- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-14
- Bylos Nr.
- 2S-871-273/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Izolda Nėnienė (pirm.), Arūnas Rudzinskas
- Kreditorius
- UAB „Minera“
- Kategorijos
- 32.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Izoldos Nėnienės, kolegijos teisėjų, R. B., Arūno Rudzinsko teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens (įkeisto turto savininko) V. G. atskirąjį skundą dėl Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nutarčių Nr. 02 201011366-L ir 02 201022367-L kuriomis patenkintas kreditoriaus UAB „Minera“ prašymas dėl priverstinio skolos išieškojimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Hipotekos skyrius prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d.nutartimi areštavo J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybes teise priklausantį turtą-0,1508 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 1901-0287-0519, esantį (duomenys neskebtini); 0,1508 ha ploto žemes sklypą, unikalus Nr. 1901-0287-0525, esantį (duomenys neskelbtini), įkeistą 2008-12-23 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas 02120080019503, su vėlesniais pakeitimais, užtikrinant skolinio reikalavimo įvykdymą kreditoriui UAB „Minera", į.k. 121736330.
Taip pat areštavo V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį turtą : butą su rūsiu, plane 4, 43,67 kv.m. bendro ploto, unikalus Nr. 1993-2044-2013:0006, esantį (duomenys neskelbtini); negyvenamas patalpas, plane 1-1, 39,35 kv.m. bendro ploto, unikalus Nr. 1993-2044- 2013:0004, esančias (duomenys neskelbtini), įkeistą 2008-08-06 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas 2120080012335, su vėlesniais pakeitimais, užtikrinant skolinio reikalavimo įvykdymą kreditoriui UAB „Minera“.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad 2010-02-26 nutartimi Kauno apygardos teismas iškėlė UAB „Gratus“, bankroto bylą. Įmonių bankroto įstatymo 16 str. nustato, jog nuo bankroto iškėlimo dienos laikomą kad visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę. Bankrutuojančios UAB „Gratus" įkeistas turtas bus parduodamas ir hipotekos kreditoriaus reikalavimai tenkinami Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Skolininkas BUAB „Gratus“ tinkamai bei laiku nevykdė prievolės kreditoriui UAB „Minera“ pagal 2007-02-13 kreditavimo sutartis Nr. IL-2007-01-16, Nr. IL-2008-01-16/1, Nr. IL-2008-02-16/2, todėl įkeistą turtą areštavo, įspėjo skolininką ir įkeisto turto savininkus kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties apie įkeisto turto areštą įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo V. G. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-12-22 nutartis Nr. Nr. 02 201011366-L bei 02 201022367-L ir kreditoriaus UAB „Minera“ pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo palikti nenagrinėtą.
Skunde nurodo, kad nesutinka, jog teismo nutartimi areštuotas turtas būtų realizuojamas pagal paprastosios hipotekos taisykles, kreditoriui vienašališkai nustatant išieškojimo eilę ir skaidant skolinį reikalavimą. Dėl šios priežasties hipotekos teisėjas turėjo atsisakyti vykdyti išieškojimą iš įkeisto turto, kurio hipoteka įregistruota pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Įkeistų daiktų pardavimo varžytynėse eilė pasirašant hipotekos lakštus nebuvo nurodyta. Šiuo atveju savo turtą įkeitė skolininkas UAB „Gratus“, įkeisto turto savininkai V. G. ir J. G. įkeitė jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą bei papildomai kiekvienas iš įkeisto turto savininkų (tiek V. G., tiek J. G.) įkeitė jiems asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą (pagal hipotekos lakštų duomenis). Lieka neišspręsta, kurio iš jų - V, G., J. G. ar jų abiejų įkeistas turtas turėtų būti parduodamas varžytynėse pirmiausia, be to, kuris iš įkeistų turto objektų turėtu būti parduodamas pirmiausia. Šiuo atveju įkeisto turto savininkui V. G. iškėlus ginčą ir nesant šalių susitarimo dėl įkeistų daiktų pardavimo varžytinėse eilės, negalima vykdyti skolos iš įkeisto turto išieškojimo supaprastinta hipotekos procedūros tvarka, todėl dėl hipotekos lakštų neatitikimo CK 4.183 str. 3 d. reikalavimams, sutinkamai su (duomenys neskelbtini) str. 1 d., 296 str. 1 d. 12 p., hipotekos skyrius turėjo atsisakyti vykdyti išieškojimą iš įkeisto turto, palikdamas kreditoriaus prašymą nenagrinėtu ir išaiškindamas kreditoriui teisę ginčą spręsti ieškinio teisenos tvarka.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorius UAB „Minera“ prašo Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-12-22 nutartis palikti nepakeistas. Nurodo, kad hipoteka V. G. turtui buvo nustatyta šalių susitarimu, taigi yra sutartinė. Savo atskirajame skunde apeliantas teigia, kad V. G. ir J. G. priklausantis turtas, kuris buvo įkeistas UAB „Gratus" prievolėms užtikrinti, yra įkeistas bendrąja hipoteka. Hipotekos kreditorius su tokiu apelianto aiškinimu nesutinka, nes V. G. ir J. G. priklausantis turtas buvo įkeistas svetimo daikto hipoteka. Šalys sudarydamos hipotekos sutartį, jei būtų siekta turtą įkeisti bendra hipoteka, būtų susitarusios dėl turto pardavimo eilės, tačiau to nedarė, taip aiškiai išreikšdamos savo valią susitarti dėl svetimo daikto hipotekos. Susitarimai įkeisti turtą buvo siejami su papildomu kreditų suteikimu ir padidėjusia rizika, o įkeičiamo turto vertė buvo gerokai mažesnė už papildomai suteikiamo kredito dydį. Šalys susitarė dėl svetimo daikto hipotekos ir galimybės visą įkeistą turtą realizuoti vienu metu, o ne bendrosios hipotekos, nepagrįsti apelianto teiginiai, kad hipoteka yra bendroji, todėl turėjo būti nustatyta turto pardavimo eilė. Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyrius teisingai vertino šalių susitarimo sąlygas ir nustatė hipotekos rūšį, todėl tinkamai taikė CPK nuostatas ir pagrįstai priėmė nutartį areštuoti svetimo daikto hipoteka įkeistą V. G. turtą. Be to, dėl tokių V. G. veiksmų, kai siekiant nustatyti turto pardavimo eilę, atsideda turto realizavimo terminai, nors nepriklausomai nuo to, ar būtų nustatyta pardavimo eilė, ar ne, visas V. G. ir J. G. priklausantis įkeistas turtas turėtų būti parduotas, nes prievolės dydis gerokai viršija įkeisto turto vertę. V. G. veiksmai neabejotinai turi piktnaudžiavimo teise požymių ir patvirtina siekį kiek įmanoma ilgesniam laikui atidėti turto realizaciją, nes skolininkas, kurio akcininkas - pats V. G., yra bankrutuojanti bendrovė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Kolegija išnagrinėjo atskirąjį skundą neperžengdama jame nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Kolegija sprendžia, jog Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nutartyss yra teisėtos ir pagrįstos, todėl paliktinos galioti.
Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto atsiranda, jeigu įkeitimo sutartyje nustatytu terminu skolininkas neįvykdo prievolės grąžinti skolą arba nepilnai tokią prievolę įvykdo (CK 4.192 straipsnio 1 dalis, 4.216 straipsnis). Įkeitimo teisės reikšmė pasireiškia tuomet, kai skolininkui neįvykdžius įkeitimu užtikrinto reikalavimo, kreditorius nukreipia reikalavimą į įkeistą objektą. Tokią nukreipimo teisę kreditorius įgyja, kai skola negrąžinama suėjus grąžinimo terminui. Be to, teisę reikalauti patenkinti hipoteka ar įkeitimu apsaugotą reikalavimą prieš terminą, numatytą įkeitimo sutartyje, hipotekos kreditorius turi įstatyme ir sutartyje numatytais atvejais. Teisę reikalauti patenkinti hipoteka ar įkeitimu apsaugotą reikalavimą prieš terminą numato CK 4.196 straipsnio ir 4.216 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurių paskirtis - apsaugoti kreditoriaus teisėtus interesus ir suteikti jam teisę gauti patenkinimą iš įkeisto turto anksčiau, nei pasibaigia pagrindinės prievolės įvykdymo terminas, atsiradus grėsmei dėl įkeisto turto sumažėjimo, praradimo ar įkeitimo teisės subjekto atžvilgiu įvykus įvykiui, galinčiam pakenkti kreditoriaus interesams (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens bankrotas).
Byloje nustatyta, kad 2010-03-26 Reikalavimo perleidimo sutartimi AB Šiaulių bankas perleido reikalavimo teises UAB „Minera" į skolininką UAB „Gratus“ pagal 2007-02-13 kredito sutartį Nr. IL- 2007-01-16 su vėlesniais papildymais ir pakeitimais ir hipotekos lakštus, id.kodas 02120080012335 bei id.kodas 2120080019503.
Nagrinėjamu atveju pagal minėtą kreditavimo sutartį skolininkas UAB „Gratus“ 12 202 771,15 Lt kreditą turėjo sugrąžinti kreditoriui iki 2011-08-01, tačiau Kauno apygardos teismui 2010-02-26 nutartimi iškėlus skolininkui bankroto bylą, kreditorius UAB „Minera“, kreipėsi į teismą su prašymu pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš įkeistų daiktų. Kadangi skolininkui UAB „Gratus“ priklausantis įkeistas turtas – gali būti parduodamas tik Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka ((duomenys neskelbtini) str. 3 d.), todėl Kauno apylinkės teismo Hipotekos skyrius pagrįstai, pagal hipotekos kreditoriaus kreipimąsi, 2010-12-22 nutartimis areštavo skolininko ir įkeisto turto savininkų turtą, įspėjant skolininką ir įkeisto daikto savininkus, kad negrąžinus skolos per 1 mėnesį, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių.
Šiuo atveju įkeistų daiktų pardavimo varžytynėse eilės nustatymas, kaip kad numato CK 4.183 straipsnis, neturi prasmės, kadangi skolininko UAB „Gratus“ įkeisto turto realizavimas bus vykdomas pagal Įmonių bankroto įstatymą. Taip pat pažymėtina, jog nors įkeitimo teisė, kaip papildoma prievolė, susijusi su pagrindine prievole, skirta pastarosios tinkamam įvykdymui užtikrinti, tačiau ši prievolė yra atskira. Įkeitimo sutarties šalys įgyja tokias konkrečias teises ir pareigas, kokios nustatytos sutartimi ar įstatymu. Sutarties laisvės principas ir draudimas šaliai vienašališkai keisti sutarties sąlygas užtikrina, kad įstatymui nenustatant sutarties šaliai kokios nors pareigos ir dėl jos nesutarus pačioms sutarties šalims, kita šalis neturi pagrindo reikalauti tokią pareigą įvykdyti. Dėl šios priežasties įkaito davėjas įkeistu turtu pagrindinės prievolės įvykdymą užtikrina tik tokiomis sąlygomis, kokias nustato įkeitimo sutartis.
Hipotekos sutartis sudaroma tam, kad pagrindinės prievolės neįvykdymo atveju kreditoriaus reikalavimai būtu patenkinti iš įkeisto turto. Taigi šalių susitarimas, kad prievolės neįvykdymo atveju visas įkeistas turtas būtų realizuojamas vienu metu neprieštarauja hipotekos sutarties paskirčiai ir esmei, nepažeidžia imperatyvių įstatymo nuostatų ir yra sąlygotas sutarčių laisvės principo. CK 4.196 str. 1 d. 3 p. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą ta pačia tvarka, kaip ir suėjus skolos grąžinimo terminui, jeigu pradėta skolininko ar įkeisto daikto savininko bankroto procedūra, t. y. kreiptis dėl priverstinės skolos išieškojimo ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto turto ne ginčo tvarka, pateikdamas pareiškimą hipotekos teisėjui pagal LR CPK XXXVI skyriaus taisykles.
Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, jog nutartys yra teisėtos ir pagrįstos. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamas nutartis. Remiantis išdėstytais motyvais, atskirasis skundas atmestinas, o Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nutartys paliktinos nepakeistos ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nutartis Nr. 02 201011366-L ir 02 201022367-L palikti nepakeistas.