- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-12-08
- Bylos Nr.
- 1-2542-311/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08284-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimantas Grigas
- Kaltinamasis
- L. B.
- Nukentėjusysis
- V. K.
- Advokatai
- Ričardas Lilas
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:
1) 2019-03-07 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 259 straipsnio 1 dalį- 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3, ir skirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 8 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant L. B. visą bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
2) 2019-10-04 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį- 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3, ir skirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2019-03-07 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 8 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant L. B. visą bausmės laiką būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. B. pažeidė viešąją tvarką, o būtent:
2020 m. vasario 25 d. apie 21.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,03 % promilių girtumas), viešoje vietoje- UAB (duomenys neskelbtini)priklausančiame prekybos centre, esančiame (duomenys neskelbtini), už kasų, matant kasoje dirbančiai pardavėjai J. B., kuri pagrįstai įtarė, kad jis už striukės galimai buvo užsikišęs iš prekybos centro paimtą prekę bei dėl to iškvietė apsaugos darbuotoją V. K., bei matant pardavėjai E. L. ir ikiteisminio tyrimo metu neidentifikuotiems prekybos centro lankytojams, savo įžūliu elgesiu prieš apsaugos darbuotoją V. K., kuris jo paprašė užeiti į apsaugos postą pasitikrinti, panaudojo fizinį smurtą, tai yra tyčia smūgiavo ranka ir koja į V. K., tačiau šiam nuo smūgių atsitraukus, rankos kumščiu sudavė V. K. į kairę galvos pusę, tuo nukentėjusiajam V. K. sukeldamas fizinį skausmą ir šiais savo veiksmais demonstruodamas nepagarbą prekybos centre dirbusioms pardavėjoms J. B., E. L. ir prekybos centre buvusiems ikiteisminio tyrimo metu neidentifikuotiems lankytojams, bei sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.
Kaltinamasis L. B. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2020-02-25 jis atėjo į „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę, norėdamas nusipirkti maisto. Ėjo pro kasą link lauko. Buvo šalta. Savo striukės kišenėje buvo įsidėjęs piniginę. Prieš jį „išdygo“ žmogus, pasakė, kad L. B. yra vagis. Jis nesuprato, kad tai- apsaugos darbuotojas. Pastarasis griebė L. B. už krūtinės, kur buvo piniginė. L. B. bandė gintis- bandė rankomis suduoti, bandė spirti. Tuomet gavo dujų į akis ir jį nusivedė prie kasų, iškraustė jo krepšį. L. B. nuomone, jį tokiems veiksmams išprovokavo, ir taip gavosi.
Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti L. B., apklausto ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju, parodymai, kur jis nurodė, kad 2020-02-25 apie 21.00 val., būdamas girtas, nuėjo į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)"“ nusipirkti maisto prekių, išsirinko kažkokias maisto prekes, jas įsidėjo į parduotuvės pirkinių krepšelį, nuėjo prie kasos susimokėti. Kasoje dirbo jam nepažįstama pardavėja, su kuria jokio konflikto nebuvo. Kaip prisimena, į savo striukės abejas kišenes buvo įsikišęs storas, megztas pirštines. Jam susimokėjus už maisto prekes, jis nuo kasos ėjo link išėjimo iš prekybos centro. Prie jo priėjo nepažįstamas apsaugos darbuotojas, jis buvo apsirengęs apsaugos darbuotojo drabužius. Su apsaugos darbuotoju kilo žodinis konfliktas, nes jis nenorėjo su juo eiti į apsaugos postą. Įvykio metu buvo girtas ir piktas ant apsaugos darbuotojo, todėl su juo nėjo ir priešinantis galėjo jam smūgiuoti ranka bei koja bei nepataikyti ir rankos kumščiu suduoti jam į galvą. Tiksliau įvykio aplinkybių praėjus tiek laiko neprisimena ir be to, įvykio metu buvo girtas. Nuoširdžiai gailisi tai padaręs. Esant galimybei atsiprašys apsaugos darbuotojo (b. l. 100-102).
Pagarsinus šiuos parodymus, L. B. nurodė, kad tuo metu jis buvo išgėręs.
Nukentėjusysis V. K. parodė, kad buvo vakaras. Jam paskambino, kad yra pavojus. Kasininkė pasakė, kad žmogaus, kuris apsipirkinėjo kasoje, išsipūtusi striukė. V. K. priėjo prie to žmogaus, paprašė, kad šis prasisegtų striukę. Po to einant link kabineto, kur atliekamas patikrinimus, kaltinamasis sustojo, žiūrėjo į V. K. ilgai. Tuomet V. K. vėl pakartojo prašymą. Žmogus ilgai žiūrėjo į jį, atrodė, kad nesupranta, po to koja spyrė. V. K. atsitraukė, tačiau kaltinamojo nepuolė, o papurškė dujų. Priėjęs prie parduotuvės durų, kaltinamasis apsisuko ir vėl įniršęs puolė. V. K. bandė surakinti kaltinamojo rankas antrankiais, jam padėjo kolega. Po to buvo iškviesta policija, taip pat greitoji medicininė pagalba. Tik po medikų apžiūros policininkai prasegė kaltinamojo striukę.
Kai pirmą kartą V. K. paprašė prasisegti striukę, kaltinamasis bandė spirti, bet nepataikė. Jis sudavė V. K., kai apsisukęs trenkė, eidamas nuo durų.
Nereiškia ieškinio, mano, kad žmogus buvo neadekvatus.
Liudytoja J. B. parodė, kad kaltinamasis jai matytas ne kartą kaip pirkėjas. Parduotuvėje būna daug įvykių, todėl nelabai prisimena įvykį. Kiek atsimena, minėtas asmuo atėjo į parduotuvę apsipirkti. Jis buvo žinomas, todėl ji informavo apsaugą apie tai, kad jo striukė nenatūraliai išsipūtusi. Jai kilo įtarimas, kad po kaltinamojo striuke gali būti kas nors užkišta. Po to kaltinamasis praėjo pro jos kasą. Ji nepamena, ar jis mokėjo už kokias nors prekes. Kai apsaugos darbuotojas paprašė kaltinamojo prasegti striukę, šis priešinosi.
Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojos J. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur ji parodė, kad ji dirba pardavėja (duomenys neskelbtini).
2020-02-25 apie 20:45 val., ji dirbo pirmoje kasoje, kai prie kasos takelio prekes išsidėliojo vyras, kuris, kaip vėliau sužinojo iš policijos pareigūnų, yra L. B.. Vyro dėvima striukė jai pasirodė įtartina, nes ties krūtine ji buvo neįprastai išsipūtusi ir ji pamanė, kad jis galėjo užsikišti kažkokią prekę, paimtą iš parduotuvės. Ji tiksliai neatsimena, bet gali būti taip, kad ji arba pašaukė apsaugos darbuotoją V. arba šalia kasos esančiu pagalbos mygtuku jį iškvietė ir pasakė, kad šis vyras yra įtartinas. V. palaukė kol vyras praėjo pro kasas ir girdėjo kaip sakė jam "ponas, norėčiau jus patikrinti, ar nieko neturit ir jus paleisiu". Tas vyras iškart iškėlė abi rankas į viršų priešais apsaugos darbuotoją V. ir sugniaužęs kumščius bandė jam suduoti. Minėtas vyras jai pasirodė neadekvatus situacijai, nes iškart tapo agresyvus ir vartojo žodžius "kokią tu čia teisę turi prie manęs lįsti, (duomenys neskelbtini)" ir vartojo kitus necenzūrinius žodžius. Ji tuo metu stebėjo visą situaciją už savo kasos ir tuo pačiu metu aptarnavo kitus parduotuvės klientus. Apsaugos darbuotojas V. vedėsi minėtą vyrą link apsaugos darbuotojų kambario ir minėtas vyras garsiai šūkavo, keikėsi necenzūriniais žodžiais, spardė apsaugos darbuotoją. Kas vyko toliau, ji nematė, nes aptarnavo kasoje klientus. Vėliau, po įvykio, ji matė V. veide, jei gerai atsimena, kairėje veido pusėje buvo stiprus raudonas paraudimas. Vėliau atvyko policijos pareigūnai ir minėtą vyrą sulaikė. Ji patvirtina, kad vyras, kurį sulaikė policijos pareigūnai, buvo tas pats vyras, kuris spardė apsaugos darbuotoją. Taip pat vėliau, po įvykio, ji sužinojo, kad L. B. nebuvo nieko užsikišęs už dėvimos striukės. Ją šokiravo toks minėto vyro elgesys, tai yra įžūlus elgesys, garsus šaukimas ir necenzūriniai žodžiai. Ji dėl šių L. B. veiksmų nepatyrė turtinės ar fizinės žalos, tiesiog buvo šokiruota ir išsigandusi, kad viešoje vietoje vyras taip elgiasi (b. l. 41-44).
Pagarsinus šiuos parodymus, liudytoja J. B. patvirtino, kad jie teisingi, nurodė, kad ji grumtynių nematė, tik girdėjo grumtynių garsą. Ji negalėjo palikti kasos. Po įvykio matė, kad apsaugos darbuotojo žandas buvo paraudęs. Patvirtina, kad kaltinamasis pavartojo keletą necenzūrinių žodžių.
Liudytoja E. L. parodė, kad kaltinamąjį nelabai atpažįsta, įvykį nelabai prisimena. Atsimena, kad dirbo antroje kasoje. Kaltinamasis apsipirkinėjo kolegės kasoje. Apsauginis paprašė kaltinamąjį pasitikrinti. Įvyko grumtynės. Tik pamena, kad kaltinamojo koja labai aukštai iškilo. Apsaugos darbuotojas mandagiai paprašė pasitikrinti.
Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojos E. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur ji parodė, kad ji dirba vyr. kasininke UAB „Rimi Lietuva“, tiksliau, parduotuvėje (duomenys neskelbtini). 2020-02-25 apie 20:45 val., ji dirbo kaip įprasta minėtoje parduotuvėje. Ji tuo metu dirbo antroje kasoje. Matė, kad pas kolegę J. B., pirmoje kasoje apsipirkinėjo vyras, kurį ji žino iš matymo. Šį vyrą žino kaip parduotuvės lankytoją. Ji atkreipė dėmesį į šį vyrą, nes jo dėvima striukė buvo neįprastai išsipūtusi, tačiau ji to nesureikšmino. Pamanė, kad yra apsaugos darbuotojas prekybos centre, jeigu ką, jį patikrins. Minėtam vyrui apsipirkus, prie jo priėjo jų parduotuvėje dirbantis apsaugos darbuotojas V. Ji, sėdėdama kasoje, matė, kad apsaugos darbuotojas kalbasi su minėtu vyru ir rankos mostu rodė užeiti į apsaugos darbuotojų kambarį. Ji net girdėjo žodžius "einam, noriu jus patikrinti". Maždaug ties prekybos centre stovinčiu bankomatu pamatė, kad vyras, kuris kaip vėliau paaiškėjo iš policijos darbuotojų, yra L. B., staiga spyrė apsaugos darbuotojui V. lyg ir į galvą ar kažkur ties ta sritimi. L. B. garsiai keikėsi necenzūriniais žodžiais, labai garsiai šūkavo. Ką tiksliai šaukė ir kokiais žodžiais keikėsi, jau tiksliai neprisimena. Ji tuo metu stebėjo visą situaciją už savo kasos ir tuo pačiu metu aptarnavo kitus parduotuvės klientus. Kokie jos aptarnautų klientų anketiniai duomenys, ji tikrai nežino. Vėliau, po įvykio, ji matė V. veide, jei gerai atsimena, kairėje veido pusėje stiprų raudoną paraudimą ar gal labiau kaip nubrozdinimą. Vėliau atvyko policijos pareigūnai ir minėtą vyrą sulaikė, šis save pasivadino L. B.. Ji patvirtina, kad vyras, kurį sulaikė atvykę policijos pareigūnai, buvo tas pats vyras, kuris jos akivaizdoje spardė apsaugos darbuotoją V. K.. Ją šokiravo toks įžūlus L. B. elgesys, jo garsiai šaukiami necenzūriniai žodžiai. Ji dėl L. B. veiksmų nepatyrė turtinės ar fizinės žalos, tačiau buvo šokiruota ir pasipiktinusi, kad viešoje vietoje vyras taip elgiasi. Ji atsisako būti pripažinta nukentėjusiąja, nes jai žala nepadaryta (b. l. 47-50).
Pagarsinus šiuos parodymus, liudytoja J. B. patvirtino kad jie teisingi. Nurodė, kad ji žodžių negirdėjo, nes grojo muzika, dirbo skeneris. Po įvykio matė, kad apsaugos darbuotojo veidas buvo rausvas.
Liudytojas V. D. parodė, kad kaltinamojo nelabai prisimena, įvykį taip pat nelabai prisimena.
Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo V. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur jis parodė, kad jis dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinėje, vyriausiuoju patruliu. 2020-02-25 jis tarnybiniu automobiliu patruliavo nustatytame maršrute kartu su vyriausiuoju patruliu V. P.. Apie 21:18 val. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo padalinio budėtojo radijo ryšiu gavo nurodymą vykti adresu (duomenys neskelbtini), kur pranešėjas apsaugos darbuotojas V. K. pranešė, kad parduotuvėje yra agresyvus asmuo, kuris galimai įvykdė vagystę. Atvykus nurodytu adresu jį pasitiko apsaugos darbuotas V. K., kuris paaiškino, kad norėjo patikrinti įtartiną asmenį, tačiau šis garsiai šaukė ir keikėsi, priešinosi patikrinimas. Taip pat V. K. nurodė, kad vyras sudavė kumščiu jam 1 kartą į smilkinį, dėl ko jis juto stiprų fizinį skausmą. Jis matė V. K. kairėje veido pusėje paraudimą. Paraudimas matėsi kaktos srityje, o tiksliau, aplink smilkinį. Vyras prisistatė L. B.. Jų akivaizdoje L. B. buvo agresyvus, garsiai keikėsi necenzūriniais žodžiais, kokiais, jau neprisimena ir nepasakys. Taip pat jis garsiai šūkavo, sulaikant nesipriešino, tačiau V. K. atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. L. B. jie sulaikė ir pristatė į Kauno apskr. VPK OV padalinį (b. l. 53-56).
Pagarsinus šiuos parodymus, liudytojas V. D. patvirtino kad jie teisingi.
Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veikąir proceso veiksmnų atlikimo protokolo matyti, kad 2020-02-25 pareiškėjas V. K. kreipėsi į policijos įstaigą pranešdamas apie tai, kad 2020-02-25 apie 20.45 val. prekybos centre (duomenys neskelbtini), nepažįstamas vyriškis, parduotuvės pirkėjas, kilus įtarimui, kad slepia už striukės daiktus, paprašius parodyti, smūgiavo kumščiu į kairį smilkinį, tokiu būdu sukeldamas jam fizinį skausmą. Prašo pradėti tyrimą ir nubausti asmenį dėl jo neadekvačių veiksmų (b. l. 13-18).
Iš 2020-02-25 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta-prekybos centras (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu nieko nepaimta (b. l. 25-31).
Iš atliktos kompaktinio disko su vaizdo medžiaga, pateikto (duomenys neskelbtini), apžiūros matyti, kad L. B. užpuola V. K., rankos kumščiu suduoda jam į veidą (b. l. 61-64).
Iš atliktos kompaktinio disko su vaizdo medžiaga, pateikto (duomenys neskelbtini)“, apžiūros protokolo matyti, kad L. B. sulaiko V. K. kartu su nenustatytu vyru (b. l. 71-73).
Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 3414 matyti, kad 2020-02-25 22.10 val. L. B. nustatytas 1,03 promilių girtumas (b. l. 74).
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo
Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šios teisės normos dispozicijoje nurodytais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus, o kaltininkas veikti tiesiogine tyčia. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuluota nuostata, kad visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan.
Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, numatyta BK 284 straipsnyje, esanti L. B. veikoje, visiškai įrodyta, jo veika kvalifikuota teisingai.
Nustatyta, kad kaltinamasis L. B. 2020-02-25 apie 21 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio viešoje vietoje- UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiame prekybos centre, už kasų, matant kasoje dirbančiai pardavėjai, kuri pagrįstai įtarė, kad jis už striukės galimai buvo užsikišęs iš prekybos centro paimtą prekę bei dėl to iškvietė apsaugos darbuotoją bei matant kitai pardavėjai ir ikiteisminio tyrimo metu neidentifikuotiems prekybos centro lankytojams, savo įžūliu elgesiu prieš apsaugos darbuotoją, kuris jo paprašė užeiti į apsaugos postą pasitikrinti, panaudojo fizinį smurtą, tai yra tyčia smūgiavo ranka ir koja, po to kumščiu sudavė šiam darbuotojui į galvos sritį, taip nukentėjusiajam sukeldamas fizinį skausmą ir šiais savo veiksmais demonstruodamas nepagarbą prekybos centre dirbusioms pardavėjoms ir prekybos centre buvusiems ikiteisminio tyrimo metu neidentifikuotiems lankytojams, bei sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia, tai yra jis suvokė, kad sukeldamas konfliktą bei smurtaudamas prieš nukentėjusįjį, jis sukelia jam skausmą, taip pat baimę, nerimą, išgąstį.
Kaltinamojo L. B. kaltė, be jo pačio visiško prisipažinimo, įrodyta nukentėjusiojo V. K., liudytojų J. B., E. L., V. D. parodymais.
Kaltinamasis L. B. kaltas ir baustinas.
Kaltinamojo L. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltu prisipažino, gailisi, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 9 punktas).
Dėl bausmės skyrimo
BK 284 straipsnyje numatyta viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita bausmės rūšis tuomet, kai už nusikalstamos veikos padarymą sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės rūšys. Tačiau vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, nustatytų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse – bausmės teisingumo principas. BK 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė – teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, tačiau šio straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad teismas privalo įvertinti ir visą eilę kriterijų, kurie ypatingai svarbūs parenkant teisingą ir adekvačią nusikalstamai veikai bausmę. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai – bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-519/2013). Be to, dar vienas esminis kriterijus, vertintinas parenkant teisingą ir proporcingą bausmės rūšį ir dydį, yra kaltininko asmenybės įvertinimas.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) yra ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Skiriant bausmę, taip pat negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų ir visuomenės interesai.
Spręsdamas klausimą dėl bausmės kaltinamajam L. B. skyrimo, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, jo stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 straipsnių nuostatomis.
Kaltinamasis L. B. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, kaltu prisipažino, anksčiau teistas du kartus (b.1 t., l. 108-114), baustas administracine tvarka (1 t., b.l. 115-122), niekur nedirba (1 t., b.l. 107), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale neužregistruotas (1 t., b. l. 130), Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare lankėsi (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 124), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2020 m. kovo 25 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)2020 nurodyta, kad L. B. tikslinga skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 135, 136). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2020 m. liepos 14-29 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodyta, kad nusikaltimo padarymo metu - 2020 m. vasario 25 d. - L. B. diagnozuotas lėtinis psichikos sutrikimas - (duomenys neskelbtini). Dėl to jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, duoti objektyvius paaiškinimus, stoti prieš teismą. Šiuo metu L. B. diagnozuotas lėtinis psichikos sutrikimas - (duomenys neskelbtini). Dėl to jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, duoti objektyvius paaiškinimus, stoti prieš teismą. Pagal savo psichinę būseną L. B. nėra pavojingas visuomenei ir nėra pagrindo jam skirti priverčiamąsias medicinos priemones (b. l. 153-155).
Teismas atsižvelgia į visumą aplinkybių, apibūdinančių L. B. padarytą nusikalstamą veiką, taip pat kaltinamojo asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį, į tai, kad kaltinamasis L. B. anksčiau jau teistas du kartus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, siekiant koreguoti jo elgesį tinkama linkme, ankstesniais nuosprendžiais jam buvo skiriamos laisvės atėmimo bausmės, kurių vykdymą buvo nutartą atidėti, tačiau akivaizdu, kad teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, toliau pažeidinėjo įstatymus, darydamas naujas nusikalstamas veikas, pakankamų pastangų tinkamai savo elgesio korekcijai nedėjo, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį kaltinamajam L. B. vis tik nepavyksta.
Todėl, teismo nuomone, siekiant įstatyme numatytų nubaudimo ir prevencijos tikslų – užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, kaltinamąjį auklėti, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, jam skirtina BK 284 straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas,
Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį–L. B. padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą, į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.
Dėl BK 75 straipsnio taikymo
BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Bausmės vykdymo atidėjimas išreiškia humanizmo, bausmės individualizacijos bei jos ekonomijos principus. Bausmės vykdymo atidėjimas suteikia galimybę nusikalstamą veiką padariusiam ir už tai teisiamam asmeniui išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog tokiu būdu bus įgyvendinti bausme siekiami tikslai.
Teismas, išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs visas bylos aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis L. B. padarė nesunkų nusikaltimą, kaltu prisipažino ir gailisi, turi pastovią gyvenamąją vietą, serga psichikos liga, civilinio ieškinio byloje nėra, yra tos nuomonės, kad kaltinamajam L. B. gali būti taikomos BK 75 straipsnio nuostatos, atidedant bausmės vykdymą. Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslus galima pasiekti ir be realaus jos atlikimo.
Ikiteisminio tyrimo metu L. B. parinkta kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Civilinio ieškinio byloje nėra, laikinas nuosavybės teisių apribojimas šioje byloje netaikytas. Proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,
nusprendžia:
L. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje ir nuteisti jį laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.
Šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, subendrinti su 2019-10-04 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą ir skirti galutinę subendrintą bausmę-laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant L. B. neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nėra susiję su darbu ar mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir jas visiškai baigti.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Ikiteisminio tyrimo metu L. B. paskirtą kardomąją priemonę–rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.