- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-29
- Bylos Nr.
- eTA-1326-575/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03793-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Stasys Gagys, Ramūnas Gadliauskas
- Atsakovas
- J. V. N.
- Pareiškėjas
- Švenčionių rajono savivaldybės administracija
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Stasio Gagio ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo J. V. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Švenčionių rajono savivaldybės administracijos prašymą atsakovui J. V. N. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Švenčionių rajono savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėjas, ir Administracija) su prašymu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo J. V. N. 224,77 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava), susidariusią nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovui Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Namas), todėl atsakovas yra vietinės rinkliavos mokėtojas ir įtrauktas į Administracijos tvarkomą vietinės rinkliavos mokėtojų registrą (mokėtojo kodas – 006727). Pareiškėjas kasmet apskaičiuodavo ir atsakovui teikdavo mokėjimo pranešimus apie mokėtiną vietinę rinkliavą, tačiau atsakovas nėra sumokėjęs vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. įskaitytinai. Švenčionių rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. T-221 patvirtintuose Švenčionių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatuose (toliau – ir Nuostatai) nustatyta, kad vietinė rinkliava mokama kas ketvirtį lygiomis dalimis į pranešime nurodytą Administracijos vietinės rinkliavos surenkamąją sąskaitą, tačiau nustatytais terminais atsakovas vietinės rinkliavos nemokėjo.
3. Administracija vietinę rinkliavą administruoja vadovaudamasi Nuostatų 4 punktu bei Tarybos 2014 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T-35 patvirtintu Švenčionių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą administravimo tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas). Nuostatų 30 punktas nustato, kad Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje esantiems nekilnojamojo turto objektų savininkams nustatoma dvinarė vietinė rinkliava, susidedanti iš pastovios ir kintamosios dedamųjų, o 31 ir 32 punktuose konkretizuojama, kad pastoviąją rinkliavos dedamąją moka visi nekilnojamojo turto objektų savininkai, išskyrus 22.2 papunktyje nustatytus atvejus (šios išimtys atsakovo atžvilgiu netaikomos); kintamąją rinkliavos dedamąją moka nekilnojamojo turto objektų savininkai , kuriems teikiama komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslauga. Atsakovui komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugą pareiškėjo pavedimu teikia uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Švenčionių švara“.
4. Be to, Nuostatų (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.) 37 punkte buvo nustatyta, kad vietinės rinkliavos dydis nustatomas 100-ui kv. m nekilnojamojo turto objektui litais už kalendorinius metus, o pagal nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusią redakciją – eurais už kalendorinius metus. Nuostatų (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) naujas 35¹ punktas nustatė, kad pastovios dedamosios rinkliavos dalies dydis nustatomas 100-ui kv. m bendrojo ploto nekilnojamojo turto objektui eurais už kalendorinius metus, o kintamos dedamosios rinkliavos dalies dydis nustatomas pagal naudojamų mišrių komunalinių atliekų konteinerių skaičių, tūrį (dydį) ir ištuštinimo dažnumą. Atsakovui taikomas kintamosios dalies dydis, kai naudojamas konteinerio tūris – 0,24 m³, ištuštinimo dažnis – 2 kartai per mėnesį. Konkretūs rinkliavos dydžiai yra nustatyti Nuostatų 1 priede, o vietinės rinkliavos mokėjimo terminai – Nuostatų 49 punkte.
Atsiliepimas
5. Atsakovas J. V. N. atsiliepime prašė Administracijos prašymą atmesti.
6. Atsakovas paaiškino, kad 2009 metais įsigijo apleistą sodybą (duomenys neskelbtini), Švenčionių rajono savivaldybėje. Aplinkoje, kurioje yra atsakovo namas, yra individualios valdos su individualiais šiukšlių konteineriais. Šalia valdos nėra galimybės pastatyti komunalinių atliekų surinkimo konteinerio viešajam naudojimui arčiau kaip 300 metrų. Atsakovas teigė, kad naudoja tik organines atliekas arba susidaro tik nulinės atliekos (angl. k. zero waste). Namo rūsyje yra visą laiką įjungtas ir naudojamas vandens siurblys kylančiam vandeniui išsiurbti, todėl nėra galimybės gauti pažymos iš elektros tinklų, reikalingos lengvatai gauti, nes tai neatitinka reikalavimo sunaudoti ne daugiau nei iki 100 kW per metus. Kadangi namas yra netinkamas gyventi, nes nešildomas, pareiškėjas į jį atvyksta tik porą kartų per mėnesį šiltuoju laikotarpiu, bet ir tuomet jame negyvena, jo deklaruota gyvenamoji vieta yra Vilniuje, kur ir moka vietinę rinkliavą, nes ten yra viešojo bendro naudojimo atliekų konteineriai.
7. Atsakovas pažymėjo, kad prievolės mokėti vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą nevykdė dėl sunkios materialinės padėties, nes yra bedarbis, klausos neįgalusis, gauna invalidumo šalpos pensiją. Teigia, kad jam pranešimuose nurodytos atliekų tvarkymo paslaugos nėra suteiktos, todėl reikalavimai yra neproporcingi, be to, tarp šalių nėra fiksuotos jokios sutartys arba susitarimai.
8. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nepateikė jokios informacijos ir nepasiūlė jam pasinaudoti galimybe, numatyta Nuostatų 33 punkte, kad atsakovas būtų atkeistas nuo kintamosios rinkliavos dalies mokėjimo. Be to, pareiškėjo pridėti mokėjimo pranešimai yra klaidinantys, nes prašoma priteisti suma – 224,77 Eur, o skolos raginime – 439,10 Eur. Pareiškėjo prašomoms išieškoti sumoms taikytinas 5 metų senaties terminas. Atsakovas kreipėsi į Administraciją su prašymu dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos, tačiau jokio atsakymo nėra gavęs.
9. Atsakovas prašė teismo įpareigoti pareiškėją apsvarstyti atsakovo prašymą dėl nulinės metinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą taikymo, taip pat prašė pareiškėjos anuliuoti jo skolą už vietinę rinkliavą, nes atsakovas nėra skolingas.
II.
10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. liepos 2 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino ir priteisė iš atsakovo J. V. N. 224,77 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.
11. Teismas nustatė, kad atsakovui nuo 2009 m. spalio 26 d. nuosavybės teise priklauso pastatas – gyvenamasis namas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai), baigtumo procentas – 100 proc., bendras plotas – 157,92 kv. m, naudingas plotas – 96,76 kv. m. Pareiškėjas atsakovui jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu siuntė mokėjimo pranešimus, o 2019 m. rugsėjo 20 d. – skolos raginimą Nr. ŠV19-0014107, kuriame nurodė, kad iki 2019 m. rugsėjo 20 d. gauta įmokų – 0,00 Eur, neapmokėta skola už laikotarpį iki 2019 m. sausio 1 d. – 358,41 Eur, paskaičiuota mokėtina – 80,69 Eur suma už 2019 metus ir atsakovas raginamas sumokėti 439,10 Eur. Iš pareiškėjo pateiktos pažymos apie atsakovui apskaičiuotą (patikslintą) ir sumokėtą (neapmokėtą) vietinę rinkliavą teismas nustatė, kad atsakovui vietinė rinkliava buvo skaičiuojama už 100 kv. m. plotą; kintamoji dalis nebuvo skaičiuojama; apskaičiuota mokėtina suma už 2014 metus – 57,86 Eur, už 2015 metus – 70,50 Eur, už 2016 metus – 65,41 Eur, už 2017 metus – 31 Eur; bendra neapmokėta suma laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio mėn. iki 2017 m. gruodžio mėn. – 224,77 Eur.
12. Teismas pažymėjo, kad Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje vietinė rinkliava administruojama vadovaujantis Nuostatais, Aprašu, o vietinės rinkliavos lengvatų taikymo tvarką taip pat nustatė Tarybos 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. T2-221 patvirtintas Švenčionių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatų taikymo tvarkos aprašas.
13. Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys patvirtino, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso gyvenamosios paskirties nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), o tai reiškė, jog atsakovas atitiko vieną iš vietinės rinkliavos mokėtojo požymių – nuosavybės teise valdė ir naudojo nekilnojamąjį turtą Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje. Teismas pažymėjo, kad pagal Nuostatų 31 punktą pastoviąją rinkliavos dedamąją dalį moka visi nekilnojamojo turto objektų savininkai arba įgalioti asmenys.
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismas nustatė, kad atsakovui ginčo laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. lengvata buvo pritaikyta ir jis buvo visiškai atleistas nuo kintamosios vietinės rinkliavos dalies mokėjimo, o jam priskaičiuota tik pastovioji vietinės rinkliavos dalis. Atsižvelgęs Nuostatuose įtvirtintą teisinį reguliavimą bei jį aiškinančią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas nenustatė pagrindo išvadai, jog atsakovui nekilo prievolė mokėti vietinės rinkliavos pastoviąją dalį Nuostatų nustatyta tvarka. Į bylą taip pateikti rašytiniai įrodymai patvirtino, kad pareiškėjas 2019 m. lapkričio 8 d. kreipėsi su prašymu į Švenčionių rajono savivaldybės tarybą, merą ir administracijos direktorių, prašydamas visiškai atleisti jį nuo vietinės rinkliavos ir nurašyti skolą, į kurį atsakydamas Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Mokesčių ir turto skyrius atsakovui nurodė, kad vietinės rinkliavos dydis jam jau yra perskaičiuotas (sumažintas) – priskaičiuota tik pastovioji vietinės rinkliavos dalis. Teismo vertinimu, atsakovo į bylą pateikti įrodymai apie 2019 metais suvartotą elektros energiją adresu (duomenys neskelbtini), ir adresu (duomenys neskelbtini), taip pat apie suvartotą geriamąjį vandenį buvo teisiškai nereikšmingi. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje ginčas kilo dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo, tačiau nebuvo sprendžiamas klausimas dėl atsakovo atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo.
15. Dėl atsakovo teiginio, kad mokėjimo pranešimai yra klaidingi, nes prašoma priteisti suma – 224,77 Eur, o skolos raginime nurodyta suma – 439,10 Eur, teismas nurodė, jog atsakovui siųstuose mokėjimo pranešimuose buvo apskaičiuota kintamoji vietinės rinkliavos dalis, nuo kurios mokėjimo atsakovas vėliau buvo atleistas, o pareiškėjui kreipiantis į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo yra nurodytas vietinės rinkliavos įsiskolinimas su atsakovui jau pritaikyta lengvata, nurodant jos detalų paskaičiavimą pateiktoje pažymoje. Teismo vertinimu, atsakovas šio paskaičiavimo ir mokėtinų sumų dydžio neginčijo, todėl pripažino, kad ginčo dėl vietinės rinkliavos dydžio paskaičiavimo byloje nėra.
Šalies argumentai
16. Dėl senaties termino taikymo teismas nurodė, kad pareiškėjas su prašymu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2019 m. lapkričio 7 d., todėl pareiškėjui iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2019 metus) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2019 m. sausio 1 d., t. y. nuo 2014 m. sausio 1 d. Teismas konstatavo, jog gali būti priteisiama vietinė rinkliava, susidariusi nuo 2014 m. sausio 1 d., o nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė priteisti vietinę rinkliavą, susidariusią nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. Teismas darė išvadą, kad senaties terminas netaikytinas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad J. V. N. byloje buvo atsakovu, pažymėjo, kad jis negali kelti savarankiškų reikalavimų, kurie galėtų būti nagrinėjimo šioje byloje dalyku ir išaiškino, jog siekdamas apginti savo teises ir teisėtus interesus jis turi teisę kreiptis į teismą bendra tvarka.
17. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus ir nenustatęs, kad atsakovas tinkamai vykdė pareigą mokėti vietinę rinkliavą teisės aktų nustatytais terminais, teismas pareiškėjo prašymą iš atsakovo priteisti 224,77 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusią nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., tenkino.
III.
18. Atsakovas J. V. N. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 2 d. sprendimą.
Atsiliepimas
19. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ginčui aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką. Atsakovas vienu metu taip pat negali mokėti dvi vietines rinkliavas, nes moka vietinę rinkliavą ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai. Atsakovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė 5 metų senaties termino. Akcentuojama, kad atsakovas kreipėsi į pareiškėją dėl 100 proc. vietinės rinkliavos lengvatos, tačiau šie prašymai buvo ignoruojami ar į juos atrašoma itin formaliai. Atsakovui Administracija nepaaiškino, kokiu pagrindu jis negali būti visiškai atleistas nuo vietinės rinkliavos mokėjimo. Pirmosios instancijos teismas nesinaudojo galimybe spręsti ginčą taikiai (mediacijos būdu ar sudarant taikos sutartį).
20. Atsakovas pabrėžia, kad Namas stovi nenaudojamas ir negyvenamas, atsakovas jame pastoviai negyvena, jis negali būti laikomas vietinės rinkliavos mokėtoju, kadangi jis atliekų neturi. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad jis buvo visiškai atleistas nuo kintamosios vietinės rinkliavos dalies mokėjimo už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., jam priskaičiuota tik pastovioji vietinė rinkliavos dalis. Tačiau pirmosios instancijos teismas priteisė visą pareiškėjo reikalaujamą sumą, nors, atsakovo apskaičiavimais, pagal pastoviąsias dalis visa priteistina suma turėtų būti 97,57 Eur. Pareiškėjo įsitikinimu, jis turėjo būti atleistas ir nuo pastoviosios vietinės rinkliavos dalies, kadangi Nuostatai ir Aprašas buvo pakeisti tik 2016 metais – nuo šio momento buvo įvesta pastoviosios dalies sąvoka, todėl ji negalėjo būti taikoma 2014 metais.
Atsiliepimas
21. Pareiškėjas Administracija atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
22. Pareiškėjas pabrėžia, kad atsakovas raštu buvo informuotas apie vietinės rinkliavos dalis, atleidimo nuo vietinės rinkliavos kintamosios dalies tvarką. Atsakovas buvo atleistas nuo kintamosios vietinės rinkliavos dalies mokėjimo, tačiau ir pastoviosios dalies ginčo laikotarpiu nemokėjo. Nesutinkama su atsakovo teiginiais, kuriais ginčijamas vietinės rinkliavos (224,70 Eur) apskaičiavimas. Pareiškėjas negavo atsakovo prašymo su dokumentu, patvirtinančiu Namo nenaudojimo faktą. Dėl atsakovo teiginių, kad jis negali mokėti vienu metu dvi vietines rinkliavas, pareiškėjas nurodo, kad kiekviena savivaldybė nustato įmokas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes už tai savivaldybė yra atsakinga. Pareiškėjo teigimu, teismas taip pat pagrįstai konstatavo, jog senaties terminas netaikytinas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
23. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl atsakovo J. V. N. pareigos mokėti 224,77 Eur vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.
Žemesnės instancijos teismas
24. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino nustatęs, kad atsakovas pagal Nuostatus yra vietinės rinkliavos mokėtojas, buvo Administracijos atleistas nuo vietinės rinkliavos kintamosios dalies mokėjimo, tačiau netinkamai vykdė savo prievolę mokėti vietinę rinkliavą (pastoviąją dalį) už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusią (perskaičiuotą) už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.
25. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad Name, esančiame Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje, jis faktiškai pastoviai negyvena, negali mokėti ir vietinės rinkliavos ir šiai, ir Vilniaus miesto savivaldybei. Atsakovas įsitikinęs, kad jis turėjo būti atleistas ir nuo pastoviosios vietinės rinkliavos dalies, be to, teismas pareiškėjo reikalavimui turėjo taikyti 5 metų senaties terminą. Pareiškėjas nurodo, kad ir atleidus jį nuo kintamosios dalies mokėjimo, jo apskaičiavimu, pastovioji mokėtina dalis būtų mažesnė nei reikalauja mokėti pareiškėjas (ne 224,77 Eur, o 97,57 Eur).
26. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
27. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja specialusis įstatymas – Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas. Šiuo įstatymu yra numatytos valstybės ir vietinės rinkliavos. Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje pateiktas sąvokos „vietinė rinkliava“ apibrėžimas: tai savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privalomoji įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Aptariamo įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 punktai įtvirtina, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Taigi vietinė rinkliava yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privalomoji įmoka į savivaldybės biudžetą. Tokia nuostata yra įtvirtinta ir teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1411-442/2019; kt.).
28. Švenčionių rajono savivaldybės taryba, įgyvendindama jai suteiktą diskreciją, 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. T-221 patvirtino Švenčionių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus, kurių 12 punkte nustatyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, fiziniai ir juridiniai asmenys nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Šių nuostatų 30 punkte numatyta, kad Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje esantiems nekilnojamojo turto objektų savininkams arba įgaliotiems asmenims nustatoma dvinarė vietinė rinkliava, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamųjų. Šių Nuostatų 31 punkte numatyta, kad pastoviąją rinkliavos dedamąją dalį moka visi nekilnojamojo turto objektų savininkai arba įgalioti asmenys, išskyrus Nuostatų 21.2 punkte nustatytais atvejais. Nuostatų 21 punkte nustatyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojų duomenys iš Registro (t. y. vietinės rinkliavos mokėtojų registro), be kita ko, išbraukiami esant netinkamiems naudoti, gyventi ar fiziškai sunaikintiems nekilnojamojo turto objektams. Pagal Nuostatų 22 punktą asmenys, norintys, kad jiems nuosavybės teise priklausantys ar kitu pagrindu teisėtai valdomi nekilnojamojo turto objektai šių Nuostatų 21.2 punkte nustatytais atvejais būtų neįtraukiami į Registro duomenų bazę, Administracijai turi pateikti prašymą, Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pažymą ar kopiją, patvirtintą teisės aktų nustatyta tvarka, jeigu nekilnojamojo turto objektas yra sudegęs, Vilniaus apskrities teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus statybos valstybinio priežiūros poskyrio vyriausiojo specialisto išduotą pažymą, ar kopiją, patvirtintą teisės aktų nustatyta tvarka, jeigu objektas yra fiziškai sunaikintas (nugriautas), statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą arba seniūnijos pagal nekilnojamojo turto buvimo vietą pažymą, jeigu objektas yra netinkamas naudoti pagal paskirtį.
29. Kaip matyti iš minėtų Nuostatų, Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje nekilnojamojo turto turintiems savininkams nustatyta dvinarė vietinė rinkliava, susidedanti iš pastovios ir kintamos rinkliavos dedamųjų. Pastoviąją vietinės rinkliavos dalį moka visi nekilnojamojo turto objektų savininkai, o kintamąją – tie, kuriems teikiama komunalinių atliekų paėmimo ir tvarkymo paslauga.
30. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019; kt.).
31. Byloje nekyla ginčo dėl to, jog atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), t. y. jam priklauso nekilnojamasis turtas, esantis Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje. Minėta aplinkybė lemia, kad atsakovas Nuostatų prasme yra vietinės rinkliavos mokėtojas ir jam kilo pareiga mokėti vietinę rinkliavą. Byloje taip pat nėra ginčo, kad atsakovas yra Administracijos atleistas nuo kintamosios vietinės rinkliavos dalies, apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.
32. Dėl atsakovo teiginių, kad jis turėjo būti atleistas ir nuo pastoviosios vietinės rinkliavos dalies mokėjimo už ginčo laikotarpį, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nustatyta, jog atsakovas 2019 m. lapkričio 8 d. pateikė Administracijai, Švenčionių rajono savivaldybės tarybai bei merui prašymą dėl jo atleidimo nuo vietinės rinkliavos, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas Administracijai pateikė Nuostatų 22 punkte nurodytos institucijos pažymą, kad Namas yra netinkamas naudoti pagal paskirtį. Be to, Administracijos sprendimas (raštas, atsakymas), kuriuo nuspręsta atsakovą atleisti tik nuo kintamosios vietinės rinkliavos dalies, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Nenustatęs, kad atsakovas yra atleistas nuo vietinės rinkliavos pastoviosios dalies mokėjimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas šią privalomą įmoką privalėjo mokėti Nuostatuose nustatyta tvarka. Aplinkybė, kad atsakovas moka vietinę rinkliavą ir kitoje savivaldybėje, nėra teisiškai reikšminga ir nepaneigia atsakovo pareigos sumokėti vietinę rinkliavą (šiuo atveju – pastoviąją jos dalį) Administracijai.
33. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas tik deklaratyviai teigia, kad pareiškėjo reikalavimui pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė 5 metų senaties termino, tačiau nenurodo jokių faktais ir teisės aktų nuostatomis pagrįstų argumentų, kurie paneigtų šias išvadas. Apeliacinės instancijos teismas su minėtomis teismo išvadomis sutinka, o apeliacinio skundo argumentus šiuo klausimu vertina kaip nepagrįstus.
34. Iš apeliacinio skundo matyti, kad atsakovas ginčija Administracijos perskaičiuotą vietinės rinkliavos įsiskolinimą, atleidus atsakovą nuo kintamosios dalies mokėjimo.
35. Nuostatų 42 punkte nustatyta, kad metiniai vietinės rinkliavos įmokų dydžiai fiziniams ir juridiniams asmenims yra nurodyti šių Nuostatų 1 priede. Iki 2015 metų galiojusių Nuostatų 1 priede nurodyta, kad už gyvenamosios paskirties objektą (100 kv. m. bendro ploto) mokama 177 Lt metinė vietinės rinkliavos pastovioji dalis. Nuo 2015 metų iki 2016 m. birželio 30 d. galiojusių Nuostatų (Tarybos 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. T-227 redakcija)1 priede nurodyta, kad už gyvenamosios paskirties objektą (100 kv. m. bendro ploto) mokama 51 Eur metinė vietinės rinkliavos pastovioji dalis. Nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojančių Nuostatų (Tarybos 2016 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. T-126 redakcija) 1 priede nurodyta, kad už gyvenamosios paskirties objektą (100 kv. m. bendro ploto) mokama 31 Eur metinė vietinės rinkliavos pastovioji dalis.
36. ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Taigi teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas, o teismo sprendimas savo turiniu turi būti aiškus, suprantamas, nedviprasmiškas ir motyvuotas.
37. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu (nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.) buvo pritaikyta lengvata ir jis buvo visiškai atleistas nuo kintamosios vietinės rinkliavos dalies mokėjimo, o jam priskaičiuota tik pastovioji vietinės rinkliavos dalis. Teisėjų kolegija nustatė, kad Administracija pirmosios instancijos teismui pateikė pažymą apie paskaičiuotą (patikslintą) ir sumokėtą (neapmokėtą) vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą atsakovui V. J. N. už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. (b. l. 65–66). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas konstatavęs, jog atsakovas privalo mokėti tik pastoviąją vietinės rinkliavos dalį už ginčo laikotarpį, remdamasis minėta pažyma, priteisė pareiškėjui iš atsakovo 224,77 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos. Tačiau iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad pažymos kaip įrodymo teismas pats tiesiogiai netyrė ir neanalizavo, ar nurodomos atsakovo mokėtinos sumos už konkrečius 2014–2017 metų ketvirčius buvo apskaičiuotos įtraukus tik pastoviąją vietinės rinkliavos dalį ir neįtraukus kintamosios vietinės rinkliavos dalies, ar mokėtina pastovioji vietinės rinkliavos dalis atitinka ginčo laikotarpiu galiojusių Nuostatų 1 priede nustatytus dydžius. Teisėjų kolegija, susipažinusi su Administracijos pateikta pažyma, pastebi, kad joje yra akivaizdžių aritmetinių neatitikimų.
38. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nenustatė visų reikšmingų bylos aplinkybių, ir tai galėjo nulemti nepagrįstą pareiškėjui priteistino vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą įsiskolinimo dydžio apskaičiavimą.
39. Apeliacinės instancijos teismo funkcija patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), o pirmosios instancijos teismas privalo nustatyti ir ištirti visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes bei jas teisiškai įvertinti. Konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, neištyrė jų visapusiškai, objektyviai (ABTĮ 80 str.), apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.). Vien tik apeliacinės instancijos teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, nes nebūtų užtikrinta teisė bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka.
40. Apibendrinant nurodytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė, t. y. nepatikrino, ar teisės aktų nustatyta tvarka pareiškėjas apskaičiavo iš atsakovo reikalaujamą priteisti vietinės rinkliavos pastoviąją dalį. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Dėl šių priežasčių atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo J. V. N. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 2 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.