Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2023-11-30 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1004-878/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2023-11-30
Bylos Nr.
e1-1004-878/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-43482-2023-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Inga Liubinienė
Kaltinamasis
S. D.-M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1004-878/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43482-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.1; 1.1.7.2.4; 1.1.7.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.8; 1.1.8.11; 1.1.8.12; 1.1.8.15; 1.1.9.1; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.1.9.13; 1.1.10.1; 1.1.13; 1.2.25.4.3; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.1.16.2.12; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 30 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) L. M.-V. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje S. D.-M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), teista Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 281¹ straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, 65 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsnį, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 mėnesių viešieji darbai ir 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda, šių bausmių neatlikusi, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamoji S. D.-M. (duomenys neskelbtini) apie 12 val. 20 min. (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas.

Kaltinamoji S. D.-M. ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino savo kaltę ir parodė, jog (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi vairavo transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini). Tą dieną apie 10.00 val. ji, būdama blaivi, su (duomenys neskelbtini) D. M. ir (duomenys neskelbtini) – L. M., D. M. ir T. M. atvažiavo jai priklausančiu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) pas savo draugę N. (duomenys neskelbtini). Pati vairavo šį automobilį, nors teisės vairuoti transporto priemones neturi. Pas draugę gėrė degtinę, kaltinamoji viena išgėrė 0,5 l degtinės ir dar vieną 1 l talpos butelį alaus. Apie 11.50 val. ji jau buvo gana stipriai neblaivi, tačiau dar orientavosi aplinkoje ir galvojo, kad nėra tokia neblaivi, kai jai paskambino jos pažįstamas ir paprašė jį pasiimti. Ji, nieko nesakiusi nei D. M., nei draugei N., nusprendė nuvažiuoti pasiimti savo pažįstamo draugą. Todėl išėjo iš namo, įsėdo į savo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini). Kieme buvę (duomenys neskelbtini) T. M. ir D. M. taip pat įsėdo į automobilį. Tuomet ji nuvažiavo pasiimti savo pažįstamo draugo, buvusio tame pačiame (duomenys neskelbtini), ir grįžo vėl pas N. į namus. Grįžusi į kiemą, pamatė, jog stovi policijos pareigūnų automobilis. Ji išlipo iš automobilio ir jau ėjo link namo, kai ją pasivijo policijos pareigūnas. Ji neneigė, kad vairavo tą automobilį, pripažino, jog yra vartojusi alkoholį, ir, kai ją patikrino alkoholio kiekio matuokliu, sutiko su jo parodymais. Labai gailisi, kad vairavo automobilį būdama neblaivi. Teisės vairuoti niekada nebuvo įgijusi. Automobilis priklauso jai, tačiau neturi jo pirkimo-pardavimo sutarties, automobilį už 400 Eur pirko iš šiek tiek pažįstamo P., jie nepasirašė pirkimo-pardavimo sutarties, jokių jo dokumentų neturi, nusipirkusi automobilio neįregistravo. Kiek žino, automobilis yra automatiškai išregistruotas maždaug prieš 4 metus.

Motyvuojamoji dalis

Be pačios kaltinamosios S. D.-M. prisipažinimo bei parodymų, jos kaltę patvirtina ir šios bylos ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio atžvilgiu pripažįstami įrodymais.

Liudytojas M. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog (duomenys neskelbtini) jis dirbo (duomenys neskelbtini) kartu su (duomenys neskelbtini) A. B. Apie 11.39 val. jie gavo nurodymą nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), kadangi ką tik ten pranešėją užpuolė asmenys, trenkė į nugarą. Nuvykus buvo rasti nepilnamečiai vaikai, o pilnamečiai asmenys buvo akivaizdžiai neblaivūs, todėl buvo iškviesta Vaiko teisių apsaugos tarnyba. Apie 12.20 val., prie namo (duomenys neskelbtini) laukiant Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistų, pastebėjo, kad į šio namo kiemą įsuko automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini). Iš automobilio išlipo jį vairavusi moteris ir (duomenys neskelbtini) ir nuėjo į namą. Liudytojas, pasivijęs tą moterį, pajuto nuo jos sklindantį stiprų alkoholio kvapą, ją pakalbinus, moters kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Paaiškėjo, kad minėtą automobilį vairavo S. D.-M., kuri buvo patikrinta alkoholio kiekio matuokliu ir jai nustatytas 3,15 promilių neblaivumas. S. D.-M. pripažino vairavusi automobilį būdama neblaivi, ji paaiškino, kad juo važinėjo, nurodė, kad šį automobilį yra įsigijusi anksčiau ir yra jo valdytoja. Patikrinus duomenis apie šį automobilį „Polis II“ sistemoje, nustatyta, kad automobilis nėra apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimo bei neturi galiojančios techninės apžiūros. Taip pat nustatyta, kad vairuotoja S. D.-M. neturi teisės vairuoti transporto priemones.

(Duomenys neskelbtini) M. R. tarnybiniuose pranešimuose, kurių pagrindu buvo pradėtas šios bylos ikiteisminis tyrimas, nurodė, jog nuvykus pagal iškvietimą adresu (duomenys neskelbtini), laukiant Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistų, pastebėjo, kaip į to adreso kiemą įsuko automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini). Šio automobilio vairuotoja išlipo iš automobilio ir ėjo į namą. Jis, pasivijęs moterį, pajuto nuo jos sklindantį stiprų alkoholio kvapą. Pakalbinus moterį, jos kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Kaip paaiškėjo, tą automobilį vairavo S. D.-M., kuri neturi teisės vairuoti transporto priemones. 12.23 val. pirmojo tikrinimo metu alkoholio kiekio matuokliu „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini), S. D.-M. buvo nustatytas 3,36 promilių neblaivumas, o 12.40 val. antrojo tikrinimo metu nustatytas 3,15 promilių neblaivumas. S. D.-M. paaiškino, kad ji važinėjo po kaimą, automobilį yra įsigijusi anksčiau ir yra jo valdytoja. Patikrinus duomenis „Polis II“ sistemoje, nustatyta, kad tas automobilis nėra apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu bei neturi galiojančios techninės apžiūros. Automobilio vairavimo faktas nufilmuotas nešiojamu vaizdo registratoriumi. Automobilis buvo nuvežtas į transporto priemonių saugojimo aikštelę (duomenys neskelbtini).

Įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokole 2023 m. lapkričio 12 d. užfiksuota, kad apžiūrėtas ir aprašytas (duomenys neskelbtini) stovintis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini).

Iš Neblaivumo nustatymo akto matyti, jog (duomenys neskelbtini) S. D.-M. nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 30 minučių, jai alkoholio kiekio matuokliu „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini) pirmojo tikrinimo metu 12.23 val. nustatytas 3,36 promilių neblaivumas, o antrojo tikrinimo metu 12.40 val. nustatytas 3,15 promilių neblaivumas. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti ir kiti S. D.-M. neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba bei nekoordinuoti judesiai. S. D.-M. sutiko su jos neblaivumo nustatymo rezultatais ir patvirtino juos pasirašydama.

Iš valstybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ duomenų bazėje esančios informacijos matyti, jog automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) paskutinis registruotas valdytojas-savininkas yra R. Š.

(Duomenys neskelbtini) A. Ž. tarnybiniame pranešime nurodė, jog 2023 m. lapkričio 17 d. bendravo su R. Š., šis nurodė, kad jam priklausiusį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) 2023 m. vasarą nebrangiai pardavė kažkokiam tik iš matymo pažįstamam vyrui iš (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini), jo vardo ir pavardės nepamena. Automobilis jau nuo 2016 metų nebuvo naudojamas ir išregistruotas iš VĮ „(duomenys neskelbtini)“ sistemos. R. Š. nurodė, kad automobilio pirkimo-pardavimo sutarties neturi, tas automobilis jam tikrai nebepriklauso.

Nutarimu grąžinti daiktus (duomenys neskelbtini) automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) grąžintas kaltinamajai S. D.-M., kuri įsipareigojo saugoti šį automobilį iki bylos išnagrinėjimo teisme.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Šioje byloje surinkti ir pirmiau aptarti įrodymai patvirtina, jog kaltinamoji S. D.-M. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis vairavo motorinę transporto priemonę – jai pačiai nuosavybės teise priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, ir tuo ji padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Prokurorė pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokurorės pareiškimas tenkinamas.

Pranešime ir protokole, kuriuos pasirašė kaltinamoji S. D.-M., jai buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti šį baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamoji susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamoji S. D.-M. sutiko ir su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi bei jos dydžiu.

Skirdamas bausmės rūšį ir jos dydį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamoji S. D.-M. padarė baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šią nusikalstamą veiką ji įvykdė veikdama tiesiogine tyčia, kadangi pati suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). S. D.-M. Lietuvos Respublikoje teisiama antrą kartą ir dar nėra atlikusi ankstesnių jai paskirtų bausmių, ypač svarbu paminėti, kad ji antrą kartą teisiama už visiškai analogišką nusikalstamą veiką – transporto priemonės vairavimą, esant neblaiviai. S. D.-M. yra bausta administracine tvarka ir turi neįvykdytų administracinių nuobaudų – nesumokėtų baudų. Kaltinamoji (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir turi (duomenys neskelbtini). S. D.-M. (duomenys neskelbtini) psichikos bei priklausomybių ligų įskaitose ir abejonių dėl jos pakaltinamumo nėra. Kaltinamosios S. D.-M. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (BK 60 straipsnis).

Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prokurorė siūlo paskirti kaltinamajai S. D.-M. baudos bausmę. Teismas nepritaria prokurorės siūlomai bausmės rūšiai dėl toliau pateikiamų motyvų. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant bausmės skyrimo bei individualizavimo klausimą, būtina įvertinti tai, jog tokio pobūdžio nusikalstamą veiką kaltinamoji S. D.-M. padarė jau ne pirmą kartą, nes (duomenys neskelbtini) jos atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl visiškai analogiško nusikaltimo padarymo, nepaisant to, (duomenys neskelbtini) kaltinamoji S. D.-M. vėl padarė naują dabar nagrinėjamą nusikalstamą veiką. Kaltinamoji yra ne kartą bausta ir administracinėmis nuobaudomis už transporto priemonių vairavimą neturint tam teisės, o paskirtų baudų ji nemoka, šį kartą ji vairavo transporto priemonę, kai jai buvo nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis – 3,15 promilių, kartu su savimi vežė ir (duomenys neskelbtini), taip keldama itin didelę grėsmę ne tik savo, ar kitų eismo dalyvių, bet ir šių (duomenys neskelbtini) sveikatai ir gyvybei. Todėl, įvertinus visas nustatytas bei ištirtas šios bylos aplinkybes, nedrausmingą bei linkusią nusikalsti kaltinamosios S. D.-M. asmenybę, jos vykdomų teisės pažeidimų pobūdį bei pasikartojantį jų modelį, sprendžiama, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti šį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus pasiekta tik paskyrus šiai kaltinamajai griežtesnę baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą su laisvės atėmimu susijusią bausmės rūšį – trumpalaikį laisvės atėmimą – areštą, kadangi tik ši bausmės rūšis šiuo atveju atitiks visus bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. Visų pirmiau paminėtų aplinkybių pagrindu kaltinamajai S. D.-M. skiriamos arešto bausmės dydis nustatomas mažesnis už šios bausmės rūšies vidurkį (BK 49 straipsnio 3 dalis, 61 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamosios S. D.-M. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir ji visiškai pripažino savo kaltę, todėl jos atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jai paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Iš baudžiamosios bylos bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog kaltinamoji S. D.-M. dabar nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė neatlikusi Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu jai paskirtos galutinės subendrintos bausmės – 4 mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui, ir 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudos. Nuosprendis įsiteisėjo (duomenys neskelbtini). Pagal BK 64 straipsnio 1 dalį, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Taigi šiuo atveju S. D.-M. paskirtos bausmės turi būti privalomai subendrintos pagal BK 64 straipsnio nuostatas. Kaip minėta, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu S. D.-M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – viešieji darbai 4 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui, ir 40 MGL dydžio (2 000 Eur) bauda. Šio teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo dieną Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendis jau yra įsiteisėjęs bei pateiktas vykdymui, tačiau juo paskirtos bausmės dar nėra pradėtos vykdyti. Pažymėtina, jog teismas, subendrindamas bausmes BK 63 ir 64 straipsniuose numatytais atvejais, švelnesnę bausmę keičia griežtesne bausme. Bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme (BK 65 straipsnio 2 dalis). Tuo pagrindu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu S. D.-M. paskirta arešto bausmė subendrinama su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu jai paskirtomis viešųjų darbų ir baudos bausmėmis, prie dabar paskirtos arešto bausmės pridedant didesnę nei pusė dalį neatliktos viešųjų darbų bausmės, vieną arešto parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms, bei visiškai pridedant neatliktą 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą (BK 64 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 3 dalis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunktis, 2 dalis). Atsižvelgiant į taikytą bausmių subendrinimo būdą, šiuo atveju kaltinamoji S. D.-M. jai paskirtą baudą privalės sumokėti per 6 mėnesius nuo Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalis; Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-538-966/2022).

BK 75 straipsnio 1 dalis numato, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Pažymėtina, jog S. D.-M. pirmą kartą nuteisiama arešto bausme. Vertinant visas pirmiau jau aptartas kaltinamąją S. D.-M. charakterizuojančias aplinkybes, jos šeiminę padėtį, turimus (duomenys neskelbtini), atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, sprendžiama, jog ji dar yra verta teismo pasitikėjimo ir šiuo atveju yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis). Todėl kaltinamajai S. D.-M. skiriamos arešto bausmės vykdymas atidedamas 6 mėnesių laikotarpiui, taikant jai intensyvią priežiūrą. Siekiant kuo labiau individualizuoti skiriamą bausmę bei įgyvendinti jos tikslus, bausmės vykdymo atidėjimo metu S. D.-M. įpareigojama pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Prokurorė siūlo paskirti kaltinamajai S. D.-M. dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise ir turto konfiskavimą (BK 68, 72 straipsniai).

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK 42 straipsnio 6 dalis numato, jog padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių. Pažymėtina, jog uždraudimas naudotis specialia teise, <...>, turto konfiskavimas, <...> gali būti skiriami kartu su bausme. <...> (BK 67 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamoji S. D.-M. šiuo metu nagrinėjamą nusikaltimą įvykdė būdama neblaivi ir neturėdama teisės vairuoti kelių transporto priemones. Todėl šiai kaltinamajai gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 straipsnis). Pažymėtina, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už BK 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu BK nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų <...> (BK 68 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju sprendžiant šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, būtina įvertinti tai, jog kaltinamoji S. D.-M. jau ne pirmą kartą teisiama už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviai, o šį kartą ji vairavo automobilį, kai jai buvo nustatytas sunkus neblaivumas. Taip pat ji ne kartą yra bausta ir administracinėmis nuobaudomis už transporto priemonių vairavimą neturint tam teisės. Vertinant visas aktualias bylos aplinkybes, kaltinamosios S. D.-M. asmenybę charakterizuojančių duomenų visumą, jai nustatytą neblaivumo laipsnį (sunkus), taip pat ir jos padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos bausmės paskirties įgyvendinimui būtina paskirti šiai kaltinamajai baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant jai naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, o šios priemonės terminą nustatant maksimaliam baudžiamajame įstatyme numatytam laikui – 5 metams.

Baudžiamasis įstatymas numato, jog turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Kaltinamoji S. D.-M. dabar nagrinėjamą nusikaltimą įvykdė būdama neblaivi ir vairuodama jai pačiai nuosavybės teise priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) Pagal formuojamą teismų praktiką panašiose bylose, S. D.-M. vairuotas automobilis „(duomenys neskelbtini)“ baudžiamojo įstatymo atžvilgiu yra laikomas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Tuo tarpu BK 72 straipsnio 2 dalis numato, jog konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, jog kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Visa tai reiškia, jog S. D.-M. vairuotas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo ir buvo padarytas dabar nagrinėjamas nusikaltimas, turi būti privalomai konfiskuojamas ir perduodamas valstybės nuosavybėn. Vertinant visas aktualias bylos aplinkybes, pagal kurias nustatyta, jog nusikalstamos veikos padarymo priemonė nuosavybės teise priklauso pačiai kaltinamajai, esant nustatytam imperatyviam įstatyminiam pagrindui dėl šios priemonės konfiskavimo ir nesant jokių kitų išskirtinių aplinkybių, prieštaraujančių proporcingumo principui, kaltinamajai S. D.-M. skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant jai priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini).

(Duomenys neskelbtini) L. M.-V. (duomenys neskelbtini) nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamajai S. D.-M. į automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Turto saugotoja paskirta kaltinamoji S. D.-M. Kaltinamosios S. D.-M. atžvilgiu taikoma procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas į minėtą automobilį „(duomenys neskelbtini)“ paliekama galioti iki šio automobilio faktinio perėmimo valstybės nuosavybėn (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

Šios bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai S. D.-M. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė S. D.-M. panaikinama tik įsiteisėjus šiam teismo baudžiamajam įsakymui (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

S. D.-M. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nubausti ją areštu keturiasdešimt penkioms paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, S. D.-M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jai galutinę bausmę – areštą trisdešimčiai parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu, 2 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu S. D.-M. paskirtą bausmę subendrinti su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu jai paskirtomis bausmėmis, prie dabar paskirtos arešto bausmės pridedant dalį neatliktos viešųjų darbų bausmės, vieną arešto parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms, bei visiškai pridedant neatliktą 40 MGL dydžio (2 000 Eur) baudą, ir paskirti S. D.-M. galutinę subendrintą bausmę – areštą penkiasdešimčiai parų ir 40 MGL dydžio, tai yra 2 000 (dviejų tūkstančių) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalimi, 7 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu S. D.-M. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti šešiems mėnesiams ir paskirti jai intensyvią priežiūrą – nuteistosios buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, kurios vykdymo metu ji privalo būti namuose (duomenys neskelbtini) nuo 21.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, bei paskirti jai pareigas – pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Arešto bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalimi, nustatyti, jog S. D.-M. teismo jai paskirtą baudą privalo sumokėti per šešis mėnesius nuo Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą (duomenys neskelbtini). Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti S. D.-M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant jai penkerius metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, 6 dalimi, paskirti S. D.-M. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant faktiškai jai priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomą pas S. D.-M. (duomenys neskelbtini).

(Duomenys neskelbtini) L. M.-V. (duomenys neskelbtini) nutarimu S. D.-M. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio automobilio faktinio perėmimo valstybės nuosavybėn.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti S. D.-M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti kaltinamajai S. D.-M. tai, jog ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamoji paduos prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme, šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Jeigu kaltinamoji šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Inga Liubinienė