- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-05
- Bylos Nr.
- e2S-1959-852/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32551-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Verikas
- Ieškovas
- K. K.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Verikas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės K. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė K. K. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydama priteisti jai iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 223 Eur turtinę žalą ir 10 000 Eur neturinę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 30 d. nutartimi nustatė ieškovei 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos gavimo dienos, ieškinio trūkumams pašalinti: pateikti teismui patikslintą ieškinį su patikslintu ieškinio pagrindu bei įrodymus apie sumokėtą 230 Eur žyminį mokestį. Nurodė, kad ieškinio turinyje nėra nuoseklumo, tikslumo bei aiškumo, mintys dėstomos padrikai, trūksta loginės sekos tarp formuluojamų reikalavimų ir jų pagrindimo, apsiribojama deklaratyviais teiginiais, nėra suprantama, dėl kieno, kokių atliktų veiksmų, kokiu pagrindu, ieškovė prašo turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Pastebėjo, kad pati ieškovė prašo ją atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, teigdama, kad kreipiasi į teismą dėl darbo ginčo, ieškinyje minima ieškovės darbdavė (duomenys neskelbtini), tačiau darbdavės atžvilgiu joks reikalavimas nėra formuluojamas. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad dėl darbo ginčo į teismą galima kreiptis tik pasinaudojus privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka – kreipusis į darbo ginčų komisiją (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 220 straipsnio 1 dalis). Pažymėjo, kad ieškinyje taip pat minimi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ieškovei paskirti atstovauti advokatų veiksmai, su kuriais ieškovė nesutinka. Todėl sprendė, kad ieškinio turinys prieštaringas. Pabrėžė, kad tik nustačius ginčo nagrinėjimo ribas, teismas gali priimti ieškinį. Nurodė, kad šiuo atveju ginčo ribos nėra aiškios dėl ieškinio pagrindo neaiškumo. Pažymėjo, kad ieškinyje turi būti nurodyti ne abstraktūs teiginiai, o konkretūs faktai bei šiuos faktus patvirtinantys įrodymai, kurie turi būti susieti su ieškinio dalyku, pagrįsta, kodėl būtent pasirinktam atsakovui formuluojami ieškinio reikalavimai pagal ieškinio turinį. Taip pat pažymėjo, kad jei atsakovu nėra įvardijamas darbdavys ir jo atžvilgiu nėra formuluojami ieškinio reikalavimai, ieškovas turi mokėti žyminį mokestį, kuris šiuo atveju (pagal ieškinio pateikto per EPP sumą) sudaro 230 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
3. Ieškovė 2019 m. lapkričio 4 d. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašė priteisti jai iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ir suinteresuoto asmens 223 Eur turtinę žalą ir įpareigoti suinteresuotus asmenis sumokėti valstybinio socialinio draudimo, privalomojo sveikatos draudimo mokesčius į juos administruojančio juridinio asmens sąskaitas už jos nedarbingumo laikotarpį nuo 2019 m. spalio 9 d. iki 2019 m. spalio 21 d. pagal 2019 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-537-566/2019.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 11 d. nutartimi ieškovės K. K. ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
5. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė 2019 m. spalio 30 d. nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų nepašalino – ieškinio turinyje nėra nuoseklumo, tikslumo bei aiškumo, mintys dėstomos padrikai, trūksta loginės sekos tarp formuluojamų reikalavimų ir jų pagrindimo, apsiribojama deklaratyviais teiginiais, nėra suprantama, dėl kieno, kokių atliktų veiksmų, kokiu pagrindu, ieškovė prašo žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, bei suinteresuoto asmens (be to, jais įvardija du – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyrių ir Vilniaus miesto apygardos prokuratūrą, bet reikalavimą formuluoja neaišku kuriam), ginčo ribos išliko neaiškios dėl ieškinio pagrindo neaiškumo. Taip pat pažymėjo, kad nutartyje jau kartą ieškovei buvo nurodyta jos pareiga mokėti žyminį mokestį. Akcentavo, kad šioje byloje ieškovė nėra atstovaujama valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos jai skirto advokato, savo turtinės padėties ieškovė neįrodinėjo, todėl konstatavo, kad ji neįvykdė pareigos sumokėti žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinantį įrodymą. Sprendė, kad dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių teismo procesas negali būti pradėtas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartį.
7. Ieškovė, pakartodama tai, ką išdėstė ieškinyje ir patikslintame ieškinyje, nurodė, kad ji buvo priversta turėti neapmokamas atostogas (duomenys neskelbtini). Todėl už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 10 d. iki 2019 m. spalio 22 d. patyrė 212 Eur darbo užmokesčio žalą, nebuvo draudžiama valstybinių socialiniu draudimu, privalomuoju sveikatos draudimu bei patyrė 11, 91 Eur kelionės išlaidų į (duomenys neskelbtini) ekspertinį skyrių turtinę žalą. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2YT-537-566/2019 šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatas, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3, 6, 13 straipsnius, ko pasėkoje ambulatorinei ir stacionariai ekspertizei nebuvo pasiruošta, nežiūrint to, kad ji buvo eliminuota iš darbo rinkos laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 10 d. iki 2019 m. spalio 22 d. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neturi teisės ir pareigos versti ją pasirinkti atsakovus pagal teismo įgeidžius ir versti ją teikti ieškinį darbdavei dėl žalos, kurią jai padarė. Pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų trūkumų, susijusių su nesumokėtu žyminiu mokesčiu, pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas sumodeliavo rezonansinę padėtį – ieškovė, kuri to paties teismo paskyrimu gauna nemokamą teisinę pagalbą, kaip asmuo, kuriam tokia teisinė pagalba priklauso, yra verčiama įrodinėti, jog jai tokia teisinė pagalba priklauso. Akcentavo, kad pirmosios instancijos teismas kvestionuoja teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-537-566/2019 skirti nemokamą teisinę pagalbą ieškovei. Todėl pirmosios instancijos teismo reikalavimas mokėti žyminį mokestį yra stulbinančiai neadekvatus ir neteisėtas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo motyvai
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
10. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis, kuria ieškovės K. K. ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, nustačius, kad nėra pašalinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. nutartimi nustatyti ieškinio trūkumai.
11. Pirmosios instancijos teismo 2019 m. spalio 30 d. nutartis iš esmės grindžiama tuo, kad ieškinyje neaiškiai suformuluotas jo pagrindas bei, tuo, kad nėra sumokėtas žyminis mokestis už pareikštus reikalavimus.
12. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškovės pateiktu ieškiniu ir patikslintu ieškiniu sprendžia, kad nėra pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismo 2019 m. spalio 30 d. nutartis bei ginčijama nutartis yra neteisėtos ir nepagrįstos.
13. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008). Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis) (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-63-464/2010).
14. Nagrinėjamu atveju ieškovė patikslintame ieškinyje, pasisakydama dėl ieškinio faktinio pagrindo nurodė tik aplinkybes, kad: ji buvo priversta turėti neapmokamas atostogas (duomenys neskelbtini), todėl už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 10 d. iki 2019 m. spalio 22 d. patyrė 212 Eur darbo užmokesčio žalą, nebuvo draudžiama valstybinių socialiniu draudimu, privalomuoju sveikatos draudimu bei patyrė 11, 91 Eur kelionės išlaidų į (duomenys neskelbtini) ekspertinį skyrių turtinę žalą; Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2YT-537-566/2019 šiurkščiai pažeidė CPK nuostatas, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3, 6, 13 straipsnius, ko pasėkoje ambulatorinei ir stacionariai ekspertizei nebuvo pasiruošta, nežiūrint to, kad ji buvo eliminuota iš darbo rinkos laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 10 d. iki 2019 m. spalio 22 d. Tačiau konkrečiau šių aplinkybių nedetalizavo. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad patikslinto ieškinio turinyje nėra tikslumo bei aiškumo, trūksta reikalavimų pagrindimo, apsiribojama deklaratyviais teiginiais, nėra suprantama, dėl kieno, kokių konkrečių atliktų veiksmų, kokiu pagrindu, ieškovė prašo žalos priteisimo. Be to, kaip nurodyta ginčijamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje, nėra aišku kokiems asmenims pareikštas reikalavimas priteisti ieškovei žalą, t. y. ieškovė prašo žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, bei suinteresuoto asmens, tačiau jais įvardija du – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyrių ir Vilniaus miesto apygardos prokuratūrą.
15. Ieškovė atskirajame skunde nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas įpareigojo ją pasirinkti atsakovus pagal paties teismo nuožiūrą, kadangi tokių įpareigojimų jai suformuluota nebuvo, o buvo išaiškinti jos pateiktų procesinių dokumentų turinio trūkumai.
16. Taip pat ieškovė atskirajame skunde nepagrįstai teigia, kad ji neturi pareigos mokėti žyminį mokestį už pareikštą ieškinį, kadangi kitoje civilinėje byloje jai yra teikiama nemokama teisinė pagalba.
17. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisės skyriaus sprendimu buvo iš dalies ar visiškai atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo šioje civilinėje byloje. Ieškovės minėtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-537-566/2019 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisės skyrius 2018 m. birželio 18 d. sprendimu nusprendė teikti antrinę teisinę pagalbą tik civilinėje byloje Nr. e2YT-537-566/2019 dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu.
18. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo naikinti ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas,
nutaria:
Ieškovės K. K. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.