- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-22
- Bylos Nr.
- 2S-1810-656/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06537-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Pareiškėjas
- Ž. T.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (apeliantės) Ž. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Ž. T. pareiškimą dėl atsisakymo ginti viešąjį interesą, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Ž. T. kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – Generalinė prokuratūra) Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės I.I. 2023 m. kovo 24 d. nutarimą Nr. 13.12.-26 bei Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės K. R. 2023 m. sausio 23 d. nutarimą Nr. 4VI-4 ir pareiškėjos 2022 m. lapkričio 24 d. patikslintą pareiškimą perduoti Generalinei prokuratūrai nagrinėti iš naujo.
2. Pareiškėja nurodė, kad 2022 m. lapkričio 24 d. pareiškimu ji kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama ginti valstybės viešąjį interesą ir pradėti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnio pagrindu ikiteisminį tyrimą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) ir atitinkamiems jos darbuotojams nevykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. 1-6134-473/2016 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutarties apeliacinėje byloje Nr. A-21-415/2018.
3. Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus Vyriausioji prokurorė 2023 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 4VI-4 atsisakė taikyti viešojo gynimo priemones. Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė 2023 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 13.12-26 paliko galioti 2023 m. sausio 23 d. nutarimą Nr. 4VI-4.
4. Pareiškėjos tvirtinimu, prokurorų nutarimai nepagrįsti ir neteisėti. Taikyti Prokuratūros įstatymo (toliau – PĮ) 19 straipsnyje numatytas viešojo intereso gynimo priemones prokurorų nutarimuose atsisakyta naikinamojo termino kreiptis į teismą pasibaigimo argumentu. Šiuo argumentu prokurorų nutarimuose yra išeita iš pareiškėjos prašomo spręsti klausimo nagrinėjimo ribų. Be to, ginčas dėl žemės grąžinimo yra išspręstas teismo Sprendimu ir Nutartimi, į jį kreiptis nebereikia, tai kreipimosi į teismą termino klausimas nėra bylos aplinkybe. Pareiškėjos į Generalinę prokuratūrą kreipėsi ne dėl to, kad žemė negrąžinama apskritai, o kad nėra vykdomi esantys viešuoju interesu Sprendimas ir Nutartis, kai žemė grąžinti natūra jais priteista. Tokiu atveju prokurorų nutarimuose yra nagrinėtas ne tas klausimas, dėl kurio 2022 m. lapkričio 24 d. pareiškimu kreiptasi pareiškėjos. Dėl to nutarimai negali būti laikomi pagrįstais ir teisėtais.
5. Prokurorų nutarimuose prašymas nagrinėtas tik viešojo intereso gynimo aspektu. Toks nagrinėjimas laikytinas priešingu prokuratūros paskirčiai veiksmu – padėti užtikrinti teisėtumą ir teismui vykdyti teisingumą (PĮ 2 straipsnis).
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo Generalinė prokuratūra pateikė atsiliepimą į pareiškimą. Prašo pareiškėjos skundą dėl Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2023 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. 13.12.-26 atmesti kaip nepagrįstą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 7 d. nutartimi: paliko nenagrinėtą pareiškėjos pareiškimo dalį dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės K. R. 2023 m. sausio 23 d. nutarimo Nr. 4VI-4 panaikinimo; atmetė pareiškimo reikalavimą dėl Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2023 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. 13.12-26 panaikinimo ir pareiškėjos 2022 m. lapkričio 24 d. patikslinto pareiškimo perdavimą Generalinei prokuratūrai nagrinėti iš naujo kaip nepagrįstą; priteisė Lietuvos valstybei iš pareiškėjos 13,28 Eur teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
8. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – Prokuratūros įstatymas) 15 straipsnio 6 dalis numato, kad proceso dalyviai, nesutikdami su aukštesniojo prokuroro priimtu proceso sprendimu, gali įstatymų nustatyta tvarka sprendimą apskųsti teismui. Vadovaujantis Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalimi, aukštesniojo prokuroro nutarimas, kuriuo atmestas skundas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, gali būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos gavimo dienos. Iš šios normos akivaizdu, jog teismui gali būti skundžiamas tik aukštesniojo prokuroro nutarimas. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos skundo dalį dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2023 m. sausio 23 d. nutarimo Nr. 4VI-4 panaikinimo teismas paliko nenagrinėtą.
9. Teismas konstatavo, kad reikalavimas dėl Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2023 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. 13.12-26 panaikinimo ir grąžinimo nagrinėti iš naujo atmestinas.
10. Teismas nustatė, kad pareiškėja prašė ginti viešąjį interesą dėl to, kad neva NŽT netinkamai vykdė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-6134-473/2016 ir Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartį Nr. A-21-415/2018, kuriais buvo nuspręsta „Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016-01-22 sprendimą Nr. 1SS-231-(3.5.) ir įpareigoti išspręsti žemės grąžinimo natūra A. K. ir Ž. T., kiekvienai po (duomenys neskelbtini) ha, prie buvusio savininko J. S. sodybos vietos (duomenys neskelbtini)“.
11. Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius atsisakė ginti viešąjį interesą, nes nelaikė, kad pareiškėjos įvardinta problema susijusi su viešuoju interesu, nurodė, kad pareiškėjos problemos turėtų būti sprendžiamos pasitelkiant ne viešojo intereso institutą.
12. Teismas nustatė, kad prokuratūra atliko eilę tyrimo veiksmų pareiškėjos skundams nagrinėti, t. y. susipažino su teismų priimtais procesiniais sprendimais administracinėse bylose, išsireikalavo duomenis iš NŽT, rinko, nagrinėjo ir įvertino duomenis, reikalingus pareiškėjos prašymui ir skundui išnagrinėti; tyrė ir analizavo pareiškėjos nurodytas aplinkybes bei argumentus; pateikė motyvuotas išvadas dėl iš esmės visų esminių pareiškėjos argumentų (Klaipėdos apygardos prokuratūros skundų nagrinėjimo medžiaga Nr. AP-5358/2023); atskirai pateikė atsakymą pareiškėjai dėl prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą (Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiosios prokurorės 2022 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. 4S-2282).
13. Teismo vertinimu, Generalinė prokuratūra tiek ginčijamame nutarime, tiek šioje byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė pakankamai argumentų ir aplinkybių, patvirtinančių, jog pareiškėjos kreipimaisi dėl viešojo intereso gynimo išnagrinėti tinkamai ir dėl jų priimti motyvuoti procesiniai sprendimai. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėja turi kitokią nuomonę dėl jos kreipimųsi nagrinėjimo tvarkos, įrodymų rinkimo, jų analizavimo, aplinkybių vertinimo ir (ar) jos prašymo bei skundo išnagrinėjimo rezultatų, negali būti pakankamas pagrindas panaikinti skundžiamą Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2023 m. kovo 24 d. nutarimą Nr. 13.12-26. Iš byloje esančių duomenų negalima teigti, jog prokurorai savo pareigas atliko aplaidžiai ar netinkamai. Priešingai, byloje yra pakankamai duomenų, jog prokurorai rinko faktinius duomenis, juos analizavo, vertino ir nutarimą (išvadą), kuriuo atsisakė teikti teismui ieškinį dėl viešojo intereso pažeidimo, argumentavo bei priimdami savo sprendimus dėl atsisakymo ginti viešąjį interesą, CPK 49 straipsnio 1 dalies ir Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostatos nepažeistos. Todėl panaikinti Generalinė prokuratūros priimtą nutarimą nėra pagrindo, dėl ko pareiškėjos skundą atmetė. Sutiko su Generalinės prokuratūros pozicija, kad pareiškėjos įvardinta problema nėra susijusi su viešuoju interesu, pareiškėjos problemos turėtų būti sprendžiamos pasitelkiant su ne viešojo intereso institutu susijusias priemones.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
14. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą tenkinti. Atskirojo skundo argumentai:
14.1. Teismas nepagrįstai Apygardos prokurorės nutarimą (2023-01-23, Nr. 4VI-4) paliko nenagrinėtą. Skundžiant teismui aukštesniojo prokuroro nutarimą, kuriuo yra atmestas skundas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, tokiu atveju yra skundžiamas ir prokuroro nutarimas atsisakyti ginti viešąjį interesą. Pagal Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalį prokurorų proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas; aukštesnysis prokuroras ir teismas nustato prokurorų proceso pažeidimus ir panaikina neteisėtus sprendimus. Teismas, palikdamas apygardos prokurorės 2023-01-23 nutarimą Nr. 4VI-4 nenagrinėtą, Prokuratūros įstatymo nuostatomis vadovavosi netinkamai, bylos aplinkybes vertino neobjektyviai, nagrinėtą klausimą išsprendė neteisingai.
14.2. Proceso normomis, nustatančiomis pareiškimo procedūras, nagrinėjamu atveju yra Konstitucijos 109 str. 1 d., nustatanti, kad teisingumą vykdo tik teismai, Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 16 str. 1 d., nustatanti, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, Konstitucinio teismo išaiškinimai ir teismų praktikoje taikytos nuostatos viešojo intereso gynimo bylose ir kt. Nagrinėjamu atveju prokuroras šiomis proceso normomis, nustatančiomis pareiškimo tyrimo procedūras, vykdant įrodymų analizavimo, aplinkybių vertinimo ir išvadų motyvavimo veiksmus procese, vadovavosi netinkamai, o teismas skundžiamoje nutartyje šių pažeidimų tinkamai nepatikrino (CPK 265 str., 270 str. 4 d. 443 str. 8 d.).
14.3. Nepagrįstai Generalinės prokuratūros nutarime teismo Sprendimo ir Nutarties nevykdymas nebuvo pripažintas valstybės viešuoju interesu.
14.4. Dėl naikinamojo termino kreiptis į teismą pasibaigimo aplinkybės kaip pagrindo atsisakyti ginti viešąjį interesą. Bylos aplinkybės rodo, kad objektyviai ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatyto naikinamojo termino kreiptis į teismą pasibaigimo problemos nagrinėjamu atveju nėra, kadangi ginčas dėl (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės grąžinimo natūra teismo išspręstas bei šio ploto žemės grąžinimo įvykdymo reikalavimai yra nustatyti teismo priimtame Sprendime ir Nutartyje.
Atsiliepimas
15. Suinteresuotas asmuo Generalinė prokuratūra prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimo argumentai:
15.1. Teismo nutartis yra teisėta, priimta tinkamai įvertinus teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką.
15.2. Prokurorų nutarimuose pagal kompetenciją yra atsakyta į pareiškėjos klausimus, teisiškai bei argumentuotai nustatytų aplinkybių pagrindu padarytos pagrįstos išvados ir pateikti atsisakymo taikyti viešojo intereso gynimo priemones motyvai.
15.3. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos pareiškimą dėl prokuroro nutarimo, turėjo patikrinti tik prokuroro veiksmų teisėtumą proceso normų pažeidimo aspektu, ką teismas ir padarė. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
17. Byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo paliktas nenagrinėtas pareiškimas dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės K. R. 2023 m. sausio 23 d. nutarimo Nr. 4VI-4 panaikinimo ir atmestas pareiškimas dėl Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2023 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. 13.12-26 panaikinimo, teisėtumo.
18. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad prokurorų, kaip valstybės pareigūnų, įgaliojimai teisės aktuose negali būti apibūdinami kaip jų subjektinė teisė, kurią jie gali įgyvendinti savo nuožiūra, t. y. kaip tokia teisė, kuria jie gali pasinaudoti arba nepasinaudoti; tokie įgaliojimai – tai ir pareigos, kurias prokurorai ne tik gali, bet ir privalo įgyvendinti, jeigu yra įstatymuose nustatytos sąlygos (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prokuroras, kaip nepriklausomas, specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas, negali netirti gautos informacijos, bet turi diskreciją priimdamas sprendimus jam pavestais klausimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014). Prokuroras, gavęs informaciją apie galbūt pažeistą viešąjį interesą ir atlikęs tyrimą, gali priimti sprendimą taikyti viešojo intereso gynimo priemones arba atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones (Prokuratūros įstatymo 19 straipsnis).
Šalies argumentai
19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2022 m. lapkričio 24 d. pareiškimu pareiškėja kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama ginti valstybės viešąjį interesą ir pradėti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnio pagrindu ikiteisminį tyrimą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) ir atitinkamiems jos darbuotojams nevykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. 1-6134-473/2016 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutarties apeliacinėje byloje Nr. A-21-415/2018. Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus Vyriausioji prokurorė K. R. 2023 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 4VI-4 atsisakė taikyti viešojo gynimo priemones konstatavusi, kad yra praleistas naikinamasis terminas ginčyti administracinius aktus. Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė I. I. 2023 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 13.12-26 paliko galioti Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2023 m. sausio 23 d. nutarimą Nr. 4VI-4.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl reikalavimo panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės 2023 m. sausio 23 d. nutarimą Nr. 4VI-4
20. Pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalį prokuroras, nenustatęs viešojo intereso pažeidimo, priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Skundas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones paduodamas aukštesniajam prokurorui per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos gavimo dienos. Aukštesniojo prokuroro nutarimas, kuriuo atmestas skundas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, gali būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos gavimo dienos. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą dėl prokurorų nutarimų apskundimo tvarkos, sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad teismui gali būti skundžiamas tik aukštesniojo prokuroro nutarimas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai paliko nenagrinėtą civilinės bylos dalį pagal pareiškėjos pareiškimą dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2023 m. sausio 23 d. nutarimo Nr. 4VI-4 panaikinimo.
Dėl reikalavimo panaikinti Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2023 m. kovo 24 d. nutarimą Nr. 13.12-26
21. Kasacinės instancijos teismo praktikoje dėl prokuroro kompetencijos ginant viešąjį interesą yra konstatuota, jog Prokuratūros įstatyme nustatyta, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-916/2016).
22. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo patikrinti Generalinės prokuratūros prokurorės veiksmų teisėtumą proceso normų pažeidimo aspektu, ką šiuo konkrečiu atveju teismas ir padarė, tačiau neprivalo nagrinėti pareiškėjos skundo argumentų dėl materialiosios teisės pažeidimų.
23. Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėja kreipėsi į prokuratūrą, prašydama ginti viešąjį interesą dėl to, kad, jos nuomone, NŽT netinkamai vykdė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-6134-473/2016 ir Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartį Nr. A-21-415/2018, kuriais buvo nuspręsta „Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016-01-22 sprendimą Nr. 1SS-231-(3.5.) ir įpareigoti išspręsti žemės grąžinimo natūra A. K. ir Ž. T., kiekvienai po (duomenys neskelbtini) ha, prie buvusio savininko J. S. sodybos vietos (duomenys neskelbtini)“.
24. Tiriant pareiškėjos skundus, prokuratūra išreikalavo duomenis iš NŽT ir nustatė, kad NŽT po nurodytų teismų procesinių sprendimų priėmimo ėmėsi veiksmų pareiškėjai atkuriant nuosavybės teises į nacionalizuotą žemę, tačiau suformuotų sklypų vieta netenkino pareiškėjos, nes jie suformuoti ne viename sklype ir ne J. S. sodybos vietoje. NŽT pateikė duomenis, kad J. S. sodybos vietoje nuosavybės teisę yra įgiję kiti asmenys, administraciniai aktai dėl nuosavybės įgijimo nėra panaikinti. Prokuratūra įvertino, kad administraciniai aktai priimti prieš 20 ir daugiau metų, dėl ko yra ženkliai praleistas ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas dešimties metų naikinamasis terminas jiems ginčyti, nėra nustatyta nusikalstamų veikų, susijusių su teisės aktų priėmimu. Todėl prokuratūros ieškinio pateikimas, ginant viešąjį interesą, nesukurtų teisinių pasekmių. Be to, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, prokuratūra ginčo nevertino kaip atitinkančio viešąjį interesą. Todėl nurodė, kad pareiškėjos problemos turėtų būti sprendžiamos pasitelkiant ne viešojo intereso institutą.
25. Taigi prokuratūra išreikalavo skundo nagrinėjimui reikšmingus duomenis, juos nagrinėjo ir vertino, tyrė ir analizavo pareiškėjos nurodytas aplinkybes bei argumentus, pateikė motyvuotas išvadas dėl iš esmės visų esminių pareiškėjos argumentų, atskirai pateikė atsakymą pareiškėjai dėl prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą (Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiosios prokurorės 2022 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. 4S-2282). Prokuratūra iš esmės atliko visus būtinus procesinius veiksmus pareiškėjos skundui išnagrinėti. Pareiškėjos pareiškime nurodyti argumentai, dėl jos nuomone egzistuojančios būtinybės ginti viešąjį interesą, buvo detaliai išanalizuoti prokurorės nutarime. Pažymėtina, kad prokurorės atliktas tinkamas ir visapusiškas vertinimas neturi būti suprantamas kaip pareiškėjos visų nurodytų aplinkybių vertinimas, o tik tų, kurių vertinimas būtinas vykdant Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje numatytus reikalavimus.
26. Apeliacinės instancijos teismas kartu pažymi, kad apeliantė pateikė argumentus, kuriais ji iš esmės nesutinka su prokuroratūros nutarimuose atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padarytomis išvadomis dėl viešojo intereso egzistavimo, naikinamojo termino įtakos ginčui. Tačiau, kaip jau minėta, teismui nesuteikta teisė vertinti ginčo esmės. Jeigu teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, tirtų ir spręstų dėl viešojo intereso pažeidimo ir prokuroro pareigos kreiptis į teismą, teismo būtų pasisakyta dėl teisminio ginčo, kuris įstatymo nustatyta tvarka dar nepradėtas nagrinėti teisme, esmės, pažeidžiant prokuroro diskrecijos teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje bylojeNr. 3K-3-501/2012).
27. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad naikinti ginčijamą nutarimą nėra pagrindo. Aplinkybė, jog prokuroratūros nutarime nevertinti apeliantės įrodymai ar argumentai taip, jog teisinis rezultatas būtų palankus pareiškėjai, nesudaro pagrindo laikyti, jog skundžiamas nutarimas ir pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas yra nepagrįsti.
28. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.