Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs 1(duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ta pati, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis P. S. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino. Paaiškino, kad 2019 m. spalio 15 d. vakare, po 19 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (jame gyvena kaltinamasis su tėvais) įvyko konfliktas tarp jo ir tėvo A. S., jie tarpusavyje nesusikalbėjo, vienas kitam išreiškė nepasitenkinimą. Kaltinamasis tuo metu buvo išgėręs, prieš tai vartojo degtinę (sutiko su nustatytu 1,28 promilių neblaivumu). P. S. norėjo užeiti į kambarį, tėvas stovėjo prie durų, kaltinamasis patraukė duris ir jomis užgavo nukentėjusiajam kojos pirštą ir prispaudė ranką. Po šio incidento kitą rytą, grįžęs iš policijos, atsiprašė tėvo, šis atleido jam. Jie susitarė daugiau nesipykti. Po įvykio daugiau konfliktų tarp jų nebuvo. Blogai vertina savo elgesį. Iki tol nebuvo atvejų, kai reikėtų kviesti policiją. Būdavo nesutarimų, nesusikalbėjimų kaip tarp tėvo ir sūnaus. Neturi problemų dėl alkoholio vartojimo, ateityje bus ramesnis ir mažiau vartos alkoholį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nukentėjusysis A. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis nuolat gyvena (duomenys neskelbtini), su žmona Z. S. ir sūnumi P. S.. 2019 m. spalio 15 d. apie 20 val. sūnus grįžo iš darbo neblaivus, todėl nukentėjusysis pasakė jam, kad nepatinka, jog jis geria, ir tarp jų kilo žodinis konfliktas. Šio konflikto metu sūnus ir jis stovėjo tarp durų, kurios skiria miegamąjį ir koridorių. Jam stovint tarpduryje, sūnus priėjo prie jo ir durimis pradėjo stumti jį į miegamąjį. Jis, būdamas tarpduryje, nespėjo pasitraukti ir durys nuplėšė jam kairės kojos vidurinio piršto nagą. Jam bandant sulaikyti duris, nubrozdino dešinės rankos delną. Tokie sūnaus veiksmai jam sukėlė fizinį skausmą. Dėl sužalojimų greitosios pagalbos automobiliu buvo nugabentas į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur jam susiuvo sužalotą pirštą, ir vėliau buvo išleistas gydytis namuose. Sūnus geria alkoholį beveik kiekvieną dieną, išgėręs tampa agresyvus. Nuolat vyksta konfliktai, tačiau policijos niekada nekvietė, nors ne vieną kartą ketino. Anksčiau sūnus prieš jį ar žmoną rankos nėra pakėlęs (b. l. 19–20).

Liudytoja S. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. spalio 15 d. apie 17 val. iš budėtojo buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje (duomenys neskelbtini). Nuvykus į įvykio vietą, pranešėjas pasitiko juos daugiabučio namo kieme. Jis pasakė jiems, kad daugiau taip gyventi negali, ir prašė, kad sūnų išsivežtų. Jis parodė dešinės rankos delną. Ant plaštakos matėsi patinimas. Kartu su juo nuėjo į butą. Bute buvo jo žmona ir sūnus, kuris prieš jį smurtavo. Nukentėjusysis paaiškino įvykio aplinkybes, kad tarp jo ir sūnaus įvyko žodinis konfliktas, nes sūnus po darbo vartoja alkoholį. Kai išsakė pretenziją sūnui, ėjo į savo kambarį ir tuo metu sūnus prispaudė durimis jam kairę koją ir dešinę ranką. Jis parodė sužalojimus. Liudytoja asmeniškai matė dešinės rankos plaštakos patinimą ir kairės kojos piršto žaizdą. Pirštas kraujavo, kojos pirštai buvo kruvini. Jam buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba ir jis buvo nuvežtas į Lazdynų ligoninę, o sūnus pristatytas į policijos komisariatą. Sūnus elgėsi labai ramiai, vykdė visus nurodymus (b. l. 24).

2019 m. spalio 16 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ant buto grindų matyti galimai valytos raudonos spalvos dėmės (b. l. 9, 11–12).

2019 m. spalio 15 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad smurtą patyręs asmuo yra A. S., kurio kairės kojos piršte padaryta kraujuojanti žaizda ir dešinės rankos plaštakoje patinimas. Smurtu įtariamas asmuo – P. S.. Ryšys, siejantis smurtą patyrusį asmenį su smurtu įtariamu asmeniu, tėvas ir sūnus. Nukentėjusysis paaiškino, kad apie 20 val. tarp jo ir sūnaus įvyko žodinis konfliktas, kurio metu A. S. ėjo į savo kambarį. Iš paskos atbėgo P. S., kuris pastūmė duris, esančias tarp koridoriaus ir miegamojo, ir jomis prispaudė A. S. dešinę ranką ir kairę koją, taip sukėlė jam fizinį skausmą. Smurtu įtariamas P. S. akivaizdžiai neblaivus ar apsvaigęs, nustatytas 1,28 promilių neblaivumas (b. l. 13–14).

Pagal 2019 m. spalio 23 d. kitų objektų apžiūros protokolą, buvo atlikta vaizdo įrašo „VID_20191015_203509“ apžiūra. Nustatyta, kad vaizdo įrašo „VID_20191015_203509“ trukmė 31 s. Vaizdo įrašas „VID_20191015_203509“ pridėtas prie Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiosios patrulės S. S. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo. Įjungus vaizdo įrašą, girdima, kaip moteriškas balsas sako: „Sveiki“. Vyriškas balsas klausia: „Kas pas jus dedasi?“. Įjungiama šviesa. Prieškambaryje matomas jaunas vyras mėlynais trumpomis rankovėmis marškinėliais su užrašu baltos spalvos ir tamsiomis kelnėmis (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai – P. S.). Jis sako: „Taip išėjo, nedidelis šeimyninis ginčas“. Tuo metu ekrane pasirodo vyresnis vyras dryžuotais marškiniais (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai – A. S.). Jis rodo savo dešinės rankos plaštaką ir sako: „Žiūrėkite, va kas čia, man nežinau ką padarė su durimis, va čia va“. Tuo metu jis pasilenkia ir nusimauna kojinę nuo kairės kojos. Matoma, kad kairės kojos vidurinis pirštas sužalotas, kraujuoja, kiti kojos pirštai taip pat kruvini. Moteriškas balsas už kadro klausia: „Jūs kraujuojat?“. A. S. rodo koją ir sako: „Čia ne pirmą kartą“. Vyriškas balsas už kadro klausia: „Čia jis kuo – durimis prispaudė?“. A. S. atsako: „Durimis“. Įrašas baigiasi. Asmenų pokalbis išverstas iš rusų kalbos į lietuvių kalbą (b. l. 26).

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės, forma Nr. 110/a, kopijoje užfiksuota, kad 2019 n. spalio 15 d. į įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini), 20.37 val. kviesta greitoji medicinos pagalba. Kvietimo priežastis – dėl A. S. padarytos traumos apatinių galūnių žaizdos, kraujuoja koja (b. l. 34).

Alkotesterio „Alcotest 6810“ kvitas patvirtina, kad P. S. 2019 m. spalio 15 d. 21.21 val. buvo nustatytas 1,28 promilių neblaivumas (b. l. 36)

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo, ar trumpam susargdino. Teismų praktikoje išaiškinta, kad šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog P. S. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje tyčia savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui – tėvui A. S..

P. S. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ir parodė, kad, vykstant žodiniam konfliktui su tėvu, kaltinamasis, traukdamas duris, kliudė nukentėjusiajam kojos pirštą ir prispaudė ranką. Išvadą dėl neteisėtų P. S. veiksmų taip pat leidžia daryti kiti byloje surinkti įrodymai: nukentėjusiojo A. S. ir liudytojos S. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, 2019 m. spalio 16 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, 2019 m. spalio 15 d. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, 2019 m. spalio 23 d. kitų objektų apžiūros protokolas, Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės kopija. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad P. S. savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą A. S.. Tokią išvadą patvirtina tai, kad kaltinamojo tėvas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog jam buvo sukeltas fizinis skausmas, jis dėl sūnaus veiksmų iškvietė policiją, ant nukentėjusiojo kūno vietų (kairės kojos vidurinio piršto, dešinės rankos delno) buvo matyti panaudoto smurto požymiai. Dėl patirtų sužalojimų P. S. buvo nugabentas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Aptartos aplinkybės neleidžia abejoti, kad kaltinamasis suvokė savo veiksmų pavojingumą ir norėjo taip elgtis, todėl tyčia smurtavo prieš savo tėvą.

Taigi konstatuotina, kad byloje esančiais įrodymais visiškai įrodyti smurtiniai P. S. veiksmai, kurie kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

IV. Dėl P. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju

Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo surašytas kaltinamojo P. S. ir nukentėjusiojo A. S. susitaikymo protokolas, kuriame nurodyta, kad P. S., kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, susitaikė su savo tėvu A. S., kuris atleido jam. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas nepatvirtinti šio rašytinio prašymo, nes P. S. ir A. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad aptariamo dokumento turinys atitinka jų valią.

Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

P. S. padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, patvirtino esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Be to, P. S. iš karto po nagrinėjamo įvykio atsiprašė nukentėjusiojo, kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad po šio įvykio daugiau nebuvo konfliktų su savo tėvu. A. S. bylą nagrinėjant teisme teigė, kad jis priėmė kaltinamojo atsiprašymą, taip pat parodė, kad pretenzijų savo sūnui neturi, jų santykiai šiuo metu yra geri. Teismui, tiesiogiai išklausiusiam abu asmenis ir įvertinusiam susitaikymo protokolo turinį, nekyla abejonių, kad P. S. susitaikė su nukentėjusiuoju. A. S. ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nepareiškė civilinio ieškinio dėl padarytos turtinės arba neturtinės žalos atlyginimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad P. S. anksčiau nėra teistas (b. l. 39), du kartus baustas administracine tvarka, tačiau už nešiurkščius administracinius nusižengimus (važiavimą viešuoju transportu be bilieto), paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 40). Kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, duomenų apie gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybių įskaitą nėra (b. l. 43–44). Taigi nėra pagrindo daryti išvadą, kad P. S. linkęs nesilaikyti įstatymų. Priešingai, jo padaryta nusikalstama veika laikytina atsitiktine.

Atsižvelgiant į kaltinamojo elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad P. S. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tai, kad, pasak kaltinamojo, tarp jo ir tėvo anksčiau būta nesutarimų, nepaneigia tokios išvados. Byloje nėra duomenų, kad praeityje dėl P. S. veiksmų buvo kviesta policija, jis buvo traukiamas atsakomybėn. Vien žodiniai nesutarimai tarp šeimos narių negali būti laikoma pagrindu pripažinti, kad P. S. ateityje darys naujas nusikalstamas veikas.

Esant nustatytoms visoms atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygoms, įtvirtintoms BK 38 straipsnio 1 dalyje, taip pat nesant BK 38 straipsnio 2 dalyje nustatytų aplinkybių, teismas daro išvadą, kad tikslinga taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.

BK 67 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Teismas, įvertinęs P. S. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, daro išvadą, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo skirti jam kokią nors baudžiamojo poveikio priemonę, nustatytą BK 67 straipsnio 2 dalyje.

V. Kiti klausimai

P. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 53). Ji paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Įteisėjus teismo nuosprendžiui, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. kompaktinė laikmena su vaizdo įrašu, paliktinas prie bylos medžiagos.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas ir priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės P. S. (P. S.), padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Patvirtinti P. S. ir A. S. (A. S.) 2019 m. spalio 25 d. teisiamojo posėdžio metu sudarytą rašytinį susitaikymo protokolą.

Išaiškinti P. S., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

P. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Įteisėjus teismo nuosprendžiui, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. kompaktinę laikmeną su vaizdo įrašu, palikti prie bylos medžiagos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.