- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-03
- Bylos Nr.
- ATP-238-562/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rosita Patackienė
- Pažeidėjas
- A. S.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 8 d. nutarimo, kuriuo A. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 210 str. 2 d. 2027 eurų bauda su kontrabandos daiktų 10 pakelių cigarečių „Queen Menthol“, 150 pakelių cigarečių „Winston Blue Super Slims“, 28 pakelius cigarečių „Winston Blue“, 2 butelių 0,5 litro talpos alkoholinių gėrimų „Ugninė Vodka 41“, bei automobilio „BMW 525“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S. nubaustas pagal ATPK 210 str. 2 d. už tai, kad jis 2014 m. gruodžio 14 d., 12.30 val., Vilniaus r., Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio poste, važiuodamas automobiliu „BMW 525“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vykdamas iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, nedeklaravęs ir nepateikdamas muitinės kontrolei, paslėpęs po variklio dangčiu esančiuose oro filtrų dėtuvėse, bagažinėje esančioje vaistinėlėje, už šoninių bagažinės apdailos detalių per valstybės sieną gabeno 188 pakelius cigarečių (10 pakelių cigarečių „Queen Menthol“, 150 pakelių cigarečių „Winston Blue Super Slims“, 28 pakelius cigarečių „Winston Blue“) ir 2 butelius 0,5 litro talpos alkoholinių gėrimų „Ugninė Vodka 41“, 41 proc. stiprumo, kurių bendra muitinė vertė 478,89 eurų (1653,52 Lt), tuo pažeisdamas 1992-10-12 Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą 40, 41 str. reikalavimus.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. S. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 8 d. nutarimą pakeisti: paskirtos 2027 eurų baudos dydį sumažinti arti sankcijoje numatytos minimalios ir ją išdėstyti 2 metų laikotarpiui bei panaikinti nutarimo dalį, kuria nutarta konfiskuoti automobilį „BMW 525“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo nutarimu nesutinka iš dalies, t. y. nesutinka su paskirtos baudos dydžiu ir transporto priemonės konfiskavimu.
Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. S. transporto priemonės konfiskavimą, neatsižvelgė į bylai svarbias aplinkybes. Apeliantas neginčija to, kad padarė inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą ir dėl savo veiksmų labai gailisi, tačiau pažymi, kad skirdamas alternatyvią administracinę nuobaudą teismas turėjo ją taikyti vadovaudamasis įstatyme ir teismų praktikoje aiškiai suformuotais kriterijais, taip pat nuodugniai įvertindamas svarbias bylai aplinkybes, tačiau šioje byloje to nepadarė. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas neįvertino gabentų daiktų kiekio, kuris buvo nedidelis - 188 pakeliai cigarečių ir 2 buteliai alkoholinių gėrimų. Apeliantas nurodo, kad tokiam kontrabandinių cigarečių ir alkoholinių gėrimų kiekiui gabenti automobilis net nėra būtinas. Apeliantas pažymi, kad visiškai nebuvo įvertinta, jog automobilyje BMW 525, v/n (duomenys neskelbtini), nebuvo įrengta jokių specialių slėptuvių minėtiems daiktams gabenti, taip pat nebuvo atsižvelgta ir į automobilio ir juo gabentų kontrabandinių daiktų verčių santykį. Nustatyta, kad kontrabandinių daiktų vertė įskaitant mokėtinus mokesčius sudaro 1653,52 Lt, tuo tarpu automobilio BMW 525, v/n (duomenys neskelbtini), vertė yra apie 10 000 Lt (tokia vertė nurodyta protokole). Taigi, automobilio vertė daugiau negu šešis kartus viršija gabentų daiktų vertę. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad minėtus daiktus jis vežė savo asmeninėms reikmėms, o ne platinimui. Dėl padaryto pažeidimo apeliantas nuoširdžiai gailisi ir mano, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcingai griežta nuobauda padarytam pažeidimui. Be to, nebuvo atsižvelgta, kad apeliantas augina mažametį vaiką, kuris dažnai serga, apeliantas taip pat rūpinasi neįgalia pensinio amžiaus mama, kuri po apelianto tėvo mirties liko našlė. Pasak apelianto, rūpinantis šeima ir senyvo amžiaus mama, jam yra reikalingas automobilis. Naujos transporto priemonės įsigyti apeliantas neturi galimybių, kadangi gaunamas darbo užmokestis siekia vos 450 Eur/mėn., iš kurių kiekvieną mėnesį po 200 Eur jis turi mokėti bankui pagal paskolos sutartį (visa paskolos suma 8700 Eur). Todėl automobilio konfiskavimas pernelyg suvaržytų apelianto teises, sukeltų sunkias materialines pasekmes.
Apeliantas taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog automobilis „BMW 525“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra ne tik A. S., tačiau ir jo sutuoktinės Z. S. nuosavybė, kadangi automobilis įgytas santuokos metu bendromis santuokinėmis lėšomis (pagal CK 3.87 str. 1 d., santuokoje įgytas turtas yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė). Be to, automobilis yra būtinas šeimos poreikiams tenkinti, todėl šios transporto priemonės konfiskavimas turi neproporcingai neigiamą poveikį ne tik apeliantui, tačiau ir kitai transporto priemonės bendrasavininkei, t. y. jo sutuoktinei, kuri apie daromą pažeidimą nieko nežinojo ir visiškai prie jo neprisidėjo. Pasak apelianto, automobilio konfiskavimas reikštų, jog iš esmės už administracinį teisės pažeidimą tektų atsakyti ne tik apeliantui, tačiau ir šio pažeidimo nepadariusiam trečiajam asmeniui. Be kita ko, apelianto sutuoktinė net nebuvo įtraukta į procesą, jai nebuvo sudarytos jokios galimybės pasisakyti ir apginti savo nuosavybės teisę. Kontrabandos dalyko gabenimo priemonės konfiskavimas tiesiogiai daro įtaką automobilio, kurį nuspręsta konfiskuoti, savininko teisėms, ir šis asmuo turi aiškų suinteresuotumą apginti savo interesus. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, apeliantas mano, jog pirmosios instancijos teismo paskirtas transporto priemonės konfiskavimas yra pernelyg griežta nuobauda ir nėra proporcinga padarytam pažeidimui, pažeidžia apelianto ir trečiųjų asmenų teises, dėl ko turėtų būti panaikinta.
Apeliantas taip pat prašo teismo paskirti administracinės nuobaudos - piniginės baudos vidurkį, t. y. protingumo ribose sumažinti piniginę baudą. Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas jam skyrė 2027 eurų baudą, kurios sumokėti iš karto apeliantas šiuo metu neturi galimybių. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad jo turtinė padėtis yra kebli, kadangi gaunamas darbo užmokestis yra vos didesnis už minimalų, slegia turtinės prievolės. Todėl nesumažinus piniginės baudos ir neišdėsčius jos mokėjimo dalimis, būtų suvaržyta ir taip sunki apelianto ir jo šeimos turtinė padėtis, būtų visiškai apribota galimybė gyventi tenkinant būtiniausius kasdieninius poreikius. Atsižvelgdamas į administracinio pažeidimo padarymo aplinkybes bei į dabartinę sunkią jo ekonominę padėtį, galimas itin neigiamas materialines pasekmes apeliantui ir jo šeimai, A. S. prašo paskirtos 2027 eurų baudos dydį sumažinti ir baudos mokėjimą išdėstyti dalimis dviejų metų laikotarpyje.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Vilniaus teritorinė muitinė (toliau institucija) prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 8 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. S. apeliacinį skundą atmesti. Pažymi, kad iš transporto priemonės registracijos liudijimo matyti, jog automobilis „BMW 525“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. S., todėl jis pagrįstai iš jo konfiskuotas. Pažeidimo padarymo įrankio, ginčo atveju - transporto priemonės vertė konfiskavimui taikyti neturi jokios reikšmės. Institucija atkreipia dėmesį, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, vadovaudamasis ATPK reikalavimais, įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, nustatė pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios teisės pažeidimą, už kurį jam 2014-03-24 pagal ATPK 210 str. 3 d. paskirta administracinė nuobauda, todėl tinkamai individualizavo skiriamą nuobaudą. Pasak institucijos, teismo nutarimu paskirta bauda yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo ją mažinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
ATPK 210 str. 2 d. nustatyto pažeidimo padarymas užtraukia baudą vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų su kontrabandos daiktų, taip pat gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimu ar be konfiskavimo. Apylinkės teismas paskyrė A. S. 2027 eurų baudą su kontrabandos daiktų 10 pakelių cigarečių „Queen Menthol“, 150 pakelių cigarečių „Winston Blue Super Slims“, 28 pakelius cigarečių „Winston Blue“, 2 butelių 0,5 litro talpos alkoholinių gėrimų „Ugninė Vodka 41“, bei automobilio „BMW 525“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu. Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. S. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 8 d. nutarimą pakeisti: paskirtos 2027 eurų baudos dydį sumažinti arti sankcijoje numatytos minimalios ir ją išdėstyti 2 metų laikotarpiui bei panaikinti nutarimo dalį, kuria nutarta konfiskuoti automobilį „BMW 525“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Dėl baudos.
Pagal ATPK 20 str. administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose. ATPK 30² str. 1 d. numatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai reiškia ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, idant būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo; remiantis šiuo principu įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis; šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir asmens teises ribotų ne daugiau negu būtina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-10-02, 2009-04-10 nutarimai). Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).
Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas, skirdamas apeliantui nuobaudą, atsižvelgė į administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybes, į kontrabanda gabentų prekių kiekį (188 pakeliai cigarečių ir 1 litras alkoholinių gėrimų), vertę (478,89 eurų) ir jų slėpimo vietą automobilyje, į pažeidėjo asmenybę ir turtinę padėtį, kad jis 1 kartą baustas administracine tvarka už tos pačios rūšies teisės pažeidimą, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir yra viena sunkinanti aplinkybė, todėl jam paskyrė vidutinę sankcijoje už padarytą pažeidimą numatytą baudą su kontrabandos daiktų konfiskavimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas nepagrįstai nepripažino A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą ir dėl savo veiksmų labai gailisi. Iš bylos medžiagos matyti, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą A. S. paaiškino, jog cigaretes vežė savo reikmėms, labai gailisi ir prašo paskirti kuo mažesnę baudą (b. l. 2), apklaustas pirmosios instancijos teisme jis taip pat kaltu prisipažino ir gailisi, todėl tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Priešingai nei nurodoma skundžiamame nutarime, tai, kad A. S. pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, nesudaro pagrindo nurodytų aplinkybių nelaikyti apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pakartotinumą įvertino, pripažindamas tai atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad A. S. kartu su sutuoktine augina mažametį vaiką (b. l. 28-29), jo gaunamas darbo užmokestis siekia 450 Eur/mėn. (b. l. 32), apeliantas turi finansinių įsipareigojimų bankui (b. l. 36-37). Atsižvelgdamas į minėtų aplinkybių visumą apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo paskirta bauda yra neproporcinga padarytam pažeidimui ir ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti A. S. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 210 str. 2 d., paskiriant minimalią šio straipsnio sankcijoje numatytą baudą.
Vienas iš apeliacinio skundo prašymų yra sumažinti paskirtos baudos dydį ir ją išdėstyti 2 metų laikotarpiui. ATPK 313 str. 3 d. numatyta, kad atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas) priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje arba ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Nagrinėjamu atveju A. S. dėl baudos išdėstymo, vadovaujantis ATPK 313 str. 3 d., turi teisę kreiptis į organą (pareigūną), priėmusį nutarimą paskirti nuobaudą, t. y. šiuo atveju Vilniaus rajono apylinkės teismą, kuris ir turi spręsti baudos išdėstymo klausimą. Vilniaus rajono apylinkės teismas baudos išdėstymo klausimo nesprendė, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu nepasisako.
Dėl transporto priemonės konfiskavimo.
ATPK 210 straipsnyje asmenims už kontrabandą bauda yra nustatyta kaip pagrindinė administracinė nuobauda, o transporto priemonės konfiskavimas – alternatyvi, papildoma administracinė nuobauda, kuri, įvertinus administracinės bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę ir padaryto pažeidimo sunkumą gali būti skiriama kartu su pagrindine nuobauda – bauda. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad papildoma nuobauda – transporto priemonės konfiskavimas – pagal ATPK 210 str. 2 d. sankciją yra neprivaloma. Pagal teismų praktiką, transporto priemonės konfiskavimas taikomas tais atvejais, kai transporto priemonė buvo panaudota kontrabandos pažeidimui daryti, t. y. jeigu ji specialiai tam buvo pritaikyta – įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti arba tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-47/2008, N575-215/2009).
Dėl automobilio pripažinimo kontrabandos dalyko gabenimo priemone teismų praktikoje sprendžiama taip pat atsižvelgiant į visumą byloje nustatytų aplinkybių, apibūdinančių patį kontrabandos dalyką (pavyzdžiui, jo kiekį), konkrečią transporto priemonę, kontrabandos gabenimo mechanizmą (pavyzdžiui, dalyko slėpimo būdas ar dalyko suradimas buvo pasunkintas ir pan.) ir kitas aplinkybes, rodančias automobilio panaudojimo darant kontrabandą (realizuojant sudėties požymius) svarbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2013). Sprendžiant klausimą dėl transporto priemonės konfiskavimo kontrabanda gabenant cigaretes atsižvelgtina ir į gabentų cigarečių kiekį, vertę bei konfiskuotinos transporto priemonės vertę, pažeidėjo asmenybę ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-36-2014, 2AT-18-2014, 2AT-60-2014). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs ir tai, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus; jo įgyvendinimo tvarka bendriausia prasme nustatyta šio straipsnio 2 ir 3 dalyse. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinoje pripažįstama, kad vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala (1997 m. balandžio 8 d. nutarimas). Nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pažeidimo padarymo priemonių (transporto priemonės) konfiskavimas paprastai laikomas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams (LAT nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-2-2013). Toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-622-533/2011).
Pažymėtina, kad ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje dėl teisės į nuosavybės apsaugą, nustatytos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokolo Nr. 1 1 straipsnyje, iš esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė. Be kita ko, ja gali būti siekiama užkirsti kelią atitinkamos transporto priemonės naudojimui kitų nusikalstamų veikų padarymui kenkiant visuomenei (Yildirim v. Italy, no. 38602/02, decision of 10 April 2003; C.M. v. France, no. 28078/95, decision 26 June 2001). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką turto konfiskavimas patenka į nuosavybės naudojimo kontrolės sritį pagal Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio 2 dalį, kurioje valstybėms suteikiama teisė priimti įstatymus, jų manymu, reikalingus, kad būtų galima kontroliuoti nuosavybės naudojimą atsižvelgiant į bendrąjį interesą. Tam, kad nuosavybės teisių apribojimas atitiktų šią nuostatą, jis turi būti nustatytas įstatymo, juo siekiama teisėto tikslo, o panaudotos priemonės – pagrįstai proporcingos šiam tikslui. Spręsdamas dėl viešojo intereso poreikių ir asmens intereso teisingos pusiausvyros nustatymo, Teismas palieka valstybei plačią vertinimo laisvę dėl įgyvendinimo priemonių pasirinkimo ir vertinimo, ar šio įgyvendinimo padariniai pateisinami atsižvelgiant į bendrąjį interesą siekiant atitinkamo įstatymo tikslo. Teisinga pusiausvyra pažeidžiama tuo atveju, kai asmeniui užkraunama „individuali ir pernelyg didelė našta“ (Yildirim v. Italy; Het Financieele Dagblad B.V. v. the Netherlands, no. 577/11, decision of 28 June 2011).
Iš bylos medžiagos matyti, kad, nors automobilyje BMW 525 nebuvo įrengta slėptuvių (b. l. 25), tačiau A. S. gabentos cigaretės ir alkoholiniai gėrimai rasti automobilyje po variklio dangčiu esančiuose oro filtrų dėtuvėse, bagažinėje esančioje vaistinėlėje, už šoninių bagažinės apdailos detalių (b. l. 1, 5-24), t. y. tokioms prekėms gabenti visiškai nepritaikytose vietose, tuo sąmoningai apsunkinant jų aptikimą, todėl transporto priemonė buvo tiesiogiai panaudota kontrabandos daiktams per valstybės sieną gabenti bei jiems slėpti, t. y. buvo pažeidimo padarymo priemone, be kurios panaudojimo slapta pervežti tokio kiekio kontrabandinių prekių (188 pakelių cigarečių ir 2 butelių 0,5 litro talpos alkoholinių gėrimų) pažeidėjas nebūtų galėjęs. Pažymėtina, kad kontrabandinės prekės buvo rastos tik atlikus detalų patikrinimą (b. l. 1). Atkreiptinas dėmesys, kad vertinti reikia ne tai, ar pažeidėjas būtų sugebėjęs fiziškai pernešti per valstybės sieną tokį kiekį cigarečių, o tai, ar jis būtų galėjęs tai padaryti slapta, išvengiant muitinės kontrolės (LAT 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis byloje Nr. 2AT-5/2011). A. S. nepasirinko rizikuoti ir nešti tokį kiekį cigarečių kitu būdu, o gabeno juos, slėpimui panaudodamas automobilio ertmes, neskirtas daiktams sudėti ir gabenti, kas įrodo, jog tokio kiekio cigarečių gabenimas per valstybės sieną, išvengiant muitinės kontrolės, nepanaudojus automobilio būtų neįmanomas. Pažymėtina, kad automobilio konfiskavimui taikyti nėra būtina nustatyti, jog transporto priemonėje buvo specialiai įrengta slėptuvė. Nagrinėjamu atveju A. S. kruopščiai ruošėsi pažeidimui, pats ar kitų asmenų pagalba sukaišiojo cigaretes, slėpdamas jas automobilio vietose, neskirtose daiktams gabenti, tokiu būdu panaudodamas automobilį kontrabandos pažeidimui daryti, kad gabenamos prekės nebūtų pastebėtos muitinio tikrinimo metu, ir tai darė sąmoningai, suvokdamas galimas pasekmes. Apeliantui neabejotinai buvo žinoma jo turtinė padėtis, kitos aplinkybės (rūpinimasis šeima ir senyvo amžiaus mama), dėl ko jam yra reikalingas automobilis, tačiau šios aplinkybės nesulaikė pažeidėjo nuo administracinio teisės pažeidimo padarymo.
Apeliantas skunde nurodo, kad nebuvo atsižvelgta į automobilio ir juo gabentų kontrabandinių daiktų verčių santykį: nustatyta, kad kontrabandinių daiktų vertė įskaitant mokėtinus mokesčius sudaro 1653,52 Lt, tuo tarpu automobilio BMW 525, v/n (duomenys neskelbtini), vertė yra apie 10 000 Lt. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje transporto priemonės vertė savaime nepripažįstama besąlygišku pagrindu jos nekonfiskuoti (LAT nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-2-2013). Dėl priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti, konfiskavimo kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiama įvertinus visas, o ne atskiras, šios nuobaudos skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys, kad A. S. pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam 2014-03-24 pagal ATPK 210 str. 3 d. paskirta administracinė nuobauda, kas pagrįstai buvo pripažinta apelianto atsakomybę sunkinančia aplinkybe (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.) ir neigiamai apibūdina jo asmenybę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, A. S. neskiriant papildomos nuobaudos – automobilio BMW 525, v/n (duomenys neskelbtini) – konfiskavimo šiuo konkrečiu atveju nebūtų pasiekti Lietuvos Respublikos ATPK 20 ir 248 str. numatyti administracinės atsakomybės taikymo tikslai. A. S. padarytas teisės pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių, didžiausią žalą valdymo tvarkai ir visuomenės interesams darančių veikų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK, už kurią įstatymų leidėjas nustatė griežtas nuobaudas. Atkreiptinas dėmesys, kad kontrabanda gali būti padaryta tik tyčiniais veiksmais, t. y. teisės pažeidėjas supranta, kad jis perveža prekes pažeisdamas įstatymus ir to nori. Pažeidėjas savo neteisėtais veiksmais sudaro tokią situaciją, kai jam nuosavybės teise priklausantis ar tik valdomas ir naudojamas kito asmens turtas gali būti prarastas. Tokio įstatymo grasinimo teisės pažeidėjas sąmoningai nepaiso. Dėl to atsiranda teisinės pasekmės, kurios yra numatytos įstatyme – turto, kuris buvo kontrabandos įrankis (šiuo atveju lengvasis automobilis), konfiskavimas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997-04-08 nutarimas).
Minėta, kad teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Nagrinėjamoje byloje skundžiama administracinė nuobauda turto konfiskavimas susijusi su asmens nuosavybės teisių apribojimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje, pritaikius pažeidėjui automobilio konfiskavimą, nurodyta teisinga pusiausvyra nebuvo pažeista. Nuosavybės teisių apribojimas vertintinas, kaip proporcingas siekiamam teisėtam tikslui kovoti su kontrabanda, kuri daro didelę žalą Lietuvos ekonomikai ir verslo tvarkai, taip pat užkirsti kelią neteisėtam cigarečių patekimui į Europos Sąjungos muitų teritoriją. Automobilis nebuvo specialiai pritaikytas kontrabandai gabenti, tačiau cigaretės vežtos daiktams gabenti neskirtoje vietoje, slepiant ir tikintis, kad jos nebus surastos. Esant tokioms aplinkybėmis, transporto priemonės konfiskavimu siekiama neleisti jos analogiškai panaudoti ateityje.
Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog automobilis „BMW 525“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra ne tik A. S., tačiau ir jo sutuoktinės Z. S. nuosavybė, kadangi automobilis įgytas santuokos metu bendromis santuokinėmis lėšomis, tačiau apelianto sutuoktinė net nebuvo įtraukta į procesą, jai nebuvo sudarytos jokios galimybės pasisakyti ir apginti savo nuosavybės teisę. Pasak apelianto, kontrabandos dalyko gabenimo priemonės konfiskavimas tiesiogiai daro įtaką automobilio, kurį nuspręsta konfiskuoti, savininko teisėms, ir šis asmuo turi aiškų suinteresuotumą apginti savo interesus. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Iš byloje esančio automobilio „BMW 525“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimo matyti, kad šio automobilio savininkas nurodytas A. S., todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos įtraukti į procesą ir A. S. sutuoktinės. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismas tokio prašymo nepateikė nei A. S., nei jo sutuoktinė.
Remiantis tuo, kas nustatyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konfiskavo A. S. automobilį „BMW 525“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ši nuobauda yra proporcinga jo padarytam teisės pažeidimui, todėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 8 d. nutarimas šioje dalyje paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Tenkinti A. S. apeliacinį skundą iš dalies.
Pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 8 d. nutarimą: panaikinti nutarimo dalį, kuria A. S. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 210 str. 2 d. paskirta 2027 eurų bauda, ir A. S. už Lietuvos Respublikos ATPK 210 str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą paskirti 1448 (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių) eurų baudą.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.