- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-03
- Bylos Nr.
- TS-57-1202/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Justas Pažarskis
- Nuteistasis
- A. T.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), skundą, dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijos 2024 m. kovo 29 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
A. T., Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir paskirta – 10 metų laisvės atėmimo bausmė.
Nuteistajam A. T. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2016 m. gruodžio 26 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2026 m. gruodžio 26 d., 1/2 paskirtos bausmės atliko 2021 m. gruodžio 26 d. Neatliktos bausmės dalis 2024 m. kovo 27 d. – 2 metai 8 mėnesiai 29 dienos.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisija (toliau – ir Komisija) 2024 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nutarimas) nutarė netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam A. T. rekomenduojant nuteistajam tęsti dalyvavimą individualiame resocializacijos priemonių plane numatytose priemonėse, skirtose valdyti aktualias kriminogenines sritis. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis A. T. Komisijai buvo teikiamas antrą kartą.
Nutarime Komisija atsižvelgė, kad A. T. smurtinis nusikaltimas (brolio nužudymas), už kurį šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, buvo padarytas apsvaigimo nuo alkoholio būsenoje. Alkoholio vartojimas galimai buvo atsakas į konkretų įvykį ar problemą, praradus savireguliaciją ir savikontrolę. A. T., atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime, 2018 m. birželio 22 d., 2018 m. rugpjūčio 6 d. buvo nubaustas už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą, taip pat už analogiškus bausmės režimo reikalavimų pažeidimus buvo nubaustas 2022 m. birželio 22 d., 2022 m. spalio 28 d., 2022 m. kovo 23 d. 2022 m. spalio 28 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namų direktoriaus nutarimu grąžintas iš (duomenys neskelbtini) namų į pataisos namus. Tuo metu baustas už intensyvaus plano pažeidimą ir už alkoholio vartojimą. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kalėjimuose nuteistasis dalyvavo prevencinėse intervencinėse pataisos priemonėse, skirtose žalingam alkoholio vartojimui. Pastebėta, jog priemonės vykdymo metu stebėtos nuteistojo pastangos analizuoti ir kritiškai vertinti savo elgesį, identifikuoti su alkoholio vartojimu susijusias problemas bei ieškoti būdų jas spręsti, pastebėta, jog nuteistojo mąstymas lėtas, klampus, stokojantis lankstumo ir logikos, stebima informacijos suvokimo, savo minčių aiškinimo sunkumai. Nuteistasis geba įvardinti tam tikras neigiamas piktnaudžiavimo alkoholiu pasekmes, tačiau nesieja jų su savo asmenine patirtimi. Analizuojant priemonės rezultatus nustatyta, kad sumažėjo nuteistojo problemų įžvalgą pasitikėjimas savo gebėjimais siekti ir išlaikyti pozityvius pokyčius. Išvadoje taip pat nurodyta, jog nuteistasis geba įvardinti savo ateities planus, tačiau stokoja, aiškumo ir konkretumo jų pasiekimo, negeba numatyti planų įgyvendinimo žingsnių bei įvardinti galinčių atsirasti kliūčių. Pats pasisako, jog nėra pilnai apsisprendęs keisti savo gyvenimo būdo. Pastebimas noras pozicionuoti save socialiai palankiau, o pačiam asmeniui trūksta gilesnio savianalizės įgūdžių. Individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje fiksuojama informacija, kad 2021 m. lapkričio 3 d. baigė lankyti „(duomenys neskelbtini)“ grupę. Grupėje sunkiai reflektavo, nebuvo linkęs dalintis savo patirtimi, sunkiai sekėsi atlikti namų užduotis, nurodyta, jog nebuvo motyvuotas dalyvauti grupės užsiėmimuose. Komisija vienbalsiai – 4 nariai prieš, nutarė netaikyti lygtinio paleidimo pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 82 straipsnio 4 dalį.
II. Pagrindiniai skundo argumentai
Nesutikdamas su Komisijos nutarimu nuteistasis pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašydamas minėtą nutarimą panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
A. T. skunde pabrėžia, jog lygtinio paleidimo komisijos nariai sureikšmino laisvėje padarytus nuopuolius, kad nuteistasis buvo baustas daug kartų administracine tvarka, daugiausiai už neblaivaus pasirodymą viešoje vietoje, smurtą artimoje aplinkoje, nedarbą, jog padarė labai sunkų nusikaltimą – nužudė brolį. Tačiau komisijos nariai neatsižvelgė, kad nuo 2022 m. (duomenys neskelbtini) kalėjime nėra baustas drausmine, bei administracine tvarka, skatintas 8 kartus, už gera darbą. (duomenys neskelbtini) kalėjime dalyvavo kriminogeninių veiksnių mažinimo intervencinėse programose, susijusiose su priklausomybėmis, smurtiniu elgesiu, todėl pagrįstai galima teigti apie teigiama ilgalaikę elgesio dinamiką. Pataisos namuose visada dirbo nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d. VŠĮ (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), 2019 m. sausio 25 d. buvo perkeltas dirbti į (duomenys neskelbtini) pataisos namus atviros kolonijos (duomenys neskelbtini) brigadą, (duomenys neskelbtini) pareigas. Nuo 2022 m. (duomenys neskelbtini) kalėjime dirba, tai leidžia pagrįstai teigti, kad nevengia darbo, siekė užsibrėžto tikslo.
Nuteistasis skunde pažymi, jog jei būtų paleistas lygtinai turėtų darbo vietą, planuoja dirbti, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), turės pastovų pragyvenimo šaltinį. Gaunant orų atlygi už darbą, nukentėjusiesiems priteistos žalos atlyginimas bus vykdomas daug greičiau ir efektyviau taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nei toliau atliekant bausmę pataisos įstaigoje.
Lygtinio paleidimo komisijos nariai sureikšmino alkoholio vartojimą bausmės metu, tai pat jog jis nesugebėjo atsisakyti žalingų įpročių. Pažymi, kad kai buvo perkeltas į (duomenys neskelbtini) kalėjimą 2022 m. elgėsi nepriekaištingai, nebuvo baustas drausminėmis nuobaudomis, bei administracine tvarka, taip pat buvo skatintas 1 kartą, už gerą darbą, todėl galima pagrįstai teigti, jog elgesys nepriekaištingas, nebėra žalingų įpročių, siekia teigiamos resocializacijos.
Atkreiptinas dėmesys, (duomenys neskelbtini) kalėjimo lygtinio paleidimo komisija, priimdama nutarimą, netinkamai vertino, kad jis nepadarė nusikalstamo elgesio rizikos akivaizdžios pažangos. Pernelyg didelį dėmesį skyrė neigiamų aplinkybių vertinimui, o aplinkybės, kurios jį parodo iš teigiamos pusės, buvo sumenkintos. Komisija nutarime įvardijo „kad nuteistasis nepadarė reikšmingos pažangos, valdant kriminogenines sritis“. Tačiau, nuteistojo nuomone, komisija šias aplinkybes įvertino nepakankamai išsamiai ir neatsižvelgė į visas aplinkybes, o dalies visai nevertino.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra nepateikė atsiliepimo į nuteistojo skundą.
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo išvados
Skundas netenkinamas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) numatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo Komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai į teismo posėdį nešaukiami. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, nuteistojo skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.
BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį būtų galima keisti teigiama linkme neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims.
Nuteistasis A. T., kuriam paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė, įstatyme numatytos bausmės dalį (pusę paskirtos bausmės) atliko 2021 m. gruodžio 26 d. Tai reiškia, kad pastarasis formaliai atitinka lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygą, numatytą BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Kita vertus, pabrėžtina, jog lygtinio paleidimo taikymui taip pat yra būtinos kitos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. 2024 m. kovo 7 d. atliekant pakartotinį A. T. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, OASys metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Komisija konstatavo, jog su nusikalstamumu tiesiogiai susijusios ankščiau minėtos probleminės sritys bausmės atlikimo metu nebuvo pakankamai koreguojamos, todėl reikalauja tęstinių, kompleksiškų pastangų įsitraukti į resocializacijos procesą, prisiimant atsakomybę už savo įvykdytą nusikaltimą bei darant kryptingus veiksmus, rodančius nuoseklias nuteistojo pastangas sau aktualią riziką valdyti. Teigiami pokyčiai nustatyti galimybės dirbti srityje. Nors bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo motyvuotas spręsti alkoholio vartojimo problemas, tačiau dar negeba kontroliuoti alkoholio vartojimo bei jo elgesio dinamika yra neigiama. Taigi Komisija konstatavo, kad A. T. neatitinka kitų alternatyvių materialiųjų sąlygų – jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, taip pat nenustatė ir kad jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas tokią riziką. Vien tai sudaro pagrindą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Iš asmens byloje esančių socialinio tyrimo išvadų ir kitos asmens bylos medžiagos matyti, jog lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijai asmuo pristatomas jau antrą kartą. 2016 m. sausio 26 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu A. T. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (vagystė) ir paskirta galutinė bausmė – 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Šiuo metu jis atlieka bausmę už BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Pirmą kartą su policijos pareigūnais susidūrė būdamas (duomenys neskelbtini) metų, pirmą kartą nuteistas (duomenys neskelbtini) metų, t. y. nusikalto būdamas socialiai (duomenys neskelbtini) amžiuje. Matoma nusikalstamų veikų sunkėjimo dinamika.
A. T. skunde nurodo, jog Komisijos nariai sureikšmino alkoholio vartojimą bausmės metu, perkeltas į (duomenys neskelbtini) kalėjimą 2022 m. elgėsi nepriekaištingai, nebuvo baustas drausminėmis nuobaudomis, bei administracine tvarka, taip pat buvo skatintas. Taip pat grindžiama, kad Komisija akcentavo neigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes ir neįvertino teigiamai jį apibūdinančių aplinkybių. Pažymėtina, kad teismas spręsdamas klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo negali nevertinti ar ignoruoti ankstesnių duomenų dėl bausmės atlikimo, bei asmens elgesio charakteristikos iki bausmės atlikimo, nes jie charakterizuoja nuteistąjį ir atspindi jo galimą elgesį ateityje. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes šiuo atveju yra vertinamas, tiksliau prognozuojamas, asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-27-209/2019). Akcentuotina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikytinas tik kaip išskirtinis paskatinimas, kai nuteistojo elgesys atliekant bausmę yra nepriekaištingas, o kitos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti esminius bausmės tikslus, bet tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje (Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartį byloje Nr. 1S-117-579/2020).
Iš asmens byloje esančių duomenų matyti, kad A. T. yra penkis kartus baustas drausmine tvarka, iš jų keturis kartus – už alkoholio vartojimą, paskutinį kartą – 2022 m. spalio 28 d., taigi, nuteistajam būdingos alkoholio vartojimo problemos. 2018 m. birželio 22 d. sulaikytas apsvaigęs nuo alkoholio; 2018 m. rugpjūčio 6 d. sulaikytas apsvaigęs nuo alkoholio; 2022 m. gegužės 13 d. pažeidė numatytą Intensyvumo plane judėjimo maršrutą, 2022 m. birželio 22 d. sulaikytas apsvaigęs nuo alkoholio (1,02 prom.); 2022 m. spalio 28 d. nuteistajam grįžus iš darbo, alkoholio matuoklis parodė 0,95 prom. alkoholio koncentraciją. Būtent šio paskutinio pažeidimo padarymas lėmė tai, kad iki tol bausmę (duomenys neskelbtini) namuose atlikęs nuteistasis tęsti bausmę 2022 m. spalio 28 d. buvo perkeltas į (duomenys neskelbtini) kalėjimą, paprastosios grupės sąlygomis. Akivaizdu, kad nuo 2022 m. kovo 23 d., kai buvo perkeltas į (duomenys neskelbtini) namus atlikti bausmės lengvosios grupės sąlygomis alkoholio vartojimo atvejai buvo užfiksuoti net tris kartus, todėl teismas daro išvadą, jog kai tik asmens laisvės suvaržymas ir kontrolė mažėjo nuteistasis nebuvo linkęs laikytis priimtų įkalinimo draudimų ir juos pažeidė. Šios aplinkybės teismui kelia pagrįstų abejonių dėl asmens tinkamo elgesio tuo atveju, jei jo atžvilgiu būtų taikomas lygtinis paleidimas.
Socialinio tyrimo išvadoje pabrėžiama, jog A. T. smurtinis nusikaltimas (brolio nužudymas), už kurį šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, buvo padarytas apsvaigimo nuo alkoholio būsenoje. Asmens administracinių nusižengimų registro duomenys patvirtina, jog alkoholio vartojimas skatina asmens agresijos ir impulsyvumo, savęs negalėjimo valdyti atvejus. 2012 m. balandžio 10 d. girtas A. T. (nustatytas 2,25 prom. girtumas) šeimyninio konflikto metu, policijos pareigūnų akivaizdoje provokavo muštines su broliu, nustatyti net 7 atvejai, kai A. T. būdamas girtas viešoje vietoje nesiorientavo aplinkoje, negalėjo savarankiškai judėti, griuvinėjo. Pats nuteistasis piktnaudžiavimą alkoholiu sieja su savo smurtiniu elgesiu, neneigia alkoholio vartojimo sąsajų su nusikalstamu elgesiu. Kaip minėta, nuteistasis, net būdamas izoliuotas nuo visuomenės, bausmės atlikimo laikotarpiu nesugebėjo tinkamai savęs kontroliuoti. Pažymėtina, jog nuteistasis dalyvaudamas 2023 m. gegužės 23 d. iki 2023 m. liepos 11 d. individualiuose motyvaciniuose pokalbiuose, orientuotuose į motyvacijos, spręsti su alkoholio vartojimu susijusias problemas, stiprinimą pasisakė, jog nėra pilnai apsisprendęs keisti savo gyvenimo būdo, negali užtikrintai teigti, kad ateityje nebevartos alkoholio. Todėl darytina išvada, jog socialinės reabilitacijos priemonės, kurios yra skirtos mąstymo ir elgesio bei nuostatų korekcijai, šiuo metu pozityvių rezultatų nepasiekia. Teismui kyla pagrįstų abejonių ar asmuo lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos sugebės save kontroliuoti, kadangi vienas iš asmens dinaminių kriminogeninių veiksnių yra agresyvus elgesys, apsvaigus nuo alkoholio. Todėl nuteistojo taisymosi procesas dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo įstaigoje, siekiant valdyti nuteistajam nustatytus dinaminius kriminogeninius veiksnius, įtvirtinti teigiamus elgesio modelius bei formuoti tinkamus problemų sprendimo įgūdžius, kurie padėtų nuteistajam integruotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.
Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą svarbu išskirti teigiamai charakterizuojančius nuteistąjį pokyčius jo įdėtas pastangas bei įsitraukimą į nuteistajam taikytas resocializacijos priemones. Teismas vertindamas A. T. elgesio korekcijos pokyčius vadovaujasi naujausiais nuteistojo pasiekimais nustatytais po paskutinio vertinimo (ankstesnis nuteistojo Komisijos vertinimas atliktas 2023 m. rugsėjo 18 d.) Laisvės atėmimo bausmės atlikimo A. T. dalinai vykdė Komisijos rekomendacijas: dirba, nėra išrankus darbui, dalyvavo prevencinėse ir pozityvaus užimtumo priemonėse. Po paskutinio asmens teikimo Komisijai nuteistasis dalyvavo 2023 m. lapkričio 29 d. – 2023 m. gruodžio 20 d. socialinių įgūdžių „(duomenys neskelbtini) programos“ užsiėmimuose, taikant smurtinio elgesio modelius artimoje aplinkoje, siekė suprasti to priežastis, atpažinti grėsmes bei ugdyti gebėjimą taikyti nesmurtinio elgesio modelius; 2023 m. rugsėjo 28 d. – 2023 m. lapkričio 9 d. dalyvavo užsiėmimuose „(duomenys neskelbtini)“. Išklausė 6 temas apie priklausomybės ligą, psichiką veikiančių medžiagų vartojimo žalą, padarinius, galimus gydymosi būdus. Dalyvavo diskusijose, domėjosi problema ir norėjo ją spręsti, buvo atviras naujoms žinioms, priėmė teikiamą informaciją. Nuo paskutinio nuteistojo teikimo Komisijai nustatyti teigiami pokyčiai galimybės dirbti srityje, nes gautas socialinės darbuotojos pranešimas apie galimą nuteistojo įdarbinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ lygtinio paleidimo atveju.
Dalyvavimas reabilitacijos programose ir kitose resocializacijos priemonėse teigiamai charakterizuoja A. T., tačiau vien tai, nesudaro pagrindo išvadai, jog nuteistasis savo elgesiu jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės bei, kad jam pritaikytas lygtinis paleidimas bus sėkmingas. Sprendimą taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lemia ne socialinės reabilitacijos priemonių skaičius, apimtis ar pobūdis, bet jų įgyvendinimu pasiektas rezultatas, leidžiantis daryti neabejotiną išvadą, kad įvyko teigiami nuteistojo vertybinių nuostatų pokyčiai, kurie leidžia tikėtis, jog praeities klaidos nebebus kartojamos ir asmuo laisvėje rinksis socialiai priimtiną gyvenimo būdą. Kaip minėta, A. T. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sudaro daug kriterijų, kurie gali būti koreguojami. Nemaža dalis dinaminių kriminogeninių veiksnių susiję su alkoholio vartojimu ir iš to kylančiomis problemomis. Nors nuteistasis pastaruoju metu dėjo reikšmingas pastangas spręsti problemas susijusias su piktnaudžiavimu alkoholiu, tačiau jam reikalingas tęstinis, kompleksiškas ir nuoseklus darbas su minėtomis probleminėmis sritimis. Tokia aplinkybė pažymėta ir socialinio tyrimo išvadoje, kad nors bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo motyvuotas spręsti alkoholio vartojimo problemas, tačiau dar negeba kontroliuoti alkoholio vartojimo bei jo elgesio dinamika yra neigiama.
Skunde A. T. nurodo, kad atvykus 2022 metais į (duomenys neskelbtini) kalėjimą jo elgesys įkalinimo įstaigoje yra nepriekaištingas jis buvo skatintas vieną kartą 2022 m. sausio 14 d., per visą bausmės atlikimo laikotarpį skatintas 8 kartus. Teismo vertinimu, paskutinis nuteistojo paskatinimas prieš daugiau nei 2 metus neleidžia daryti išvados, kad jo elgesys bausmės atlikimo vietoje yra išimtinai nepriekaištingas. Paskatinimų skaičius nerodo, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu elgtųsi išskirtinai teigiamai. Nors laisvės atėmimo bausmės eigoje stebimos palankios nuteistojo nuostatos į priežiūrą bei apribojimus, visgi vien tinkamas nuteistojo elgesys įkalinimo įstaigoje nelaikytinas išskirtine aplinkybe nulemiančia lygtinio paleidimo nuteistajam taikymą, nes bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, tai jis privalo daryti be papildomų paskatinimų. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra svarbus vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą remiantis vien pastarojo laikotarpio pozityviu asmens elgesiu, ignoruojant duomenis atskleidžiančius nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus ir elgesio dinamiką viso bausmės atlikimo metu, teismo vertinimu, pažeistų teisingumo principą ir baudžiamajame įstatyme numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą.
Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą itin svarbu atsižvelgti ne tik į nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį tiek, kad jis po bausmės atlikimo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Įvertinus nuteistojo elgesį visos bausmės atlikimo metu, jo nuostatas ir mąstymą, nusikalstamumui įtakos turinčius veiksnius, teismas sprendžia, kad lygtinis nuteistojo paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrins bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Tuo pačiu teismas neturi pagrindo neabejotinai išvadai, jog šiuo metu pritaikius lygtinį paleidimą nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, nepritarti Komisijos nutarimui netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo nėra pagrindo. Priešingai, teismas, įvertinęs pirmiau aptartų nuteistąjį apibūdinančių aplinkybių visumą, sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis dar nėra įgyvendinta, ir šiuo metu dar nėra galimybės nuteistąjį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.
Nuteistasis, bausmę atlikdamas paprastosios grupės sąlygomis, turėdamas galimybę dalyvauti resocializacijos programose, gali sustiprinti savo socialinius įgūdžius, sumažinti dinaminius kriminogeninius veiksnius, taip pat tinkamai pasirengti gyvenimui neizoliuotam nuo visuomenės, tuo pačiu turi visas sąlygas nuosekliai įrodyti teismui, atsižvelgiant į šioje teismo nutartyje nurodytus aspektus, kad gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu
nutaria:
atmesti nuteistojo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos Komisijos 2024 m. kovo 29 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuspręsta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinimo.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.