Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Teisėjas Artūras Dilys Teisminio proceso Nr. 1-83-1-00030-2010-9 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.;2.4.6.2.1.

1.2.14.5.3;2.4.8.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Tomo Zdanavičiaus, teisėjų Nijolės Sušinskienės ir Ričardo Gilio, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, dalyvaujant prokurorei Valdemarai Chodorcevičienei, nuteistajam A. B., nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam A. K., gynėjams advokatams Mykolui Vytautui Kazlauskui, Rimai Keblienei, Alfonsui Mašalui, Sergejui Korznikovui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B., nukentėjusios ŽŪB (duomenys neskelbtini) atstovo V. S., Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės I. M. apeliacinius skundus dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 29 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu pagal LR BK 178 str. 2 d. ir nuteistas trijų metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1, 3 d. prie šiuo nuosprendžiu A. B. paskirtos bausmės iš dalies pridėta 2009-12-18 Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis ir A. B. paskirta galutinė trejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į A. B. bausmės laiką įskaitytas jo kardomajame kalinime (suėmime) išbūtas laikas nuo 2010-02-02 iki 2010-03-29. A. B. pagal LR BK 187 str. 3 d. išteisintas jam nepadarius veikos, turinčios šio baudžiamojo nusižengimo požymių. V. G. pagal LR BK 178 str. 2 d. išteisintas jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, o A. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 2 d. ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu, byla jo atžvilgiu nutraukta. Vadovaujantis LR BK 67 str. 1 d, 2 d. 4 p., 71 str. A. K. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL, t. y. 1300 Lt įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. A. K. pagal LR BK 187 str. 3 d. išteisintas jam nepadarius veikos, turinčios šio baudžiamojo nusižengimo požymių. ŽŪB (duomenys neskelbtini) ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nuteistas, o A. K. pripažintas kaltu ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu už tai, kad jie, 2010 m. vasario 2 d., apie 2 val., Rokiškio r., Jūžintų sen., (duoenys neskelbtini) k., veikdami kartu, perlipdami per metalinę tvorą, taip įsibrovė į ŽŪB (duomenys neskelbtini) teritoriją, nulauždami vieną bendrovės teritorijoje esančio sandėlio durų medinę lentą, įsibrovė į ŽŪB (duomenys neskelbtini) sandėlį, kur iš jame buvusios talpos su žymėtu dyzeliniu kuru, skirtu krosnių kūrenimui, į atsineštas plastmasines talpas supylė 134 litrus dyzelinio kuro, šį kiekį kuro išnešė iš ŽŪB (duomenys neskelbtini) teritorijos, taip pagrobė iš ŽŪB (duomenys neskelbtini) 134 litrus dyzelinio kuro (1 litro kaina 1,88 Lt), tuo padarydami ŽŪB (duomenys neskelbtini) 251,92 Lt turtinę žalą.

Nuteistasis A. B. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010-03-29 nuosprendžiu jam paskirtą bausmę. Nurodo, kad bausmė jam paskirta neatsižvelgus į jo jauną amžių, nelengvas gyvenimo sąlygas. Teigia gyvena su tėvu, su kuriuo nesutaria. Tėvas yra jo išsižadėjęs ir jam pasakęs, kad gyventu kaip išmano ir maitintųsi iš ko nori. Motina jam negali padėti gyventi, nes pati prispausta skolų dirba užsienyje. Nurodo, jog nelikus kam juo pasirūpinti, darbo ieškodavosi pats. Susirasdavo tik pavienius darbus, nuolatinio darbo neturėjo. Pradėjo vogti, kad galėtų pavalgyti. Supranta, kad darė blogai, bet tai darė iš nevilties, nebežinodamas ką daryti. Teigia yra teistas ir anksčiau, todėl žino, kad įstatymas už vagystes numato griežtas bausmes. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi.

Nukentėjusios ŽŪB (duomenys neskelbtini) atstovas V. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 29 d. nuosprendį dalyje, kurioje ŽŪB (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys atmestas ir ieškinį tenkinti. Nurodo, kad nuosprendį laiko neteisingu, nes buvo atmestas ieškinys, laikant jį nepagrįstu. Teigia, kad kaltinime teisingai nurodyta, kad iš ŽŪB (duomenys neskelbtini) kaltinamieji pavogė 260 litrų žymėto dyzelinio kuro, dėl ko, bendrovei buvo padaryta 488.80 Lt turtinė žala. Tuo tarpu teismas bylos nagrinėjimo metu nustatė, kad kaltinamieji pagrobė tik 134 litrus kuro, dėl ko padarė bendrovei 251,92 Lt turtinę žalą. Kaip supranta, teismas pagrobto kuro kiekį nustatė pagal tai, kiek pagrobto kuro buvo rasta tiriant vagystę ir kiek kuro pagrobę paaiškino patys kaltinamieji. Mano, kad teismas, priimdamas tokį sprendimą pasielgė neteisingai, kadangi neatsižvelgė į tai, kad nemažai kuro galėjo išsilieti sandėlyje ant žemės, kur stovėjo talpa. Tai, kad kuro buvo išlieta, matyti ir iš byloje esančių įvykio vietos apžiūros protokolo duomenų, pačių kaltinamųjų parodymų. Taigi, bendrovė patyrė nuostolius ne tik dėl to, kad kaltinamieji pagrobė ir iš sandėlio išnešė į talpas supiltą kurą, bet ir dėl jų veiksmų, kurie sąlygojo didesnės nei teismas laiko žalos atsiradimą.

Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė I. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010-03-29 nuosprendį dalyje ir V. G. atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį, t. y. pripažinti jį kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d. ir paskirti jam 35 MGL (4550 Lt) baudą, tenkinti civilinį ieškinį dalyje, priteisiant iš kaltinamųjų solidariai 236,88 Lt. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismo išvados, kad nėra įrodyta, jog V. G. dalyvavo nusikaltimo padaryme, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. V. G., apklausiant jį teisme, nurodė, kad plastmasines talpas pasiimti leidęs, nes pamanęs, kad kuro ims iš „furistų“. Tuo būdu V. G. patvirtino iš pat pradžių supratęs, kad į jo duodamas talpas bus pilamas neteisėtu būdu gautas kuras. V. G. teisiamojo posėdžio metu taip pat parodė, kad nesiruošė vykti kartu su A. B. ir A. K. vogti, o tik paprašė pavežti iki Rokiškio, nes reikėjo nusipirkti alkoholio. Tačiau jis negalėjo aiškiai įvardinti vietos iš kur vėlai naktį, apie 2 val., jis ketino pirkti alkoholio, kai naktinė prekyba alkoholiu išsinešimui jau daugiau nei metai yra uždrausta. A. K. teigimu, versija apie galimą važiavimą į Rokiškį pirkti alkoholio yra sumanyta jau po nusikaltimo padarymo, kaip buvo aptariama, kaip reikėtų elgtis, jei vagystę susektų policija. Tačiau teismas neatsižvelgė į tokius A. K. parodymus, nors pats A. K. ir kiti du kaltinamieji tvirtino, kad vienintelis A. K. įvykio naktį buvo nevartojęs alkoholio, jo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu buvo vienodi ir nuoseklūs. Tuo tarpu kiti du kaltinamieji, kurie yra giminaičiai, teisminio nagrinėjimo metu keliskart keitė parodymus, stengdamiesi palengvinti savo padėtį. Nurodo, kad nors teisme kaltinamaisiais buvo trys asmenys, iš kurių du - A. B. ir V. G. yra giminaičiai (V. G. yra A. B. dėdė), teismas, nepaisydamas LR BPK 272 str. 2 d. nuostatos, kuri reglamentuoja, jog nagrinėjant bylą teisme, kai dalyvauja keli kaltinamieji, ir jie pageidauja duoti parodymus, parodymų davimo eilę nustato teismas, atsiklausęs kaltinamųjų ir jų gynėjų nuomonės, parodymų davimo eilę nustatė savo iniciatyva, neatsiklausęs pačių kaltinamųjų ir jų gynėjų, tuo suteikdamas galimybę pirmaisiais liudijusiems giminaičiams duoti suderintus, jiems palankesnius parodymus ir taip pasunkino A. K. padėtį. Apklausiamas pirmasis, A. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus iš dalies pakeitė, juos pakreipdamas savo dėdės naudai. Ikiteisminio tyrimo metu A. B. parodė, kad automobilį į ŽŪB (duomenys neskelbtini) vairavo V. G., tokius pat parodymus davė ir A. K.. Tuo tarpu teisminio nagrinėjimo metu jis nurodė, kad automobilį vairavo A. K., o tame pačiame teismo posėdyje kiek vėliau jis jau teigė gerai nepamenantis, kas vairavo automobilį. Teisminio nagrinėjimo metu V. G. iš pradžių neigė, kad automobilį vairavo jis. Taip pat teigė ir tai, kad dėl girtumo nepamenantis, kas jį vairavo. Tačiau visi kaltinamieji ir liudytojas V. Č. patvirtino, kad sniege įstrigusio automobilio atkasimu rūpinosi V. G., kai A. K. ir A. B. nuėjo į ŽŪB (duomenys neskelbtini) sandėlį. Atnešę talpas su vogtu kuru ir iš V. G. sužinoję, kad vogto kuro nedelsiant išvežti nepavyks, nes mašina tebėra įstrigusi sniege, talpas visi trys, padedant liudytojui V. Č., sunešė į lentų džiovyklą kuria naudojasi V. G.. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad V. G. žinojo apie ketinimą įvykdyti vagystę ir aktyviai prie jos prisidėjo teikdamas priemones, šalindamas kliūtis ir kartu su bendrininkais slėpdamas vogtą kurą pašiūrėje, kuria disponavo. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad V. G. veiksmai padedant nunešti pavogtą kurą į pašiūrę buvo tik atsitiktiniai. Nustatytos įvykio aplinkybės rodo, kad V. G. atliko bendrininkų grupėje jam skirtą vaidmenį.

Teigia yra suprantama, kad kurą iš ŽŪB (duomenys neskelbtini) vogę asmenys neturėjo tikslo plastmasines talpas su dyzelinu palikti pastatytas prie bendrovės tvoros. Jie turėjo tikslą panaudoti jį kaip automobilio kurą, o tam tikslui pasiekti vogtą dyzeliną aptariamu atveju reikėjo išgabenti ar paslėpti iki laiko, kol jį bus galima panaudoti pagal numatytą tikslą. Kadangi V. G. nepavyko iki galo atlikti jam pagal susitarimą paskirto vaidmens - atkasti automobilio, kuriuo būtų galima išvežti kurą, jis kartu su bendrininkais talpas su kuru nunešė į lentų džiovyklą, kuria turėjo teisę naudotis. Be to, teismas, pripažindamas nesant įrodyta, kad V. G. dalyvavo darant nusikalstamą veiką, taip pat neatsižvelgė į civilinio ieškovo – ŽŪB (duomenys neskelbtini) atstovo parodymus, kuriuose be kita ko buvo teigiama esant ne kartą pastebėta, kad iš minėtos pašiūrės, esančios visai prie bendrovės teritorijos tvoros, V. G. ir pas jį atvykę kiti asmenys akivaizdžiai sekė bendrovės automobilių, tame tarpe ir gabenančių kurą, judėjimą, kad 2010-02-02 padaryta kuro vagystė yra ne pirmoji, tik pirmą kartą pavyko vagis pričiupti. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad viena iš plastmasinių talpų, kurias kaltinamieji paėmė iš V. G. ūkinio pastato, pagal reikalaujamų daiktų protokolą perduota kaip daiktas, turintis reikšmės tiriant kitą bylą. Civilinio ieškovo ŽŪB (duomenys neskelbtini) atstovas yra atpažinęs, kad ši talpa priklauso bendrovei ir yra pavogta iš bendrovės dirbtuvių.

Nurodo, kad nors V. G. ir teigė dėl girtumo nesupratęs kas vyksta, teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai liudija, kad pagal savo būklę V. G. buvo visiškai pajėgus suprasti kas vyksta. Kaip parodė liudytojas A. Ž., jis kartu su V. G., atvažiavusiu pas jį į svečius, į (duomenys neskelbtini) kaimą, išgėrė 0,5 litro talpos degtinės butelį. Paskui A. Ž. dar nuvežė V. G. pas kitą draugą, kur jie abu kartu išgėrė dar vieną 0,5 litro tapos butelį degtinės ir grįžo atgal į (duomenys neskelbtini), iš kur V. G. išėjo apie 22 val. Kaip žinoma iš teisminio nagrinėjimo duomenų, kaltinamųjų A. B. ir A. K. parodymų, jie abu, atvažiavę į (duomenys neskelbtini), paėmė V. G. išėjusį iš A. Ž. namų, ir visi trys nuvyko į (duomenys neskelbtini) kaimą pas V. G.. Ten jie atkasė sniege įstrigusį V. G. automobilį, V. G. davus, įpylė kuro į A. K. automobilį, pasiėmė tuščių plastmasinių talpų ir gyvenamojo namo viduje tardamiesi laukė palankaus meto vykti į (duomenys neskelbtini). Alkoholio iki išvykimo į ŽŪB (duomenys neskelbtii), mažiausiai 4 valandas, t. y. nuo 22 val. iki 2 val. jie negėrė. Todėl V. G. teiginiai, kad vykdamas kartu su A. B. ir A. K. jis dėl girtumo nesuprato kur jie abu vyksta, manė, kad yra vežamas į Rokiškį pirkti alkoholio, vertintini kritiškai.

Nurodo, kad įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Teismų praktikoje įtvirtinta nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma - žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika, ir t.t), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės bylos Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje. Todėl teigia nesutinkanti su teismo išvada, kad nepakanka duomenų, įrodančių, jog V. G. žinojo apie rengimąsi vagystei ir aktyviai joje dalyvavo, atlikdamas jam tekusį vaidmenį.

Nurodo, kad V. G. neteistas, tačiau baustas administracine tvarka: 2009-06-30 pagal LR ATPK 124 str. 3 d., 2009-07-03 pagal LR ATPK 174 str., 2009-12-03 pagal LR ATPK 124 str. 5 d., (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno charakterizuojamas patenkinamai, kaip nedirbantis, išgerti mėgstantis žmogus, jis nesigydė psichiatrijos ligoninėje, neįrašytas į psichikos sveikatos centro stebimų asmenų sąrašą. Atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad jis padarė baigtą, tyčinį, apysunkį nusikaltimą jį padarė bendrininkų grupėje, savanaudiškais tikslais, V. G. turėtų būti skiriama 35 MGL (4550 Lt) bauda, todėl nuosprendis dalyje dėl V. G. išteisinimo turėtų būti panaikintas, jo atžvilgiu priimant naują apkaltinamąjį nuosprendį.

Nurodo, kad teismas neįvertino teismo posėdyje civilinio ieškovo pateiktų paaiškinimų, duomenų, užfiksuotų įvykio vietos apžiūros protokole ir nepagrįstai nustatė, kad kaltinamieji yra atsakingi tik už tą žalą, kurią padarė bendrovei talpose išnešdami iš sandėlio 134 litrus dyzelinio kuro. Teigia civilinis ieškovas paaiškino, kad įvykio vietoje bendrovės sandėlyje aiškiai matyti ant žemės išlaistyto dyzelinio kuro pėdsakai. Dyzelinis kuras ant žemės galėjo išsilieti kaltinamiesiems jį leidžiant į plastmasines talpas, jis galėjo išsilieti palikus neužsuktą ar nesandariai užsuktą talpą, iš kurios vagystės metu buvo leidžiamas kuras. Civilinio ieškovo pateiktais duomenimis, sandėlyje po vagystės pasigesta 260 litrų dyzelinio kuro ir nėra pagrindo abejoti šiais duomenimis. Esant šioms aplinkybėms mano, kad civilinis ieškinys turėtų būti tenkintas dalyje, priteisiant kaltinamiesiems atlyginti ŽŪB (duomenys neskelbtini) 236,88 Lt žalą už 126 litrus dyzelinio kuro.

Išteisintasis V. G. atsikirtime į apeliacinį skundą prašo Rokiškio rajono apylinkės vyr. prokuroro skundą atmesti. Nurodo, kad teismas išsamiai išnagrinėjo pateiktus prokuroro dokumentus, kitus duomenis. Teisminio nagrinėjimo metu patikrinti duomenys, kuriais prokuroras grindė savo kaltinimą prieš jį, nepasitvirtino, o tik teisme patikrinti duomenys gali būti pripažinti įrodymais. Teigia, kad teismas motyvavo savo sprendimą, o išklausęs nuosprendį, neturėjo pagrindo su juo nesutikti. Skunde nurodoma, jog teismas nepaisė LR BPK 272 str. 2 d. reikalavimų, neva savo iniciatyva nustatė įrodymų davimo tvarką. Su tuo nesutinka. Nurodo, kad dėl teismo tvarkos kreipėsi jo gynėjas ir visi su tokia tvarka sutiko. Be to, nesuprantami kaltinimai teismui, kad buvo pasunkinta kaltinamojo A. K. padėtis. Mano, kad tokie argumentai neturi nieko bendro su teismo nuosprendžiu. Teigia skundo turinys yra panašaus pobūdžio, nerado nei vieno rimto teiginio, kuris būtų privertęs suabejoti teismo išvadomis. Jokio nusikaltimo nepadarė, o apelianto teiginiai yra pagrįsti tik prielaidomis. Be to, prokuroras privalo pateikti įrodymus, kuriuos vertina teismas. Kokie įrodymai, toks ir vertinimas.

Prokurorė teismo posėdyje prašo prokuroro skundą dalyje dėl civilinio ieškinio ir nukentėjusios ŽŪB (duomenys neskelbtini) atstovo skundą tenkinti, skundą dalyje dėl V. G. išteisinimo, jam mirus, nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti, nuteistojo A. B. skundą – atmesti, nuteistasis A. B. prašo jo skundą tenkinti, prokuroro ir nukentėjusios ŽŪB (duomenys neskelbtini) atstovo skundus – atmesti, išteisintasis A. K. prašo prokuroro ir nukentėjusios ŽŪB (duomenys neskelbtini) atstovo skundus atmesti, gynėjas A. Mašalas prašo prokuroro ir nukentėjusios ŽŪB (duomenys neskelbtini) atstovo skundus atmesti, nuteistojo A. B. – tenkinti, gynėja advokatė R. Keblienė prašo prokuroro ir nukentėjusios ŽŪB (duomenys neskelbtini) atstovo skundus atmesti, gynėjas advokatas S. Korznikovas prašo V. G. mirus, jo atžvilgiu procesą nutraukti, gynėjas advokatas M. V. Kazlauskas prašo nuosprendį palikti nepakeistą.

Apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl nuteistojo A. B. skundo

Nuteistasis A. B. apeliaciniu skundu neginčija savo kaltės bei veikos kvalifikavimo, tačiau nesutinka su teismo paskirta bausme, teigdamas, kad ji per griežta. Išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamąją bylą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir nešališkai ištyręs visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs įrodymus, teisingai, nepažeidžiant materialinės teisės normų, parinko ir paskyrė apeliantui A. B. bausmę bei nustatė jos dydį, taip pat tinkamai ją subendrino su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme ir paskyrė galutinę bausmę. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti apylinkės teismo sprendimą ir švelninti bausmę. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas A. B. bausmės rūšį bei jos dydį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos padarymo stadiją – padarė tyčinį, baigtą, apysunkį nusikaltimą nuosavybei, į nustatytą ir pripažintą A. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2.), taip pat į nustatytą ir pripažintą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog jis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.), tinkamai įvertino A. B. asmenybę. Nuteistasis nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, kaip asmenybė charakterizuojamas neigiamai, yra baustas administracine tvarka. A. B. praeityje teistas tris kartus, tame tarpe ir už tokių pat nusikalstamų veikų nuosavybei, padarymą, šią nusikalstamą veiką padarė praėjus vos mėnesiui po to, kai jo atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, teistumas jam nėra išnykęs ar panaikintas įstatymų numatyta tvarka, todėl pagal BPK 27 str. 1 d. jis yra laikomas recidyvistu. Sutinkamai su LR BK 56 str. 1 d. recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes bei į tai, kad A. B. buvo šio nusikaltimo iniciatorius, jam visiškai pagrįstai paskirta reali sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Įvertinus visas šias aplinkybes darytina išvada, kad A. B. paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek trukme, kuri artima straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui, o taip pat subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežtos ir dėl to neteisingos. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių A. B. turėtų būti švelninama bausmė, byloje nenustatyta. Aplinkybių, galinčių turėti esminę reikšmę skiriant bausmę ir parenkant jos rūšį bei nustatant bausmės trukmę, apeliantas nenurodė ir savo skunde. Taigi, konstatuotina, kad apeliantui A. B. švelninti bausmę nėra jokio pagrindo.

Dėl prokuroro ir civilinio atsakovo skundų

Tiek nukentėjusiosios ŽŪB (duomenys neskelbtini) atstovas, tiek ir prokuroras apeliaciniais skundais nesutinka su civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo klausimo išsprendimu ir nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė civilinį ieškinį dalyje dėl 126 lt. dyzelinio kuro vagystės nurodant, kad nėra duomenų, jog kaltinamieji šį kuro kiekį būtų pagrobę. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo klausimą išsprendė tinkamai, todėl nėra pagrindo šioje dalyje keisti teismo sprendimą. Teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra duomenų, kad be 134 lt., kaltinamieji dar būtų pagrobę 126 lt. dyzelinio kuro. Tiek A. B., tiek ir A. K. teisiamojo posėdžio metu parodė kuro prisileidę į šešias talpas. Į septintą talpą kuro nebeprisipylė, nes jo cisternoje nebebuvo. Kad viena iš septynių talpų buvo tuščia, matyti ir iš V. G. parodymų bei įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolų. Civilinio ieškovo atsakovas V. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad cisterną, kurioje buvo 260 lt. dyzelinio kuro paskutinį kartą tikrino lapkričio mėnesį, kai tuo tarpu vagystė įvykdyta 2010 m. vasario 2 d.. Be to, V. S. nurodė, kad vagystė iš įmonės įvykdoma ne pirmą kartą, tik pirmą kartą surandami tai padarę asmenys. Iš A. B. ir A. K. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad jiems nuėjus prie sandėlio durų, jos jau buvo sugadintos. Jiems išlaužus dar vieną papildomą lentą, jie laisvai pateko į sandėlio vidų. Kad dar iki vagystės buvo išlaužtos dvi sandėlio durų lentos teisme patvirtino ir V. S.. Apeliantų teigimu, civilinis ieškinys dėl 260 lt. dyzelinio kuro vagystės turėjo būti tenkintas pilnai, nes kitas dyzelinio kuro kiekis galėjo būti išlaistytas kaltinamiesiems jį leidžiant į talpas, arba jis galėjo išsilieti palikus neužsuktą ar nesandariai užsuktą talpą. Tiek A. B., tiek ir A. K. neigia galėję išleisti tokį dyzelinio kuro kiekį. Be to, iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad jame ne tik kad nėra užfiksuota pribėgusio dyzelinio kuro pėdsakų, bet ir nurodyta, jog talpos apačioje esantis kranelis yra uždarytoje padėtyje (b. l. 4-15). Be to, atsižvelgiant į tai, kad viena talpa buvo rasta tuščia, nelogiška būtų teigti, kad dyzelinis kuras buvo liejamas ant žemės. Pažymėtina ir tai, kad ŽŪB (duomenys neskelbtini), nurodydamas vagystės metu cisternoje buvus 260 lt dyzelinio kuro, nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų (patikrinimo akto ir pan.). Jokių papildomų įrodymų, kad A. B. ir A. K. būtų pagrobę didesnį kuro kiekį, nei nustatyta byloje esančiais įrodymais, nepateikta ir bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Tokiu būdu, nuteistojo A. B., nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto A. K., išteisintojo V. G. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad A. B. su A. K. iš ŽŪB (duomenys neskelbtini) sandėlio prisileidę į kanistras išsinešė ir pagrobė 134 lt. dyzelinio kuro. Teismo išvada, kad A. B. ir A. K. yra atsakingi tik už šio pagrobto dyzelinio kuro kiekį, laikytina pagrįsta. Tenkinti apeliantų prašymus pilnai priteisti civilinį ieškinį, nėra pagrindo.

Prokuroro skundas dalyje dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo V. G. atžvilgiu nenagrinėtinas, nes iš mirties išrašo Nr. 15 išduoto 2010-08-16 matyti, kad V. G. buvo mirtinai traumuotas autoįvykio metu.

Vadovaujantis BPK 3 str. 1 dalies 7 punktu, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas mirusiajam, išskyrus tuos atvejus, kai byla reikalinga mirusiajam reabilituoti arba kitų asmenų bylą atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, tačiau tokių prašymų iki bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka gauta nebuvo. Remiantis pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis bei BPK 3 str. 1 dalies 7 punktu ir 327 str. 1 punktu, mirus V. G. procesas jo atžvilgiu yra negalimas, todėl nuosprendis dalyje dėl V. G. išteisinimo pagal LR BK 178 str. 2 d. panaikintinas ir baudžiamasis procesas jo atžvilgiu nutrauktinas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas ir keisti jį apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1p., 2p., 327 str. 1p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. B., nukentėjusios ŽŪB (duomenys neskelbtini) atstovo V. S., Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės I. M. apeliacinius skundus atmesti.

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 29 d. nuosprendį dalyje dėl V. G. išteisinimo pagal LR BK 178 str. 2 d. panaikinti ir baudžiamąjį procesą prieš jį nutraukti.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.