų įmonėje. Apie M. G. privatų gyvenimą nežinojo nieko, tik faktą, kad jis vedė ir su žmona laukėsi vaiko. Apie asmeninius dalykus su M. G. nekalbėdavo. Kiek matė, M. G. važinėjo su geru automobiliu t. y. tuo metu, kai dirbo „(duomenys neskelbtini)“, M. G. važinėjo su apynauju „Audi Q5“ automobiliu, rengėsi žinomų gamintojų rūbais. Susidarė toks įspūdis, kad jis (kaltinamasis) pakankamai gerai gyvena ir mėgsta prabangą, visada turėjo naujausio modelio telefonus (1 t., b. l. 88–93).

Liudytoja R. B. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad ji yra S. B. žmona. Apie vyro skolinamus pinigus M. G. ji sužinojo iš paties S. B.. 2021 m. gegužės 17 d. pats S. B. ją pasikvietė pasikalbėti ir pasakė, kad vienas iš jų įmonės „(duomenys neskelbtini)“ partnerių, įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkas, vardu M. G., kartu su įmone „(duomenys neskelbtini)“ tieks COVID apsaugos priemones, ar kaukes, ar respiratorius, tiksliai neprisimena, pasakė, kad M. G. šiam verslui reikia pinigų ir prašė jo (nukentėjusiojo) paskolinti. S. B. pasakė, kad M. G. jau pervedė 17 700 Eur ir, kad M. G. vis dar prašo pinigų, nes, kaip jam aiškino M. G., kažkas stringa ir reikia daugiau investicijų, o jeigu neperves daugiau pinigų, investicijos bus prarastos. Dėl to S. B. jautė stresą, kad gali prarasti investuotus pinigus. S. B. pasakė, kad jai čia viskas įtartina ir kad nepervestų daugiau jokių pinigų. Matė, kad S. B. labai tikėjo M. G. ir jo verslo sėkme, bet kartu ir bijojo prarasti pervestus pinigus. Po šio pokalbio manė, kad viskas tuo ir baigėsi. 2021 m. birželio 12 d. S. B. elektroniniame pašte pamatė M. G. siųstus laiškus ir tada suprato, kad S. B. vis tiek M. G. pervedinėjo pinigus. Patikrinusi S. B. sąskaitą, pamatė, kad S. B. jau yra pervedęs 42 900 Eur. Elektroniniuose laiškuose M. G. rašė, kad jam reikia pinigų kažkokiems perpakavimams, kad reikia samdyti žmones, o jei neperves pinigų, visi investuoti pinigai „nueis vėjais“. Kaip suprato, S. B., tikėdamas M. G. žodžiais bei išsigandęs prarasti pinigus, toliau pervesdavo prašomas sumas. Kitą dieną po pamatytų žinučių ir sąskaitos pervedimų, pasikalbėjo su vyru ir klausė jo, kodėl jis toliau pervedinėja pinigus M. G.. S. B. toliau aiškino, kad tai sėkmingas investavimas, kad M. G. tikrai pavyks verslas. Pasakė, kad kai pasiseks verslas su M. G., tos jo investicijos atsipirks ir jų šeima dar M. G. padėkos. Ji (liudytoja) tada iš savo elektroninio pašto pati parašė M. G., kad šis daugiau neprašytų pinigų. M. G. taip pat rašinėjo pažadančius laiškus ir jai (liudytojai), kad grąžins pinigus, kad juos atveš, tačiau taip ir neatvykdavo. Rašydavo, kad pervedė jau kažkiek pinigų į S. B. sąskaitą, tačiau tie pinigai nebuvo pervesti. Tik kelis kartus yra pervedęs pinigų, t. y. iš viso yra pervedęs apie 4 300 Eur. 2021 m., tiksliai neprisimena kada, paskambino į M. G. darbovietę „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui. Direktorius pasakė, kad ji (liudytoja) su vyru yra ne vieni nukentėję, kad M. G. yra suteršęs įmonės vardą, apgaudinėjo žmones ir, kad jis yra atleistas iš darbo. Tada viską pasakė S. B. ir šis jau patikėjo. Matė, kad S. B. jautė didelį stresą dėl šios situacijos, jautėsi stipriai apgautas, nes pasitikėjo M. G., tikėjo jo žodžiais. Tas faktas, kad buvo apgautas, S. B. labai pakeitė, jis tapo irzlus, piktas, nusivylęs. Daugiau nenorėjo su S. B. šia tema labai kalbėti, nes tiek jai buvo sunku dėl tos situacijos, tiek jam (1 t., b. l. 94–99).

Liudytoja M. G. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad ji yra M. G. žmona. Su M. G. yra kartu apie 6 metus. Apie tai, kad M. G. turi skolų, ji pirmą kartą išgirdo maždaug prieš 5 metus. Tuo metu sužinojo, kad M. G. turi daug skolų, nes jis turi problemų su azartiniais lošimais. Kiek žinoma, vyras statydavo pinigus tokiose bendrovėse kaip „(duomenys neskelbtini)“. Apie tai, kad M. G. lankytųsi kitokio pobūdžio lošimo namuose ar žaistų kitus azartinius žaidimus, nežinojo. Kiek M. G. turėjo skolų, taip pat nežinojo. Pati matė, kaip M. G. pildė prašymą, kad nebūtų priimtas į jokius lošimo namus 99 metus. Vyro sąskaitų niekada netikrino, nes M. G. niekada jų nerodydavo. Lietuvoje M. G. buvo „užsiblokavęs“ nuo azartinių lošimų, tačiau į namus pradėjo gauti antstolių laiškus. Tuo metu ji (liudytoja) laukėsi. Tai buvo maždaug 2022 m. vasario mėnuo, kai pradėjo gauti tuos laiškus iš antstolių. Tuo metu M. G. prisipažino, kad vėl lošia, tačiau neatskleidė, kokiu būdu lošia. Sakė, kad prisiskolino dar daugiau pinigų. Kiek pinigų jis pasiskolino, nežinojo, ir ką tiems žmonėms M. G. sakė, ji taip pat neklausė. Po to sužinojo, kad M. G. atleido iš „(duomenys neskelbtini)“. Vyras sakė, kad klientas kreipėsi į „(duomenys neskelbtini)“ vadovus ir pasakė, kad M. G. iš „(duomenys neskelbtini)“ kliento pasiskolino pinigų. Po to M. G. bandė dirbti kitame darbe, bet jį vėl atleido, nes darbovietė pradėjo gauti antstolių laiškus. Po šito įvykio M. G. bandė gydytis. Mėnesį laiko gydėsi kažkokiame vienuolyne. Po to, kai M. G. grįžo, jis ir toliau vaikšto pas psichologus, už kurių paslaugas sumoka M. G. tėvai. Šiuo metu vyras yra atsidaręs MB „(duomenys neskelbtini)“ ir bando pardavinėti nitrilines pirštines. Ji (liudytoja) nėra anksčiau girdėjusi, kad M. G. būtų užsiėmęs kokiu nors verslu. Jos (liudytojos) žiniomis, jokio verslo nevykdė ir kai dirbo „(duomenys neskelbtini)“. Nepamena, kad M. G. būtų turėjęs kokių nors prekių, pirštinių ar pan., tuo metu, kai dirbo „(duomenys neskelbtini)“. M. G. šiuo metu gyvena iš jos (liudytojos) gaunamų vaiko auginimo pinigų. Taip pat padeda M. G. tėvai. M. G. tėvai sumoka už namo, kuriame jie gyvena, komunalines paslaugas. Taip pat, kiek yra girdėjusi iš M. G. pasakojimų, kad kai jam (vyrui) kažkokie žmonės paskolindavo vieną kartą pinigų, tai skolindavo ir dar, negrąžinus ankstesnės skolos, t. y. tiek žmonės pasitikėdavo M. G.. Mano, kad M. G. yra gana iškalbingas, kad juo žmonės patiki. Būnant su vyru, nebuvo tokio laikotarpio, kad jie kartu pradėtų geriau gyventi ar kažko daugiau sau leisti, nes, jos (liudytojos) nuomone, M. G., pasiskolinęs iš žmonių pinigus, juos pralošdavo. Koks tas M. G. lošimo būdas, nežino. Taip pat nėra mačiusi, kad vyras turėtų daug grynų pinigų su savimi (1 t., b. l. 100–105).

Liudytoja A. G. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad Jos sūnus M. G. jau nuo 16 metų turi priklausomybę azartiniams lošimams. Su vyru bandė sūnui padėti, skatinti jį mokytis, įstoti į universitetą. M. G. įstojo į universitetą ir, kai jis buvo pirmame kurse, pradėjo skolintis pinigus iš kurso draugų, kurie paskambino ir pasakė, kad neatgauna pinigų. Patarė M. G. stabdyti mokslus ir vykti į užsienį dirbti. Sūnus buvo išvykęs metams laiko į Angliją, sakė, kad ten dirba. Tačiau vėliau sužinojo, kad tuo laikotarpiu, kol buvo Anglijoje, jis skolindavosi pinigus iš Lietuvoje esančių draugų. Taip ir toliau jis klimpo į skolas. Kai grįžo iš užsienio, tęsė mokslus. Atrodė, kad jis jau atsistatė, kad nebelošia. Sūnus pats pripažino, kad jam sunku, kad jis negali sustoti ir nelošti. Kažkurį laiką buvo ramu, tačiau po to sužinojo, kad M. G. pradėjo imti greituosius kreditus, nes jiems į namus atsiųsdavo laiškus dėl M. G. skolų. Ji su vyru vis dengdavo sūnaus skolas. Taip pat skolos buvo perduotos ir antstoliams. Kiek žino, sūnus ir dirbdamas bandydavo gauti pinigų. Tai yra, kai jam paduodavo grynus pinigus ir jis turėdavo juos nuvežti kur nors, tai jų nenuveždavo. Tuo metu jam liepdavo išeiti iš darbo. Po to jis vėl dirbo kitose darbovietėse, bet ir ten turėjo problemų dėl pinigų, dėl skolinimosi. Maždaug prieš 6 metus pardavę sūnui pirktą bendrabučio kambarį, padengė visas skolas. Sūnus taip pat buvo apgavęs ir savo draugę, dabartinę žmoną M., iš kurios taip pat ėmė pinigus, meluodamas kažkokias išgalvotas istorijas. Tuo metu, kai padengė skolas, M. G. privačiai pradėjo lankytis pas psichologą, gydėsi privačiai priklausomybės ligų centre, lankė anoniminių lošėjų grupes. Po lankymųsi pas psichologus jam pagerėdavo. Jis vis sakydavo, kad jis tvarkosi su skolomis, po truputį jas moka. Paskutiniu metu sūnus dirbo „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje. Atrodė, kad jam viskas sekasi. Ji (liudytoja) su vyru nupirko ir įrengė namus M. G., nes jis kūrė šeimą, planavo vaiką. Darbe jam sekėsi puikiai, gaudavo gerą atlyginimą. Maždaug 2022 m. vasario mėnesį, paskambino sūnaus žmona M. ir pasakė, kad kaimynai kreipėsi į ją, kad M. prisiskolino pinigų, kad liepia grąžinti. Vėliau sūnus pats prisipažino, kad skolos siekia apie 100 000 Eur. Sakydavo, kad skolinasi verslui. Vėliau pasakė, kad atleido iš darbo „(duomenys neskelbtini)“. Kiek žino, M. G. lošdavo internetiniuose lošimuose, taip pat eidavo į lošimo namus. Daug kartų prašė sūnaus, kad parašytų prašymą, kad lošimo bendrovės neleistų jam lošti. Tačiau nežino, ar jis įvykdė šį prašymą. Sūnus su žmona šiuo metu gyvena iš M. gaunamų pajamų, t. y. už vaiką gaunamų pinigų. Taip pat M. mama padeda. Ji (liudytoja) su vyru duoda maisto, sumoka komunalinius mokesčius. M. G. šiuo metu yra įkūręs MB „(duomenys neskelbtini)“, kurios veikla susijusi su prekyba apsauginėmis, lateksinėmis pirštinėmis, kurias parduoda kirpykloms ir veterinarijos klinikoms. Taip sakė M. G.. Nėra girdėjusi, kad M. G. būtų kūręs kokį nors verslą „Covid“ laikotarpiu. Kiek žino, sūnus, skolindamasis pinigus iš žmonių, sakydavo, kad juos panaudos verslui. Taip pat per tą laikotarpį, kiek jis lošia ir kiek teko susidurti su tais žmonėmis, kurie jam skolindavo pinigus, tie žmonės sakydavo, kad jis siūlydavo grąžinti didesnius pinigus, pvz. pasiskolina 1 500 Eur, tačiau skolos raštelyje pasirašo, kad grąžins 3 000 Eur. Žmonės sakydavo, kad jie norėdavo užsidirbti, todėl skolindavo M. G. pinigus. Sakydavo, kad M. G. atrodydavo patikimas, negeriantis ir juo pasitikėdavo. Supranta, kad tai yra liga, stengiasi sūnui padėti kiek gali (1 t., b. l. 106–112).

Liudytojas V. B. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad jis yra IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininkas. Ši įmonė užsiima automobilių elektronikos prekyba. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ perka pakavimo medžiagas maždaug apie 8 metus. M. G. buvo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkas. Neprisimena, kada pirmą kartą bendravo su M. G., bet maždaug nuo 2020 m. Su M. G. bendraudavo el. paštu arba telefonu. Bendravo dėl prekių užsakymo, kiekių, jų pristatymo. Dažnai M. G. pats asmeniškai atveždavo prekes. M. G. atrodė kompetentingas, patikimas žmogus. Jie bendravo tik darbiniais reikalais. Įmonė kažkada prekiavo apsauginėmis kaukėmis „Covid 19“ laikotarpiu, t. y. maždaug 2020 m. Bet šią veiklą vykdė labai trumpai, iki pusės metų. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ svetainėje tuo laikotarpiu buvo patalpinta, kad ši įmonė prekiauja apsaugos priemonės. Su M. G. neturėjo bendrų veiklos, verslo reikalų dėl apsauginių priemonių pardavimo ir dėl jokios kitos veiklos vykdymo. M. G. niekada nėra užsiminęs ar siūlęs bendradarbiauti. Su įmone „(duomenys neskelbtini)“ IĮ „(duomenys neskelbtini)“ nėra turėjusi jokių verslo reikalų, o ypatingai dėl minėtų apsauginių priemonių. Daugiau nieko negali pasakyti apie M. G., nieko daugiau apie jį nėra girdėjęs (1 t., b. l. 113-118).

Iš S. B. 2023 m. birželio 14 d. pranešimo dėl nusikalstamos veikos padarymo su priedais matyti, kad buvo pateikta:

1) S. B. banko sąskaitos išrašai ir apskaitos lentelė, kurioje nurodyta bankinių pavedimų M. G. atlikimo data ir suma. Pavedimai atlikti laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 10 d. iki 2021 m. birželio 23 d. Įvykdyti 22 mokėjimo pavedimai iš S. B. „Luminor Bank AS“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į M. G. „Luminor Bank AS“ sąskaitą (duomenys neskelbtini) sumomis nuo 400 Eur iki 5 000 Eur;

2) M. G. S. B. elektroniniu paštu atsiųsta M. G. asmens tapatybės kortelės kopija;

3) 4 vnt. M. G. pasirašytų paprastųjų vekselių, kuriuose nurodyta, kad pinigų gavėjas yra S. B., o vekselio davėjas (skolininkas) M. G., t. y. 2021 m. gegužės 10 d. paprastasis vekselis 37 500 Eur sumai, 2021 m. gegužės 10 d. paprastasis vekselis 3 450 Eur sumai, 2021 m. gegužės 10 d. paprastasis vekselis 17 000 Eur sumai, 2021 m. gegužės 10 d. paprastasis vekselis 20 000 Eur sumai. Pagal pateiktus vekselius, M. G. iš viso pasirašė paprastųjų vekselių 77 950 Eur sumai;

4) „Pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 2021/163“, kurioje nurodoma, kad sutartis sudaryta 2021 m. gegužės 18 d., Marijampolėje. Pardavėjo duomenys – „(duomenys neskelbtini)“, V. B. firma, (duomenys neskelbtini), direktorius V. B., įmonės kodas (duomenys neskelbtini). Pirkėjo duomenyse nurodyta, kad pirkėjas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atstovaujantis asmuo – generalinis direktorius M. A. Prie sutarties pridėtas priedas Nr. 1 – „Teikiamų prekių asortimentas ir kitos charakteristikos“, kuriame nurodomi prekių kodai, pavadinimai, prekių kiekis pirminėje ir antrinėje pakuotėse, bendra suma t. y.: „Nitrilinės pirštinės“ - 9,87 Eur, 100 vnt., 1 100 dėžių, 10 857 Eur; „COVID testai“, 3,26 Eur, 50 vnt., 7 000 vnt., 22 820 Eur; „Apsauginės kaukės“- 2,25 Eur, 50 vnt., 150 000 vnt., 6 750 Eur. Taip pat nurodoma, kad „Šalys susitaria ir patvirtina šį (-iuos) užsakymo įvykdymo terminą (-us): 1-2 d. d.“ Po sutartimi nurodyti pardavėjas: „Direktorius V. B.“, pirkėjas „Generalinis direktorius M. A.“. Sutartis nepasirašyta, sutarties šalių atstovų parašų nėra;

5) Ranka rašytas skolos raštas, kurį pasirašė M. G.. Skolos rašto data – 2021 m. gegužės 19 d. Jame nurodyti M. G. asmens duomenys ir patvirtinama, kad M. G. yra skolingas S. B. 37 500 Eur ir šią skolą grąžins iki 2021 m. birželio 30 d. Skolos rašte įrašyta, kad „Tai yra paskutinis ir vienintelis raštas. Suma nesikeičia, data nesikeičia. Raštiškas mano patvirtinimas, kad 2021 m. gegužės 19 d. paskutinį kartą gausiu įplaukas ir daugiau jokių lėšų neprašysiu iš S. B.“;

6) S. B. ir M. G. 2021 m. gegužės 18 d. susirašinėjimas elektroniniu paštu, kuris prasideda 2021 m. gegužės 18 d. 11.43 val. ir baigiasi 2021 m. gegužės 18 d. 14.13 val. Susirašinėjime M. G. prašo S. B. jam paskolinti pinigų, t. y.: „Laukiu sumos, kurią gali maksimaliai dar paskolinti. Reikia dėti parašą, o mes tikrai bijome, nežinome ar surinksime. Tau 12 mėnesių kapsės mini pensija tikrai“. S. B. atrašo, kad dar gali paskolinti 6 000 Eur, bet prašo tai vadinti premija ar panašiai, nes pensija negražiai skamba. M. G. vėl rašo, kad „Premija bus už tavo pagalbą ir tikrą pagalbą. Tai aš įvertinsiu ir galiu drąsiai pasakyti, visam gyvenimui turi žmogų, kuris tau padės“. Taip pat dėl S. B. pervedamos sumos atsako, kad „Mažokai, šiai minutei reikia bent jau 9 000 Eur ir viso 30 000 Eur tau bus grąžinta. Plius 12 mėnesių premijos po 200 Eur“. S. B. į tai atsako klausdamas „Iki kada vėliausiai reikia tų 9 000 Eur?“ ir laiške prašo M. G. susitikti, teigdamas, kad nori, jos jų pokalbis vyktų kartu su S. B. žmona, nes be jos negali daugiau nei cento pervesti. Patvirtina, kad reikia svarių įrodymų, kad būtų viskas aišku. M. G. po kelių minučių atrašo, kad „6 000 Eur dabar, o likusius vakare po pokalbio“. S. B. M. G. atsako, kad dabar nieko negali pervesti, nes reikia pirmiausiai susitikti ir pasikalbėti atvirai, be užuolankų“. Toliau M. G. patikina S. B., kad „Tikrai susitiksime ir viską pakalbėsime. Man reikia tuomet bent jau 4 000 Eur, kad rezervuoti medžiagas. Kad tikrai viską paimsime ir dėti parašą. O visus likusius tikrai gyvai kalbėsime“. M. G. kitu laišku papildo, kad „Tikrai taip. Aš noriu atvykti su V. pas jus, tikiuosi pavyks šiandien. Blogiausiu atveju ryt poryt būsim su popieriais pas Jus. Dėkui“. Po to S. B. atsako, kad „Pervesta. Bet laukiam atvykstant. M., šiandien laukiam ir jokių ryt poryt“. M. G. S. B. atsako, kad „Tuomet atgal pervedu. Tinka?“. S. B. M. G. atrašo, kad „Nesupratau. Tai reikia, tai jau atgal. Jeigu viską atgal, tai tinka, nors bus ramu“. Susirašinėjimas baigiamas tuo, kad M. G. S. B. parašo „S., kol nebus popieriai visi ir žmonės negalės - tik kartu norim atlėkti, kad viską suprastumėte, kad jokio melo visiškai nėra. Kam man tuščiai važiuoti“ (t. 1, b. l. 1–48).

Iš 2023 m. birželio 26 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, galimo padarymo pagal S. B. pareiškimą, kad nuo 2021 m. birželio 18 d. iki 2021 m. rugpjūčio 13 d. S. B. skolino M. G. pinigus verslo kūrimui, iš viso 39 100 Eur, kuriuos M. G. žadėjo grąžinti, tačiau iki šiol negrąžino (1 t., b. l. 49, 50).

2023 m. spalio 6 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisės departamento vadovės atsakyme pateikta informacija, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2021 m. birželio mėn. iki 2022 m. vasario mėn., nei su IĮ „(duomenys neskelbtini)“, vadovaujama V. B., nei su M. G. nėra turėjusi jokių sandorių ir jokių ryšių dėl greitųjų testų, medicininių kaukių, respiratorių ar kitų panašaus pobūdžio priemonių įsigijimo (1 t., b. l. 121, 122).

Iš 2023 m. liepos 4 d. atsakymo iš Lošimų priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos matyti, kad M. G. nėra registruotas „Apribojusių savo galimybę lošti“ asmenų registre (1 t., b. l. 125, 126).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. gruodžio 7 d. atsakyme nurodyta, kad M. G. turi lošimų sąskaitą bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ interneto svetainėje nuo 2014 m. spalio 9 d. Per visą laikotarpį į savo lošimų sąskaitą yra įmokėjęs 22 772,45 Eur, o išsimokėjęs 11 846 Eur (1 t., b. l. 147).

2023 m. gruodžio 5 d. VĮ „Registrų centras“ atsakyme pateikiami duomenys apie antstolių informacinėje sistemoje nustatytas M. G. atžvilgiu užvestas vykdomąsias bylas. Pateikiamas bylų sąrašas (8 lapai), kuriame nurodyta, kad M. G. atžvilgiu iš viso yra ir buvo vykdomos 38 piniginių sumų išieškojimo bylos. Iš jų 12 bylų yra užbaigtos (vykdymo pradžia laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 23 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d.), kurių metu iš M. G. išieškota 14 742,76 Eur. Vis dar vykdomos 26 piniginių sumų išieškojimo bylos M. G. atžvilgiu (vykdymo pradžia laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 21 d. iki 2023 m. spalio 20 d.), kuriose bendra išieškojimo suma yra 97 204,91 Eur (1 t., b. l 157–170).

Iš 2023 m. gruodžio 5 d. M. G. sąskaitos išrašų apžiūros protokolo matyti, kad M. G. „Luminor Bank AS Lietuvos skyrius“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą „PDF“ formatu sudaro 1 642 lapai. Sąskaitos išrašas pateiktas nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 m. liepos 26 d. Per 2021 metus į sąskaitą įnešta 176 404,37 Eur grynųjų pinigų (operacijos pavadinime nurodyta „grynųjų įnešimas kortele“), o iš jų:

- 76 310 Eur (laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 4 d. iki 2021 m. gruodžio 29 d.) grynieji pinigai įnešti per bankomatą (sąskaitos išraše nurodyta „grynųjų įnešimas kortele“);

- 52 931,03 Eur (laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 3 d. iki 2021 m. liepos 29 d.) buvo įnešti grynieji į „Reinvent LTD Visa Direct CY“ (sąskaitos išraše nurodyta „grynųjų įnešimas kortele“. Patikrinus įmonės „Reinvent LTD“ duomenis internetinėje naršyklėje „Google“ matyti, kad „Reinvent Ltd“, kuri registruota Kipre, valdo 2 internetinius kazino: „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat nurodyta, kad galima įnešti pinigus į elektroninę kortelę, šiuo atveju įnešama į „Reinvent LTD Visa Direct CY“). Peržiūrint sąskaitų išrašus už 2021 metus, matoma, kad iki 2021 m. gegužės 6 d. M. G. iš S. B. pirmąjį mokėjimo pavedimą į savo sąskaitą gavo 2021 m. gegužės 10 d., M. G. į „Reinvent LTD Visa Direct CY“ įnešė 3 850 Eur, o po 2021 m. gegužės 10 d., iki 2021 m. pabaigos dar papildomai įnešė 49 081,03 Eur (S. B. M. G. atliko piniginius pervedimus iki 2021 m. birželio 23 d., iš viso – 39 100 Eur);

- 45 483,34 Eur (laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 13 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.) grynieji buvo įnešti (sąskaitos išraše nurodyta „grynųjų įnešimas kortele“) į „Paysafe Payment Visa Direct“. (Patikrinus internetinėje naršyklėje „Google“ apie „Paysafe Payment Visa Direct“ randama informacija, kad „Paysafe card“ yra elektroninė kortelė (elektroninė "piniginė“), į kurią galima įnešti pinigus ir po to atlikti įvairius mokėjimus.)

Nuo 2021 m. sausio 7 d. iki 2021 m. gruodžio 30 d. iš 24 fizinių asmenų (be S. B.) į M. G. sąskaitą buvo pervesta 50 712,97 Eur. Kai kuriuose mokėjimo pavedimuose nurodyta paskirtis „Skola“, „Paskolinu“, „Paskola“, „Iki 19 dienos“, „Pagal susitarimą“ ar „Dovana“. Per minėtą laikotarpį M. G. kai kuriems į jo sąskaitą pavedimus atlikusiems asmenims pervedė į jų sąskaitas bendroje sumoje 17 890 Eur.

S. B. laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 10 d. iki 2021 m. birželio 23 d. į M. G. sąskaitą pervedė 43 200 Eur. M. G. S. B. bankiniu pavedimu laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 18 d. iki 2021 m. rugpjūčio 13 d. pervedė (grąžino) 4 100 Eur.

Laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 11 d. iki 2021 m. gruodžio 17 d. M. G. gavo 23 909,11 Eur pajamų iš darbdavio - UAB „(duomenys neskelbtini)“ (M. G. dirbo UAB „RS-LINIJA“ nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2022 m. sausio 14 d.).

Laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 9 d. iki 2021 m. liepos 23 d. (t. y. per 15 dienų) išeinantys mokėjimai, kurie nurodyti kaip „Pirkiniai ir paslaugos“, t. y. išlaidos, kurių bendra suma 10 233, 89 Eur, o jų gavėjas „(duomenys neskelbtini)“ (mokėjimai nuo 11 Eur iki 600 Eur vienu metu). Patikrinus „(duomenys neskelbtini)“ duomenis interneto naršyklėje „Google“, randama informacija, kad „(duomenys neskelbtini)“ apibūdinama, kaip „saugus ir patogus būdas pervesti lėšas“.

Laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 27 d. iki 2021 m. rugpjūčio 17 d. (t. y. per 22 dienas) matomos 9 650 Eur išlaidos iš M. G. „Luminor Bank AS lietuvos skyrius“ sąskaitos (išrašuose nurodytos kaip „pirkiniai ir paslaugos“), o gavėjas „(duomenys neskelbtini)“ (internetinėje naršyklėje „Google“ nėra galimybės rasti informacijos apie „(duomenys neskelbtini)“).

Laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 7 d. iki 2021 m. liepos 22 d. matomos išlaidos už „pirkinius ir paslaugas“ „Reinvent LTD Nicosia CYP“, kurios siekia 94 0514,09 Eur (pagal internete pateiktą informaciją, "Reinvent Ltd" yra bendrovė, valdanti 2 internetinius kazino „(duomenys neskelbtini)“ ir “ (duomenys neskelbtini)“) (2 t., b. l. 17–125).

2023 m. rugpjūčio 31 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo rinkti duomenys apie M. G., jo šeimą t. y. žmoną M. G.. Pagal „Sodros“ duomenis, M. G. paskutines pajamas iš darbo užmokesčio gavo 2022 m. vasario 18 d. Nuo 2022 m. vasario 18 d. iki 2023 m. vasario 9 d. M. G. niekur nedirbo, o 2023 m. vasario 9 d. įkūrė MB „(duomenys neskelbtini)“, registruotą (duomenys neskelbtini) (M. G. gyvenamoji vieta). Patikrinus „Sodros“ informaciją apie M. G., nustatyta, kad paskutines pajamas iš darbo užmokesčio M. G. gavo 2022 m. kovo 31 d. „Sodros“ išraše matoma informacija, kad M. G. draudžiama valstybės lėšomis, kaip asmuo, auginantis vaiką iki trejų metų, tačiau jokių pajamų iš valstybės negauna. Abu sutuoktiniai pagal „Sodros“ duomenis negavo oficialių pajamų, t. y. darbo užmokesčio, nuo 2022 m. kovo 31 d. iki šios dienos. M. G. ir jo žmonos M. G. vardu nėra registruoto nekilnojamo turto. Taip pat nustatyta, kad M. G. savo vardu niekada nėra registravęs transporto priemonių. M. G. vardu taip pat nėra registruotų transporto priemonių. Patikrinus M. G. pajamų deklaraciją už 3 metus, matyti, kad M. G. pajamų deklaracijoje už 2019 m. nurodyta, kad iš lošimų gautos pajamos yra 999 Eur, o lošimams išleistos sumos yra 5 000 Eur. Vėlesnėse M. G. pateiktose deklaracijose nėra pateikiama informacija, susijusi su lošimais (2 t., b. l. 126–128).

2023 m. rugpjūčio 31 d. M. G. pajamų deklaracijos išraše nurodyta informacija apie kitas pajamas, t. y. pajamų rūšies kodas: azartinių lošimų pajamos (42). Nurodyta iš azartinių lošimų gauta pajamų suma – 999 Eur, lošimams išleista suma – 5 000 Eur (2 t., b. l. 130, 131).

Iš 2023 m. lapkričio 29 d apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtos R. B. susirašinėjimo tarp R. B., S. B. ir M. G. ekrano kopijos. Apžiūros metu užfiksuota, kad 2023 m. lapkričio 7 d. nukentėjusiojo S. B. žmona R. B. elektroniniu paštu atsiuntė susirašinėjimą su M. G., kuriame dalyvauja R. B., S. B. ir M. G.. M. G., siųsdamas el. laiškus R. B., gavėjuose nurodo ir S. B. ir R. B., R. B. nurodo M. G. ir S. B., S. B. nurodo R. B. ir M. G.. Elektroniniuose laiškuose M. G. naudojosi darbovietės, kurioje dirbo, elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), S. B. – elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), o R. B. – elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). M. G. kiekvieno išsiųsto laiško apačioje naudojo savo darbo rekvizitus „Pagarbiai/Best regards/Pozdrawiam, M. G.. Area Sales Manager +(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)“. Iš R. B. pateiktų laiškų matyti, kad susirašinėjimas tarp jos ir M. G. vyko laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 14 d. iki 2021 m. lapkričio 19 d. Viso susirašinėjimo metu R. B. prašė M. G. grąžinti iš jos vyro S. B. pasiskolintus pinigus, o M. G. per minėtą maždaug 5 mėnesių laikotarpį, kas kelias dienas R. B. rašė laiškus, žadėdamas iki tam tikros dienos grąžinti pinigus dalimis. Susirašinėjime matyti, kad 2021 m. birželio 18 d. R. B. laiške pamini, kad M. G. pervedė kažkokią sumą pinigų, tačiau laiške rašo, kad „mažai pervedei“ ir „už tokius pinigus galiu tylėti tik iki pirmadienio“. Po to M. G. žada ir toliau pervesti tam tikras sumas, tačiau vis randa įvairių pasiteisinimų, kad „pradėsime gryninti eurus“ ar „kitas nuėmimas bus po Joninių“ <....>. Be to, susirašinėjimo metu M. G. mėgino dar kartą pasiskolinti pinigų iš S. B.: jau po to, kai S. B. M. G. buvo paskolinęs 43 200 Eur, iš pradžių prašė 4 300 Eur, paskui teigė, kad užteks 1 800 Eur, tačiau S. B. M. G. pinigų nebeskolino (2 t., b. l. 134–145).

Baudžiamoji atsakomybė už sukčiavimą numatyta BK 182 straipsnyje. M. G. kaltinimas pareikštas dėl didelės vertės svetimo turto įgijimo apgaule savo naudai, veiką kvalifikuojant pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. BK 182 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino. Sukčiavimas pasireiškia bet kuria iš straipsnio dispozicijoje nurodytų alternatyvių veikų. Viena iš jų – svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimas apgaule. Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, kuri pasireiškia tuo, kad kaltininkas suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-788/2018, 2K-303-693/2019, 2K-17-976/2020, 2K-136-976/2022). Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Veikos, kaip nusikalstamos, kvalifikavimui svarbu nustatyti ir tai, kad kaltininko panaudota apgaulė buvo esminė, t. y. turėjo lemiamą įtaką asmens apsisprendimui perleisti turtą.

M. G. teisiamajame posėdyje, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę dėl didelės vertės svetimo, S. B. priklausančio, turto įgijimo apgaule pripažino visiškai, davė išsamius ir nuoseklius paaiškinimus apie apgaulės panaudojimo prieš nukentėjusįjį S. B., pinigų iš jo gavimo ir panaudojimo aplinkybes. Kaltinamasis paaiškino, kad turėdamas priklausomybę azartiniams lošimams, dirbdamas „(duomenys neskelbtini)“, paprašė S. B., kad šis paskolintų pinigų, nurodydamas, kad pinigai reikalingi verslui ir žadėdamas, kad pinigus grąžins su procentais, nors tuo metu jokio verslo nevykdė ir neketino vykdyti, o pinigus skolinosi azartiniams lošimams. Po to, kai nukentėjusysis pirmą kartą paskolino, vėliau pinigų iš S. B. prašė dar ne vieną kartą, iš viso 22 kartus. Visus iš nukentėjusiojo gautus pinigus iš karto pralošdavo. Taip pat paaiškino, kad nukentėjusiajam pateikė savo paties suklastotą sutartį, pagal kurią IĮ „(duomenys neskelbtini)“ parduoda, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ perka apsaugines priemones, nors tokia sutartis iš tikrųjų neegzistavo, tai patvirtina ir liudytojo V. B. parodymai bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakymas. Patvirtino ir tai, kad darydavo nukentėjusiajam spaudimą dėl pinigų skolinimo, kad S. B. nesakė, jog turi priklausomybę azartiniams lošimams. Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamojo parodymais, kadangi jie nuoseklūs, neprieštaringi, atitinka ir kitus teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus: nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, rašytinius bylos duomenis.

Nukentėjusiojo S. B. parodymus dėl kaltinamojo aktyvaus įtikinėjimo, spaudimo paskolinti vis daugiau pinigų, patvirtina ir nukentėjusiojo pateiktas susirašinėjimas elektroniniu paštu su M. G. 2021 m. gegužės 18 d., iš kurio matyti, kad kaltinamasis prašo paskolinti daugiau pinigų, tikina, kad už pagalbą 12 mėnesių mokės po 200 Eur premiją, derasi dėl sumos, kai nukentėjusysis nesutinka skolinti 9 000 Eur, prašo paskolinti bent 4 000 Eur medžiagoms rezervuoti, žada susitikti su nukentėjusiuoju, nurodydamas konkretų laiką, kada tai padarys ir po to nukentėjusysis pinigus perveda. Apie kaltinamojo įtikinėjimą, spaudimą nukentėjusiajam paskolinti daugiau pinigų, savo parodymuose nurodė ir liudytoja R. B.. Kaip matyti iš šios liudytojos parodymų, patikrinusi savo vyro S. B. ir kaltinamojo susirašinėjimą elektroniniu paštu, ji matė kaltinamojo žinutes, kuriose buvo rašoma, kad reikia pinigų perpakavimui, reikia samdyti žmones, o jeigu nukentėjusysis neperves pinigų, visi investuoti pinigai bus prarasti.

M. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes dėl apgaulės panaudojimo siekiant įgyti svetimą turtą bei apgaulės būdu įgyto turto panaudojimo azartiniams lošimams, o ne verslui, netiesiogiai įrodo ir liudytojų M. G., A. G. parodymai apie kaltinamojo priklausomybę azartiniams lošimams ir dėl to atsiradusias dideles skolas bei tai, kad kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu, dirbdamas „(duomenys neskelbtini)“, jokiu prekybos apsauginėmis priemonėmis verslu M. G. neužsiėmė. Liudytojos, be kita ko, patvirtino ir tai, kad joms buvo žinoma, jog M. G. skolindavosi iš žmonių pinigus sakydamas, kad juos panaudos verslui ir žadėdamas grąžinti didesnes sumas, kad žmonės pasitikėdavo M. G. dėl jo iškalbos, komunikabilumo, patikimo žmogaus įvaizdžio. Aplinkybę, kad M. G., dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, prašydavo įmonės klientų paskolinti pinigų, nurodė ir liudytojas R. S..

Įvertinus teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus daroma išvada, kad kaltinimas M. G. dėl didelės vertės svetimo, S. B. priklausančio, turto įgijimo apgaule pasitvirtino, jo kaltė įrodyta bylos duomenimis, atitinkančiais įrodymams keliamus reikalavimus, nustatytus BPK 20 straipsnyje. Kaltinamasis pripažino, kad pinigus iš S. B. skolinosi žinodamas, kad jokio verslo nevykdys ir pasiskolinti pinigai bus panaudoti azartiniams lošimams, tačiau nukentėjusiajam melagingai tvirtino, kad paskolinti pinigai bus investuoti į jo (kaltinamojo) turimą pelningą verslą ir bus nukentėjusiajam grąžinti su procentais. Kaltinamasis taip pat neneigė, kad siekdamas, jog nukentėjusysis nenutrauktų pinigų pervedimo, įvairiomis priemonėmis ir būdais įtikinėjo nukentėjusįjį verslo tikrumu, suklastodamas ir panaudodamas suklastotą sutartį, pasirašydamas skolos dokumentus, spausdamas nukentėjusįjį, kad jeigu daugiau nepaskolins, praras visus jau investuotus pinigus.

Kaltinamojo parodymų turinys, aktyvus įtikinėjimas skolinti, savo asmens duomenų atskleidimas, pinigų skolinimasis ne grynais, o atliekant pavedimus į kaltinamajam priklausančią banko sąskaitą, priklausomybės azartiniams lošimams nuslėpimas leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo veikoje nustatyti ir įrodyti visi BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Kaltinamasis, žinodamas, kad jokio verslo, susijusio su apsaugos priemonių prekyba, nevykdo ir nevykdys, o nukentėjusiojo M. G. paskolintus pinigus panaudos azartiniams lošimams, melagingai nukentėjusiajam nurodydamas, kad pinigai bus investuoti į verslą, o nukentėjusiajam bus grąžinta paskolinta suma su procentais, panaudojo prieš nukentėjusįjį apgaulę, kuri buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui įsitraukti į susitarimą dėl paskolos. Kaip paaiškino nukentėjusysis, kaltinamasis atrodė patikimas darbuotojas, verslas, į kurį siūlė investuoti, atrodė sėkmingas, kadangi prekyba apsaugos priemonėmis Covid laikotarpiu buvo paklausi, kaltinamasis neprašė skolinti grynųjų pinigų, o nukentėjusiajam pradėjus abejoti – kaltinamasis visada turėdavo atsakymus į klausimus, atrodė užtikrintas, pateikė susitarimo dėl apsaugos priemonių pardavimo (suklastotą sutartį) įrodymus, pasirašydavo vekselius, skolos raštą. Nors kaltinamasis ir nukentėjusysis nebuvo artimai pažįstami, juos siejo tik darbo santykiai, tai nepaneigia M. G. inkriminuotos aplinkybės, kad jis sukčiavo piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo pasitikėjimu.

Piktnaudžiavimas pasitikėjimu nėra savarankiškas sukčiavimo požymis, o yra vienas iš apgaulės suklaidinant dėl kaltininko ketinimų būdų, naudojamų siekiant įgyti turtą. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra tada, kai kaltininkas BK 182 straipsnyje nustatytas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, susiklosčiusiais asmeniniais, tarnybiniais ar kitokiais tarpusavio ryšiais, sudarančiais tarpusavio pasitikėjimo pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-507/2012, 2K-327/2014, 2K-152-942/2015, 2K-188-719/2018 ir kt.). Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis patvirtino, kad juos siejo darbo santykiai, M. G. dirbo vadybininku įmonėje, iš kurios nukentėjusiojo įmonė įsigydavo prekes ir, kaip nurodė S. B., kaltinamasis per visą dalykinės pažinties laikotarpį jam pasirodė patikimas darbuotojas. Teigiama apie M. G. susidaryta nuomonė dėl sklandaus tarpusavio bendradarbiavimo ir greitai įvykdomų užsakymų bei tai, kad M. G., kaip nurodė nukentėjusysis, nebuvo svetimas žmogus „iš gatvės“, o įmonės, su kuria bendradarbiauja, darbuotojas, buvo aplinkybės, dėl kurių S. B. pasitikėjo kaltinamuoju ir sutiko paskolinti pinigų tikėdamas, kad jie bus investuoti į verslą ir jis uždirbs. Taigi aptariamu atveju susiklostę sklandūs tarpusavio santykiai darbo srityje įtakojo nukentėjusiojo pasitikėjimą kaltinamuoju, kuriuo M. G. ir pasinaudojo, melagingai nukentėjusiajam nurodydamas, kad vykdo pelningą verslą, melagingai žadėdamas paskolintus pinigus investuoti į verslą ir nuslėpdamas, kad iš tikrųjų jokio verslo neketina vykdyti, o visus paskolintus pinigus panaudos azartiniams lošimams.

Kaltinamojo parodymų turinys, jo panaudotos priemonės įtikinti nukentėjusįjį verslo realumu ir paskolos santykių tikrumu, kartu su kitais pirmiau aptartais įrodymais, patikimai įrodo tyčią jo veikoje. Kaip nurodyta pirmiau, kaltinamasis pripažino, kad nukentėjusiajam teikė melagingą informaciją ir duomenis, kad nuslėpė turimą priklausomybę azartiniams lošimams ir įtikinėdamas S. B. paskolinti pinigų bei melagingai žadėdamas juos į tariamą verslą investuoti, iš anksto žinojo, kad pinigus panaudos ne verslui, o azartiniams lošimams. Kaltinamojo parodymai, jo banko sąskaitos išrašų apžiūros duomenys, užfiksuoti 2023 m. gruodžio 5 d. apžiūros protokole patvirtina, kad nukentėjusiojo S. B. pervestus pinigus kaltinamasis įnešė į sąskaitą (elektroninę piniginę), susietą su įmone, valdančia internetinius kazino ir laikotarpyje nuo 2021 m. balandžio 7 d. iki 2021 m. liepos 22 d. (nukentėjusysis pinigus skolino nuo 2021 m. gegužės 10 d. iki 2021 m. birželio 23 d., iš viso 43 200 Eur) išlaidas iš šios sąskaitos sudarė 94 0514,9 Eur. Kaip paaiškino M. G., jis skolinosi ne tik iš S. B., bet ir kitų asmenų ir visus pasiskolintus pinigus pralošdavo. Teismo vertinimu, ištirtų įrodymų visuma yra pakankama daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad M. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, kadangi jo veikoje įrodyti vis šio nusikaltimo sudėties požymiai.

Dėl neturtinės žalos visų pirma pažymima, kad neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Tai neturtinės žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip, – tai jos dydis, kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.