- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-25
- Bylos Nr.
- II-371-1155/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00260-2024-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eglė Ramanauskienė
- Kategorijos
- 9.46Juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo ar atstovybės dokumentų ir registro duomenų pateikimo Juridinių asmenų registro tvarkytojui ar Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui tvarkos pažeidimas (ANK 223 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
Įžanginė dalis
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), deklaruojančio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), skundą dėl valstybės įmonės Registrų centro vyriausiosios specialistės 2024 m. sausio 29 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. RC-ANR_N-125-2024 panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo arba nutarimo pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir Institucija) vyriausioji specialistė 2024 m. sausio 29 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. RC-ANR_N-125-2024 (toliau – ir Nutarimas) patraukė pareiškėją R. T. (toliau – ir Pareiškėjas) administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis, būdamas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir bendrovė), kodas (duomenys neskelbtini), vadovas, per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2021 m. ir 2022 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 58 straipsnio 2 ir 3 dalyse.
Nutarime nurodoma, kad Juridinių asmenų registro duomenimis, Pareiškėjas nuo (duomenys neskelbtini) yra bendrovės vadovas, būtent jam tenka atsakomybė už juridinio asmens vadovui numatytų pareigų nevykdymą. Bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl bendrovės 2021 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2022 m. birželio 1 d., o 2022 m. – ne vėliau kaip iki 2023 m. birželio 1 d. Iš Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo duomenų nustatyta, kad 2021 m. finansinių ataskaitų rinkinys Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateiktas 2024 m. sausio 15 d., o 2022 m. – 2024 m. sausio 16 d., t. y. pavėluotai. Nors finansinių ataskaitų rinkiniai buvo pateikti, tačiau tai Pareiškėjo, kaip juridinio asmens vadovo, neatleidžia nuo atsakomybės pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį. Pareiškėjas, kaip bendrovės vadovas, privalėjo užtikrinti, kad bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai, finansinių ataskaitų rinkiniai pateikti laiku, tačiau to nepadarė.
Nutarimu skiriant Pareiškėjui administracinę nuobaudą – 650 Eur baudą, atsižvelgta į tai, kad Pareiškėjas baustas administracine tvarka, be kita ko, už panašaus pobūdžio administracinio nusižengimo padarymą, nuobauda yra galiojanti, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Taip pat įvertinta tai, kad finansinių ataskaitų rinkiniai vis dėlto buvo pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui (b. l. 10–12).
Pareiškėjas pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą, prašydamas panaikinti Institucijos Nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, o netenkinus šio prašymo –pakeisti Nutarimą, sumažinant jam paskirtą baudą iki 100 Eur.
Skunde nurodoma, kad bendrovės finansinių ataskaitų rinkiniai nebuvo pateikti laiku ne dėl Pareiškėjo kaltės, o dėl trečiųjų asmenų, už kuriuos Pareiškėjas neatsako, kaltės. Nenustačius būtinojo sudėties požymio – kaltės, nėra pagrindo traukti Pareiškėją administracinėn atsakomybėn. Tarp (duomenys neskelbtini), kurią atstovauja B. C., buvo sudaryta buhalterinių paslaugų sutartis (b. l. 39–40). Jos pagrindu buhalterė įsipareigojo pagal bendrovės pateiktus pirminius apskaitos dokumentus tvarkyti kompiuterizuotą buhalterinę apskaitą; teikti bendrovei ataskaitas apie įvykdytas operacijas sutarties 3.1 punkte nurodytais terminais; ruošti pranešimus Sodrai, VMI, kitas ataskaitas ir pranešimus, kurių reikalauja Lietuvos Respublikos įstatymai, pateikti juos įstatymų numatytais terminais. Visgi buhalterė netinkamai vykdė sutartimi nustatytus įpareigojimus, t. y. laiku neparuošė 2020 m. finansinių ataskaitų, netvarkingai vedė bendrovės buhalterinę apskaitą, todėl Pareiškėjas nusprendė nuo 2021 m. gegužės 31 d. vienašališkai nutraukti su buhaltere sudarytą sutartį. Iš buhalterės el. laiško matyti, kad ji paruošė 2020 m. finansines ataskaitas tik 2021 m. rugpjūčio 4 d. (b. l. 41), kai pagal įstatymą tokie dokumentai turėjo būti pateikti ne vėliau kaip 2021 m. birželio 1 d. Nutraukus sutartį, Pareiškėjas tiek telefonu, tiek el. paštu informavo buhalterę apie naujos buhalterinių paslaugų sutarties sudarymą su (duomenys neskelbtini), perdavė naujos buhalterės kontaktus, paprašė perduoti pastarajai visus su bendrove susijusius dokumentus (b. l. 42). Nepaisant to, buvusi buhalterė nė karto su ja nesusisiekė ir jokių dokumentų neperdavė. Po sutarties nutraukimo jis dar ilgą laiką bandė susisiekti su buvusia buhaltere tiek telefonu, tiek el. paštu, ji vis žadėjo perduoti bendrovės dokumentus, tačiau jokių dokumentų nei Pareiškėjui, nei kitiems bendrovės darbuotojams iki šiol neperdavė, o vėliau apskritai pradėjo ignoruoti Pareiškėją, nebeatsakė į jo skambučius ir el. laiškus. Buhalterei neįvykdžius savo pareigos po sutarties nutraukimo perduoti bendrovės dokumentus, bendrovė neturėjo tikslių duomenų apie bendrovės finansinę būklę. Supratęs, kad buhalterė neperduos bendrovės dokumentų, Pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų siekdamas „atsekti“ buhalterei perduotą dokumentaciją ir pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui tikslias bendrovės finansines ataskaitas. Pareiškėjas pradėjo rinkti visus buhalterei perduotus dokumentus, tačiau dėl didelio jų kiekio tai padaryti buvo labai sudėtinga, todėl šis procesas užtruko iki pat 2024 m. sausio 1 d. Tai patvirtina naujosios buhalterės raštas (b. l. 43). Visos šios aplinkybės patvirtina, kad Pareiškėjas vėlavo pateikti dokumentus ne dėl savo, o dėl buhalterės kaltės, t. y. Pareiškėjas neturėjo tiesioginės tyčios laiku nepateikti finansinių ataskaitų rinkinių Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Atitinkamai, nesant būtinojo administracinio nusižengimo sudėties požymio, Pareiškėjas negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 223 straipsnio 1 dalį. Tokia analogiško pobūdžio išvada padaryta ir Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-14-354/2020.
Skunde pažymima, kad netenkinus skundo reikalavimo panaikinti Nutarimą, Pareiškėjui Nutarimu paskirta bauda turėtų būti panaikinta arba sumažinta iki 100 Eur dydžio. Pareiškėjas, būdamas rūpestingas bendrovės vadovas, dėjo maksimalias pastangas, siekdamas kuo operatyviau pateikti bendrovės finansinės atskaitomybės rinkinius Juridinių asmenų registro tvarkytojui, ir tik surinkęs visus bendrovės dokumentus bei patikrinęs jų teisingumą ir tikslingumą, nedelsdamas juos pateikė Institucijai. Dėl vėlavimo jokių padarinių nekilo. Be to, Pareiškėjo pajamos per mėnesį siekia vos 105,63 Eur neatskaičius mokesčių (b. l. 44–45). (Duomenys neskelbtini). Pareiškėjui paskirta 625 Eur dydžio bauda yra lygi jo pusės metų darbo užmokesčiui. Toks baudos dydis neatitinka teisingumo ir protingumo principų, todėl yra pagrindas sumažinti jį iki 100 Eur. Pareiškėjas dėl susidariusios situacijos patiria didžiulį stresą dėl jo ir šeimos gerovės, jam tai yra pamoka, privertusi jį permąstyti savo veiksmus. Dėl šių aplinkybių nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus Pareiškėjui mažesnę baudą (b. l. 15–18).
Institucija pateikė teismui atsiliepimą į Pareiškėjo skundą, prašydama jo netenkinti ir Nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali ir nereikalauja pasekmių kilimo. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, neišskiria kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nevykdyti minėtos pareigos (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-64-557/2018). Pareiškėjas, kaip bendrovės vadovas, yra atsakingas už patvirtintų metinių finansinių ataskaitų rinkinių pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku. To nepadarius laiku, laikytina, kad Pareiškėjas yra kaltas. Vien tai, kad bendrovės buhalterė neatliko savo pareigų, nepanaikina bendrovės vadovo atsakomybės už ankstesnių finansinių metų finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų nepateikimas Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku pažeidžia ne tik teisės aktų nuostatas, bet ir trečiųjų asmenų teises susipažinti su šiais dokumentais.
Įvertinus administracinės nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes, Pareiškėjui buvo paskirta bauda, kurios dydis nustatytas artimas sankcijos minimaliam dydžiui. Tokia bauda nėra per griežta, neteisinga ar neproporcinga, todėl ją švelninti nėra jokio teisinio pagrindo. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas administracinis nusižengimas, atsižvelgiant ir į įstatymų leidėjo už šio nusižengimo padarymą numatytą pakankamai griežtą administracinę nuobaudą, nelaikytinas mažareikšmiu ar nepavojingu, ir švelnesnės nuobaudos paskyrimas aiškiai neatitiktų ne tik administracinių nuobaudų paskirties, įtvirtintos ANK 22 straipsnyje, bet ir teisingumo principo (b. l. 53–57).
Pareiškėjas ir Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą jie buvo informuoti tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą teismui nepateikė, todėl byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.
Pareiškėjo skundas netenkinamas.
Nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Teismas, nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, t. y. administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais (ANK 569 straipsnio 1 dalis).
ANK 223 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė, be kita ko, juridinių asmenų vadovams už <...> juridinio asmens <...> finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.
CK 2.66 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įstatymų nustatytais atvejais juridinių asmenų registrui pateikiamas juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenumato kito termino <...>.
ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktas numato išimtinę visuotinio akcininkų susirinkimo teisę tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį; 24 straipsnio 1 dalis numato, kad eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos; 37 straipsnio 12 dalies 12 punkte įtvirtinta, jog bendrovės vadovas atsako už bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui; vadovaujantis 58 straipsnio 3 dalimi, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jeigu auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui <...>.
Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) vadovas, taip pat, kad Juridinių asmenų registro tvarkytojui teisės aktuose nustatytais terminais nebuvo pateikti bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkiniai už 2021 m. ir 2022 m., t. y. atsižvelgiant į tai, kad bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, bendrovės 2021 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2022 m. birželio 1 d., o 2022 m. – ne vėliau kaip iki 2023 m. birželio 1 d., tačiau jie buvo pateikti atitinkamai tik 2024 m. sausio 15 d. ir 2024 m. sausio 16 d. (b. l. 34–35). Nurodytos faktinės aplinkybės atitinka ANK 223 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo subjektą bei objektyviosios pusės požymius. Tačiau Pareiškėjas skunde teigia, kad jis negalėjo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį, nes nebuvo nustatyta jo kaltė – tyčia, o būtent nurodo, kad finansinių ataskaitų rinkiniai nebuvo pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui nustatytu terminu dėl buvusios bendrovės buhalterės kaltės, nes ji blogai vedė bendrovės buhalterinę apskaitą, po to sutartis su ja buvo nutraukta, tačiau ši buhalterė negrąžino jam/neperdavė naujai buhalterei bendrovės buhalterinių dokumentų, ko pasekoje užtruko šių dokumentų atkūrimas, taigi, ir atitinkamų ataskaitų pateikimas Juridinių asmenų registro tvarkytojui.
Teismas, vertindamas prieš tai nurodytus Pareiškėjo teiginius, pažymi, kad įstatymų leidėjas yra imperatyviai nustatęs, kas konkrečiai atsako už metinių finansinių ataskaitų rengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai auditas atliktas) Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir atskiros socialinės atsakomybės ataskaitos parengimą ir paskelbimą atsako įmonės vadovas, valdymo ir priežiūros organų nariai įstatymų nustatyta tvarka pagal vadovui, valdymo ir priežiūros organams įstatymais atitinkamai priskirtą kompetenciją. To paties straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įmonės vadovas užtikrina: 1) finansines ataskaitas rengiančio asmens parinkimą ir (arba) paskyrimą; 2) teisingos, tikslios, išsamios informacijos apie ūkines operacijas ir kitos informacijos, reikalingos finansinėms ataskaitoms parengti, teikimą laiku finansines ataskaitas rengiančiam asmeniui.
Taigi, net ir darant prielaidą, kad Pareiškėjas susidūrė su tam tikrais sunkumais dėl bendrovės ankstesnės buhalterinės apskaitos vedimo ir atitinkamų dokumentų grąžinimo/perdavimo bei jų vėlesnio atkūrimo, šios aplinkybės nešalina jam, kaip bendrovės vadovui, imperatyviai įstatymuose nustatytos pareigos ne tik dėl metinių finansinių ataskaitų rinkinių pateikimo Juridinių asmenų registro tvarkytojui nustatytu terminu, bet ir dėl jų parengimo, atitinkamo ataskaitas rengiančio asmens parinkimo/paskyrimo bei tinkamos informacijos šiam asmeniui pateikimo.
Priešingos išvados nesuponuoja ir Pareiškėjo su skundu pateikti dokumentai, iš kurių nustatyta, kad bendrovė 2019 m. kovo 25 d. sudarė su (duomenys neskelbtini) buhalterinių paslaugų sutartį (b. l. 39–40). Taip pat, kad buhalterė B. C. išsiuntė Pareiškėjui rugpjūčio 4 d. el. laišku galutinį balansą už 2020 m., kad šis jį pasirašytų. Toliau Pareiškėjas ir B. C. 2021 m. rugpjūčio 10-11 d. el. laiškuose kaltina vienas kitą netinkamu sutarties vykdymu (iš vienos pusės – nesutvarkyta/netinkamai sutvarkyta bendrovės buhalterija, dokumentacijos neperdavimu, iš kitos pusės – pavėluotu dokumentų pateikimu), taip pat Pareiškėjas informuoja B. C., kad nuo 2021 m. birželio mėn. bendrovės buhalteriją veda nauja buhalterė (b. l. 41–42). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad dėl tam tikrų nesutarimų bendrovės buhalterinę apskaitą nuo 2021 m. birželio mėn. pradėjo vesti nauja buhalterė, tačiau kartu pastebėtina, kad skundžiamu Nutarimu Pareiškėjas pripažintas kaltu dėl to, kad nepateikė 2021 m. finansinių ataskaitų rinkinio Juridinių asmenų registro tvarkytojui iki 2022 m. birželio 1 d., o 2022 m. – iki 2023 m. birželio 1 d., taigi, dėl atitinkamų bendrovės vadovui priskirtų pareigų neįvykdymo, kurioms terminas įvykdyti suėjo po vienerių ir dvejų metų nuo prieš tai aptartų nesutarimų, iš ko darytina išvada, kad Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės apie nesutarimus su buvusia bendrovės buhaltere yra pernelyg nutolusios laike, kad jas būtų galima laikyti turėjusias kokios nors įtakos dėl nagrinėjamoje byloje Pareiškėjui inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo. Pareiškėjas pateikė teismui dabartinės bendrovės buhalterės pažymą apie tai, kad ankstesnė buhalterė neperdavė bendrovės dokumentų, Pareiškėjas stengėsi juos atkurti, ką pavyko padaryti tik 2024 m. sausio 15 d., todėl tik tuomet bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkiniai buvo pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui (b. l. 43). Teismo vertinimu, aptariama pažyma dėl savo deklaratyvaus pobūdžio nelemia priešingos išvados nei buvo padaryta prieš tai, ji nepagrįsta jokiais įrodymais, juo labiau, kad byloje nepateikta ir jokių duomenų, kad Pareiškėjas būtų kreipęsis į kokias nors institucijas dėl to, kad negali atgauti bendrovės dokumentų iš buvusios buhalterės. Teismas apibendrina, kad skundžiamame Nutarime buvo pagrįstai konstatuota Pareiškėjo kaltė – tyčia – dėl ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, todėl jis buvo teisėtai ir pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal nurodytą ANK straipsnį.
Pareiškėjas savo skunde suformulavo alternatyvų reikalavimą neskirti jam baudos arba sumažinti jam skundžiamu Nutarimu paskirtą baudą iki 100 Eur, nurodydamas, kad jo pajamos yra mažos – (duomenys neskelbtini) jo atlyginimas nuo 2023 m. sausio mėn. iki gruodžio mėn. yra apie 105 Eur per mėn. (b. l. 44–45), be to, (duomenys neskelbtini) (b. l. 45–46), todėl jis negali dirbti visą darbo dieną, gauti didesnių pajamų.
ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bauda nuo 600 Eur iki 1450 Eur. Taigi, skundžiamu Nutarimu Pareiškėjui paskirta 650 Eur bauda yra artima minimaliai.
Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies (iki 2019 m. kovo 26 d. įstatymo, įsigaliojusio 2020 m. sausio 1 d., redakcijos – ANK 34 straipsnio 5 dalis) nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018).
Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą ir Pareiškėjo skundo argumentus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti Pareiškėjo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Nors Pareiškėjas nurodo, kad (duomenys neskelbtini). Taip pat Pareiškėjas nurodo gaunantis mažas pajamas bendrovėje, tačiau Pareiškėjas selektyviai nutyli, kad jis dirba ir kitose darbovietėse. O būtent iš Sodros duomenų nustatyta, kad Pareiškėjas dirba ne tik (duomenys neskelbtini), bet ir (duomenys neskelbtini), už ką gauna atlyginimus, o taip pat ir Sodros išmokas.
Pažymėtina, kad asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, bet kokiu atveju susiduria su neigiamomis pasekmėmis, kurios gali būti susijusios su jo asmeniniu ar šeimos gyvenimu. Tam tikri negatyvūs, nepalankūs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gyvenime kilę paskirtos administracinės nuobaudos padariniai yra ne tik neišvengiami, bet tuo pačiu ir būtini. Priešingu atveju administracinės nuobaudos būtų beprasmiškos, jos negalėtų įspėjamai veikti nei konkretaus administracinį nusižengimą padariusio asmens, nei kitų asmenų, t. y. neatitiktų savo prevencinio pobūdžio. Skiriama administracine nuobauda siekiama ne tik pakeisti kalto asmens elgesį teigiama linkme, bet ir užkirsti kelią toliau pažeisti teisės aktų reikalavimus. Šie siekiai nusveria nubausto asmens patiriamus nepatogumus, juo labiau, kad šie nepatogumai atsirado dėl jo paties neteisėtų veiksmų.
Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta visuma aplinkybių, rodančių, jog už ANK 223 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą Pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Pažymėtina, kad vien tik Pareiškėjo nuomonė, jog jam paskirta administracinė nuobauda yra per griežta, nesudaro teisinio pagrindo teigti, kad Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Dėl nurodytų priežasčių Nutarimas paliekamas nepakeistas, o Pareiškėjo skundas netenkinamas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
valstybės įmonės Registrų centro vyriausiosios specialistės 2024 m. sausio 29 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. RC-ANR_N-125-2024 palikti nepakeistą ir R. T. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.