- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-09
- Bylos Nr.
- eI-1020-289/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00345-2017-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Martinavičius, Laisvutė Kartanaitė, Virginijus Stankevičius
- Pareiškėjas
- A. Š.
- Atsakovas
- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės, Arvydo Martinavičiaus ir Virginijaus Stankevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. patikslintą skundą dėl atsakovo sprendimo panaikinimo ir kitų reikalavimų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Pareiškėjas 2017 m. balandžio 10 d. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su patikslintu skundu prašydamas panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. vasario 24 d. sprendimą Nr.40-S-8316-(1.19) ir įpareigoti Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą iš naujo nagrinėti A. Š. 2017 m. vasario 17 d. prašymą, priteisti iš atsakovo valstybės naudai A. Š. suteiktos antrinės teisinės pagalbos bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjo patikslintame skunde (b. l. 14–17) nurodoma, kad Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 2017 m. vasario 14 d. A. Š. pateikė prašymą dėl vairuotojo pažymėjimo galiojimo. Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2017 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. 40-S-8316-(1.19) nurodė, kad A. Š. 2006 m. spalio 26 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus pareigūno nutarimu Nr. E 606062 buvo paskirta administracinė nuobauda – bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių. Taip pat nurodoma, kad vairuotojo pažymėjimo policijos įstaigai A. Š. nebuvo pateikęs. Su tokiu Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. 40-S-8316-(1.19) nesutinka. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas principas, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (5 straipsnis). Policijos įstatymo 9 straipsnyje nurodoma, kad policija, vadovaudamasi įstatymais ir kitais teisės aktais ir įgyvendindama policijos uždavinius, nešališkai gina visus asmenis, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisydama jų rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės ar turtinės padėties, religijos ar tikėjimo, įsitikinimų, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, negalios, amžiaus, lytinės orientacijos. Policijos veikla grindžiama profesinės etikos, pagarbos žmogaus teisėms, humanizmo, visuomenės moralės, teisėtumo, politinio neutralumo, veiklos viešumo ir konfidencialumo derinimo, tarnybinio pavaldumo, subsidiarumo, taip pat prievartos naudojimo tik būtinais atvejais ir jos panaudojimo proporcingumo principais. Asmens teisė gauti informaciją yra įtvirtinta Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme. Šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalis užtikrina asmenims teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nustato šios teisės įgyvendinimo tvarką ir reguliuoja valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informaciją asmenims. Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme yra įgyvendinta tiek Konstitucijos 25 straipsnio 5 dalyje nustatyta teisė gauti valstybės įstaigų turimą informaciją apie asmenį, susijusią su viešojo administravimo funkcijų vykdymu, tiek siekiama sudaryti palankias sąlygas asmenims gauti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų disponuojamą informaciją ir panaudoti ją komerciniams ar nekomerciniams tikslams pagal 2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo (LVAT 2012 m. kovo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-63-1446/2012). Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2015 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 40-V-38 patvirtintų Asmenų aptarnavimo Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate taisyklių 36 punkte įtvirtinta, kad sprendimai dėl išnagrinėtų prašymų priimti individualų administracinį aktą, išduoti dokumentą, patvirtinti tam tikrą juridinį faktą ar atlikti kitus administracinius veiksmus įforminami Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymu ar jo įgalioto asmens išvada, teikimu, tarnybiniu pranešimu ar kitokiu sprendimą patvirtinančiu dokumentu, atitinkančiu prašymo esmę. A. Š. turi vairuotojo pažymėjimą Nr. LF0583328, išduotą 1996 m. kovo 14 d. Kelių policijos Šiaulių ETAS. A. Š. 2017 m. vasario mėnesį kreipėsi į VĮ „Regitra“ Šiaulių filialą dėl turimo vairuotojo pažymėjimo pakeitimo į naujo pavyzdžio vairuotojo pažymėjimą. VĮ „Regitra“ Šiaulių filialo darbuotojai informavo, kad pakeisti vairuotojo pažymėjimo negali, kadangi jų duomenų bazėse A. Š. vairuotojo pažymėjimas nurodytas kaip negaliojantis. Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2017 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. 40-S-8316-(1.19) (toliau – Sprendimas Nr. 40-S-8316-(1.19) nurodė, kad A. Š. 2006 m. spalio 26 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus pareigūno nutarimu Nr. E 606062 buvo paskirta administracinė nuobauda – bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių. Apie šios nuobaudos skyrimą 2006 m. spalio 26 d. A. Š. pranešta nebuvo. A. Š. apie tai, kad jam yra skirta administracinė nuobauda – bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių, sužinojo tik gavęs Sprendimą Nr. 40-S-8316-(1.19), nors nuo 2006 m. jį kelis kartus buvo sustabdę Kelių policijos pareigūnai ir tikrino jo vairuotojo pažymėjimo galiojimą, tačiau jis nei karto nebuvo informuotas apie tai, kad jam yra skirta nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių. A. Š. 2006 m. nėra padaręs Kelių eismo taisyklių pažeidimų, už kuriuos yra numatyta nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Paaiškėjus šioms aplinkybėms, t. y. kad Sprendimu Nr. 40-S-8316-(1.19) jam yra atimta teisė vairuoti transporto priemones 12 mėnesių, A. Š. nori pateikti prašymą Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui atnaujinti administracinio nusižengimo procesą dėl jam Sprendimu Nr. 40-S-8316-(1.19) paskirtos administracinės nuobaudos. Sprendime Nr. 40-S-8316-(1.19) yra tik abstrakčiai nurodyta, kad 2006 m. spalio 26 d. A. Š. yra skirta administracinė nuobauda, nėra nurodyta jokio konkretaus jo padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo, laiko ir vietos, todėl nėra galimybės tinkamai parengti prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo procesą administracinio nusižengimo byloje pagal Sprendimą Nr. 40-S-8316-(1.19). Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas Sprendime 40-S-8316-(1.19) pateikdamas abstrakčią informaciją, neatitinkančią A. Š. prašymo turinio apie tariamai jo padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, akivaizdžiai riboja pareiškėjo teisę gauti prašomą informaciją, todėl pagrįstai mano, kad tai šiurkštus Konstitucijos, Policijos įstatymo, Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo, imperatyvių nuostatų dėl informacijos gavimo iš valstybinių įstaigų pažeidimas. Tokiais savo veiksmais Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas riboja bei ignoruoja A. Š. teisę gauti būtiną informaciją rengiant ir pateikiant prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo procesą dėl jam Sprendimu Nr. 40-S-8316-(1.19) paskirtos administracinės nuobaudos paaiškėjus naujoms aplinkybėms.
Pareiškėjas A. Š. teismo posėdyje nurodė, kad iš rašto nesupranta, už ką skirta administracinė nuobauda, atsakovo rašte nepaaiškinama, kodėl skirta nuobauda, pareiškėjas nežino atsakymo, kaip buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones.
Pareiškėjo A. Š. atstovas advokatas V. P. teismo posėdyje nurodė, kad pareiškėjas nesutinka su atsakovo pateiktu atsakymu, nes rašte nenurodyta, už kokį konkretų pažeidimą skirta nuobauda, rašte konstatuotas faktas be jokių papildomų aplinkybių, nurodė, kad rašte nurodytą nuobaudos skyrimo dieną už 25 km/h greičio viršijimą nebuvo numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.
Atsiliepimas
Atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiliepime (b. l. 22–24) nurodoma, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius, atstovaujantis Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui šioje administracinėje byloje (toliau – Šiaulių apskr. VPK KPT AVEĮTS), nesutinka su A. Š. patikslintu skundu, nes mano, kad skundo reikalavimai panaikinti Šiaulių apskr. VPK 2017 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. 40-S-8316-(1.19) ir įpareigoti Šiaulių aps. VPK iš naujo nagrinėti A. Š. 2017 m. vasario 17 d. prašymą yra nepagrįsti. 2017 m. vasario 14 d. buvo gautas A. Š., gyv. S. Š. g. 8-15 Šiauliuose, prašymas, kuris Šiaulių apskr. VPK registruotas Nr. 40-AP-1036-(5.14) (toliau – Prašymas). Šiuo Prašymu A. Š. prašo išsiaiškinti dėl vairuotojo pažymėjimo galiojimo ir nurodo su vairuotojo pažymėjimu susijusias aplinkybes, kad nuvykus į VĮ „Regitra“, jam šios įstaigos darbuotojai pasakė, jog vairuotojo pažymėjimas yra negaliojantis, kad apie jam išduoto vairuotojo pažymėjimo negaliojimą jo niekas neinformavo, kad ne vieną kartą buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kad ne vieną kartą buvo tikrinamas pareigūnų, tačiau jokių pažeidimų nustatyta nebuvo. Taigi Prašymo turinyje buvo suformuluotas vienintelis prašymas – išsiaiškinti dėl vairuotojo pažymėjimo galiojimo. Šiaulių apskr. VPK KPT 2017 m. vasario 24 d. raštu Nr. 40-S-8316-(1.19) „Dėl prašymo“ A. Š. informavo, jog, Šiaulių apskr. VPK KPT duomenimis (duomenys iš Administracinių nusižengimų registro), 2006 m. spalio 26 d. Šiaulių apskr. VPK Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus pareigūno nutarimu Nr. E 606062 jam buvo paskirta administracinė nuobauda – bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių, o vairuotojo pažymėjimas policijos įstaigai pateiktas nebuvo. Taip pat pareiškėjas buvo informuotas, kad, Šiaulių apskr. VPK KPT duomenimis, teisės vairuoti transporto priemones jis nėra susigrąžinęs, t. y. neįvykdęs sąlygų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 330 straipsnio 2 dalyje (galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d.), todėl VĮ „Regitra“ negali jam pakeisti vairuotojo pažymėjimo į naują. Be kitų viešojo administravimo subjektų veiklos principų, išvardintų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje, viešojo administravimo subjektai savo veikloje privalo vadovautis ir išsamumo principu. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį. Asmenų aptarnavimo Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate taisyklių, patvirtintų Šiaulių apskr. VPK viršininko 2015 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 40-V-38, 36 punkte, kurį beje mini ir pareiškėjas savo skunde, nurodyta, kad sprendimai dėl išnagrinėtų prašymų priimti individualų administracinį aktą, išduoti dokumentą, patvirtinti tam tikrą juridinį faktą, ar atlikti kitus administracinius veiksmus įforminami Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymu ar jo įgalioto asmens išvada, teikimu, tarnybiniu pranešimu ar kitokiu sprendimą patvirtinančiu dokumentu, atitinkančiu prašymo esmę. Taigi, vadovaujantis aukščiau nurodytų teisės aktų normomis ir įvertinus Prašyme suformuluoto reikalavimo turinį, Šiaulių apskr. VPK KPT Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus nuomone, Šiaulių apskr. VPK KPT 2017 m. vasario 24 d. raštu Nr. 40-S-8316-(1.19) „Dėl prašymo“ pareiškėjui buvo atsakyta į jam rūpimą klausimą tinkamai, tai yra nurodytos jam išduoto vairuotojo pažymėjimo negaliojimo priežastys. A. Š. skunde nurodo, kad apie tai, jog jam skirta administracinė nuobauda – baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių sužinojo tik gavęs skundžiamą sprendimą. Šiaulių apskr. VPK KPT AVEĮTS nuomone, ši pareiškėjo nurodyta aplinkybė neatitinka tikrovės, nes, kaip matyti iš išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, A. Š. 2006 m. spalio 26 d. nutarimu, kuriuo buvo skirta ir administracinė nuobauda – specialiosios teisės atėmimas, paskirta 300 litų piniginė bauda buvo sumokėta 2006 m. lapkričio 8 d. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas sumokėjo paskirtąją piniginę baudą, darytina pagrįsta išvada, kad jis nutarimo, priimto administracinio teisės pažeidimo byloje, kopiją buvo gavęs, o ši aplinkybė leidžia preziumuoti, kad apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą jam taip pat buvo žinoma jau nuo 2006 m. spalio 26 d. Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad Šiaulių apskr. VPK KPT 2017 m. vasario 24 d. raštu Nr. 40-S-8316-(l. 19) „Dėl prašymo“ jam yra atimta teisė vairuoti transporto priemones 12 mėnesių. Ši pareiškėjo nurodyta aplinkybė neatitinka tikrovės. Kaip jau buvo minėta, pareiškėjui teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta 2006 m. spalio 26 d. Šiaulių apskr. VPK Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus pareigūno nutarimu Nr. E 606062, o pareiškėjas iki šiol nėra susigrąžinęs šios teisės, nes nėra įvykdęs įstatyme numatytų sąlygų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Šiaulių apskr. VPK KPT AVEĮTS nuomone, pareiškėjo teiginiai, kad skundžiamu sprendimu buvo apribota bei ignoruojama pareiškėjo teisė gauti būtiną informaciją ir tokiu būdu pažeisti teisės aktų reikalavimai, yra absoliučiai nepagrįsti. Pažymėtina, kad pareiškėjas Prašyme nebuvo išdėstęs reikalavimų, kurie yra įvardinti skunde, todėl nepagrįsta teigti, kad skundžiamu sprendimu nebuvo atlikta tai, ko prašyta. Šiaulių apskr. VPK KPT AVEĮTS nuomone, šiuo atveju pareiškėjas su naujais reikalavimais turėjo vėl kreiptis į Šiaulių apskr. VPK ir jo nauji reikalavimai būtų išnagrinėti bei dėl jų būtų priimtas naujas sprendimas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo A. Š. patikslintas skundas tenkintinas.
Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2017 m. vasario 24 d. sprendimo Nr.40-S-8316-(1.19) (b. l. 8), priimto išnagrinėjus pareiškėjo A. Š. 2017 m. vasario 14 d. prašymą.
Teisėjų kolegija pabrėžia, jog nagrinėjamo ginčo dalykas – atsakovo veiksmų, atsakant į 2017 m. vasario 14 d. prašymą dėl informacijos pateikimo, teisėtumas ir pagrįstumas, t. y. šioje byloje gali būti vertinami tik atsakovo veiksmai, atlikti vykdant prašymą dėl informacijos pateikimo.
Viešojo administravimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d.) 2 straipsnio 14 dalyje nurodyta, kad prašymas yra su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant suteikti administracinę paslaugą, priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2015 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 40-V-38 patvirtintų Asmenų aptarnavimo Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate taisyklių (toliau – Taisyklės) 2.3 punkte numatyta, kad prašymas yra asmens kreipimasis raštu ar žodžiu į Šiaulių apskr. VPK, nesusijęs su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu, prašant priimti individualų administracinį aktą, išduoti dokumentą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, ar atlikti kitus administracinius veiksmus; išdėstant asmens norą, pageidavimą, nuostatą tam tikru klausimu; pranešant apie Šiaulių apskr. VPK veiklos trūkumus, valstybės tarnautojų ar darbuotojų piktnaudžiavimą ar neteisėtus veiksmus, kurie susiję su valstybės ar daugelio žmonių, o ne konkretaus asmens, interesų ir teisių pažeidimu; pateikiant pasiūlymus ką nors pagerinti viešojo administravimo, viešųjų paslaugų teikimo ar kitose srityse; atkreipiant dėmesį į tam tikrą padėtį ir siūlant ką nors tobulinti, pakeisti, nuveikti ar susilaikyti nuo veiklos.
Taisyklių 31 punkte numatyta, kad asmenų skundai ir prašymai, atsižvelgiant į skunde ar prašyme nurodytų teisės pažeidimų pobūdį, gali būti nagrinėjami pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo trečiajame skirsnyje nustatytą administracinę procedūrą, Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles (su vėlesniais papildymais ir pakeitimais), patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – Asmenų aptarnavimo taisyklės).
Pareiškėjo 2017 m. vasario 14 d. prašyme (b. l. 7) yra prašoma išsiaiškinti dėl vairuotojo pažymėjimo galiojimo; nurodoma, kad pareiškėjui nuvykus į VĮ „Regitra“ darbuotojas pasakė, kad pažymėjimas yra negaliojantis, liepė kreiptis į policijos komisariatą. Taip pat prašyme nurodoma, kad jokių pranešimų iš policijos komisariato dėl galiojančių teisių negavo; pažymima, kad pareiškėjas važinėja, mokėjo baudas, buvo ne vieną kartą sustabdytas, tikrinamas vairuotojo pažymėjimas kompiuteriu ir jokių pažeidimų nebuvo.
Asmenų aptarnavimo taisyklių 47 punkte numatyta, kad atsakymai parengiami atsižvelgiant į prašymo turinį, t. y. 47.2 papunktis numato, kad į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys.
Remiantis Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2017 m. balandžio 1 d.) (toliau – Įstatymas) 1 straipsnio 2 dalimi, šis įstatymas sudaro palankias sąlygas asmenims gauti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų disponuojamą informaciją ir panaudoti ją komerciniams ar nekomerciniams tikslams. Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad informacija – žinios, kuriomis disponuoja valstybės ir savivaldybių institucija ar įstaiga, įskaitant informaciją apie jų darbuotojų darbo užmokestį. To paties įstatymo 3 straipsnio 1 dalis numato, jog įstaigos privalo teikti pareiškėjams informaciją. Atsisakyti suteikti informaciją galima šio įstatymo nustatyta tvarka. Įstatymo 4 straipsnyje yra įtvirtinti principai, kuriais vadovaujasi įstaigos, teikdamos informaciją, tarp kurių numatytas ir informacijos išsamumo principas, reiškiantis, kad pareiškėjui turi būti pateikta visa pagal teisės aktus teiktina jo prašymo turinį atitinkanti informacija, tikslumo principas, reiškiantis, kad pareiškėjui teikiama informacija turi atitikti įstaigos disponuojamą informaciją.
Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad institucijos ir įstaigos, atsakydamos į asmens prašymą pateikti informaciją, turi pateikti visą pagal prašymo turinį teiktiną jų disponuojamą informaciją.
Atsakovas atsakydamas į pareiškėjo prašymą nurodė, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos duomenimis (duomenys iš Administracinių nusižengimų registro), pareiškėjui 2006 m. spalio 26 d. Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus pareigūno nutarimu Nr. 606062 buvo paskirta administracinė nuobauda – bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių.
Taigi skundžiamame akte nebuvo nurodyta, už kurį konkretų administracinį teisės pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekse (netekęs galios nuo 2017 m. sausio 1 d.), pareiškėjui buvo skirta nuobauda. Kaip jau buvo minėta, skundžiamas aktas parengtas vadovaujantis Administracinių nusižengimų registro duomenimis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui kartu su atsakovo atsiliepimu 2017 m. balandžio 21 d. pateiktas Administracinių teisės pažeidimų registro 2017 m. balandžio 18 d. 13 val. Išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 25). Išraše nurodoma, kad A. Š. 2006 m. spalio 9 d. Kėdainių r. sav. viršijo leistiną greitį 25 km/h ir 2006 m. spalio 26 d. už ATPK 124 straipsnio 3 dalies pažeidimą pareiškėjui skirta 300 Lt bauda ir specialiosios teisės atėmimas teisė vairuoti transporto priemones 12 mėn. Taip pat išraše nurodoma, kad pažeidimas padarytas vairuojant transporto priemonę DODGE NEON, administracinio pažeidimo protokolą Nr. 613134 surašė patrulis J. M., Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK.
Svarbu pažymėti, kad pažeidimo padarymo metu (2006 m. spalio 9 d.), kaip teismo posėdyje nurodė ir pareiškėjo atstovas advokatas V. P., ATPK 124 straipsnio 3 dalis (nuo 2000 m. kovo 15 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. galiojusi redakcija) numatė, kad nustatyto greičio viršijimas nuo 20 iki 30 kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto penkiasdešimties iki trijų šimtų litų ir nenumatė specialiosios teisės vairuoti transporto priemones sankcijos; tokia sankcija apskritai nebuvo numatyta ATPK 124 straipsnyje „Nustatyto greičio viršijimas“ (nuo 2000 m. kovo 15 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. galiojusioje redakcijoje). Taigi atsakovo sprendimą gavęs asmuo, vertindamas 2006 m. spalio 9 d. galiojusias ATPK normas, neturėtų galimybės nustatyti, už kurį ATPK pažeidimą jam skirtas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių, nes kaip jau buvo minėta, tokia sankcija įstatymo leidėjo ginčui aktualiu metu apskritai už nustatyto greičio viršijimą net nebuvo numatyta.
Taisyklių 36 punkte numatyta, kad sprendimai dėl išnagrinėtų prašymų priimti individualų administracinį aktą, išduoti dokumentą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, ar atlikti kitus administracinius veiksmus įforminami Šiaulių apskr. VPK viršininko įsakymu ar jo įgalioto asmens išvada, teikimu, tarnybiniu pranešimu ar kitokiu sprendimą patvirtinančiu dokumentu, atitinkančiu prašymo esmę.
Taigi atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. vasario 24 d. sprendimui Nr.40-S-8316-(1.19) keltini Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimai. Pažymėtina, kad Sprendimas turi atitikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintas taisykles, kurios keliamos individualaus administracinio akto turiniui. Individualių administracinių aktų priėmimas – teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui, todėl privalo būti grindžiamas faktais ir teisės normomis. Minėta teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010; 2008 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-700/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756‑422/2009). Kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556-336/2011 pažymėjo, kad kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos įtvirtina viešojo administravimo subjektams pareigą priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas.
Taigi atsakovas, atsakydamas į pareiškėjo 2017 m. vasario 14 d. prašymą, nepateikė informacijos pagal savo kompetenciją ir turimus duomenis (pateikė tik dalį Administracinių teisės pažeidimų registro duomenų), motyvų išdėstymas nebuvo adekvatus ir pakankamas, nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatui įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą, todėl konstatuotina, kad skundžiamas Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų.
Teisėjų kolegija, remdamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands), nepasisako dėl likusių bylos šalių motyvų.
Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pareiškėjo 2017 m. vasario 14 d. prašymą turi išanalizuoti iš naujo ir pateikti išsamų atsakymą į jį.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis (su būtinais pakeitimais) taikydamas šio įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje buvo ne kartą pažymėta, kad proceso šalies teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą siejama ne tik su reikalavimu, jog ši šalis būtų laimėjusi bylą, bet ir iš dalies su procesinio pobūdžio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. proceso šalis, prašanti priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turi pateikti konkrečius įrodymus, patvirtinančius, jog ji patyrė atitinkamas išlaidas dėl konkrečių procesinių veiksmų, atliktų toje byloje (žr., pvz., 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-135/2012, 2013 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-153/2013, 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013). Taigi, priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios išlaidos. Be to, išlaidų pagrįstumas reiškia, jog jos turi būti įrodytos, tačiau šiuo atveju nepakanka pateikti dokumentus, pagrindžiančius tam tikras sumas ir (ar) suteiktas paslaugas, būtina įrodyti, kad už jas buvo sumokėta (realios išlaidos) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-34/2009, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 18, 2009 m., 144–216 p., 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-172/2012).
Nagrinėjamu atveju prie prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriame prašoma priteisti iš atsakovo 162 Eur 12 ct bylinėjimosi išlaidas, teismui buvo pateikta tik Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2017 m. gegužės 29 d. pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų Nr. (2.19) NTP-7-6533 (b. l. 34–35), kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro: advokato / advokato padėjėjo užmokestis 162 Eur 12 ct, kitos antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos – 0 Eur 00 ct; iš viso valstybės naudai priteistina suma 162 Eur 12 ct.
Įvertinusi bylos duomenis, atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-783-575/2016, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismui pateikti duomenys nėra pakankami spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, valstybės patirto teikiant antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui. Šiuo atveju nei patikslintame skunde, nei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažymoje dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų visiškai nėra detalizuota, kaip buvo apskaičiuota prašoma priteisti suma: neįvardinta, kokios konkrečiai advokato paslaugos pareiškėjui buvo suteiktos, kiek kiekviena jų atskirai yra įkainota. Taigi, iš teismui pateiktų duomenų negalima nustatyti, ar prašomos priteisti išlaidos yra pagrįstos, susijusios būtent su šia byla ir ar buvo realiai patirtos.
Atsižvelgiant į tai, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo išspręstas priimant sprendimą išnagrinėjus bylą iš esmės, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojanti institucija turi teisę ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo pateikti teismui prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei. Šį prašymą teismas nagrinėja Administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41 straipsniuose nurodyta tvarka.
Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, turimą bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas pareiškėjo patikslintą skundą tenkinti ir panaikinti atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. 40-S-8316-(1.19) ir įpareigoti atsakovą Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą iš naujo nagrinėti A. Š. 2017 m. vasario 17 d. prašymą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimas paliktinas nenagrinėtu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41 straipsniais, 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo A. Š. patikslintą skundą patenkinti.
Panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. 40-S-8316-(1.19).
Įpareigoti atsakovą Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą iš naujo nagrinėti pareiškėjo A. Š. 2017 m. vasario 17 d. prašymą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Šiaulių apygardos administracinį teismą.