Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Šilalės rajono apylinkės teismo teisėjas Osvaldas Briedis, sekretoriaujant Virginijai Makarienei, dalyvaujant ieškovui R. B., atsakovei Z. B., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei Z. B. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes, tačiau pripažino ir savo kaltę dėl santuokos iširimo. Sutiko, jog santuoka būtų nutraukta esant abiejų sutuoktinių kaltei.

Atsakovė Z. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko iš dalies ir paaiškino, kad tiek ji, tiek ieškovas yra kalti dėl santuokos iširimo. Ieškovas dažnai vartodavo alkoholį, netgi 2015 m. vasarą prieš ją smurtavo. Pareiškimo policijai nerašė, nes turėjo išvykti į Norvegiją. Pripažino, jog ji buvo neištikima, turėjo kitą vyrą, tačiau nurodė, kad ir ieškovas buvo jai neištikimas su kitomis moterimis.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš rašytinės bylos medžiagos (b. l. 3-18) nustatyta, kad R. B. ir Z. B. susituokė 2000 m. rugpjūčio 26 d. Šilalės rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas Nr. 79 (b. l. 7). Santuokoje vaikų nesusilaukė (b. l. 10). Santuokos metu R. B. asmeninės nuosavybės teise įgijo žemės sklypą (b. l. 12-13). Kito nekilnojamojo ir kilnojamojo turto šalys santuokos metu neįgijo (b. l. 11, 14, 15).

Teismas, nustatydamas kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, atsižvelgia į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, kurios buvo ištirtos ir išanalizuotos teismo posėdžio metu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Lietuvos Respublikos CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neištikimas. Nors pagal Lietuvos Respublikos CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija.

Šalys sutinka, kad juos jungę dvasiniai ryšiai yra nutrūkę, jie visiškai susvetimėjo, negyvena santuokinio gyvenimo. Laikytina, kad šeima jau yra faktiškai iširusi, negalima tikėtis, kad šalys gyvens kartu, todėl santuoka turi būti nutraukta, nenustatant susitaikymo laikotarpio. Tiek ieškovas, tiek atsakovė pripažįsta, kad buvo neištikimi vienas kitam, ir jog abu yra kalti dėl santuokos iširimo. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, jog ieškovo ir atsakovės santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes nebuvo lojalūs vienas kitam, negerbė vienas kito, todėl santuoka nutrauktina CK 3.61 str. 2 d. pagrindu.

Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, konstatuotina, kad santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės atveju atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.61 str., 3.51-3.54 str.).

Po santuokos nutraukimo ieškovui ir atsakovei paliktinos santuokinės pavardės – B. ir B. (CK 3.69 str.).

Šalims nepageidaujant išlaikymo vienas iš kito sutuoktinio, išlaikymas jiems nepriteistinas.

Nutraukiant santuoką, turi būti išspręstas ir turto padalijimo klausimas (CPK 385 str.). Iš bylos duomenų matyti, kad šalys santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nekilnojamojo ir registruoto kilnojamojo turto neįsigijo, todėl šis klausimas nutraukiant santuoką nespręstinas. Iš šalių paaiškinimų matosi, kad kilnojamąjį turtą jie yra pasidaliję.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis). Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas pateikdamas ieškinį sumokėjo 41 euro žyminį mokestį (b. l. 5, 6). Patenkinus 50 procentų ieškovo reikalavimų, ieškovui iš atsakovės priteistina 20,50 eurų žyminis mokestis. Valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, nes neviršija 3,00 eurų (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., 2014 m. rugsėjo 23 d. Nr. LR finansų ir teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268 - 270 str., teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką tarp R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Šilalės r. sav., Traksėdžio k., Trako g. 12, ir Z. B. (duomenys neskelbtini) (P.), a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), sudarytą 2000 m. rugpjūčio 26 d. Šilalės rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas Nr. 79, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

P. Z. B. ir R. B. santuokines pavardes B. ir B..

Priteisti iš Z. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 20,50 eurų (dvidešimt eurų 50 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Šilalės rajono apylinkės teismą.