- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-12-20
- Bylos Nr.
- N1-1198-954/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-55041-2015-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Giedraitis
- Kaltinamasis
- J. V., M. V., G. Š., J. R.
- Nukentėjusysis
- G. V., M. V., B. B.
- Advokatai
- Kęstutis Pužaitis
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
kaltinamiesiems J. V., M. V., G. Š., J. R., G. Š. ir J. R. gyėnjui advokato padėjėjui Kęstučiui Pužaičiui, jo atstovei pagal įstatymą R. R. Š.,
nukentėjusiesiems G. V., M. V., B. B., jo atstovui pagal įstatymą M. B., R. J., jo atstovui pagal įstatymą R. J., J. A., jo atstovei pagal įstatymą I. A.,
neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
JONAS RINKEVIČIUS, a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kauno rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, nevedęs, gyvenamoji vieta Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), neteistas,
JUSTAS VAITKUS, a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kauno rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių, nevedęs, nedirbantis, mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje I – ame kurse, gyvenamoji vieta Kauno r. (duomenys neskelbtini), neteistas,
MANTAS VAITKUS, a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kauno rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 11 klasių, nevedęs, nedirbantis, mokosi(duomenys neskelbtini) gimnazijos 4C klasėje, gyvenamoji vieta Kauno r. (duomenys neskelbtini), neteistas,
GRAŽVYDAS ŠLEIKUS, a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniaus mieste, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ šaltkalviu, gyvenamoji vieta Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinami nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK ) 284 str. 1 d., padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
jie 2015-10-03, apie 21.00 val. viešoje vietoje - Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini) netoli autobusų stotelės, veikdami bendrininkų grupėje, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, stebint ir matant kitiems asmenims, įžūliu elgesiu, t. y. visiems bendrai J. R., M. V. ir J. V. naudojant fizinį smurtą – suduodant smūgius rankomis ir kojomis nepilnamečiams B. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., M. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., R. J., gim. (duomenys neskelbtini) m. ir J. A., gim. (duomenys neskelbtini) m. į įvairias kūno vietas, tokiu būdu B. B. dėl prakirstos viršutinės lūpos ir sumuštų priekinių dantų, M. V. dėl kraujosruvos viršutinės lūpos gleivinės dešinėje, padarant nežymų sveikatos sutrikdymą, R. J. ir J. A. sukeliant fizinį skausmą, tokiu įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu prieš kitą asmenį, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.
jis 2015-10-03, kelios minutės po 21.00 val., tikslesnis laikas nenustatytas, viešoje vietoje - Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), netoli autobusų stotelės, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, įžūliu elgesiu, grasinimais ir vandališkais veiksmais, t.y. pastebėjęs į (duomenys neskelbtini) gatvę įvažiuojantį automobilį „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo G. V., agresyviai nusiteikęs priėjo prie automobilio iš vairuotojo pusės ir atsirėmęs į automobilį pro pravirą vairuotojo pusėje durelių langą, girdint mažametei V. V., gim. (duomenys neskelbtini) m. ir nepilnamečiui J. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., grasinamai suriko „ko čia ieškai, dink iš čia, nes tau bus pyzdiec“, dėl ko G. V. bei automobilyje buvę mažametė ir nepilnametis patyrė išgąstį ir baimę, o G. V. uždarius automobilio durelių lango stiklą ir pradėjus važiuoti, spyrė į važiuojančio automobilio „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinį kairės pusės žibintą ir jį suskaldė, tokiu būdu vandališkais veiksmais apgadindamas automobilį ir padarydamas G. V. 109,85 Eur turtinę žalą bei įžūliu elgesiu ir grasinimais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą 284 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis J. R. kaltu neprisipažino ir parodė, kad apie šį įvykį nieko nežinojo, nieko negali paaiškinti, nes ten nedalyvavo. Spalio 3 d. buvo pas sesės vyrą, statė tvorą. Grįžo apie 20 val. ir buvo išėjęs su draugais pasivaikščioti, dažniausiai su kaimynais, senais klasiokais. Vakarienė buvo 20 val., gal anksčiau, po tos vakarienės, nepasakys ką veikė, bet mano, kad buvo namuose. Tuo metu nebuvo vartojęs alkoholio, gyvenime nėra jo vartojęs. J. V., M. V. pažįsta, jie buvo seniai kaimynai. Įvykio metu ir po to mano, kad nebendravo su jais. Nukentėjusiųjų B. B., R. J., J. A. nepažįsta nė vieno. Dabar mokosi (duomenys neskelbtini) profesinėje mokykloje, anksčiau mokėsi J. G. mokykloje tris metus. Ten nė vieno iš tų asmenų nėra matęs. Lapėse tikrai yra panašių žmonių, buvo naktis, tamsu, jos amžiaus vaikinų pilna, galėjo ir sumaišyti. Su G. Š. po vakarienės, ar bendravo nepamena. Jo kambarys, kuriame miega, antrame aukšte. Į antrą aukštą patenkama laiptais, nereikia praeiti pro G. Š., motinos kambarį, jie nemato (3 t., b.l.137-138);
Kaltinamasis M. V. kaltu neprisipažino ir parodė, kad ką tą dieną veikė pasakyti negali, tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini), atstumas nuo (duomenys neskelbtini) yra 150 metrų. Apie įvykį nieko nežino, jame nedalyvavo. J. R. pažįsta kelis metus. Ar tuo metu bendravo nepasakys. Jonas nėra tas draugas, su kuriuo dažnai susitinka. Iš matymo yra matęs M. V., bet nepažįsta, bendravęs nėra, konfliktų jokių su tais asmenimis nėra turėjęs. Kodėl jį įvardino kaip dalyvavusį įvykyje negali pasakyti, nėra niekam iš tų asmenų sudavęs jokių smūgių, jų sužalojęs. Tą vakarą su kaltinamuoju J. R. kartu vartojęs alkoholio nebuvo. Galėjo tą vakarą būti (duomenys neskelbtini), bet tik namie, jokiose muštynėse nedalyvavo. Ar brolis buvo namuose, nepasakys, neatsimena. Jis vartoja alkoholį, bet retai. G. Š. pažįsta, kaip J. R. patėvį, bet nebendrauja (3 t., b.l.138).
Kaltinamasis J. V. kaltu neprisipažino ir parodė, kad nieko negali pasakyti, nežino, ką spalio 3 d. veikė, nepamena, gal buvo varžybose, bet tai buvo ryte, o dažnai vakare važiuoja į kaimą, o 21 val. jam yra režimas ir jis turi būti namuose. J. R. pažįsta, ten pat mokosi, bet nėra geriausi draugai. Tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini) gatvėj. Kad tą patį vakarą su tais draugais leido, nepasakys. Kur brolis buvo tada, nežino, brolis savo turi draugus. M. V. gal yra matęs (duomenys neskelbtini), bet nėra draugas, su juo jokių konfliktų tikrai nėra turėjęs. Lapėse yra pilna jo amžiaus, brolio amžiaus vaikinų, todėl galėjo sumaišyti. Alkoholį vartoja per šventes. J nėra matęs vartojant alkoholį. G. Š. nelabai pažįsta, yra jį matęs pora kartų, kai pas J ateidavo, nėra su juo bendravęs. Su J specialiai nesusitinka ir pasivaikščioti neina. Mokykloje, kur mokosi, iš nukentėjusiųjų niekas toj pačioj mokykloj nesimoko, nebuvo klasiokai. Įvykio metu su nukentėjusiuoju G. V. nebendravo (3 t., b.l.138-139).
Kaltinamasis G. Š. kaltu neprisipažino ir parodė, kad apie įvykį nieko nežino. (duomenys neskelbtini), turi bendrasavininką kaimyną. Namo vidinė dalis yra jų, namas perskirtas per pusę. Spalio 3 d. ryte jis kartu su J važiavo pas žentą M, betonavo tvorą, montavo vartus. Vakare grįžo apie 18 val., kartu grįžo ir dukra su vyru ir vaiku. Jie su M sėdėjo prie interneto dėl technikos. Įvykio metu apie 21 val. buvo namuose tikrai. Išėjęs iš namų nebuvo. Jonas grįžo, pavalgė apie 20 val., ar buvo išėjęs, atsakyti negali, nes jo kambarys antrame aukšte, o jie buvo pirmame. J. V., M. V. tikrai nepažįsta. Tą dieną, kada J parėjo valandos negali pasakyti, bet tiktai gali pasakyti, kad nebuvo girtas. Jis nebuvo vartojęs alkoholio, kadangi žentas negeria. G. V. yra matęs po įvykio, įvykio metu nematė. Kodėl G. V. sako, kad jis buvo tas asmuo, kuris priėjo prie automobilio, negali atsakyti, gal kažkas panašaus, yra panašių žmonių, naktis buvo, mano dėl panašumų. Nėra turėjęs su juo jokių piktumų, net nežino, kurioj gatvė jis gyvena. Tujos pas juos neauga, yra tik sekančio kaimyno. Po vakarienės, kada po to bendravo su J negali atsakyti. Įraše girdimas balsas, kuris grasina nukentėjusiajam V, tikrai ne jo. Jis įvykyje nedalyvavo, nuo vaikystės turi mikčiojimą ir nešioja akinius (3 t., b.l.135-136)
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamųjų paaiškinimų, J. R., J. V., M. V. ir G. Š. kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:
nukentėjusiojo G. V. parodymais, kuriais nustatyta, kad 2015 m. spalio 3 d. pas jo sūnų M. V. turėjo atvažiuoti klasiokai, pusbrolis. Jie visą dieną komunikavo telefonu, buvo sprendimas, kad jie liks nakvoti pas juos, bet paskutiniu momentu jie sugalvojo, kad važiuos namo. Jo sūnus lydėjo svečius į paskutinį autobusą. Sustojimas yra (duomenys neskelbtini) sankryža, nuo jų namų apie kilometras. Apie 21 val. paskutinis autobusas iš L važiuoja į Kauną. Svečiai buvo susiskambinę su savo tėvais, kad juos pasitiks Kaune ir atvažiuos juos paimti. Jis tuo metu grįžinėjo su dukra iš miesto automobiliu „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). V. V. gatve pamatė du žmones, iš toli einančius. Privažiavęs arčiau, pamatė, kad tai jo sūnus M. V. ir B. B.. B buvo visas kruvinas, M tuo metu skambino telefonu. Paklausus kas yra, pasakė, kad juos sumušė. Paklausė, kur kiti vaikai, pasakė kad jie liko prie stotelės. Jis jiems pasakė likti čia ir važiavo link to sustojimo. Ten pamatė apie 10 jaunuolių būrį. Kai artėjo prie sustojimo, jie pradėjo bėgti Ž gatve į akligatvį. Jau buvo tamsu, jų amžius buvo 16-20 metų. Sustojime stovėjo R ir J. J įsėdo į mašiną, R nuėjo link sustojimo, atėjo M su B. Jis bandė žiūrėti, kur bėga tie užpuolikai, skambino tuo pačiu policijai, prieš tai policijai buvo paskambinęs ir sūnus. Jis skambino, pasakė, kad užpulti, sumušti vaikai ir tuo pačiu judėjo Ž gatve, matė, kaip vienas užpuolikų įbėgo į (duomenys neskelbtini) namą. Jis ne pro vartelius įbėgo, o iš šono, užsidegė šviesos daviklis ir matė bėgantį jaunuolį. Tuo metu skambino policijai ir šnekėjo, kai privažiavo prie to namo. Jo langas automobilio buvo atidarytas, priekyje kėdutėje sėdėjo dukra V, kuri pradėjo verkti, gale sėdėjo J. Privažiavęs automobilyje kalbėjo telefonu ir priėjo vyriškis, kuris pasakė: „dink, ko tu čia ieškai, tau bus negerai, važiuok iš čia“. Vyras buvo 50 cm atstumu, šalia jo automobilio šoninio lango, buvo atsirėmęs į dureles teisiai į jį. Ikiteisminio tyrimo metu pagal nuotraukas buvo duota atpažinti, jis atpažino tą suaugusį žmogų, kur parodė teisme. Jis atpažinta, kad tai G. Š.. Kai jis priėjo ir pradėjo necenzūriniais žodžiais keiktis, dukra išsigando ir pradėjo verkti, klausti, kas čia yra. Jis pridarė langą, iš lėto judėjo ir išgirdo smūgį į mašiną. Smūgį pajuto jau pradėjus nuvažinėti iš tos vietos, kur stovėjo tas asmuo. Pasižiūrėjo automobilį visai kitoj vietoj, pamatė, kad suskaldė vairuotojo pusės galinį žibintą. Dėl to patyrė žalą, dėl žalos kreiptis civilinio proceso tvarka. Pavažiavus stovėjo jaunuoliai, vienas iš jaunuolių, buvo užsidengęs kapišonu, slėpė savo veidą, aiškino, kad jie patys kalti, o kitas buvo J. V.. Jie sunkiai kalbėjo, kalba buvo nerišli. Jis privažiavo, nelipo iš mašinos. Paskui privažiavo prie vaikų, susisodino visus į mašiną ir laukė policijos. Prieš atvykstant policijai, kokia pusę minutės išlėkė iš tos gatvės trys motoroleriai. Vaikai pasakė, kad čia jie. Policijai paskambino, kad jie sprunka, tada du sulaikė, vienas iš jų pabėgo. Kas ten vairavo ir kaip ten baigėsi, nežino, bet vaikai pasakė, kad šitie iš tų dviejų sulaikytų jų nemušė. Jo sūnus iš karto pasakė, kuris jį mušė. B visiškai nesiorientavo aplinkoje ir ką veikė tą dieną, jis buvo ištiktas šoko ir klausinėjo, sakė neatsimena nieko. Kad B dingo kuprinė sakė vėliau, ne kuprinė buvo galvoje, buvo atvažiavusi greitoji, suskambinta tėvams. Jis paskambino savo seseriai, kad skubiai važiuotų, kad pažiūrėtų V, nes jis laukė policijos. Sekantis ekipažas atvažiavo su kamera, filmavo ir važiavo į (duomenys neskelbtini) ir jie bandė komunikuoti su ten gyvenančiais žmonėmis. Buvo namuose tamsu, bet, kai pradėjo šviesti su prožektoriais ir belstis, buvo balsas: „ko čia atvažiavot, iškviesiu pats policiją“. Jis pasakė, kad eitų į tą namą, nes ten buvo ir tas vaikinas, ir vyras, kuris grasino jam. Įvykio metu jautėsi dviprasmiškai, stresinė būsena, džiaugiasi, kad neišlipo iš automobilio, nuvažiavo toliau, nesivėlė į tą konfliktą. Akivaizdus stresas, baimė, mažametė dukra verkė šalia, klausė, kas dabar bus, kas čia yra. Sūnui buvo sumuštas veidas, dantis nuskeltas. Į B buvo sunku žiūrėti, neaiški buvo situacija, kaip viskas baigsis, nes, kai jis pradėjo su juo kalbėtis greitosios mašinoje, jam išsitrynę tam tikros vietos, jis net nežinojo, kur jis buvo šiandien. J, R sužalojimai užfiksuoti. Vėliau prie to namo atvyko su policijos pareigūnais nuo mokyklos. Dukra buvo kartu visą laiką, kai atvyko su policija prie to namo, sesuo atvažiavo ir pasiėmė dukrą. Vaikai matė moterį, kuri sudrausmino tą vyrą, kuris galimai mušė. Facebook pirmą ieškojo R. Jo sūnus žinojo, kad šitas asmuo jį mušė. Kai važiavo rašyti pareiškimo, su sūnum bendravo, mano, kad sūnus sakė jo vardą, pavardę, tą naktį surinko du vardus ir dvi pavardes. Policijoje jis pasakė apie įvykį, skambinosi su sūnum, galbūt tą naktį jau žinojo jo vardą, pavardę, jeigu pareiškime yra, vadinasi žinojo. Automobilio žibinto po smūgio lemputė švietė, bet visas buvo suskilęs, jis yra iš plastiko ir sugadintas, nesandarus (3 t., b.l. 71-74);nukentėjusiojo M. V. parodymais, kuriais nustatyta, kad 2015 m. spalio 3 d. pasikvietė savo klasiokus pas save į svečius. Atvyko B. B., R. J. ir jo pusbrolis J. A.. Pasitiko juos 13.50 val. Jie ėjo žiūrėti kompiuterinio žaidimo turnyrą. Galvojo svečiai nakvos, bet jie sugalvojo, kad važiuos atgal namo paskutiniu autobusu 21 val. Jie visą laiką buvo tik namuose, buvo tik traškučių išėję iki parduotuvės, nieko nesutiko. Apie 21 val. nusprendė važiuoti visi namo. Jis lydėjo savo svečius, išėjo 20.50 val. ar 20.55 val. Eidami gatve, matė vieną vaikiną, kaip paskui paaiškėjo J. R., kuris vėmė ir kitą jaunuolį. Jie ėjo toliau, neatsisuko, tarpusavyje bendravo, juokėsi kažką. Išgirdo triukšmą, pamatė rėkiantį J. R., o vėliau į jį atbėgantį J. V., kuris užsimojo ir jam trenkė dešinės rankos kumščiu į kairį žandikaulį vieną kartą. J pribėgo su J, ką J darė, nepamena. B atsirado ir sako: „ką tu čia darai“, tuomet užpuolę asmenys atsitraukė. Jie nusprendė eiti toliau, eiti į stotelę ir į autobusą, stengėsi nekreipti į juos dėmesio. Likus kokia 40 metrų iki stotelės pamatė 5-6 akivaizdžiai neblaivius žmones, tarp jų buvo M. V., kurį pažįsta iš matymo. M. V., sakė: „katras“, ant jų šaukė. M buvo neblaivus, nes nerišliai kalbėjo. Jie bandė sakyti nenori problemų, bet jie buvo užpulti. Jį su B pradėjo gaudyti J. R., R su J ėjo link stotelės, o jie su B nuo stotelės. J. R. jam trenkė du kartus į veidą dešinės pusės. B jau buvo kruvinas, nes jau matyt jam buvo trenkę. Jis bėgo ir skambino į bendrą pagalbos centrą, kalbėjo, bandė aiškinti, kurioj vietoj jie yra. Spalio 8 d., duodamas parodymus, tikrai geriau atsiminė aplinkybes. Kad vyresni asmuo buvo priėję prie R ir jį pastūmė, patvirtina. Iš tų asmenų J kažką atpažino, ką, nepamena. J buvo nukritęs ant žemės, kas jį pastūmė, nepamena. Prie kokių aplinkybių buvo nuskeltas dantis, nepamena. Jis su B bėgo link sankryžos, kur pamatė savo tėtį. B atrodo prie jo skambino tėvams, galėjo šnekėtis su mama, jau neatsiminė aplinkybių, jis greitai pradėjo nebesiorientuoti. Kai privažiavo jo tėtis, nepamena, ką sakė, gal sakė, kad juos sumušė. B matėsi, kad sumuštas. Tėtis paliko juos toj vietoj ir nuvažiavo. Jie po to lėtai nuėjo link stotelės. Kartu su B buvo nubėgę 50 metrų, nežiūrėjo, kas tuo metu vyko prie stotelės. Regis stotelė apšviesta. Jam buvo sutrenktas žandikaulis. Tų vaikinų daugiau nebuvo sutikęs. Laukė visi policijos. B atėję jaunuolių. Ar buvo iš tų galimai sumušusių jaunuolių, negali pasakyti. Įvykio metu jam buvo panika, jautė baimę dėl savo gyvybės. Tie asmenys buvo akivaizdžiai neblaivūs, negalėjo įvertinti savo veiksmų. Jis negalėjo nuspėti, ką jie darys, gal išsitrauks peilį, negalėjo prognozuoti įvykio. Nepamena, ar matė moterį, kuri galimai drausmino. Be tų asmenų buvo pašalinių asmenų, jie galėjo matyti įvykį. Dabar sveikatos pasekmių nejaučia, tik jaučiasi nesaugiai, nebegali vaikščioti, pasikviesti draugų, grįžtant toj stotelėj žvalgosi, ar nėra tų pačių, kurie sumušė, važiuoja toliau, kad išvengti, stengiasi lipti toliau. Jaučia ir besitęsiančią baimę. Parodymų atpažinti metu atpažino J. V., M. V. ir J. R.. Tuos asmenis, kurie galimai juos užpuolė. Iki šito įvykio neturėjo su jais jokių konfliktų (3 t., b.l. 74-76);nukentėjusiojo B. B. parodymais, kuriais nustatyta, kad spalio 3 d. susirinko pas M žiūrėti žaidimų lygą. Su R po treniruotės susitiko Laisvės alėjoj, sėdo į autobusą 148-tą, ten susitiko J. Su J tada susitiko pirmą kartą, susipažino ir nuvažiavo. Buvo pas M namuose, buvo nusprendę nakvoti, bet nepasiliko, apsigalvojo. Atsimena, kad visi išėjo, paskambino mamai, ar gali paimti nuo pilies. Pamena už kampo ten buvo sūpynės, turnikai ir daugiau visiškai nepamena nieko. Atsimena, kai išėjo iš M namų ir paskui tik ligoninėje. Turėjo su savimi kurpinę, joje buvo sportinė apranga ir piniginė, pinigų nebuvo. Kuprinė dingo kažkur, paskui atrado. Kai prabudo ligoninėje, buvo susiūta lūpa ir seselė stovėjo prie jo. Po to darė tomografiją, siuvo lūpą, yra likęs randas, iš ryto tą pačią dieną išrašė. Pagrindiniai sužalojimai buvo lūpa ir žandikauliai. Ligoninėje žiūrėjo, po to ambulatoriškai, viskas gerai, tik likęs randas. Apie įvykį žino tik tiek, ką draugai papasakojo. Jaučia baimę, kad kažkas prisikabins, užpuls, stengiasi neiti vienas (3 t., b.l. 76-77);nukentėjusiojo J. A. parodymais, kuriais nustatyta, kad tą dieną išvažiavo kažkur 13 val. iš namų, 14 val. buvo (duomenys neskelbtini) ir praleido visą dieną su B, R ir M. Žiūrėjo žaidimo turnyrą. Buvo išėję į parduotuvę, nieko nesusitiko. Nusprendė važiuoti namo, prieš 21 val. išėjo į stotelę, ėjo visi keturi. Pamatė gal prieš 50 metrų, kad žmogus vemia. Jie praėjo pro jį ir po kiek laiko tas asmuo pradėjo rėkti ant jų, keiktis jų atžvilgiu. Tas asmuo pradėjo pulti jo pusbrolį M, jį pastūmė, matėsi, kad tas asmuo apsvaigęs. Matė, kad netoliese buvo ir J. V.. Kai tas asmuo priėjo arčiau, atpažino, kad užpuolęs asmuo yra J. R.. Jie bandė taikiai viską spręsti, nieko nedarė, ėjo toliau į stotelę. Tie du asmenys šiek tiek nuo jų atitolo, tačiau išlindo kiti žmonės, jų buvo apie 4. Atsimena, kad M. V. paklausė: „katras čia?“ ir nuo to momento viskas buvo miglotai, jį kažkas parvertė ant žemės. Nuo kritimo nusibrozdino veidą, gulėjo apie 10 sekundžių ir tuo metu kai atsikėlė nuo žemės, šalia buvo tik R, o toliau M su B. Kai buvo nukritęs, kažkas spyrė į pilvą, nes po to skaudėjo šonkaulius. Jie su R ėjo link stotelės. Ką darė M ir B, nežino. Tie, kur galimai užpuolė, keli priėjo prie jų prie stotelės, o kitų nematė. Prie jų priėjo M. V. ir atėjo po to J. R., sakė, kad čia jų rajonas ir negali taip daryti, vaikščioti naktimis. Jie buvo apsvaigę, nes kalbėjo nerišliai ir buvo agresyvūs. S. R. spyrė aukščiau juostos. Po poros minučių privažiavo jo krikšto tėtis G. V. ir jis įlipo į mašiną, norėjo viską papasakoti, jautėsi nesaugiai. R liko stotelėje, kodėl nelipo, nepamena. Sėdo į mašiną, jo krikšto tėtis iš karto paskambino policijai. Pamatė, kad visi užpuolikai išsilakstė į visas puses, bandė sekti, važiavo į tą pusę, kur jie bėgo. Sustojo prie 30-to namo. Jis sėdėjo mašinos gale. Tuo metu, kiek pamena, iš namo išėjo suaugęs vyras. Nepastebėjo, ar iš namo, tik pamatė, kad prie jų mašinos artėja suaugęs vyras. Matė jį iš arti, jis buvo priėjęs prie automobilio stiklo. Tą asmenį atpažino, jis yra salėje, tai kaltinamasis G. Š., jis keikėsi ir grasino. G. V. tam vyrui nieko nesakė, jis visą laiką kalbėjo telefonu. Jo pusseserė buvo išsigandusi ir verkė visą laiką. V išsigando, nes buvo panika, šokas, tas vyras grasino, ar rankose jis ką turėjo, nematė. Nuvažinėjant girdėjo smūgį į mašiną, nematė, kas taip padarė, tik išgirdo, kad buvo smūgis į mašiną. Smūgis buvo stiprus, atrodė, kad spyrė. Jie sustojo prie to namo, paskui važiavo į priekį, bandė surasti kitus užpuolikus. Kai važiuojant apsisuko, matė vaikiną su kapišonu. Tai buvo asmuo, kuris dalyvavo jų mušime. Jie visi buvo tamsiai apsirengę, kai užpuolė, nebuvo nė vieno su gobtuvu, o tuo metu stovėjo su gobtuvu. Jo neatpažino, iš balso irgi. Grįžo prie stotelės, ten buvo M su B ir R, visi trys susėdo į mašiną ir laukė policijos. Atvažiavo policija ir paskui greitoji. B elgėsi labai keistai, bandė bendrauti su juo, matė visą kruviną, klausė, kaip jaučiasi. B aiškiai buvo sutrenkta galva, buvo visas kruvinas, kraujas bėgo iš nosies ir lūpos. Jam skaudėjo šonkaulius ir veido nubrozdinimai, dėl to, kas spyrė ir nukrito. Įvykio metu jautė paniką, baimę, buvo išsigandęs, bijojo dėl savo gyvybės. Kadangi B buvo labai sužalotas, labai kruvinas, į kitų sužalojimus nelabai kreipė dėmesį. Fizinio skausmo nelikę, bet yra baimė vaikščioti, jaučia nesaugumą. (3 t., b.l. 77-78); nukentėjusiojo R. J. parodymais, kuriais nustatyta, kad apie 12.30 val. susitiko Laisvės alėjoje su Be po treniruotės. Išvažiavo 13.06 val. iš stoties su tarpmiestiniu autobusu ir pakeliui Šilainiuose susitiko su J, susipažino ir nuvažiavo. Juos pasitiko M 14 val., nuėjo ant skersinio, po to namo ir žiūrėjo čempionatą. Apie pietus nuėjo traškučių, jokių įvykių nebuvo, sugrįžo ir toliau žiūrėjo. Galvojo nakvot, bet sugalvojo važiuoti vakare namo. Jo telefonas buvo išsikrovęs, tai paprašė, kad J mama parvežtų. Paskutinis autobusas važiavo 21 val. Išėjo, pamatė, kaip po to paaiškėjo, J. R. vemiantį. Praeinant pro J. R., jis paprašė cigaretės, jis atsakė, kad neturi ir nuėjo toliau. J. R. išsivėmė ir pradėjo eiti link jų, prašė cigaretės. Kai ėjo, toliau buvo dar vienas asmuo, o R, kuris buvo girtas visiškai, nes jis išsivėmė ir svirduliavo, rėkė, kad juos nužudys. Kitas asmuo irgi svirduliavo. Ėjo toliau, apie pusę kelio nuėjus, atbėgo J. R., šoko ant M, trenkė į galvą. B pasakė: „ko jūs čia raunatės“ ir jie nuėjo, tie asmenys liko stovėti. Kai paėjo, vėl susitiko tą grupelę. Jie ėjo link stotelės ir atėjo, tiksliai nematė, bet bent jau 4 buvo, trys vaikinai ir vyras. Mano, kad ne vyras jam trenkė, jeigu V pasakė: „katras čia“. Jam atrodė, kad buvo visi suaugę, išskyrus R, bet po to vyrą matė šviesoje ir atpažino. Jis sakė problemų nenori iškėlęs rankas ir tada jam kažkas trenkė į petį ir stūmė. Stotelėje bandė gintis nuo dviejų, vienas M. V.. Kas su kitais vyko, visiškai nematė. Tada visai netoli stotelės sutiko Jokūbą, jam buvo nubrozdintas veidas. Kur buvo M su B, nežino, paskui juos ėjo dviese, o kiti nusivijo. Prie jų stotelėje priėjo M. V. ir R, kuris sakė: „nori nužudau ar nori apmyšiu galvą“. Tada pajuto pora spyrių į smilkinį. J stovėjo ir geriau matė. Paskui atvažiavo M tėtis, sustojo ir su jais kalbėjo. J įsėdo, o jis atsisėdėjo laukti M su B. Grįžęs B pradėjo klausinėti, kas čia įvyko, kelinta diena ir kur jie. Ramino, nes galvojo nuo streso, B iš nosies bėgo kraujas ir iš lūpos. Jam tuo metu labai skaudėjo galvą, nuovadoje net pasėdėt negalėjo, plyšo galva nuo spyrių į smilkinį, ir dar dabar skauda smilkinį. Kai stovėjo stotelėje, vyras iš tos grupelės nuėjo į tą gatvelę ir išlindo moteris, sako: „palik juos ramybėj, jie vaikai“. Moteris išlindo iš dešinės pusės vieno namų. Mano iš paties pirmo, matė tik šukuoseną. Ji pasakė baikit mušti, tas vyras liepė grįžti namo, vardo nesakė. Matė 3-4 oranžinius motorolerius išvažiuojant. Jie į juos pasižiūrėjo, buvo su šalmais, veidų nematė. Į gydymo įstaigą važiavo pasitikrinti dėl sumušimo, nes nugarą labai skaudėjo, bet nepablogėjo. Dabar šiek tiek yra praradęs pasitikėjimą savimi dėl to, kad nesipriešino. Tuo metu jautė baimę. Jis atpažino Š ir atpažino V ir R. Š matė, kai jam liepė moteris grįžti namo. Jis buvo tarp tų keturių asmenų, buvo prie to stulpo. Tas vyras jokių veiksmų neatliko, tiesiog buvo atėjęs kartu (3 t., b.l.78-80). Papildomos apklausos metu neatpažino V. K., kaip moters, kuri buvo išėjusi į lauką ir matė įvykį;liudytojo R. J. parodymais, kuriais nustatyta, kad jis yra nukentėjusiojo R. J. tėtis; jo sūnus planavo važiuoti pas draugą M į (duomenys neskelbtini) dalyvauti internetiniame žaidime, vyko kažkoks čempionatas jų žaidimo. Apie vidurdienį išvažiavo, buvo kaip ir ramūs, kad jis ten nakvos. Pavakare paskambino, kad lygtais galvoja grįžti. Žmona pakalbėjo, dar kartą perklausė, sūnus pasakė, kad lygtai nori grįžti. Po to buvo jo telefonas išjungtas, išsikrovė. Daugiau jis neskambino ir jie galvojo, kad vėl persigalvojo ir liko nakvoti. Tą dieną turėjo svečių ir vakare, gal 23 val. vakaro paskambino B mama ir pasakė, kad jie buvo užpulti. Mato tėtis parvežė sūnų namo, jis išdėstė jiems situaciją. Sūnus grįžęs nuėjo miegot. Buvo kažkokia sumaištis sūnaus viduje. Sūnui petį skaudėjo, važiavo pas šeimos gydytoją. Dabar neskauda, R nesiskundžia. Mano, kad sūnus įvykio paveiktas psichologiškai, pažeistas pasitikėjimas, būdavo visada drąsus, dabar tapo atsargus, jis nerodo atvirai savo jausmų, bet pakalbėjus su juo, jis sako aišku, kad liko tos nuoskaudos ir neramumas toks. Mano dėl patirto streso R gali ir suklysti, neatsiminti kai kurių įvykio aplinkybių. Po įvykio kitą dieną (duomenys neskelbtini), kur gyvena, buvo susirinkę beveik visi nukentėjusieji, tame tarpe ir G. V.. G. V. pasakė „Facebook“ pasižiūrėti tokias pavardes ir jie pasižiūrėjo. Nuotraukų lygtai nebuvo atsivežęs, neatsimena (3 t., b.l.89-90);liudytojos I. A. parodymais, kuriais nustatyta, kad ji yra nukentėjusiojo J. A. mama. Tą dieną jos sūnus informavo, kad jis važiuos pas pusbrolį M. V. į (duomenys neskelbtini) ir jie žiūrės internete žaidimą, vyks čempionatas. Apie nakvynę jis nieko neminėjo, nors yra ne kartą ten nakvojęs. Sūnus išvažiavo dienos metu. Paskui pasakojo, kad autobuse susitiko su M klasiokais, lygtai susipažino su jais tą dieną, o gal internete buvo pažįstami. Išvažiavo, jis sakė grįš vakare ir paskambins. Apie 20.30 val. jis paskambino telefonu ir pasakė, kad eina link autobusų sustojimo ir paskambins, kada jį paimti nuo „Maximos“, nes mikriukas važiuoja nuo L iki „Maximos“, kad parsivežti namo, nes nelabai patogioj vietoj gyvena. Ji nuvažiavo iki „Maximos“, dar apsipirkti ir sulaukė savo brolio G. V. skambučio. Jis pasakė važiuok į L, sako vaikus sumušė, reikia, kad pasaugotų V. V tuo metu buvo 7 metai, o žmona buvo išvažiavus darbo reikalais. Ji supanikavusi ir iš karto išvažiavo į L, nuvažiavo prieš 22 val. G. V. buvo su V, su J, jai atrodo buvo M mašinoje. Ji privažiavo iki to namo kiemo. Jie buvo mašinoje, išlipo visi. Ji išlipus matė, kad vaikai tikrai sumušti. To berniuko, kuris labiausiai nukentėjo, nebuvo, buvo išvežtas greitosios. Jos vaikas buvo pamušta akim ir nubrozdintu veidu, murzina striuke. M matėsi, kad irgi sumuštas, ir R irgi vaikštinėjo. Vi išsigandusi, netekusi žado, žiūrėjo į ją ir verkė. G. V. paliko jai V, susisodino vaikus į mašiną, sakė turės reikalų policijoje ir vežė juos į policiją. J kažkodėl nevažiavo į policiją, gal pasirodė, kad mažiausiai nukentėjo, nes ta mėlynė, nubrozdinimas labiausiai išryškėjo kitą rytą. Ji pasiliko su J ir V. J jai pasakojo, kad žaidė žaidimą, dieną ėjo į parduotuvę, paskui vėl žaidė. Paskui sugalvojo paskutiniu autobusu grįžti namo ir jiems beeinant, jie pamatė girtus vaikinus, vienas vėmė prie tvoros. Kadangi jie keturiese, jokios baimės nejautė, kalbėjosi garsiai, gestikuliavo, o tas, kuris vėmė, tikriausiai pagalvojo, kad iš jo šaiposi, tai pasivijo, puolė, stūmė. Po to J nustūmė, labai stipriai spyrė į šonkaulius, dėl ko striukė murzina. Jie kažkaip išsiskyrė, ėjo iki sustojimo ir G tuo metu grįžinėjo namo su V. Jie sėdo į mašiną, po to važiavo į įvykio vietą. J buvo mašinoj, kai jie įsuko į kažkokią gatvelę prie namo ir kažkoks vyras priėjo prie automobilio ir grasino G. G tuo metu kalbėjo telefonu, uždarė langus, kad nepultų. Tada tas vyriškis spyrė į automobilio žibintą ir jį sudaužė. V sėdėjo mašinoj ir verkė. Atvažiavo policija ir G juos nuvežė iki namų. Ji pati yra medikė, apžiūrėjo J sužalojimus. Jis krito į purvą, į akmenis ir buvo veidas dešinėj pusėj nubrozdintas. O kas liečia šonkaulius, tai skaudėjo ir viskas. Po savaitės nuvežė pas šeimos gydytoją. Po įvykio sūnus jautėsi nesaugiai, supanikavęs, suprato, kas gali atsitikti, vaikščiojant vėlai sutemus. Dabar atsargesnis yra, vengia vaikščioti vėlai vakare sutemus, jeigu pamato žmones stengiasi apeiti. Kažkoks vaikinas, vardo, pavardės nepasakys, iš užpuolusios kompanijos yra mokęsis kelis metus (duomenys neskelbtini) mokykloje, tai sūnus žinojo to vaikino vardą, pavardę (3 t., b.l.90-91); liudytojo M. B. parodymais, kuriais nustatyta spalio 3 d., šeštadienį, B turėjo krepšinio treniruotę ar varžybas. Ryte jis nuvažiavo į krepšinio mokyklą. Žinojo, kad jis prašosi į svečius pas savo klasioką M. V. žiūrėti kompiuterinio žaidimo finalą. Kadangi M pažinojo, susiskambino su M tėvais. B apie 15.30 val. dieną pranešė, kad jis susitiko su M ir jie kartu važiuoja pas jį. Po to apie 19 val. susiskambino su vaiku, susitikslino, kaip jam sekasi, kaip ką. Jie žinojo, kad B lieka nakvoti. Netikėtai apie pusę 20.30 val. gavo skambutį iš B, kad jie nusprendė grįžti ir prašė atvažiuoti pasiimti. Pokalbio metu išaiškėjo, kad M pusbrolis, kurio niekada nebuvo sutikę iki to, J irgi važiuoja. Susitarė, kad paims iš pilies. B sakė, kad autobusas yra 21 val. 20.50 val. ar 20.55 val. paskambino ir pasakė, kad juos sumušė. Jie skambino atgal, niekas nekelia, paskui dar kartą skambino, pakelė R, pasakė, kad juos sumušė, viskas gerai, B kraujas. Jie atvažiavo į L, vizualiai tiesiog važiavo prie mokyklos. R lygtais paminėjo, kad jie prie mokyklos. Privažiavo, pamatė stovinčią greitosios mašiną, joje pamatė sėdintį B ir nuėjo tiesiai ten. Tuo metu priėjo B klasiokas R, sakė B nieko neatsimena, jam kažkas atsitiko. Vaikas buvo kruvinas, kairė lūpa, dantenos ištinusios, matėsi, kad vaikas ištiktas šoko, jis maigė telefoną, laikas nuo laiko klausinėjo kas buvo. Jie išvažiavo. Jis paklausė B vardo, pavardės, savo vardo, jo telefono numerio. Jis viską atsiminė. Paprašė B papūsti, nejautė alkoholio kvapo. Ligoninėj greitai apžiūrėjo. B nusiramino, bet klausiamas sakė nebepamena, kas atsitiko. B tvarkė lūpą, sukabino, susiuvo viršutinę lūpą. Apžiūrėjo dantis. Pažeidimų galvoje ar kituose organuose nebuvo, lūžių nerasta, nuramino, kad šoke. Paliko B ligoninėje, išvažiavo apie pirmą valandą. Nuvažiavo atgal į L pažiūrėti, kas ten buvo. Apvažiavo ten L kelis ratus aplink mokyklą, buvo rūkas, tamsu, grįžo nieko neradę. Grįžo atgal apie trečią valandą nakties ir gavo iš G. V. žinutę, kad kuprinę rado. Ryte nuvažiavo pas V. G atidavė kuprinę. Išėjo į kiemą, G parodė apspardytą automobilį. Klausė M. V., kas čia buvo. Sako ėjo, girti užpuolė, sumušė. M neminėjo asmenų, kurie galimai galėjo užpulti. Apsuko tą ratą, kaip nupasakojo G ir už stotelės rado numestą B liemenę, kur 15-20 metrų žalia juosta. Liemenė buvo kruvina, bet nesuplėšyta. Pasiėmė tą daiktą su savimi, nuvažiavo pas B. B jautėsi gerai, parsivežė jį namo tą dieną, aišku ištinęs, neatsimena. Apie 17-18 val. vakaro paskambino R tėtis ir paklausė ar gali susitikti, nes kaip ir nustatė kas tokie. Jis nuvažiavo vienas pas R į namus Raudondvaryje. Ten buvo M, buvo V, R, jo tėvai. Chronologiškai nupasakojo tą įvykį. Tada per televizorių, kažkas iš V parodė nuotraukas iš feisbuko. Po įvykio apart lūpos, dantų, kitokių pasekmių nėra, tokių psichologinių. Vienas sutemus, ypač nežinomoje vietoj B privengia būti. Kad duodamas parodymus spalio 12 d. sakė, kad buvo broliai M ir J. V. ir J. R., tai, kaip minėjo, jie ir buvo įvardinti, kaip broliai V(3 t., b.l.100-102); liudytojos V. K. parodymais, kuriais nustatyta, kad M. V., J. V., J. R. iš matymo matyti, o tėvus matė porą kartų. Netoliese gyvena. Ji gyvena(duomenys neskelbtini) . Kitoje gatvės pusėj yra stotelė, atstumas nuo jos namų apie kokia 20-30 metrų. Šiaip įvykių nebūna prie tos stotelės, tai buvo vienintelis, kai matė. Buvo pati spalio pradžia, apie policijos dieną, nes jos mergaitė dar sakė, jaunimas neduoda švęsti policijai, policijos gimtadienis, o jie mušasi. Mergaitei 8 metai. Ji su dukra apie 21.30 val. išėjo į kiemą šunį išleisti ir išgirdo triukšmą. Jų kiemas tujom apsodintas ir nelabai iš kiemo matosi, todėl jos išėjo per vartus iš savo kiemo pažiūrėti, kas ten vyksta. Kai jos išeidinėjo, vienas bėgo, kitas vijosi(duomenys neskelbtini) gatve, o prie stotelės muštynių nebuvo, eilinis susistumdymas, stovėjo vienas priešais kitą ir rėkavo, į petį bakstelėjo. Jie buvo gal keturi, tik jaunimas. Matė, kad vienas stotelėj vaikinas stovėjo su kuprine, tamsios spalvos. Ji paklausė: „ko triukšmaujat, ko mušatės?“, bet į ją niekas jokio dėmesio nekreipė. Niekas nieko jai neatsakė. Ar sakė, kad nemuštų, nes jie yra vaikai tiksliai negali pasakyti. Joks vyras neliepė eiti namo. Po to (duomenys neskelbtini) gatve pasirodė mašinos šviesos, privažiavo nedidelė, ar tai balta, ar sidabrinė mašinytė ir jie pradėjo skirstytis, eiti (duomenys neskelbtini) gatve. Ji įėjo į savo kiemą. Įvykis paveikė (3 t., b.l. 102-103); kaltinamojo J. R. atstovės liudytojos R. R. Š. parodymais, kuriais nustatyta, kad J. R. yra jos sūnus, jis normalus paauglys, jokių konfliktų su juo neturėjo. Jonas iš viso negeria, mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, mokslai sekasi vidutiniškai. Spalio 3 d., kiek atsimena, buvo namie. Vyras ir J buvo išvažiavę pas žentą ir dukrą, grįžo kartu su dukros šeima. J buvo išėjęs prieš vakarienę, vakarienę valgė prieš 20 val., o paskui, ar jis buvo išėjęs, nežino. Ji po vakarienės uždarė vartus. Kai ji išėjo prie šunų, vištų, J dar buvo namie. Vyrai sėdėjo prie kompiuterio. Po vakarienės buvo kambaryje. Tą vakarą su sūnum nebendravo, tik ėjo migdyti anūkę, guldė ją šalia J tame pačiame kambaryje, tai J gulėjo tame kambaryje lovoje su ausinėm. Jis pasižiūrėjo, kaip guldė ir tikrai jis nebuvo girtas. O G visiškai nebuvo į lauką išėjęs. Toje vietoje, kur vyko muštynės, ten būdavo jaunimo susibūrimo vieta ir jos sūnus būdavo, todėl gal toj vietoj matė. Apie įvykį nieko nežino (3 t., b.l. 139-140). liudytojos A. B. parodymais, kuriais nustatyta, kad J. R. yra jos brolis, G. Š. yra patėvis. 2015 m. spalio 3 d. pas juos buvo talka, buvo atvažiavęs G, J, buvo jos uošviai ir statė vartus iki pavakarės, baigė darbus gal 17-18 val. Po to visi važiavo pas mamą į namus. Namuose nieko ypatingo neveikė, plepėjo, žiūrėjo televizorių, buvo su vaiku, gamino vakarienę. Tiksliai prisimena, kad su J valgė kartu, vakarienė buvo apie 20.30 val. Po valgio tikrai nepasakys ar J visą laiką buvo namie. Jos patėvis buvo, nes jie su vyru M prie kompiuterio leido laiką. Po vakarienės visą laiką nematė, bet patėvis buvo namuose. Kai brolis vakarieniavo kartu, alkoholio kvapo nejautė, išgėręs jis tikrai nebuvo. Dukrą guldė mama tame kambaryje, kur ir jie nuėjo miegoti. Po tos vakarienės Joną sekantį kartą iš ryto tikrai matė. Jonas galėjo išeiti, tačiau ar buvo išėjęs nežino. Jos vyras nevartoja alkoholinių gėrimų, tai mano, kad ir patėvis nevartojo, tačiau nematė (3 t., b.l.149); liudytojas M. B. parodymais, kuriais nustatyta, kad J yra jo žmonos brolis, o G. Š. jo žmonos patėvis. 2015 m. spalio 3 d. G ir J buvo atvažiavę montuoti vartus, baigė apie 18 val. Vėliau vyko pas juos į namus. Vakarieniavo 20-21 val., apie 20 val. J tuo metu buvo kartu, valgė vakarienę. Po to J buvo namie, o, ar visą laiką, nepasakys. J kambarys yra antrame aukšte. Tame kambaryje kur jie sėdėjo, užlipimas į antrą aukštą nesimato. G buvo kambaryje, prie kompiuterio sėdėjo, skelbimus žiūrinėjo 2-3 val. G tikrai nebuvo niekur išėjęs, nebent iki tualeto. Miegoti nuėjo apie 23-24 val. Dukrą migdė žmona, ji miegojo su G. J. kambaryje. Tą vakarą jis į lauką nebuvo išėjęs, o G. Š. tikrai nematė. Š išėjus buvo (3 t., b.l.149-150); liudytojo L. A. parodymais, kuriais nustatyta, kad gyvena (duomenys neskelbtini), į tą gatvę nedažnai atvažiuoja policija. Kad būtų policija atvažiavus su kameromis, nematė, nežino kada jį su dviračiu nufilmavo. Jo kieme žmogaus su gobtuvu nebuvo. Apie 2015 m. spalio 3 d. muštynes sužinojo, kai įteikė šaukimą. Su G. Š. šiaip nebendrauja, nesimato (3 t., b.l.159-160);2015-10-04 G. V. pareiškimu dėl sumuštų nepilnamečių ir apgadinto jo šeimai priklausančio automobilio „VW Polo", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 1);2015-10-04 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo nustatyta, kad nusikalstama veika padaryta (duomenys neskelbtini) sankryžoje (1 t, b. l. 15-19);2015-10-04 apžiūros protokolu, kurio atlikta apgadinto automobilio VW „Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra bei nustatyta, kad įskilęs galinis žibintas, įskilimas 14 cm (1 t, b. l. 20-27);2015-11-10 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriuo G. V. pateikė sąmatą iš K. V. centro, kurioje nurodyta, kad apgadinto automobilio VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remontas yra 109,85 Eur (1 t, b. l. 36-37);Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto 2015-10-05 išvada Nr. G2750/2015(02), kuria konstatuota, kad M. V. nustatyta kraujosruva, pažeidimas viršutinės lūpos gleivinės dešinėje, padaryti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 43-44);Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto 2015-10-09 išvada Nr. G2835/2015(02), kuria B. B. konstatuota 21, 22 dantų panirimas, muštinė žaizda viršutinėje lūpoje, padaryti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 69,70);Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto 2015-12-04 specialisto išvada Nr. G3326/2015(02), kuria R. J. nustatyta nugaros ir kairio peties sumušimas, sveikatos sutrikdymo mastas nenustatytas (1 t, b. l. 95,96).2015-10-03 21.08 val. M. V. telefono Nr. 867743166 ir 2015-10-03 21.11 val. G. V. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambučiais į Bendrojo pagalbos centrą, kuriais nustatyta, kad M. V. skambino, kad jie buvo užpulti Tujų gatvėje prie stotelės, bei G. V. skambino, kad sumušti vaikai, užpuolikų 4-5, fone girdisi kitas vyriškis, kuris vartoja necenzūrinius žodžius G. V. atžvilgiu bei liepia varyti iš gatvės (1 t., b.l.127-138);UAB „Just.tv“ TV laidos „Farai“ vaizdo įrašu, kuriuo nustatyta, kad G. V. parodo agresyvaus vyro spyrio sudaužytą galinį vairuotojo pusės žibintą, nurodo, kad galimai vienas vaikinas nubėgo į (duomenys neskelbtini) namo kiemą. Nurodė, kad galimai muštynėse dalyvavo Ju 17 m. ir M 18 m. (1 t., b.l.144-146);2015-12-17 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad G. V. atpažino G. Š. kaip asmenį, apgadinusį jo vairuojamą automobilį VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t, b. l. 176-178);G. Š. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b.l. 174,175);2016-01-14 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriuo nustatyta, kad R. J. atpažino G. Š. kaip asmenį, kuris nepilnamečiui trenkė į petį (1 t., b. l. 179-181);J. R. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b.l. 44-46);2015-12-17 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad M. V. atpažino J. R. kaip asmenį, kuris jam trenkė du kartus į veidą (2 t., b. l. 49-51);J. V. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b.l. 107-109);M. V. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b.l. 141-143);2016-01-14 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad R. J. atpažino M. V. kaip asmenį, kuris jam įspyrė iš kojos į galvą (2 t., b. l. 146-148);
BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-141/2015, 2K-520-303/2015). Veika, numatyta BK 284 straipsnio 1 dalyje, padaroma tiesiogine tyčia. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal BK 284 straipsnio 1 dalį veika gali būti kvalifikuojama ir tais atvejais, kai viešosios tvarkos pažeidėjas veikia nesukonkretindamas savo veiksmų galimo poveikio visuomenei, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013).
Išklausius teisme nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, įvertinus byloje esančius policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus, apžiūros protokolus, specialistų išvadas bei kitą surinktą ir teisiamajame posėdyje ištirtą medžiagą, teismas sprendžia, jog šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje, būtent kaltinamieji J. R., J. V. ir M. V. įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, bendrais veiksmais suduodant smūgius rankomis ir kojomis nepilnamečiams B. B., M. V., R. J. ir J. A., B. B. ir M. V. padarydami nežymų sveikatos sutrikdymą, o R. J. ir J. A. sukeldami fizinį skausmą, o kaltinamasis G. Š. įžūliu elgesiu, grasinimais ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką grasinamai suriko „ko čia ieškai, dink iš čia, nes tau bus pyzdiec“, dėl ko G. V. bei automobilyje buvę mažametė ir nepilnametis patyrė išgąstį ir baimę, o G. V. uždarius automobilio durelių lango stiklą ir pradėjus važiuoti, spyrė į važiuojančio automobilio „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinį kairės pusės žibintą ir jį suskaldė.
Kaltinamasis J. R. savo kaltę neigė, nurodė, kad vakarienės metu apie 20 val., buvo namuose, o ką vėliau veikė nepamena, tikriausiai buvo namuose. Kaltinamasis J. V. savo kaltę neigė, nurodė, kad ką veikė įvykio dieną nepamena, dažnai vakare važiuoja į kaimą, o 21 val. jam yra režimas ir jis turi būti namuose. Kaltinamasis M. V. taip pat savo kaltę neigė, nurodė, kad galėjo tą vakarą būti Lapėse, tačiau tik namie ir jokiose muštynėse nedalyvavo. G. Š. savo kaltę neigė, nurodė, kad apie 21 val. buvo namuose, išėjęs iš namų nebuvo, sėdėjo prie kompiuterio su žentu. Kaltinamųjų neigimas laikytinas gynybinio pobūdžio pasirinkta pozicija, kurios nepatvirtina nei vienas faktas, esantis byloje.
Kaltinamojo J. R. nurodytas aplinkybes, kad jis įvykio metu galimai buvo namuose paneigia nuoseklūs nukentėjusiųjų M. V., J. A. ir R. J. parodymai, kurie J. R. atpažino kaip asmenį, kuris vėmė jiems einant link stotelės, vėliau kartu su J. V. puolė nukentėjusiuosius, vartojo necenzūrinius, garbę žeminančius žodžius jų atžvilgiu, vijosi M. V. ir B. B. ir sudavė ne mažiau kaip du smūgius M. V. į veidą taip sužalodamas nukentėjusįjį M. V.. Kaltinamojo G. Š., kaltinamojo atstovės pagal įstatymą R. R. – Š ir liudytojų A. B. bei M. B. parodymai vertintini kritiškai, kadangi jie yra šeimos nariai, tačiau pažymėtina, kad ir jie duodami parodymus, nurodė, kad laikotarpiu po 20 val., kuomet buvo valdoma vakarienė, jie J. R. nematė, užlipimas į antrą aukštą nesimato iš kambario, kuriame jie vakarojo. Tik atstovė pagal įstatymą R. R. – Š nurodė, kad kai ėjo migdyti anūkę apie 22 val. į tą patį kambarį, kur miega J. R., matė, kad sūnus buvo lovoje ir nejautė alkoholio kvapo. Kaltinamojo G. Š., kaltinamojo atstovės pagal įstatymą R. R. – Š ir liudytojų A. B. bei M. B. nurodytos aplinkybės nepatvirtina J. R. nurodytų aplinkybių, kad įvykio metu jis buvo namuose. Nukentėjusysis M. V. atpažinimo metu atpažino J. R. kaip asmenį, kuris jam sudavė du smūgius į veidą.
Kaltinamojo J. V. nurodytas aplinkybes, kad nepamena ką veikė įvykio dieną, dažnai vakare važiuoja į kaimą, o 21 val. jis turi būti namuose paneigia nuoseklūs nukentėjusiųjų G. V., M. V., J. A. ir R. J. parodymai, kuriais nustatyta, kad būtent J. V. buvo asmuo, kuris buvo kartu su vemiančiu J. R., kai nukentėjusieji ėjo link stotelės, ir vėliau pribėgęs trenkė vieną kartą M. V. į veidą, taip sužalodamas nukentėjusįjį M. V., o vėliau prisijungus ir broliui M. V. toliau dalyvavo įvykyje. Nukentėjusysis G. V. nurodė, kad J. V. buvo vienas iš asmenų, kuriuos jis matė po įvykio, einančius (duomenys neskelbtini) g.
Kaltinamojo M. V. nurodytas aplinkybes, kad muštynėse nedalyvavo paneigia nuoseklūs nukentėjusiųjų G. V., M. V., J. A. ir R. J. parodymai, iš kurių nustatyta, kad M. V. buvo asmuo, kuris pasakė „katras čia“, taip sudarydamas pretekstą užpulti nukentėjusiuosius, po ko J. A. buvo pastumtas ant žemės, vartojo necenzūrinius žodžius nukentėjusiųjų atžvilgiu, vėliau R. J. du kartus įspyrė į galvą, taip sužalodamas jį. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu R. J. atpažino M. V. kaip asmenį, kuris jam įspyrė iš kojos į galvą.
Specialistų išvadomis konstatuota, kad būtent įvykio metu M. B. ir M. V. buvo nežymiai sužaloti, o R. J. ir J. A. patyrė fizinį skausmą. Aplinkybes dėl nukentėjusiųjų M. B., M. V., R. J. ir J. A. sužalojimo patvirtina ir nukentėjusiojo G. V. bei liudytojų M. B., I. A. ir R. J. parodymai, kurie matė vaikų patirtus sužalojimus po įvykio. L. V. K patvirtino mačiusi įvykį, kurio metu buvo susistumdymas tarp vaikinų, keli asmenys gaudė kitus, matė, kad buvo vaikinas su kuprine, galimai B. B., kuris vienintelis turėjo kuprinę, ir kad šis įvykis ją paveikė, buvo sutrikdytas jos ir jos dukros poilsis.
Kaltinamojo G. Š. parodymus, kad įvykio metu jis buvo namuose ir niekur nebuvo išėjęs, paneigia nuoseklūs nukentėjusiųjų G. V. ir J. A. parodymai. Nukentėjusysis G. V. atpažino kaltinamąjį G. Š., kaip asmenį, kuris buvo pasilenkęs prie jo automobilio stiklo, jį matė iš labai arti, todėl nekilo abejonių, kad asmuo priėjęs prie automobilio buvo būtent G. Š.. Jis nurodė, kad išsigando agresyvaus vyro ir džiaugėsi, kad neišlipo iš automobilio aiškintis aplinkybių. Nukentėjusysis J. A. tuo metu buvęs automobilyje taip pat atpažino G. Š., kaip asmenį, kuris priėjo prie automobilio ir grasino nukentėjusiajam G. V.. Iš G. V. skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą girdisi fone vyriškas balsas, kuris vartoja necenzūrinius žodžius G. V. atžvilgiu bei liepia varyti iš gatvės. Tiek nukentėjusysis G. V., tiek ir J. A. nurodė, kad G. V. duktė, V, pamačiusi vyriškį labai išsigando, nors tai nesigirdi iš G. V. skambučio į bendrąjį pagalbos centrą, tačiau tai nepaneigia aplinkybių, kad mažametis vaikas pamatęs agresyvų vyriškį vartojantį necenzūrinius žodžius jos tėčio atžvilgiu galėjo stipriai išsigąsti. Nors G. V. ir J. A. nematė, kas tiksliai spyrė į nuvažiuojančio automobilio galinį žibintą, tačiau kitų asmenų toje vietoje nebuvo, spirta buvo toje pusėje, kurioje buvo G. Š., todėl pagrįstai manytina, kad būtent G. Š. spirdamas, nes kaip nurodė nukentėjusieji smūgis buvo stiprus, be to buvo likę antspaudas, sudaužė G. V. automobilio VW Polo galinį žibintą. Liudytojų R. R. – Š, A. B. bei M. B. parodymai vertintini kritiškai, kadangi šie asmenys yra jo šeimos nariai. Nei vienas iš liudytojų negalėjo visiškai patvirtinti, kad G. Š. įvykio metu visą laiką buvo namuose.
Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina pagrįsta išvada, kad kaltinamųjų J. R., J. V. ir M. V. įžūlus elgesys pasireiškė, tuo, kad jie 2015-10-03, apie 21.00 val. viešoje vietoje - Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), netoli autobusų stotelės, veikdami bendrininkų grupėje, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, stebint ir matant kitiems asmenims, įžūliu elgesiu, t. y. visiems bendrai J. R., M. V. ir J. V. naudojant fizinį smurtą – suduodant smūgius rankomis ir kojomis nepilnamečiams B. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., M. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., R. J., gim. (duomenys neskelbtini) m. ir J. A., gim. (duomenys neskelbtini) m. į įvairias kūno vietas, tokiu būdu B. B. dėl prakirstos viršutinės lūpos ir sumuštų priekinių dantų, M. V. dėl kraujosruvos viršutinės lūpos gleivinės dešinėje, padarant nežymų sveikatos sutrikdymą, R. J. ir J. A. sukeliant fizinį skausmą, tokiu įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu prieš kitus asmenis, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamųjų J. R., J. V. ir M. V. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir įrodyta virš aptartais įrodymais.
Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina pagrįsta išvada, kad kaltinamojo G. Š. įžūlus elgesys, grasinimai ir vandališki veiksmai pasireiškė tuo, kad jis 2015-10-03, kelios minutės po 21.00 val., tikslesnis laikas nenustatytas, viešoje vietoje - Kauno r. sav. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, netoli autobusų stotelės, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, t.y. pastebėjęs į (duomenys neskelbtini) gatvę įvažiuojantį automobilį „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo G. V., agresyviai nusiteikęs priėjo prie automobilio iš vairuotojo pusės ir atsirėmęs į automobilį pro pravirą vairuotojo pusėje durelių langą, girdint mažametei V. V., gim. (duomenys neskelbtini) m. ir nepilnamečiui J. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., grasinamai suriko „ko čia ieškai, dink iš čia, nes tau bus pyzdiec“, dėl ko G. V. bei automobilyje buvę mažametė ir nepilnametis patyrė išgąstį ir baimę, o G. V. uždarius automobilio durelių lango stiklą ir pradėjus važiuoti, spyrė į važiuojančio automobilio „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinį kairės pusės žibintą ir jį suskaldė, tokiu būdu vandališkais veiksmais apgadindamas automobilį ir padarydamas G. V. 109,85 Eur turtinę žalą, tokiu įžūliu elgesiu ir grasinimais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir viešąją tvarką. Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamojo G. Š. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir įrodyta virš aptartais įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamiesiems G. Š. ir M. V. bausmę, vadovaujasi BK 54 str. išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, o kaltinamiesiems J. R. ir J. V. ir BK 80-81 str., 90-91 str. numatytais bausmių skyrimo ypatumais nepilnamečiams, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, jo sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytų poveikio priemones ir jų veiksmingumą, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam J. R. atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padaryta tyčinė nusikalstama veika), kaltės formą (nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikalstama veika padaryta siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, kaltinamojo asmenybę, jo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą. J. R. neteistas (2 t., b.l.16), administracinėmis nuobaudomis nebaustas (2 t., b.l.14), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių sektoriaus stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (2 t., b.l.6), Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre neužregistruotas (2 t., b.l. 10), nusiskundimų dėl J. R. elgesio Kauno rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijoje negauta (2 t., b.l.12,13), Kauno (duomenys neskelbtini) gimnazijoje charakterizuojamas gerai, yra nekonfliktiškas, nėra naudojęs fizinio ar psichologinio smurto, jo elgesys nebuvo svarstytas V. G. komisijoje (2 t., b.l.19). R. R. – Š ir G. Š. šeima nėra įrašyta į Kauno rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikų, apskaitą (2 t., b.l.21), J. R. neįrašytas į policiją dominančių vaikų apskaitą (2 t., b.l.23).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje.
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, bei įvertinus kaltinamojo elgesį teismo posėdžio metu, jį charakterizuojančias aplinkybes, tai, kad jis yra nepilnametis, nedirba ir pajamų negauna, todėl negalima skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, taip pat jis mokosi, todėl negalima skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – viešuosius darbus, kadangi tai sutrikdytų jo mokymąsi, todėl kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką skirtina BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, kurio laikotarpis pasirinktinas mažesnis nei bausmės vidurkis, papildomai taikant įpareigojimus.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam J. V. atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padaryta tyčinė nusikalstama veika), kaltės formą (nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikalstama veika padaryta siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, kaltinamojo asmenybę, jo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą. J. V. neteistas (2 t., b.l.67), administracinėmis nuobaudomis nebaustas (2 t., b.l.65), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių sektoriaus stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (2 t., b.l.57), Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre neužregistruotas (2 t., b.l. 61), nusiskundimų dėl J. V. elgesio Kauno rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijoje negauta (2 t., b.l.63). VšĮ Kauno mechanikos mokykloje charakterizuojamas gerai, jis aktyvus, paslaugus, dalyvauja mokyklos visuomeninėje ir sportinėje veikloje (2 t., b.l.70), Eglės ir K. V. šeima nėra įrašyta į Kauno rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikų, apskaitą (2 t., b.l. 72). J. V. neįrašytas į policiją dominančių vaikų apskaitą (2 t., b.l. 74).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje.
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, bei įvertinus kaltinamojo elgesį teismo posėdžio metu, jį charakterizuojančias aplinkybes, tai, kad jis yra nepilnametis, nedirba ir pajamų negauna, todėl negalima skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, taip pat jis mokosi, todėl negalima skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – viešuosius darbus, kadangi tai sutrikdytų jo mokymąsi, todėl kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką skirtina BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, kurio laikotarpis pasirinktinas mažesnis nei bausmės vidurkis, papildomai taikant įpareigojimus.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam M. V., atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas tyčinis nusikaltimas), kaltės formą (nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikaltimas padaryti siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), kaltinamojo asmenybę. M. V. neteistas (2 t., b.l.128), administracinėmis nuobaudomis nebaustas (2 t., b.l.126), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (2 t., b.l.117), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių sektoriaus stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (2 t., b.l.118), Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre neužregistruotas (2 t., b.l. 122), nusiskundimų dėl M. V. elgesio Kauno rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijoje negauta (2 t., b.l.124). M. V. nedirba (2 t., b.l.129). Kauno (duomenys neskelbtini) gimnazijoje charakterizuojamas nepatenkinamai, Vaiko gerovės komisijoje svarstytas blogo pamokų lankymo ir prasto mokymosi priežastys. Elgesio problemų neturi (2 t., b.l.131).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje.
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, bei įvertinus kaltinamojo elgesį teismo posėdžio metu, jį charakterizuojančias aplinkybes, tai, kad jis nedirba ir pajamų negauna, todėl negalima skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, taip pat ketina įsidarbinti, todėl negalima skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – viešuosius darbus, esant šioms aplinkybėms kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką skirtina BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, kurio laikotarpis pasirinktinas mažesnis nei bausmės vidurkis, papildomai taikant įpareigojimus.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam G. Š., atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas tyčinis nusikaltimas), kaltės formą (nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikaltimas padaryti siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), kaltinamojo asmenybę. G. Š. neteistas (1 t., b.l.166), administracinėmis nuobaudomis baustas (1 t., b.l.162-164), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (1 t., b.l.153), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių sektoriaus stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (1 t., b.l.154), Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre neužregistruotas (1 t., b.l. 158), nusiskundimų dėl G. Š. elgesio Kauno rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijoje negauta (1 t., b.l.160). Jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b.l.167).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, bei įvertinus kaltinamojo elgesį teismo posėdžio metu, jį charakterizuojančias aplinkybes, tai, kad jis dirba ir gauna pajamas, yra neteistas, todėl kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką skirtina BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, kurios dydis pasirinktinas artimas bausmės minimumui.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktiniai įrodymai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su nuotraukomis (1 t., b.l.26), kompaktinis diskas su skambučiais į Bendrąjį pagalbos centrą (1 t., b.l.127), DVD diskas su vaizdo medžiaga iš UAB „Just.tv“ (1 t., b.l.144) – paliktini prie bylos.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.
Civilinis ieškinys nepareikštas (BPK 109 str.).
J. R., J. V., M. V. ir G. Š. paskirtos kardomosios priemonės - rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 str., 105 str., 106 str. 2 d., 272 str., 297 str., 298 str., 301- 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 – 305 str., 307 str.-308 str., 313 str. 3 d.,
nusprendžia:
J. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir paskirti jam bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 21 val. iki 7 val. būti savo namuose, tęsti mokslus ar dirbti ir neatlygintinai išdirbti 30 (trisdešimt) valandų per 3 (tris) mėnesius, t. y. po 10 (dešimt) valandų kas mėnesį sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
J. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir paskirti jam bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 21 val. iki 7 val. būti savo namuose, tęsti mokslus ar dirbti ir neatlygintinai išdirbti 30 (trisdešimt) valandų per 3 (tris) mėnesius, t. y. po 10 (dešimt) valandų kas mėnesį sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
M. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir paskirti jam bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 22 val. iki 7 val. būti savo namuose, mokytis ar dirbti ir neatlygintinai išdirbti 30 (trisdešimt) valandų per 3 (tris) mėnesius, t. y. po 10 (dešimt) valandų kas mėnesį sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
G. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir paskirti jam bausmę – 9 (devynių) MGL dydžio (338,94 € (trijų šimtų trisdešimt aštuonių eurų 94 ct) baudą.
Įpareigoti G. Š. per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Išaiškinti, kad sumokėjus baudą, privalo pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).
J. R., J. V., M. V. ir G. Š. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinius pasižadėjimus neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjusi, daiktinius įrodymus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti -kompaktinį diską su nuotraukomis, kompaktinį diską su skambučiais į Bendrąjį pagalbos centrą, DVD diską su vaizdo medžiaga iš UAB „Just.tv“– palikti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.