Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-10-03 · Civilinė byla Nr. 2A-2627-302/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-12-14Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2013-04-10Vilniaus apygardos teismas
  3. 2KT-61/2013Nutartis · 2013-04-29Vilniaus apygardos teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2013-10-03Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-03
Bylos Nr.
2A-2627-302/2013
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-12078-2012-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Rita Kisielienė, Neringa Švedienė
Ieškovas
M. T.
Atsakovas
UAB “Dorkanas”
Advokatai
Gintaras Algirdas Perednis, Mindaugas Vaičiūnas
Kategorijos
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-2627-302/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-12078-2012-9Procesinio sprendimo kategorijos: 121.14; 121.18.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Romualdos Janovičienės ( kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ritos Kisielienės ir Neringos Švedienės,

sekretoriaujant Gražinai Petrikienei,dalyvaujant ieškovui M. T., jo atstovui advokatui Gintarui Algirdui Peredniui,atsakovo atstovams A. S., advokatui Mindaugui Vaičiūnui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. T. ieškinį atsakovui UAB “Dorkanas” dėl grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas M. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė panaikinti atsakovo UAB „Dorkanas“ 2012-07-30 įsakymą Nr. 1207-3 dėl jo atleidimo iš darbo, grąžinti jį į darbą ir priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už jo priverstinės pravaikštos laiką. Nurodė, kad jis 2002-06-06 buvo sudaręs darbo sutartį su atsakovu, iki 2012-07-30 jokių drausminių nuobaudų neturėjo. Apie jam 2011-09-22 paskirtą drausminę nuobaudą jis sužinojo tik prieš paduodamas ieškinį teismui. Prieš skirdamas drausminę nuobaudą atsakovas nepareikalavo iš jo pasiaiškinti. Be to, atsakovas be jo sutikimo pakeitė darbo sąlygas nuo 2011-01-03. Ieškovas nurodė, kad kreipėsi į atsakovą dėl tinkamų darbo sąlygų sudarymo, tačiau jokio atsakymo negavo, todėl kreipėsi į darbo ginčų komisiją dėl to, jog darbdavys nenagrinėjo jo kreipimosi. Su darbo ginčų komisijos išvada, kur pasisakyta dėl jo skundo netenkinimo, nesutinka. Nurodė, jog atsakovas 2011-07-30 nepagrįstai nutraukė darbo sutartį, todėl toks nutraukimas yra neteisėtas.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Dorkanas“ atsiliepime į ieškinį su ieškovo reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad ieškovas buvo priimtas į darbą 2002-06-06 vairuotojų mokytoju. Paskutiniu metu paaiškėjo netinkamas ieškovo elgesys darbo metu. Pamokų metu ieškovas skaitė maldas, didelį dėmesį skyrė savo pažiūrų aiškinimui, dėl ko sulaukė mokinių nusiskundimų. Pažymėjo, kad ieškovas nepagrįstai reikalavo iš darbdavio kompensacijos už tai, kad jis buvo operuotas, taip pat, jog nesutikdamas su atsakovo pozicija dėl ieškovo nepagrįstų prašymų, ieškovas pradėjo rašyti nepagrįstus skundus į įvairias instancijas, dažnai be pateisinamos priežasties neatvykdavo į darbą arba vėluodavo. Ilgą laiką ieškovui nebuvo skiriamos drausminės nuobaudos, buvo taikstomasi su jo darbo drausmės pažeidimais. Nurodė, kad darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta Darbo kodekso (toliau – DK) 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu, nes ieškovas du kartus per 12 mėnesių padarė darbo drausmės pažeidimus. 2011-11-21 ieškovui susipažinti buvo pateikti UAB „Dorkanas“ lokaliniai teisės aktai, tačiau ieškovas atsisakė su jais susipažinti, sukėlė darbo vietoje triukšmą, trukdė mokyklos darbinei veiklai. 2011-11-22 ieškovui buvo įteiktas reikalavimas ne vėliau kaip iki 2011-11-28 raštu pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo. Ieškovas atsiuntė pareiškimą, kuriame reiškiamas jo asmeninis nepasitenkinimas, tačiau nebuvo nurodomos priežastys dėl jo padaryto darbo drausmės pažeidimo. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad nuo 2011-11-28 iki 2012-07-25 ieškovas nebuvo darbe dėl ligos arba atostogavo, o 2012-07-26 ieškovui grįžus į darbą ir pateikus susipažinimui tuos pačius lokalinius teisės aktus, ieškovas pakartotinai atsisakė su jais susipažinti, tuo pažeisdamas vidaus tvarkos taisykles. 2012-07-26 buvo pareikalauta iš ieškovo pasiaiškinti, 2012-07-30 ieškovas pateikė pareiškimą, kuriame faktiškai nepasiaiškino dėl jo padaryto darbo drausmės pažeidimo, dėl to 2012-07-30 ieškovui buvo paskirta nuobauda – atleidimas iš darbo. Ieškovas su įsakymu dėl jo atleidimo iš darbo atsisakė susipažinti, todėl įsakymas dėl atleidimo iš darbo ieškovui buvo išsiųstas registruotu laišku. Atsakovas nurodė, kad prieš tai ieškovui drausminė nuobauda buvo paskirta po to, kai jis 2011-09-16 neatvyko į darbą visą darbo dieną, nepranešė apie neatvykimo į darbą priežastis. Už šį pažeidimą jam 2011-09-22 buvo paskirta drausminė nuobauda-papeikimas. Ieškovui drausminė nuobauda buvo paskirta po to, kai iš jo buvo pareikalauta pasiaiškinti raštu, su šia paskirta drausmine nuobauda ieškovas taip pat atsisakė susipažinti. Paskirta drausminė nuobauda nebuvo apskųsta, ji buvo galiojanti, taigi ieškovui drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo buvo paskirta galiojant prieš tai paskirtai drausminei nuobaudai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1-as apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nustatė, kad darbo sutartis su ieškovu pagal DK 136 str. 1 p. buvo nutraukta pagrįstai. Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad ieškovas vienerių metų laikotarpyje padarė kelis darbo drausmės pažeidimus už kuriuos jam buvo skirtos nuobaudos, o paskutinis pažeidimas padarytas galiojant esant galiojančiai drausminei nuobaudai. Ieškovui drausminės nuobaudos paskirtos pagrįstai, todėl ieškovo reikalavimai panaikinti jam paskirtas drausmines nuobaudas ir grąžinti į darbą nepagrįsti. Be to teismas pažymėjo, jog byloje pateikti įrodymai, kad ieškovas daug kartų padarė darbo drausmės pažeidimus, už kuriuos atsakovas drausminių nuobaudų neskyrė, geranoriškai bandydamas išspręsti nesutarimus su ieškovu, elgėsi itin tolerantiškai ieškovo atžvilgiu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai

Apeliantas M. T. pateikė apeliacinį skundą ir prašo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti. Nurodo, kad 2011-09-16, 2011-11-22, 2012-07-30 apeliantas atostogavo, o atsakovas iki šiol neatsiskaito su ieškovu ir neišmoka jam atlyginimo ir atostoginių. Pažymi, kad be apelianto sutikimo atsakovas pakeitė darbo sąlygas, neleido apeliantui dirbti su grupėmis. Pasak apelianto, jis dėl atsakovo kaltės dar iki 2012-07-30 prarado 30% darbingumo, o pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą skubotai, neįvertino esminių bylai svarbių dokumentų, o vadovavosi tik tai išskirtinę atsakovo neteisinga ir netinkamai pateikta teismui medžiaga. Apeliantas taip pat nurodo, kad atsakovas jam neišmokėjo avanso, dėl to apeliantas liko be pragyvenimo šaltinio ir negalėjo įsidarbinti kitur.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Dorkanas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Pažymi, kad ieškovas nei ieškinyje, nei pirmos instancijos teismo metu neginčijo, nepateikė įrodymų ir nereiškė pretenzijų dėl mokėjimų pagal darbo sutartį (mokėjimai pagal darbo sutartį nebuvo pirmosios instancijos teismo nagrinėjimo dalykas). Nurodo, kad su apeliantu buvo tinkamai atsiskaityta ir byloje esantys įrodymai tai patvirtina. Taip pat, kad iš UAB „Dorkanas“ darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad apeliantas atostogavo nuo 2011-09-01 iki 2011-09-14, 2011-09-17, 2011-09-18 buvo savaitgalis, nuo 2011-09-19 iki 2011-09-22 ieškovas dirbo ir tai atsakovo manymu dar kartą patvirtina, kad apelianto neatvykimas į darbą buvo savavališkas. Pažymi, kad apeliantas laikotarpiu nuo 2011-09-23 iki 2011-11-18 atostogavo, o 2011-11-21 jau buvo grįžęs į darbą ir iki 2011-11-25 dirbo ir jam buvo mokamas darbo užmokestis. Atsakovas taip pat nurodo, kad kaip dar vieną atostogų dieną apeliantas nurodo 2012 07 30 d., tačiau šią dieną apeliantas taip pat neatostogavo. 2012 06 29 prašymu apeliantas paprašė išleisti atostogų nuo 2012 06 29 iki 2012 07 09, tačiau 2012 07 09 atsakovui pateikė medicininę pažymą dėl neatvykimo į darbą. Nuo 2012 07 09 iki 2012 07 24 d. apeliantas taip pat nedirbo dėl ligos. Likusi viena atostogų diena buvo perkelta į 2012 07 25. Nurodo, kad atsakovas 2011-01-04 darbų sąlygų nepakeitė. Pasak atsakovo, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir tinkamai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus ir priėmė teisingą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 2 d.), arba tai numato atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai. Kolegija, išklausiusi šalių ir atstovų paaiškinimus dėl skundų argumentų, išnagrinėjusi bylos medžiagą, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir faktines aplinkybes, kuriomis ieškovei buvo paskirtos drausminės nuobaudos, dėl jų padarė pagrįstas išvadas, šias išvadas tinkamai argumentavo (CPK 185 str.).

Nagrinėjamojoje byloje kilo šalių ginčas, ar egzistavo teisinis pagrindas nutraukti darbo sutartį darbdavio valia dėl darbuotojo kaltės.

Nustatyta, kad ieškovas pas atsakovą dirbo nuo 2002-06-06 vairuotojų mokytoju (b. l. 3-4). Darbo sutartis su juo nutraukta 2012-07-30 pagal DK 136 str. 3 d. 1 ir 2 p. pagrindu, t.y. dėl darbo drausmės pažeidimo, kai prieš tai nors kartą per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos, taip papildomai ir dėl vienkartinio šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo (Kodekso 235 straipsnis) (b.l. 13-14).

Įstatymas leidžia nutraukti darbo sutartį su darbuotoju be įspėjimo, kai darbuotojas nerūpestingai atlieka savo darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos ir šios nuobaudos galiojančios (DK 136 str.3 d. 1 p.). Teismas, nagrinėdamas ginčą dėl atleidimo iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. teisėtumo, turi patikrinti ir drausmės pažeidimo, kuris buvo atleidimo pagrindas, ir anksčiau nei atleidimas iš darbo darbuotojui skirtos drausminės nuobaudos, kuri yra atleidimo iš darbo pagrindo sudėties elementas, teisėtumą bei pagrįstumą. Pažymėtina tai, kad įstatymo įtvirtinta drausminė atsakomybė yra viena iš priemonių, padedančių užtikrinti tinkamą darbo pareigų vykdymą. DK 234 str. apibrėžia darbo drausmės pažeidimą kaip yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės.

Pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas turėjo pagrindą ieškovą atleisti iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 1 p., nes tam buvo visos sąlygos, reikalingos taikyti nurodytą drausminę nuobaudą. UAB „Darkanas“ direktoriaus įsakymu ieškovui 2011-09-22 buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas už darbo drausmės pažeidimą – neatvykimą į darbą 2011-09-16 dieną (b.l. 46). Ši nuobauda atleidimo iš darbo metu (2012-07-30) buvo galiojanti. Nors ieškovas nurodė, kad jis apie paskirtą nuobaudą nežinojo, tačiau byloje esantys įrodymai paneigia šią jo nurodytą aplinkybę. Iš byloje esančio akto (b.l. 43), matyti, kad 2011-09-16 ieškovui nesant visą dieną darbe buvo surašytas jo nebuvimo darbe aktas; raštiškai pasiūlyta ieškovui pasiaiškinti dėl neatvykimo į darbą nurodytą dieną (b.l. 44); ieškovas nepateikė pasiaiškinimo, tik informavo atsakovą apie jo manymu netinkamai surašytą pasiūlymą (b.l. 45).

Turėdamas minėtą galiojančią nuobaudą už darbo drausmės pažeidimą, ieškovas padarė ir kitą nuobaudą – nevykdė teisėtų darbdavio reikalavimų išklausyti instruktažą gaisrinės saugos darbo vietoje instruktažą, susipažinti su vidaus tvarkos taisyklėmis, pareigybine instrukcija. Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija 2011-10-07 reikalavimu pareikalavimo atsakovą pašalinti darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių norminių aktų pažeidimus, o konkrečiai organizuoti periodinio instruktavimą ieškovui M. T. (b.l. 116-118). Vykdydamas šį inspekcijos nurodymą, atsakovas norėjo ieškovui pravesti inspekcijos reikalaujamą instruktažą, tačiau ieškovas atsisakė išklausyti instruktažą, ką liudija atsakovo surašytas 2011-11-21 aktas (b.l. 52), su kuriuo buvo supažindintas ieškovas, taip pat buvo pasiūlyta ieškovui pateikti pasiaiškinimą dėl atsisakymo instruktuotis (b.l. 53), tačiau ieškovas atsisakė pasiaiškinti (b.l. 54), 2011-11-22 įsakymu ieškovas buvo nušalintas nuo darbo DK 270 str. pagrindu (b.l. 55). Pagal LITEKO duomenis Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-02-06 sprendimu ieškovo nušalinimas nuo darbo pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

Atsakovas 2012-07-26 ieškovui atvykus į darbą po ligos ir atostogų ketino pravesti instruktažą, tačiau atsakovas pakartotinai atsisakė išklausyti instruktažą, be to sukėlė triukšmą, trukdydamas bendrovės darbuotojas ir mokiniams (b.l. 96). Atsakovas pareikalavo pateikti pasiaiškinimą dėl atsisakymo instruktuotis bei dėl sukelto triukšmo mokymosi vietoje (b.l. 97), tačiau ieškovas atsisakė pateikti paaiškinimą, apie ką surašytas aktas (b.l. 98). Tą pačią dieną ieškovas atsisakęs išklausyti instruktažą buvo nušalintas nuo darbo DK 270 str. pagrindu (b.l. 99, 103). Atsakovas už šiuos ieškovo padarytus pažeidimus – atsisakius vykdyti teisėtus darbdavio reikalavimus dėl instruktažo išklausymo – atsižvelgiant, kad ieškovas turėjo galiojančią drausminę nuobaudą turėjo teisinį pagrindą atleisti ieškovą iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 1 p.

DK 228 str. nustatantis bendrąją pareigą darbuotojui dirbti dorai ir sąžiningai, laiku ir tiksliai vykdyti darbdavio ir administracijos nurodymus, įpareigoja vykdyti tik teisėtus darbdavio ar jo administracijos nurodymus, o nevykdymas neteisėtų darbdavio nurodymų darbo drausmės nepažeidžia.

LR DK 270 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys negali reikalauti, jog darbuotojas pradėtų darbą įmonėje, jeigu jis neapmokytas ir (ar) neinstruktuotas saugiai dirbti. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbdavys užtikrina, kad darbuotojas, pasiųstas į įmonę iš bet kurios kitos įmonės, nepradėtų darbo tol, kol nėra informuotas apie esamus ir galimus rizikos veiksnius įmonėje, neinstruktuotas saugiai dirbti konkrečioje darbo vietoje, nepaisant to, kad įmonėje, kurioje jis nuolat dirba, buvo nustatyta tvarka instruktuotas ir apmokytas saugiai dirbti.

Tvarkos 1 punkte nurodyta, kad Tvarka skirta visoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitoms organizacinėms struktūroms ir fiziniams asmenims, samdantiems kitus fizinius asmenis (toliau – įmonės), išskyrus Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytas institucijas, kuriose tarnybiniai santykiai nustatomi atitinkamais statutais. Tvarkos 25 punkte nurodoma, kad visi įmonės darbuotojai, neatsižvelgiant į jų darbo stažą, kvalifikaciją, gamybos pobūdį, turi būti instruktuojami darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais. Įmonės vadovas, darbdavio įgaliotas asmuo savarankiškai organizuoja darbuotojų instruktavimą darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais ir užtikrina, kad darbuotojai gautų informaciją, nurodytą informaciniame 4 priede pateiktuose darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose (išskyrus atvejus, jei tokia informacija darbuotojams buvo suteikta mokant pagal Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendruosius nuostatus). Atsižvelgiant į šį reglamentavimą, o taip pat ir į Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcijos 2011-10-07 reikalavimą, atsakovo veiksmai reikalaujant, kad ieškovas išklausytų instruktažą buvo teisėti.

Nors atsakovas tuos pačius ieškovo pažeidimus laikė ir šiurkščiais pažeidimais bei jo atleidimą iš darbo papildomai kvalifikavo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p., tačiau toks papildomas atleidimo iš darbo priežasties kvalifikavimas yra perteklinis, nes pasirinkus darbuotojo atleidimą pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. nėra reikalo tų pačių drausmės pažeidimų kvalifikuoti papildomai pagal dar kitą teisinę normą. Kadangi toks papildomas kvalifikavimas nedaro neteisėto ir nepagrįsto darbuotojo atleidimo, kuris teismo pripažintas teisėtu iš esmės, todėl kolegija dėl to plačiau nepasisako.

Apeliantas skunde nurodo, kad jam nebuvo išmokėtas avansas, tačiau šis jo argumentas paneigtas Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-02-06 sprendime konstatuotomis aplinkybėmis, kur nurodyta, jog atsakovas yra visiškai atsiskaitęs su ieškovu. Šis teismo sprendimas yra peržiūrėtas apeliacine tvarka ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2384-160/2013 yra paliktas nepakeistu. Tokiu būdu kolegija šiuose sprendimuose konstatuotus faktus laiko prejudiciniais faktais, kadangi jie nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tos pačios šalys (CPK 182 str. 2 p.), kurių nereikia įrodinėti ir apelianto argumentą atmeta.

Ieškovas nurodo, kad iš jo yra priteista per didelė suma atsakovui advokato pagalbai apmokėti. Su šiuo argumentu kolegija sutinka. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nors ir dėl savo kaltės neteko darbo, kartu netekdamas pagrindinio pragyvenimo šaltinio, atsakovas yra bendrovė, kuri rinkoje sėkmingai dirba ir gauna pelną, todėl ieškovo turtinė padėtis ir atsakovo materialinė padėtis yra nelygiateisės, darbuotojas kaip silpnesnioji darbo santykių šalis turi būti ginama, tokiu būdu iš ieškovo už ieškinį dėl darbo teisių gynimo pagal teismų praktiką priteisiamos bylinėjimosi išlaidos yra minimalios. Nagrinėjamu atveju atmetus ieškovo apeliacinį skundą, iš jo turėtų būti priteistos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kurios pagal atsakovo pateiktus dokumentus yra 1 250 Lt. Kolegija pripažinusi, kad pirmos instancijos teismas tokių išlaidų pirmos instancijos teisme priteisė per didelę sumą, kartu pripažįstą, kad teismo priteista suma bus kaip tik ta suma, kuri bus teisinga atlyginant išlaidas advokato pagalbai apmokėti tiek pirmos instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme ir papildomai tokių išlaidų iš ieškovo nepriteisia, palikdama kartu sprendimo dalį dėl šių išlaidų priteisimo nepakeistą.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Romualda JanovičienėRita KisielienėNeringa Švedienė