Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-04-10 · Civilinė byla Nr. 2S-756-464/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-12-14Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2013-04-10Vilniaus apygardos teismas
  3. 2KT-61/2013Nutartis · 2013-04-29Vilniaus apygardos teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2013-10-03Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-04-10
Bylos Nr.
2S-756-464/2013
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-12078-2012-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Kačinskienė
Ieškovas
M. T.
Atsakovas
UAB „Dorkanas“
Kategorijos
  • 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-756-464/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-12078-2012-9Procesinio sprendimo kategorija: 99.4.; 121.3.; 121.6.; 125.7. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. balandžio 10 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo M. T. ieškinį atsakovui UAB „Dorkanas“ dėl grąžinimo į darbą ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas (dabartinis pavadinimas – Vilniaus miesto apylinkės teismas) 2012-12-14 sprendimu (b.l. 153-155) atmetė ieškovo M. T. ieškinį atsakovui UAB „Dorkanas“ dėl grąžinimo į darbą ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo; priteisė iš ieškovo M. T. 2000 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovo UAB „Dorkanas“ naudai.

Šalies argumentai

Ieškovas M. T. 2013-01-14 procesiniu dokumentu, pavadintu atskiruoju skundu (b.l. 160), prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012-12-14 sprendimą ir bylą išnagrinėti iš esmės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-01-16 nutartimi (b.l. 164-165) nustatė ieškovui 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos trūkumams pašalinti – pateikti teismui naują procesinį dokumentą, pavadintą „apeliaciniu skundu“, nurodyti, kokį teismo sprendimą prašo priimti, nurodyti apeliacinio skundo pagrindą, sumokėti atitinkamą žyminį mokestį.

Šalies argumentai

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovas, skųsdamas 2012-12-14 teismo sprendimą, savo procesinį dokumentą neteisingai įvardijo, turi būti pateiktas apeliacinis skundas. Taip pat prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują, nenurodė, kokio sprendimo jis siekia. Ieškovas nenurodė ir apeliacinio skundo pagrindo, o teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas neišreikalavo įrodymų, ieškovas konkrečių neišreikalautų įrodymų neįvardija. Teismas taip pat įpareigojo ieškovą sumokėti žyminį mokestį, kurio dydis priklausytų nuo to, kokį sprendimą prašys apeliacinės instancijos teismo priimti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovas M. T. 2013-01-23 atskiruoju skundu (b.l. 168) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-16 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

Ieškovas 2013-01-23 atskirąjį skundą grindžia 2013-01-14 procesiniame dokumente nurodytomis aplinkybėmis, susijusiomis su 2012-12-14 sprendimo neteisėtumu.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Dorkanas“ 2013-02-15 atsiliepimu (b.l. 175) prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-16 nutartį palikti nepakeistą.

Nurodo, jog teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad ieškovo pateiktas procesinis dokumentas neatitinka reikalavimų, keliamų apeliaciniam skundui. Ieškovo pateiktame skunde nenurodyta jokių objektyvių skundžiamos nutarties neteisėtumą pagrindžiančių argumentų. Ieškovui buvo suteiktos visos galimybės pasirūpinti tinkamu atstovavimu, tačiau ieškovas advokato pagalba nesinaudoja dėl nuo jo paties priklausančių priežasčių.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas iš dalies tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme dalyką sudaro tai, ar pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apelianto M. T. 2013-01-14 pateikto skundo priėmimo klausimą, pagrįstai taikė trūkumų šalinimo institutą ir įpareigojo jį: 1) pateikti teismui tinkamai pavadintą procesinį dokumentą, 2) nurodyti, kokį teismo sprendimą prašo priimti, 3) nurodyti apeliacinio skundo pagrindą, 4) sumokėti atitinkamą žyminį mokestį. Dėl šių klausimų apeliacinės instancijos teismas ir pasisako (CPK 320 str., 338 str.).

Teismas, vykdydamas teisingumą, t. y. išspręsdamas ginčą iš esmės, priima atitinkamą sprendimą. Ar teismas vykdo teisingumą vadovaudamasis įstatymais, kontroliuoja aukštesnieji teismai. Apeliacinės instancijos teismas patikrina neįsiteisėjusių pirmosios instancijos teismų procesinių sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą. Byloje dalyvavusių asmenų teisė į apeliaciją (CPK 305 str.) iš esmės apsprendžia galimybę pirmosios instancijos teismo sprendimą patikrinti instancine tvarka. Bylos peržiūrėjimas aukštesnės instancijos teisme užtikrina žemesnės instancijos teismų atliekamą teisės aiškinimo ir taikymo teisingumą bei vienodumą visoje valstybės teisinėje sistemoje. Apeliacijos teisė įgyvendinama paduodant apeliacinį (atskirąjį) skundą, kuris kartu yra priemonė apeliaciniam procesui pradėti.

Kaip ir kiekviena procesinė teisė, apeliacijos teisė įgyvendinama CPK nustatyta tvarka. Įstatymas pirmosios instancijos teismą įpareigoja spręsti apeliacinio skundo priėmimo klausimą (CPK 315 str. 1 d.), todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymu ir esant įstatyminiam pagrindui, gali, o kartu turi pareigą nustatyti terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, o jų nepašalinus - taikyti įstatymo nustatytas pasekmes (CPK 316 str.). Šie teismo veiksmai yra reglamentuoti imperatyviųjų įstatymo normų, kurių teismas privalo laikytis ir jas taikyti vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 str. 1 d.).

Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas ginčą išsprendė 2012-12-14 sprendimu (b.l. 153-155), kuriuo atmetė apelianto M. T. ieškinį dėl grąžinimo į darbą ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo. Apeliantas M. T., nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, prašo apeliacinės instancijos teismo 2012-12-14 sprendimą panaikinti ir bylą išnagrinėti iš esmės. Kadangi bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme skiriasi nuo jos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ir nereiškia pakartotinio bylos nagrinėjimo iš naujo, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad toks reikalavimas (skundo dalykas) yra nekonkretus ir neleidžia aiškiai identifikuoti būsimo bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų (CPK 320 str.). Apeliacinės instancijos teisme yra patikrinama, ar tą ginčo dalį, dėl kurios paduodamas apeliacinis (atskirasis) skundas, pirmosios instancijos teismas faktiniu ir teisiniu aspektais išsprendė teisingai. Todėl tinkamas teisės kreiptis į aukštesnės instancijos teismą realizavimas siejamas su įstatymine apelianto pareiga aiškiai suformuluoti apeliacinio skundo dalyką, kuris turi būti susijęs su pirmosios instancijos teismo sprendimu, dėl kurio yra paduotas skundas. Pagal CPK 306 str. 1 d. 5 p. nuostatas, apeliaciniame skunde turi būti nurodytas apelianto prašymas kurią teismo sprendimo dalį (ar visą sprendimą) reikalaujama pakeisti arba panaikinti ir kaip turi būti išspręstas ginčas. Tai vadinama apeliacinio skundo dalyku. Kitaip tariant, pagal šios įstatymo nuostatos prasmę apelianto prašymu (apeliacinio skundo dalyku) turi būti išreiškiamas procesinis teisinis reikalavimas, atitinkantis vieną iš CPK 326 str. nurodytų apeliacinės instancijos teismo teisių. Taigi formuluojant savo prašymą apeliacinės instancijos teismui, būtina atsižvelgti į CPK 326 str. 1 d. įtvirtintas apeliacinės instancijos teismo teises, t.y. apeliacinės instancijos teismas gali:1) pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; 2) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies) ir priimti naują sprendimą; 3) pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą; 4) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; 5) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies), o bylą nutraukti arba pareiškimą palikti nenagrinėtą.

Šiuo konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismui adresuotas reikalavimas suformuluotas tik iš dalies - teismo sprendimą panaikinti, tačiau kokio rezultato siekia apeliantas M. T., prašydamas panaikinti 2012-12-14 sprendimą, neįvardinta – ar ieškinį tenkinti, ar tenkinti kurią nors jo dalį (ieškinyje buvo pareikšti keli reikalavimai). Šį skundo trūkumą apeliacinės instancijos teismas laiko esminiu ir taisytinu, jo nepašalinus, tolesnis - instancinis bylos nagrinėjimas negali vykti. Todėl apeliantas pagrįstai teismo įpareigotas pašalinti tokį trūkumą ir nurodyti, kokį sprendimą byloje prašo priimti.

Dar vienu trūkumu pirmosios instancijos teismas įvardijo tai, jog apeliantas neteisingai nurodė procesinio dokumento pavadinimą, todėl jis turi pateikti naują procesinį dokumentą pavadintą „apeliacinis skundas“. Teismo sprendimas skundžiamas apeliaciniu skundu (CPK 301 str., 306 str.). Tačiau šiuo konkrečiu atveju pats pirmosios instancijos teismas tinkamai neatliko išaiškinimo pareigos ir 2012-12-14 sprendime nurodydamas jo apskundimo tvarką bei terminą, tiesiogiai neįvardijo, jog sprendimas gali būti skundžiamas būtent apeliaciniu, o ne atskiruoju skundu. Pažymėtina ir tai, jog pagal CPK 115 str. 4 d. vien klaidingas procesinio dokumento pavadinimo (rūšies) nurodymas nėra pagrindas atsisakyti atlikti procesinius veiksmus, kurių yra prašoma pateiktame procesiniame dokumente, ir taip pat nesudaro pagrindo taikyti procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą. Kita vertus, nustačius, jog apeliantas M. T. netinkamai suformulavo savo apeliacinio skundo dalyką, dėl ko jis turės parengti teismui naują procesinį dokumentą, jis galėsi pašalinti ir šį netikslumą, t.y. savo procesinį dokumentą pavadinti apeliaciniu skundu.

Kiti pirmosios instancijos teismo 2013-01-16 nutartyje nustatyti įpareigojimai apeliantui - nurodyti apeliacinio skundo pagrindą ir sumokėti atitinkamą žyminį mokestį, yra nepagrįsti ir nesudarantys pagrindo trūkumų šalinimo instituto taikymui.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog apeliantas nenurodė skundo pagrindo, nes neįvardijo konkrečiai kokių įrodymų teismas, nagrinėjęs bylą, neišreikalavo. Iš 2013-01-14 skundo turinio matyti, kad apeliantas iš esmės išdėstė savo nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvus, t.y. nurodė bylos aplinkybes kuriomis grindžia sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą (pirmosios instancijos teismo šališkumas, neaktyvumas, įrodymų neišreikalavimas, atsakovo atstovo nekompetencija ir kt.). Nepakankamas bylos aplinkybių, įrodymų, teisinių argumentų, kuriais grindžiamas sprendimo neteisėtumas ar nepagrįstumas nurodymas, iš esmės nedaro apeliacinio proceso negalimu. Todėl toks pirmosios instancijos teismo reikalavimas šiuo atveju vertintinas kaip perteklinis.

Apeliantas taip pat nepagrįstai buvo įpareigotas už apeliacinį skundą sumokėti žyminį mokestį pagal CPK 80 str. 4 d. taisykles.

Skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų finansinė padėtis bei būtinybė užtikrinti asmeniui realią teisę į teisminę gynybą (CPK 5 str. 1 d.) sudaro prielaidas įstatyme įtvirtinti atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo institutą. Dalyvaujančio byloje asmens atleidimas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už ieškinio (priešieškinio), apeliacinio (kasacinio) skundo pareiškimą, prašymą dėl proceso atnaujinimo palengvina asmeniui, teismine tvarka ginančiam pažeistas teises ir teisėtus interesus, įgyvendinti teisę į teisminę gynybą. Dėl to įstatymuose yra nustatyti atvejai, kai asmenys yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo už jų pateiktų procesinių dokumentų nagrinėjimą civilinio proceso tvarka (CPK 83 str. 1 d.).

Pagal CPK 83 str. 1 d. 1 p., bylose kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio yra atleidžiami darbuotojai ir vartotojai – bylose dėl visų reikalavimų, atsirandančių iš darbo ir vartojimo teisinių santykių. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad šio punkto redakcija nuo 2011-10-01 yra pasikeitusi: jei iki tol nuo žyminio mokesčio buvo atleisti tik ieškovai (darbuotojai), tai šiuo metu (ir apeliacinio skundo nagrinėjamoje byloje padavimo metu) nustatyta, kad žyminio mokesčio nereikia mokėti visiems darbuotojams bylose dėl visų reikalavimų, atsirandančių iš darbo teisinių santykių. Nagrinėjamos bylos atveju apeliantas (ieškovas) buvo saistomas darbo teisiniais santykiais su atsakovu ir gindamas savo galimai pažeistas teises ieškiniu prašė teismo grąžinti jį į darbą pas atsakovą bei priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką. Taigi pirmosios instancijos teismo nurodymas apeliantui už apeliacinį skundą byloje, susijusioje su darbo santykiais, sumokėti žyminį mokestį, akivaizdžiai neatitinka CPK 83 str. 1 d. 1 p. nustatyto reglamentavimo.

Dėl išdėstytų motyvų atskirasis skundas tenkintinas iš dalies - pirmosios instancijos teismo nutartis pakeistina, įpareigojant apeliantą ištaisyti tik dalį pirmosios instancijos teismo nustatytų apeliacinio skundo trūkumų, t.y. suformuluoti apeliacinio skundo dalyką (nurodyti, kokį teismo sprendimą prašo priimti) ir kartu patikslinti paduodamo procesinio dokumento - apeliacinio skundo - pavadinimą.

Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti jau yra suėjęs, skirtinas naujas apeliacinio skundo trūkumų šalinimo terminas – iki 2013 m. balandžio 29 d. įskaitytinai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 336 str., 337 str. 1 d. 4 p.,

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį pakeisti ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Nustatyti M. T. terminą iki 2013 m. balandžio 29 d. įskaitytinai apeliacinio skundo trūkumams pašalinti - suformuluoti apeliacinio skundo dalyką, nurodant, kokio teisinio rezultato jis siekia) ir pateikti teismui procesinį dokumentą, pavadintą apeliaciniu skundu.

Iki nurodyto termino trūkumų nepašalinus, apeliacinis skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas apeliantui.“.

Teisėja Dalia Kačinskienė