- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-08-03
- Bylos Nr.
- eAS-783-575/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00193-2016-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Dalia Višinskienė
- Pareiškėjas
- S. B.
- Atsakovas
- Klaipėdos teritorinei muitinei
- Advokatai
- Vilmantas Poškus
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. B. skundą atsakovui Klaipėdos teritorinei muitinei dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas S. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Klaipėdos teritorinės muitinės 2016 m. vasario 18 d. sprendimą Nr. 10000337098 „Dėl mokestinės nepriemokos nurašymo iš mokesčių mokėtojo sąskaitų kredito įstaigose“. Iki teismo posėdžio pradžios buvo gautas pareiškėjo atsisakymas nuo skundo ir prašymas administracinę bylą nutraukti.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. liepos 8 d. nutartimi nutarė administracinę bylą nutraukti.
Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 52 straipsniu. Teismas laikė, jog nagrinėjamu atveju atsisakymas nuo prašymo įstatymui, viešajam interesui neprieštarauja, kieno nors teisių ar įstatymų saugomų interesų nepažeidžia, jį priėmė ir administracinę bylą nutraukė.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovas taip pat prašė spręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą. Teismas vadovavosi ABTĮ 45¹ straipsniu, 44 straipsnio 3 dalimi, 45 straipsnio 1 dalimi.
Kartu su skundu pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) Šiaulių skyriaus 2016 m. kovo 10 d. sprendimas Nr. 2.5-(NTP-2)-16-T-771-3634 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, iš kurio matyti, kad šiuo sprendimu pareiškėjui S. B. suteikta antrinė teisinė pagalba administracinėje byloje dėl 2016 m. vasario 18 d. Klaipėdos teritorinės muitinės sprendimo Nr. 10000337098 apskundimo parengti procesinius dokumentus ir pareiškėją atstovauti pirmosios instancijos teisme, jį 100 proc. atleidžiant nuo žyminio mokesčio, kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo. Patikslintoje 2016 m. liepos 1 d. pažymoje Nr. (2.19) NTP-7-7463 „Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų“ nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokatui Vilmantui Poškui atstovaujant S. B. pagal 2016 m. kovo 10 d. sprendimą Nr. 2.5-(NTP-2)-16-T-771-3634 iš viso sudaro 243,93 Eu, iš jų užmokestis advokatui – 23,91 Eur, kitos antrinės teisinės pagalbos išlaidos – 23,91 Eur.
Teisėjų kolegijos vertinimu, šie duomenys nėra pakankami spręsti dėl valstybės nagrinėjamu atveju patirto bylinėjimosi išlaidų dydžio teikiant antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui, nes pateiktoje pažymoje nedetalizuota, kokios būtent advokato paslaugos suteiktos pareiškėjui, kokia suma šios paslaugos (kiekviena iš jų) įvertintos. Be to byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad tokios išlaidos buvo patirtos realiai (t. y. apmokėtos). Vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimas paliktas nenagrinėtu.
III.
Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 8 d. nutarties dalį dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų ir priteisti iš atsakovo Klaipėdos teritorinės muitinės antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas, kurias sudaro 243,93 Eur.
Teigia, jog atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidos nėra priskiriamos asmens, gavusio antrinę teisinę pagalbą, patiriamoms išlaidoms, jas patiria valstybė ir ji turi pagrindą reikalauti šių išlaidų atlyginimo. Tvirtina, jog teisės aktuose nėra nurodyta jokių nuostatų, įpareigojančių Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą pažymose dar smulkiau detalizuoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų sumą ir nurodyti konkrečius advokato atliktus veiksmus. Mano, kad būtent Tarnybos pažyma, išrašyta teisės aktų nustatyta tvarka, yra išlaidas pagrindžiantis dokumentas. Pažymi, kad objektyviai nėra galimybių pateikti teismui duomenis, patvirtinančius užmokesčio advokatui faktinį išmokėjimą, kadangi užmokestis mokamas advokatui tik pasibaigus bylai, o ne bylos nagrinėjimo metu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 8 d. nutarties dalies, kuria teismas nutarė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą palikti nenagrinėtu, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pažymėtina, kad ši administracinė byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2016 m. liepos 1 d., nustatyta tvarka (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 1 d., 2 d.).
ABTĮ 45¹ straipsnis nustato, kad jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis taikydamas šio įstatymo 44 ir 45 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą; jeigu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo išspręstas priimant sprendimą išnagrinėjus bylą iš esmės, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojanti institucija turi teisę ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo pateikti teismui prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei. Šį prašymą teismas išnagrinėja šio įstatymo 45 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, jog pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą) teismui. ABTĮ 45 straipsnio 1 dalis numato, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje buvo ne kartą pažymėta, kad proceso šalies teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą siejama ne tik su reikalavimu, jog ši šalis būtų laimėjusi bylą, bet ir iš dalies su procesinio pobūdžio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. proceso šalis, prašanti priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turi pateikti konkrečius įrodymus, patvirtinančius, jog ji patyrė atitinkamas išlaidas dėl konkrečių procesinių veiksmų, atliktų toje byloje (žr., pvz., 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-135/2012, 2013 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-153/2013, 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013). Taigi, priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios išlaidos. Be to, išlaidų pagrįstumas reiškia, jog jos turi būti įrodytos, tačiau šiuo atveju nepakanka pateikti dokumentus, pagrindžiančius tam tikras sumas ir (ar) suteiktas paslaugas, būtina įrodyti, kad už jas buvo sumokėta (realios išlaidos) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-34/2009, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 18, 2009 m., 144–216 p., 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-172/2012).
Nagrinėjamu atveju prie prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriame buvo prašoma priteisti iš atsakovo Klaipėdos teritorinės muitinės valstybės naudai 243,93 Eur bylinėjimosi išlaidas, teismui buvo pateikta tik Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2016 m. liepos 1 d. Pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų Nr. (2.19) NTP-7-7463, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro: advokato užmokestis 220,02 Eur, kitos antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos – 23,91 Eur; iš viso valstybės naudai priteistina suma 243,93 Eur (b. l. 26).
Įvertinusi bylos duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog šiuo atveju teismui pateikti duomenys nebuvo pakankami spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, valstybės patirto teikiant antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui.
Šiuo atveju nei prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažymoje dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų visiškai nėra detalizuota, kaip buvo apskaičiuota prašoma priteisti suma: neįvardinta, kokios konkrečiai advokato paslaugos pareiškėjui buvo suteiktos, kiek kiekviena jų atskirai yra įkainota. Taigi, iš teismui pateiktų duomenų negalima nustatyti, ar prašomos priteisti išlaidos yra pagrįstos, susijusios būtent su šia byla ir ar buvo realiai patirtos. Atskirojo skundo teiginys, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui teisės aktuose numatytos formos ir turinio pažymą, nepašalina pareigos pagrįsti prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, kas šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, jog vien tik šiame dokumente esantys duomenys visiškai nedetalizuoja jame nurodytų bylinėjimosi išlaidų, nebuvo padaryta.
Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nepagrindė prašomų priteisti valstybės naudai bylinėjimosi išlaidų, todėl šis prašymas negali būti tenkinamas.
Apibendrinus nurodytus argumentus, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, nenukrypdamas nuo administracinių teismų praktikos, suformuotos analogiškose bylose, todėl teisėtai ir pagrįstai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą paliko nenagrinėtu. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), teisėjų kolegija
nutaria:
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, atskirąjį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.