Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-03-28 · Administracinė byla Nr. I-1372-142/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-03-28Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-01-23Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-03-28
Bylos Nr.
I-1372-142/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04209-2016-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Halina Zaikauskaitė
Pareiškėjas
S. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Pontem“
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1372-142/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04209-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, dalyvaujant pareiškėjui S. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Pontem“, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas S. V. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (t. 1, b. l. 1–5), prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – VPN), 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas paaiškino, kad VNP buvo nuo 2014 m. birželio mėn. Nurodė, kad sveikata nesiskundė. Teigė, kad VPN su uždarąja akcine bendrove „Pontem“ (toliau – UAB Pontem) pasirašė 2015-01-15 maitinimo paslaugos pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 24-3 (toliau – Sutartis), pagal kurią už maitinimo paslaugas ir maisto kokybę atsako UAB Pontem. Nurodė, kad 2015-04-14 pietums jam buvo pateiktos dešrelės netinkamos vartoti. Dėl minėto incidento kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris pripažino, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos, tačiau neturtinės žalos nepriteisė. Pareiškėjas nurodė, kad 2016-08-22 pietums jam buvo pateikta košė ir plovas, tačiau mėsos maiste praktiškai nebuvo, nes pasvėrus buvo nustatyta, kad mėsos porcijoje rasta tik 10 g. 2016-09-02 pietums pareiškėjas gavo guliašią. Su grupe kitų kalinių pareiškėjas kreipėsi dėl maisto svėrimo, kurio metu vėl buvo nustatytas mėsos trūkumus – pjaustytų širdžių rasta nuo 1 iki 10 g. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad jam patiekiamas maistas neatitinka Fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 (toliau – Fiziologinės mitybos normos), nustatytų reikalavimų. Pareiškėjas pažymėjo, kad dėl netinkamo maisto, maisto kalorijų trūkumo, atsirado skrandžio skausmai, dėl kurių kreipėsi į VPN gydytojus. Nurodė, kad dėl netinkamo maitinimo kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas). Teigė, kad ne jis vienas, o ir kiti nuteistieji skundėsi dėl netinkamos kokybės maistu VPN. Todėl, pareiškėjas prašė teismo priteisti jam neturtinę žalą dėl kilusių neigiamų dvasinių išgyvendinimų, sugadintos sveikatos, nepatogumų, kuriuos parytė dėl netinkamo maitinimo. Pareiškėjas pateikė teismui 2016-11-30 atsikirtimą į VPN ir UAB Pontem atsiliepimus (t. 1, b. l. 117). Pareiškėjas patikslino, kad netutinę žalą kildina iš nežmoniško elgesio ir melagingos informacijos teismui teikimo. Pareiškėjas 2017-03-08 prašymu (t. 2, b. l. 136–137) reikalavo priteisti jam žalos atlyginimą dėl patiekiamo maisto kiekybės ir kokybės pažeidimų.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė teismo skundą tenkinti. Nurodė, kad skunde nurodyti pažeidimai yra tęsiami.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas VPN atsiliepime (t. 1, b. l. 83–87) prašė teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

VPN paaiškino, kad pagal su UAB Pontem sudarytą Sutartį VPN administracija maisto gaminimo, pateikimo ir išdavimo procese nedalyvauja, o dalyvauja tik duodant leidimą pagamintą maistą išduoti nuteistiesiams. VPN Pagaminto maisto kokybės žurnalas patvirtina aplinkybę, kad VPN pagaminto maisto kokybę tikrina Sveikatos priežiūros tarnybos specialistas, leidimą išduoti maistą nuteistiesiams duoda VPN direktoriaus budintysis padėjėjas, atlikdamas juslinę pagaminto maisto kokybės kontrolę. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas yra nedirbantis, todėl jis maitinamas pagal valgiaraštį nedirbantiems vyrams. Dėl mėsos trūkumo VPN nurodė, kad pareiškėjas teikė skundus, į kuriuos UAB Pontem atsakė, nurodydama objektyvias priežastis, dėl kurių pagamintuose patiekaluose galėjo būti aptiktas mažesnis mėsos kiekis negu nustatytas patiekalų receptūrose. Teigė, kad pareiškėjo pateikti argumentai yra abstraktaus pobūdžio. Pažymėjo, jog gaminant maisto patiekalus, kurių vienas iš ingridientų yra mėsa, pakankamai ilgo terminio apdorojimo metu, mėsa išsisklaido į smulkesnę konsistenciją, o tokiu būdu beveik neįmanoma nustatyti, kiek mėsos yra konkrečioje patiekalo porcijoje. Nurodė, kad pareiškėjas nėra pateikęs jokių objektyvių duomenų, kad VPN administracija savo veiksmais ar neveikimu būtų pažeidę jo teises ar teisėtus interesus. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas skunde neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų) bei nepagrindė civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB Pontem atsiliepime į pareiškėjo skundą (t. 1, b. l. 25–30) prašė teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas ir spręsti klausimą dėl Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 83 str. numatytų sankcijų taikymo.

UAB Pontem nurodė, kad vykdydamas Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, teikia maitinimo paslaugas VPN, kurie savo ruožtu kiekvieną dieną vykdo teikiamos paslaugos kontrolę. VPN išdalinti maistą galima tik po to, kai VPN sveikatos priežiūros darbuotojas jusliškai patikrina pagamintą maistą ir pagal jo išvadą budintysis direktoriaus padėjėjas išduoda leidimą. Nurodė, kad maisto gaminimo procesas ir maisto kokybė yra griežtai prižiūri ir kontroliuojami tiek VPN atsakingų darbuotojų, tiek ir UAB Pontem atsakingo darbuotojo, o pateikti dokumentai įrodo, kad UAB Pontem teikiamas maistas buvo gaminamas pagal valgiaraščius ir buvo geros kokybės. Dėl mėsos trūkumo nurodė, kad maistas nedirbantiems asmenims gaminamas laikantis teisės aktų reikalavimų bei laikomasi nustatytų gamybos receptūrų. Pažymėjo, kad teisės aktuose nurodytas termiškai neapdorotų maisto produktų kiekis gramais, be ne kaip galutinio gaminio svoris. Atkreipė dėmesį, kad tiek, kiek mėsos patenka kiekvienam nuteistajam priklauso nuo tolygaus pateikalo sudedamųjų dalių paskirstymo visame patiekale, taip pat ir nuo maisto dalintojų, todėl sveriant maistą, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad dėl terminio apdorojimo mėsos gabaliukai išsisklaido į smulkesnės frakcijos dalis, kurios pasiskirsto pagamintame patiekale. Teigė, kad nusteistiesiams patiekiamo maisto kiekis ne tik kad atitinka, bet net ir viršija reikalavimus. Nurodė, kad dėl susiskaidžiusios mėsos patiekalo kokybė nenukenčia, jis išlaiko būtiną kaloringumą, todėl nuteistųjų teisės nėra pažeidžiamos. Nurodė, kad pareiškėjo skundas grindžiamas tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurie nepatvirtina jo nurodytų aplinkybių, pareiškėjas nepateikė įrodymų dėl patiriamų skrandžio skausmų ir kad to priežatis kalorijų trūkumas, neįrodė būtinų deliktinės atsakomybės sąlygų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje atsakovės Lietuvos valstybės atstovo VPN atstovai ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB Pontem atstovai nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (t. 2, b. l. 133).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kilusios iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnis, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Šiame kontekste paminėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Pažymėtina, kad pagal CK 6.250 straipsnį 1 dalį neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Pažymėtina, kad LVAT yra suformavęs taisyklę, jog atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, bylose dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr. 2013-02-08 nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveiktos ir sugios kalinimo aplinkos užtirkinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr. 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013). Laisvės atėmimo įstaigai negalint paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygomis, jie laikomi nustatytais (žr. 2013-11-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 173 str. 4 d. nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Šią BVK nustatytą pareigą laisvės atėmimo įstaigos įgyvendina vadovaudamosi Fiziologinėmis mitybos normomis, Skiriamų maisto produktų vidutiniais paros kiekiais ir paros maitinimo išlaidų normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002-09-23 įsakymu Nr. 253, Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės), patvirtintomis Kalėjimų departamento direktoriaus 2006-05-02 Nr. 4/07-117 įsakymu. Valgiaraščiai asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinti 2014-03-28 Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu Nr. V-138 (toliau – 2014-03-28 Įsakymas) ir 2015-04-16 Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu Nr. V-156 (toliau – 2015-04-16 Įsakymas), keičiančio 2014-03-28 Įsakymą,

Pareiškėjas savo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą kildina iš to, jog jam nebuvimo skirtas tinkamas maitinimas.

Maisto produktų pirkimo, maisto gaminimo ir išdavimo tvarką asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, reglamentuoja Taisyklės (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2015-07-20), kurių 5 p. įtvirtinta, kad maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos (nagrinėjamu atveju – VPN) administracija. Pagal Taisyklių 14 p., maistas virtuvėje turi būti gaminamas 3 ar 4 kartus per parą pagal technologinių procesų bei maisto higienos normų reikalavimus ir valgiaraščius. Valgiaraščius: Valgiaraštį dirbantiems vyrams, Valgiaraštį nedirbantiems vyrams, Valgiaraštį dirbančioms moterims, Valgiaraštį nedirbančioms moterims, Valgiaraštį nepilnamečiams, Valgiaraštį nėščioms moterims ir Valgiaraštį krūtimi maitinančioms motinoms, Valgiaraštį dirbantiems vyrams (vegetarams), Valgiaraštį nedirbantiems vyrams (vegetarams), Valgiaraštį dirbančioms moterims (vegetarėms), Valgiaraštį nedirbančioms moterims (vegetarėms), Dietinio maitinimo valgiaraštį tvirtina Kalėjimų departamento direktorius (6 p.). Valgiaraščiuose nurodyti patiekalai gaminami pagal patiekalų receptūras (3 priedas), panaudojant maisto produktus ir žaliavas pagal valgiaraščių prieduose nurodytus kiekius, atsižvelgiant į suimtųjų ir nuteistųjų (dirbančių ir nedirbančių) skaičių. Taisyklių 20 p. įtvirtina, kad išduoti pagamintą maistą leidžia kalinimo įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas, remdamasis šios įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų juslinio patikrinimo rezultatais, įrašytais pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnale. Be Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų juslinio patikrinimo ir kalinimo įstaigos direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo išduoti maistą draudžiama. Nuteistieji maitinami kalinimo įstaigos valgykloje arba gamybiniame objekte specialiai tam skirtoje patalpoje dienotvarkėje nustatytu laiku pagal kalinimo įstaigos direktoriaus patvirtintą būrių (skyrių) ir brigadų nuteistųjų maitinimo grafiką (22 p.). Nustatyta, kad nuteistųjų maitinimosi metu valgykloje pagal patvirtintą grafiką privalo būti kalinimo įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas, būrių viršininkai (auklėtojai) ir prižiūrėtojai (25 p.).

Pažymėtina, kad vertinant byloje pateiktus VPN ir UAB Pontem duomenis, teismui nekilo pagrįstų abejonių dėl jų neteisėtumo, todėl jais bus remiamasi sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą.

Iš byloje pateiktų rašytinių duomenų matyti, kad VPN ir UAB Pontem sudarė Sutartį (t. 1, b. l. 31–43), pagal kurią UAB Pontem įsipareigoja teikti nuteistųjų maitinimo paslaugą. Teikiamos paslaugos techninė specifikacija pateikiama Sutarties sąlygų 1 priede „Nuteistųjų maitinimo paslaugos teikimo techninė specifikacija“ (1.1. p.) (t. 1, b. l. 38–43). Nurodytame Sutarties 1 priede numatyta, kad VPN nuteistiesiems maistas turi būti gaminamas ir pateikiamas tris kartus per parą. VPN nuteistiesiems pateikiamas maistas turi atitikti Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymais patvirtintame valgiaraštyje nustatytas normas ir kiekius. Valgiaraštyje nurodyti patiekalai turi būti gaminami pagal patiekalų receptūras, panaudojant valgiaraščių prieduose nurodytus maisto produktų ir žaliavų kiekius, atsižvelgiant į faktiškai maitinamų asmenų skaičių. VPN nuteistieji maitinami tris kartus per dieną pagal VPN direktoriaus pavirtintus grafikus. Pagamintą maistą nuteistiesiems išdalina UAB Pontem atsakingi darbuotojai. Išduoti pagamintą maistą leidžia VPN direktoriaus budintysis padėjėjas, remdamasis VPN Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų juslinio patikrinimo rezultatais, įrašytais pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnale. Be Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų juslinio patikrinimo ir VPN direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo išduoti maistą draudžiama.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas VPN pateikė 2016-08-22 skundą dėl teikiamo netinkamo kiekio bei kokybės maisto davinio (t. 1, b. l. 129–130). UAB Pontem 2016-08-29 rašte Nr. 05-09-509 „Dėl skundų“ (t. 1, b. l. 12–13, 102–103, 126–127) nurodyta, kad UAB Pontem atsižvelgė į pareiškėjo pastabas dėl maitinimo paslaugų kokybės, buvo pasikalbėta su maisto gamintoju ir išdavėjais dėl galimai netinkamo jų elgesio, nuspręsta tiekti liesesnę mėsos rūšį tam, kad mėsos svorio praradimas dėl atsiskyrusių bei išsilydžiusių riebalinės kilmės medžiagų būtų išvengtas, nurodyta darbuotojams tikrinti gaunamų produktų kokybę. Pareiškėjas su 2016-09-05 skundu (t. 1, b. l. 124–125) kreipėsi į VPN direktorių dėl mėsos trūkumo galvijų širdžių guliaše. UAB Pontem 2016-09-26 raštu Nr. 05-09-579 „Dėl skundų“ (t. 1, b. l. 14–15, 105–106, 121–122) atsakė į pareiškėjo skundą ir nurodė, kad plovo ir guliašo patiekalų gaminimui naudota mėsa buvo geros kokybės, tačiau virimo procese išsisklaidė į smulkesnės konsistencijos struktūrą, tačiau patiekalo bendram kaloringumui mėsos struktūra įtakos neturėjo, nuspręsta virtuvės patalpose įrengti vaizdo stebėjimo kamerą, siekiant užtikrinti didesnę kontrolę, maisto produktų įnešimui ir išnešimui iš virtuvės patalpų yra paliekamos vienos nerakinamos durys, kurių kontrolę vykdys virtuvės administratorius. UAB Pontem atkreipė dėmesį, kad patiekalai gaminami laikantys nustatytų valgiaraščio reikalavimų, VPN administracija tikrina virtuvės darbą, gaunamas žaliavas bei jų kokybę, o maistas nuteistiesiems gaminamas iš visų teisės aktų reikalavimus atitinkančių maisto produktų.

Skunde nurodoma, kad pareiškėjui tiekiamas maistas neatitinka Fiziologinių mitybos normų.

VPN 2016-05-20 pažymoje Nr. 42-633(1) nurodyta, kad pareiškėjas atlieka bausmę VPN, šiuo metu nedirba ir negauna pajamų (t. 1, b. l. 7). Pagal Fiziologines mitybos normas (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2003-01-01) pareiškėjui, kaip nedirbančiam vyrui, laikomam VPN, nustatyta gauti 2298 kcal energetinės vertės maisto. Pareiškėjo skundo argumentai dėl netinkamos maisto energetinės vertės paremti išskirtinai paties pareiškėjos subjektyviu vertinimu, jie nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Įrodymų apie pareiškėjui tiektą maitinimą neturėjo pareigos pateikti ir atsakovo atstovas, kadangi pareiškėjas nekonkretizavo, kokiais laikotarpiais jam buvo tiekiamas būtent netinkamos energetinės vertės maistas. Be to, byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į VPN administraciją tik dėl netinkamos energetinės vertės maisto, o VPN nesiėmė veiksmų galimiems pažeidimams pašalinti. Byloje pateikti pareiškėjo skundai iš esmės susiję tik su mėsos trūkumu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas pareiškėjo argumentus dėl netinkamos maisto energetinės vertės atmeta kaip nepagrįstus.

Pagal pareiškėją 2016-08-22, 2016-09-02 dienomis jam pateiktame maiste nebuvo nustatyto mėsos kiekio dėl ko pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

Pagal valgiaraštį, patvirtintą 2015-04-16 Įsakymu, nedirbantiems vyrams mėnesio 2-ą dieną pietums patiekiamas guliašas iš galvijų širdžių, kurio svoris 100 g., sudedamosios dalys: 4 g miltų, 80 g galvijų širdžių, 10 g aliejaus, 24 g svogūnų, 0,5 g prieskonių, 2 g druskos, 15 g grietinės, 15 g pomidorų padažo, 30 g mėsos-kaulų sultinys, o mėnesio 22-ą dieną pietums patiekiamas plovas, kurio svoris 200 g, sudedamosios dalys: 54 g ryžių, 64 g kiaulienos, 12 g morkų, 8 g svogūnų, 1 g prieskonių, 2 g druskos, 12 g pomidorų padažo.

Pareiškėjas nurodo, kad 2016-08-22 buvo atliktas jam pateikto maisto svėrimas, kurio metu buvo nustatyta, kad mėsos patiekale yra tik 10 g. Pareiškėjas skunde nepatikslina, kokiomis aplinkybėmis buvo atliktas maisto svėrimas, kiek porcijų buvo sveriama, kas atliko svėrimą, taip pat ir byloje nėra pateikta objektyvių dokumentų, pagrindžiančių pareiškėjo teiginį, todėl teismas laiko, kad šis pareiškėjo argumentas atmestinas kaip nemotyvuotas.

Pareiškėjas skundą iš esmės grindžia 2016-09-02 protokolu Nr. 31-2413(1) „Dėl nuteistojo asmens kratos (patalpos apžiūros)“ (toliau – 2016-09-02 protokolas) (t. 1, b. l. 108), kuriame nustatyta, kad 2016-09-02 buvo pasverta 10 porcijų galvijų širdžių guliašo ir svėrimo metu nustatyta, kad visose porcijose mėsos svoris buvo nuo 1 g iki 15 g, t. y. neatitiko valgiaraštyje, patvirtintame 2015-04-16 Įsakymu, nedirbantiems vyrams nurodyto mėsos svorio reikalavimo.

Pažymėtina, jog pareiškėjas dėl netinkamos VPN tiekiamo maisto kokybės kreipėsi su 2016-09-05 prašymu ir į Kalėjimų departamentą, kuris 2016-10-03 raštu NR. 2S-5332 (t. 1, b. l. 16, t. 2, b. l. 118) nurodė pareiškėjui, jog pagal Taisyklių 20 p., išduoti pagamintą maistą leidžiama kalinimo įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas, remdamasis kalinimo įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų juslinio patikrinimo rezultatais, įrašytais pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnale. Be Sveikatos priežiūros darbuotojų juslinio patikrinimo ir kalinimo įstaigos direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo išduoti maistą draudžiama, o šių reikalavimų VPN laikosi. Kalėjimų departamentas taip pat atsakė ir į pareiškėjo 2016-09-12 skundą 2016-10-21 raštu Nr. 2S-5660 „Dėl skundo“ (t. 2, b. l. 119–120), kuriame nurodė, kad patikrinus 2016-09-02, 2016-09-04 pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnalą, pažeidimų nenustatyta. Byloje pateiktose gydytojo (slaugos specialisto) išvadose apie maisto kokybę laikotarpiu nuo 2016-09-01 iki 2016-11-09 nurodyta, kad maisto „stovis“ buvo geras (t. 1, b. l. 50–82).

Pagal ABTĮ 86 str. 2 d., administracinis teismas, priimdamas sprendimą, įvertina ištirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas visiškai ar iš dalies. Pagal formuojamą LVAT praktiką, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. <...> įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (žr. 2016-09-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3199-575/2016, 2016-08-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2626-575/2016 ir kt.). Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 str. suformuluotą įrodymų vertinimo taisyklę, teismas bylos įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Teismas, išanalizavęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgęs į pareiškėjo išdėstytus argumentus bei VPN ir UAB Pontem pateiktus rašytinius duomenis, palyginęs juos tarpusavyje ir įvertinęs jų atitikimą byloje nustatytoms faktinėms aplinkybės, daro išvadą, kad 2016-09-02 protokolas (t. 1, b. l. 108), kuriame nurodyta, kad 2016-09-02 buvo pasverta 10 porcijų galvijų širdžių guliašo ir svėrimo metu nustatyta, kad visose porcijose mėsos svoris buvo nuo 1 g iki 15 g nėra tinkamas įrodymas, besąlygiškai patvirtinantis, kad VPN ir UAB Pontem netinkamai vykdė ar nesilaikė jiems teisės aktų, reglamentuojančių maitinimo paslaugos organizavimą ir teikimą, nustatytų pareigų. Atkreiptinas dėmesys, kad Sutarties 1 priede nustatyta, kad VPN direktorius įsakymu sudaryta komisija turi teisę bet kuriuo metu patikrinti teikiamos paslaugos kokybę (t. 1, b. l. 38–43). Iš byloje pateiktų VPN aktų dėl patiekalų svorio (t. 1, b. l. 44–46, 48–49, 110, 111, 113, 114, 115) matyti, kad kontrolinių patikrinimų metu laikotarpiu nuo 2016-06-02 iki 2016-09-28 buvo sveriamos 10 porcijų, skirtų nedirbantiems vyrams, laikomiems VPN, ir nustatyta, kad porcijų svoris atitinka valgiaraštyje, patvirtintame 2015-04-16 Įsakymu, nedirbantiems vyrams nustatytus patiekalų svorius. Iš pateiktų VPN teisės aktų matyti, kokiu pagrindu, kuriuo laiku, kokie maisto produktai buvo sveriami. Priešingai, iš nurodyto 2016-09-02 protokolo nėra aišku, kokiomis sąlygomis ir kokiu laiku buvo sveriamas nuteistiesiems patiektas maistas, kiek laiko praėjo nuo tada, kai maistas buvo patiektas nuteistiesiems ir kai buvo atliktas svėrimas, ar sveriant buvo atsižvelgta į nuostolius technologinio paruošimo metu, nurodytus Taisyklių 2 priede „Nevalgomosios maisto produktų dalies dydis ir nuostoliai šiluminio apdorojimo metu“.

Būtinosios sąlygos valstybės deliktinei atsakomybei kilti yra neteisėti valstybės institucijų veiksmai, žala ir tarp jų egzistuojantis priežastinis ryšys. Nenustačius bent vienos iš būtinų civilinei atsakomybei atsirasti sąlygų, civilinė atsakomybė negalima. Teismas, įvertinęs byloje pateiktą įrodymų visumą, neturi pagrįsto pagrindo nustatyti, kad nagrinėjamu atveju VPN administracija neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal Taisyklių, Sutarties nuostatas, t. y. nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus VPN veiksmus. Nenustačius neteisėtų veiksmų, vien pareiškėjo nurodyti argumentai negali būti besąlyginiu pagrindu neturtinei žalai konstatuoti, todėl pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB Pontem taip pat prašo teismo pareiškėjui taikyti ABTĮ 83 str. 6 p. ir skirti pareiškėjui baudą dėl piktnaudžiavimo administraciniu procesu.

ABTĮ 83 str. 1 d. 6 p. nustatyta, kad piktnaudžiavimu administraciniu procesu administracinis teismas gali pripažinti objektyviai nesąžiningą veikimą ar neveikimą, nukreiptą prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą, ir jeigu asmuo piktnaudžiauja administraciniu procesu, administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas. Teismas nagrinėjamu atveju nemato pagrįsto pagrindo skirti pareiškėjui baudą, t. y. pareiškėjo naudojimasis procesinėmis teisėmis negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesine teise, todėl trečiojo suinteresuoto asmens UAB Pontem prašymas netenkintinas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB Pontem prašo teismo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 41 str. 1 d. numatyta, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Nagrinėjamu atveju UAB Pontem pateikė prašymą priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau jų nenurodė, nedetalizavo, nepagrindė įrodymais, todėl šis jo prašymas paliktinas nenagrinėtu. Trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB Pontem yra išaiškintina teisė pateikti detalizuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo per keturiolika kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (ABTĮ 41 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p., 132 str. 1 d.,

nusprendžia:

Pareiškėjo S. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Halina Zaikauskaitė