Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Gintauto Koriagino, Algirdo Remeikos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens J. G. atskirąjį skundą dėl Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-13827-285/2011 pagal pareiškėjo UAB „Minera“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. G., UAB „Gratus“ dėl priverstinio skolos išieškojimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011-06-23 gautas kreditoriaus pakartotinis prašymas priverstinai parduoti iš varžytynių J. G. nuosavybės teise priklausantį įkeistą turtą, išieškant BUAB „Gratus“ 12471037,65 Lt skolą, 6 proc. palūkanų nuo negrąžintos skolos sumos, skaičiuojant nuo pareiškimo padavimo dienos iki nutarties išieškoti skolą iš įkeisto turto įvykdymo dienos ir 270 Lt žyminio mokesčio už priverstinį skolos išieškojimą.

Kadangi visas nurodytas turtas hipotekos kreditoriui yra įkeistas bendrąja hipoteka, ši byla turėtų būti sujungta su Kauno apygardos teismo civiline byla pagal įkeisto turto savininko V. G. atskirąjį skundą dėl Hipotekos skyriaus prie Kauno m. apylinkės teismo 2011-05-30 nutarties Nr. 2-12005-657/2011 ir abiejų apeliantų atskirieji skundai išnagrinėti kartu.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad 2007-02-27 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), su vėlesniais pakeitimais, J. G., užtikrindama 12900000 Lt paskolos, suteiktos UAB „Gratus“ pagal 2007-02-13 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniais pakeitimais, grąžinimą pradiniam kreditoriui AB Šiaulių bankui, įkeitė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą – butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini). 2010-03-26 kreditorinio reikalavimo perleidimo sutartimi pirminis kreditorius AB Šiaulių bankas perleido kreditorinį reikalavimą UAB „Minera“ (b.l. 4-20).

CK 4.192 straipsnyje nustatyta, kad hipotekos kreditorius turi teisę kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas nevykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Kauno apygardos teismo 2010-02-26 nutartimi, kuri įsiteisėjo 2010-04-29, skolininkei UAB „Gratus“ iškelta bankroto byla bei liko neįvykdyta prievolė pagal minėtą 2007-02-13 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal LR įmonių bankroto įstatymo 16 straipsnį, nuo bankroto iškėlimo dienos laikoma, kad visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę. Hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą ta pačia tvarka, kaip ir suėjus skolos grąžinimo terminui, jei pradėta skolininko ar įkeisto daikto savininko bankroto procedūra arba priimtas sprendimas jį likviduoti (CK 4.196 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pagal CK 4.174 straipsnio 1 dalį hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas bei iš jo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu išieškojimas. Skolos grąžinimo užtikrinimas reiškia, jog, skolininkui skolos negrąžinus, už jį prievolę grąžinti skolą prisiima įkaito davėjas. Todėl šiuo atveju kreditorius UAB „Minera“ įgijo teisę kreiptis į teismo hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo, tiek iš pagrindo skolininko, tiek iš įkeisto turto vertės (CPK 560 straipsnio 1 ir 2 dalys, CK 4.216 straipsnio 1 dalis, 4.219 straipsnio 2 dalis). Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus hipotekos teisėjas 2011-01-06 nutartimi, kuri skolininkui įteikta 2011-01-12, o įkeisto turto savininkei 2011-03-03, buvo areštuotas įkeistas hipotekos lakštu turtas, skolininkas ir įkeisto turto savininkė įspėti, kad negrąžinus skolos per mėnesį nuo įspėjimo (nutarties) įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių (b. l. 33, 44, 52). Skola per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos grąžinta nebuvo. 2011-06-23 kreditorius, vadovaudamasis CPK 558 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pateikė pakartotinį prašymą priverstinai išieškoti iš skolininko negrąžintą skolą, palūkanas ir žyminį mokestį. Gavęs šį pakartotinį kreditoriaus pareiškimą hipotekos teisėjas 2011-06-30 priėmė skundžiamą nutartį įkeistą turtą parduoti iš varžytynių (CPK 558 straipsnio 2 dalis). Todėl, spręsdamas ginčo klausimą, teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įkeisto pagal hipotekos lakštą nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytynių tvarką, ir pažeidimų, kurie būtų pagrindu naikinti skundžiamą nutartį, nepadarė.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad kreditorius į teismą su pakartotiniu prašymu dėl priverstinio skolos išieškojimo kreipėsi praleidęs CPK 558 straipsnio 3 dalyje numatytą dviejų mėnesių terminą. Kaip minėta, pirminis hipotekos kreditoriaus pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo išspręstas 2011-01-06 nutartimi, kuria areštuotas hipoteka įkeistas įkaito davėjai J. G. nuosavybės teise priklausantis turtas, o skolininkas ir įkeisto turto savininkė įspėti, kad per vieną mėnesį nuo šios nutarties įteikimo dienos įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių (b. l. 33-34). Pastarąją teismo nutartį įkeisto turto savininkė J. G. apskundė atskiruoju skundu (b. l. 53). Taigi, kreditorius neturėjo teisinio pagrindo pakartotinai kreiptis į Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyrių su pareiškimu dėl skolos išieškojimo (CPK 558 straipsnio 3 dalis) iki tol, kol apeliacinės instancijos teismas nebuvo išnagrinėjęs atskirojo skundo dėl Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjo 2011-01-06 nutarties. Įkeisto turto savininkei apskundus nutartį dėl įkeisto turto arešto ir išsiuntus bylą Kauno apygardos teismui apeliacine tvarka spręsti dėl priimtos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, vieno mėnesio terminas skolininkui ir įkeisto turto savininkei įvykdyti prievolę, o tuo pačiu ir dviejų mėnesių terminas kreditoriui pakartotinai kreiptis su pareiškimu į Hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo, buvo sustabdytas. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijai 2011-05-18 nutartimi atmetus atskirąjį skundą, Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjo 2011-01-06 nutartis įsiteisėjo (CPK 3 straipsnio 6 dalis, 279 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, terminas kreditoriaus pakartotiniam kreipimuisi su pareiškimu į Hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo turi būti skaičiuojamas nuo šios (2011-05-18) datos (CPK 558 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju UAB „Minera“ su pakartotiniu prašymu į Hipotekos skyrių kreipėsi 2011-06-23, t. y. praėjus mėnesiui nuo nutarties, kuria areštuotas įkeistas turtas, įsiteisėjimo ir nepraleidus dviejų mėnesių termino (CPK 558 straipsnis).

Taip pat teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė neteisingai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai priteisė iš jos 6 proc. dydžio palūkanas nuo negrąžintos skolos sumos, nes iškėlus skolininkui UAB „Gratus“ bankroto bylą, vadovaujantis LR Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostata, yra nutraukiamas netesybų ir palūkanų už prievolę skaičiavimas. Pažymėtina, jog šiuo atveju apeliantė skolos dydžio ir negrąžinimo fakto neginčija, o nesutinka tik dėl CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytų procesinių palūkanų priteisimu iš jos, kaip įkaito davėjos.

Palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Pagrindinė palūkanų paskirtis yra mokėjimas kreditoriui už naudojimąsi pinigais. Be mokėjimo funkcijos, palūkanos gali būti kaip kompensacija už kreditoriaus patirtus nuostolius, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo piniginę prievolę. CK 6.210 straipsnyje numatytos palūkanos už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą yra palūkanos, kuriomis kompensuojami kreditoriaus nuostoliai, atsiradę piniginės prievolės neįvykdžius laiku. Teisę į CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas turi ir hipotekos kreditorius, jeigu paskolos ar įkeitimo sutartyse nenumatyta kitaip. Nagrinėjamoje byloje hipotekos kreditorius prašė neginčo tvarka priteisti palūkanas nuo pareiškimo padavimo dienos iki nutarties išieškoti skolą iš įkeisto turto įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Prie kompensavimo funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir šios CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatytos palūkanos, jeigu skola išieškoma teismine tvarka. Jų dydis taip pat nustatytas CK 6.210 straipsnyje. Šios palūkanos, vadinamos ,,procesinėmis”, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki pat visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, ieškoti būdų atsiskaityti su kreditoriumi dar iki šiam kreipiantis į teismą ir taip išvengti prievolės mokėti šias palūkanas. Hipotekos kreditorius, reikšdamas prašymą skolą išieškoti iš įkeisto turto neginčo tvarka, turi teisę gauti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos paskolos dalies, kaip ir kiti kreditoriai, kurie piniginės prievolės nevykdymo atveju kreipiasi teisminės gynybos. Ši skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo yra įstatyminė, todėl konkrečiam skolininkui gali būti nustatoma ir neginčo procedūrose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-09-18 nutartis c.b. Nr. 3K-7-751/2003).

Kaip minėta, CK 4.174 straipsnis nustato, kad hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. Taigi įstatymų leidėjas nustatė, kad ne tik pagrindinio reikalavimo įvykdymas, bet ir palūkanų išieškojimas visiškai užtikrinamas hipoteka, jeigu įkaito davėjas ir kreditorius nesusitaria kitaip. Skolos grąžinimo užtikrinimas reiškia, jog, skolininkui paskolos negrąžinus, už jį prievolę grąžinti skolą prisiima įkaito davėjas, arba pats skolininkas, būdamas įkaito davėju, numato, kad prievolės įvykdymas vyks nukreipiant išieškojimą į įkeistą turtą. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas. Taigi, pagal įstatymą bankroto bylos nagrinėjimo laikotarpiu, skolininko (įmonės, kuriai iškelta bankroto byla) pareigos mokėti kreditoriui netesybas (palūkanas) bankroto bylos nagrinėjimo laikotarpiu neatsiranda. Šiuo atveju Kauno apygardos teismo 2010-02-26 nutartimi, kuri įsiteisėjo 2010-04-29, iškėlus UAB „Gratus“ bankroto bylą, šiai įmonei, vadovaujantis ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktu, buvo nutrauktas kredito sutartyje nustatytų netesybų ir palūkanų skaičiavimas, ir taip jos, kaip skolininko pagal kreditavimo sutartį, prievolės kreditoriui mastas buvo apribotas. UAB „Gratus“ bankroto byloje 2011-03-17 nutartimi yra patvirtintas kreditoriaus UAB „Minera“ 12471037,65 Lt kreditorinis reikalavimas, t.y. skolininko prievolės, užtikrintos įkeitimu, mastas nustatytas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu. Įkaito davėjas, užtikrindamas piniginės prievolės įvykdymą, privalo žinoti, kad skolininkui negrąžinus paskolos, jam teks sutartinės ir įstatyminės prievolės neįvykdymo pasekmės, jeigu hipotekos lakšte nebuvo sutarta, kad užtikrinama ne visa suma ir su ja susiję galimi išieškojimai. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, hipotekos kreditorius su įkaito davėju sutarė dėl palūkanų, kaip atlyginimo už naudojimąsi svetimais pinigais, mokėjimo užtikrinimo (hipotekos lakšto 6 p.), o prievolės įvykdymo terminų praleidimo pasekmių šalys neaptarė. Iškėlus bankroto bylą pagrindiniam skolininkui, neįvykdžiusiam savo prievolės, ir kreditoriui pakartotinai kreipusis dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto, hipotekos lakšte numatytos palūkanos nebuvo skaičiuojamos, todėl šios palūkanos negali būti pripažintos ir kompensuojančiomis nuostolius, atsirandančius priverstinai išieškant skolą. Iš byloje duomenų nustatyta, kad J. G. kaip įkeisto turto savininkė neįvykdė įsipareigojimų grąžinti skolą už skolininką per hipotekos teisėjos 2011-01-06 nutartimi nustatytą terminą, todėl laikytina, kad įkaito davėjas yra tinkamas skolininkas pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį dėl palūkanų priteisimo, nes pagrindas priteisti nurodytas procesines palūkanas yra asmeninė įkaito davėjo, kuriam nėra iškelta bankroto byla, atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdo geruoju. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas, gavęs hipotekos kreditoriaus pakartotinį prašymą (šiuo atveju 2011-06-23) nukreipti skolos išieškojimą į įkeistą turtą turėjo pagrindą priteisti šias palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, ir kurių skaičiavimo pradžiai reikšmingas būtent pakartotinis kreditoriaus prašymas išieškoti skolą, nes tik po jo padavimo pradedami veiksmai, nukreipti tiesiogiai į skolos išieškojimą iš įkeisto turto. Tačiau įvertinus tai, kad šiuo atveju įkaito davėja yra fizinis asmuo, kolegija sprendžia, kad pagal CK 6.2010 straipsnio 1, 2 dalis iš jos turėjo būti priteistos ne 6 proc., o 5 proc. dydžio metinės palūkanos, todėl šioje dalyje skundžiama nutartis keistina, nurodant, kad išieškoma 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo negrąžintos skolos sumos (12471037,65 Lt), skaičiuojant nuo 2011-06-23 iki hipotekos teisėjo nutarties išieškoti skolą iš įkeisto turto įvykdymo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Teisėjų kolegija iš esmės nepasisako dėl apeliantės atskirajame skunde pareikštų prašymų sujungti šią civilinę bylą su Kauno apygardos teisme nagrinėjama civiline byla pagal V. G. atskirąjį skundą dėl Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2011-05-30 nutarties Nr. 2-12005-657/2011 bei sustabdyti šią civilinę bylą iki kol Lietuvos Aukščiausiajame Teisme bus išnagrinėtas V. G. kasacinis skundas dėl Hipotekos skyriaus prie Kauno m. apylinkės teismo 2010-12-22 nutarčių ir Kauno apygardos teismo 2011-04-14 nutarties Nr. 2S-871-273/2011, nes šiuo metu minėti prašymai tapo teisiškai nereikšmingi. Kaip nustatyta teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi suinteresuoto asmens V. G. kasacinį skundą, 2011 m. gruodžio 16 d. nutartimi Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje 2S-871-273/2011, paliko nepakeistą; taip pat Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011-02-14 išnagrinėjo V. G. atskirąjį skundą dėl Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2011-05-30 nutarties civilinėje byloje Nr. 12005-657/2011.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338, 339 straipsniais,

nutaria:

Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartį pakeisti iš dalies, šios nutarties rezoliucinės dalies pirmąją pastraipą išdėstant taip:

Priverstinai parduoti iš varžytynių J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį įkeistą butą su rūsiu, plane 5, 55,45 kv.m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), išieškant BUAB „Gratus“, į.k. 300567733 (bankroto administratorius S. S., (duomenys neskelbtini)) 12471037,65 Lt skolą, 5 proc. metinių palūkanų nuo negrąžintos skolos sumos, skaičiuojant nuo 2011-06-23 iki hipotekos teisėjo nutarties išieškoti skolą iš įkeisto turto įvykdymo bei 133 Lt žyminio mokesčio už priverstinį skolos išieškojimą hipotekos kreditoriaus UAB „Minera“, į.k. 121736330, naudai.

Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.