Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-08-16 · Civilinė byla Nr. 2S-800-516/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-08-16
Bylos Nr.
2S-800-516/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andžej Maciejevski, Dalia Višinskienė, Rasa Gudžiūnienė (pran.)
Ieškovas
UAB „Aktila“
Atsakovas
AB “Lietuvos draudimas”
Kategorijos
  • 110.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-800-516/2010Procesinio sprendimo kategorija: 110.6; 121.1; 122.2; 122.3; 122.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. rugpjūčio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Gudžiūnienės,

kolegijos teisėjų Dalios Višinskienės ir Andžej Maciejevski,

kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Aktila“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. sausio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Aktila“ ieškinį atsakovui AB “Lietuvos draudimas” dėl draudimo išmokos priteisimo.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Aktila“ 2010-01-19 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 82 130 draudimo išmoką, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės pinigines lėšas bankų sąskaitose 82130 Lt sumai, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove, o jų nesant arba esant nepakankamai – atsakovo nekilnojamuosius arba kilnojamuosius daiktus – 82130 Lt sumai.

Nurodė, kad ieškinio suma yra didelė, o tai kelia grėsmę ieškovo turtiniams interesams ir duoda pagrindo manyti, kad nesiėmus ieškinio užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. sausio 22 d. nutartimi atsisakė patenkinti ieškovo UAB „Aktila“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Teismas konstatavo, kad šiuo atveju ieškovas nenurodė pagrįstų motyvų ir nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovas, sužinojęs apie civilinės bylos iškėlimą, imsis nesąžiningų veiksmų ir taip pasunkins ar padarys teismo sprendimo įvykdymą negalimu. Nurodė, jog prezumpcija, kad didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti teismo sprendimo neįvykdymo riziką nėra absoliuti. Teismui nėra pateikta jokių duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, mokumą, turimą kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą, bei turtines teises, o taip pat kitų įrodymų, kurie leistų spręsti apie sunkią atsakovo turtinę padėtį, keliančią grėsmę galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymui, ypač atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra stambi ir ilgą laikotarpį veikianti draudimo bendrovė. Teismas pažymėjo, jog šiuo atveju teismas neturi pagrindo teigti, jog suma yra tokia didelė, kad besąlygiškai padidina tikimybę ateityje apsunkinti ar padaryti neįmanomu galimo ieškovui palankaus sprendimo įvykdymą.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Aktila“ prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. sausio 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinio užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo pingines lėšas bankų sąskaitose 82130 Lt sumai, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove, o jų nesant arba esant nepakankamai – atsakovo nekilnojamuosius arba kilnojamuosius daiktus – 82130 Lt sumai.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1) tai, kad atsakovas su ieškovu neatsiskaito, sudaro pagrindą manyti, jog ieškovo ieškinį patenkinus, atsakovas gali nuslėpti savo lėšas bei turtą ir piktavališkai neatsiskaityti su ieškovu. tokiu būdu teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas;

2) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog reikšdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovas privalo tokį savo prašymą motyvuoti bei pagrįsti įrodymais. Teigia, jog teismas, taikydamas šias priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, bet jam pakanka įsitikinti, kad konkrečiu atveju tokia reali grėsmė yra galima ir kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą, o ieškovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, kad atsakovas yra moki ir sėkmingai finansiškai dirbanti bendrovė ir net ieškinio patenkinimo atveju nebūtų jokių sunkumų išmokėti ieškovui priteistą sumą, kuri AB „Lietuvos draudimas“ tikrai nėra didelė. Nurodo, jog vien tik turtinis ginčo pobūdis bei ieškinio sumos dydis patys savaime nėra ir negali būti laikomi neginčytinu pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovo motyvas, kad atsakovas vengia vykdyti prievolę yra tik šališka ieškovo pozicija, kuri teismui civilinio proceso nustatyta tvarka sulaukus atsakovo įrodymų bei argumentų yra išsprendžiama iš esmės, o ne sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. sausio 22 d. nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, atskirojo skundo, bei atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti atskirajame skunde nurodytais motyvais įstatyminių pagrindų nėra.

CPK 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus pilnai įvykdytas. Tuo tikslu įstatymų leidėjas CPK 144-152 straipsniuose įtvirtino laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

Jų taikymo poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taikant laikinąsias apsaugos priemones siekiama, kad visą bylos nagrinėjimo laiką šalių finansinė padėtis išliktų tokia, kokia buvo prieš nagrinėjant bylą, kad būtų reali galimybė įgyvendinti priimtą teismo procesinį sprendimą.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokiu būdu įstatymo leidėjas ne tik numatė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, bet ir šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą - laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinta reali grėsmė, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas, ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.

CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ir mastas turi būti susijęs būtent su ieškovo pažeistų teisių gynimu ir neturi varžyti atsakovo teisių, nesusijusių su ieškovo nurodomais pažeidimais.

Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas UAB „Aktila“ su atsakovu AB „Lietuvos draudimas“ 2008-09-12 sudarė transporto priemonių draudimo sutartį, kuria buvo apdrausta transporto priemonė MERCEDES BENZ CL 600, (duomenys neskelbtini) (b.l.9-10). 2009-02-24 Londone buvo pavogta ieškovui priklausantį transporto priemonė. Ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl draudimo išmokos išmokėjimo, tačiau atsakovas 2009-04-04 pranešimu Nr. 732434 (b.l. 14) informavo ieškovą, jog draudimo išmoką jis atsisako mokėti, nurodydamas, jog apsauga vagystės atveju negalioja, kadangi nepateikta apsaugos sistemą montavusios įmonės pažyma apie įrengtą apsaugos sistemą.

Teismų praktikoje, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, laikomasi nuostatos, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai tarp šalių yra kilęs turtinis ginčas dėl didelės pinigų sumos priteisimo, nes didelė ieškinio reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. rugsėjo 20 d. nutartį, priimtą civ. byloje S. B. v. UAB „Vilniaus centrinis gastronomas“, bylos Nr. 2-557/2007; Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 2 d. nutartį, priimtą civ. byloje UAB „Nemenčinės statyba“ v. UAB „BA Pilaitė“, bylos Nr. 2-715/2008; Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 9 d. nutartį, priimtą civ. byloje UAB „Ecoservice“ v. UAB „Naujamiesčio būstas“, bylos Nr. 2-733/2008; Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 30 d. nutartį, priimtą civ. byloje UAB „Miesto centro turtas“ v. UAB „Constuctus“, bylos Nr. 2-792/2008, ir kt.). Kitais atvejais teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turi turėti duomenų, kad yra grėsmė teismo sprendimo įvykdymui.

Tačiau net ir didelė ieškinio suma nėra besąlyginis pagrindas visais atvejais taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Reikalavimo sumos dydis turi būti įvertintas ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgiant į konkretaus atsakovo finansines galimybes. Tuo atveju, kai yra įrodymų, jog pareikštų reikalavimų suma atsakovui (skolininkui) kaip juridiniam asmeniui, lyginant ją su jo nuosavybės teise valdomo turto verte, įstatiniu kapitalu, gaunamu pelnu bei apyvarta, o taip pat jo įsipareigojimais, nėra didelė, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, kadangi gera atsakovo (skolininko) turtinė padėtis yra aplinkybė, kuri paneigia didelės reikalavimų sumos sąlygotos grėsmės teismo sprendimo (įsakymo) įvykdymui egzistavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartį, priimtą civ. byloje UAB „Santeka“ v. UAB „Skirnuva“, bylos Nr. 2-447/2009; 2009 m. spalio 29 d. nutartį, priimtą civ. byloje laivų LKAB „Klaipėdos smeltė“ v. UAB „Litbana“, bylos Nr. 2-1230/2009, 2010 m. balandžio 1 d. nutartį, priimta civ. byloje UAB „ABB“ v. UAB „Autobela“ ir T. B., bylos Nr. 2-432/2010 ir kt.).

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškinys pareikštas dėl 82 130 Lt sumos priteisimo iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškovei UAB „Aktila“.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad reikalavimas dėl tokios sumos nėra laikytinas dideliu. Ieškovo atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą, t. y. kad minėta ieškovo prašoma priteisti pinigų suma atsakovui yra didelė. Tai reiškia, kad ieškovo pateikti įrodymai neįgalina apeliacinės instancijos teismo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Ieškovo realią turtinę padėtį įrodo pagal teisės norminių aktų reikalavimus sudarytas ir patvirtintas įmonės finansinių dokumentų rinkinys – balansas, pelno (nuostolių) ataskaita, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita, aiškinamasis raštas, pastabos prie finansinių ataskaitų rinkinio, duomenys iš viešųjų registrų apie registruotinam turtui taikytus suvaržymus, turto vertintojų ataskaitos, išrašai „su istorija“ iš kredito įstaigose esančių įmonės sąskaitų, kreditorių ir debitorių sąrašas ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009).

Nagrinėjamu atveju atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ buvo pareikštas reikalavimas dėl 82 130 Lt skolos priteisimo. Ši suma juridiniam asmeniui įprastai nėra didelė. Be to, atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ pateikė finansinę / turtinę padėtį įrodančius dokumentus – AB „Lietuvos draudimas“ 2009-09-30 pelno (nuostolių) ataskaitą (b.l. 39-41) ir 2009-09-30 balansą (b.l. 37-38). Iš 2009-09-30 balansinės ataskaitos matyti, kad atsakovas yra moki ir sėkmingai finansiškai dirbanti bendrovė, AB „Lietuvos draudimas“ nėra pritaikyti jokie veiklos apribojimai. Remiantis AB „Lietuvos draudimas“ pateiktos 2009-09-30 pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, pastebėtina, jog atsakovo grynasis pelnas per laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-09-30 sudaro 75,49 mln. Lt (tuo tarpu 2008 metų to paties laikotarpio grynasis pelnas – 43,24 mln.Lt). Be to, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ yra specifinis subjektas, t.y. draudimo veiklą vykdanti bendrovė, kuriai yra nustatyti papildomi reikalavimai patikimam įmonės valdymui, įmonės finansams. Taigi iš aukščiau pateiktų duomenų matyti, kad AB „Lietuvos draudimas yra stabiliai veikianti ir daug turto turinti įmonė, todėl nėra net galimybės egzistuoti abejonei, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo šioje byloje vykdymas ateityje galėtų pasunkėti.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovui pareikštų reikalavimų suma nėra didelė, nes jis turi pakankamai turto, kurio visiškai pakaktų kreditoriaus reikalavimų patenkinimui, vykdant išieškojimą iš atsakovo turto. Remiantis ieškovo reikalavimų suma bei atsakovo valdomo turto dydžiu, nėra objektyvaus pagrindo daryti išvadą, jog atsakovas gali netekti viso turimo turto, dėl ko teismui išsprendus šalių ginčą ir priėmus teismo sprendimą, jo būtų negalima įvykdyti ar jo vykdymas būtų iš esmės apsunkintas. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo atveju atsižvelgiant į atsakovo finansines galimybes bei vertinant ieškovo UAB „Aktila“ reiškiamų reikalavimų mastą, ieškovo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytais argumentais nėra tikslinga taikyti prašomų laikinųjų apsaugos priemonių.

Tai reiškia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, pagrįstai konstatavo, jog ieškovas nenurodė tokių aplinkybių, kurios būtų pagrindu padaryti išvadai, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas netaikius laikinųjų apsaugos priemonių.

Kiti ieškovo atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti.

Remiantis tuo, kas aukščiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso kodekso 144-152 straipsnio normas, dėl to ieškovo prašymą išsprendė teisingai, pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.), todėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.), o ieškovo atskirasis skundas netenkinamas.

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 5,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Netenkinus atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-01-22 nutarties, iš ieškovo UAB „Aktila“ priteistina 5,80Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo UAB „Aktila“ 5,80 Lt (penkis litus ir 80 centų) pašto išlaidų valstybei, mokamų į surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Kolegijos pirmininkė Rasa GudžiūnienėTeisėjai Dalia VišinskienėAndžej Maciejevski