- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-10-17
- Bylos Nr.
- 1-579-771/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-58316-2015-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aleksandras Prygunkovas
- Nukentėjusysis
- S. M.
- Civilinis ieškovas
- O. M.
- Kaltinamasis
- I. M.
- Advokatai
- Lionė Musteikienė
- Kategorijos
- 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, sekretoriaujant Jurgitai Juškuvienei, Vaidai Bagdonienei, dalyvaujant prokurorui Gintautui Vileikiui, nukentėjusiajai S. M., nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui O. M., jo atstovei advokatei Lionei Musteikienei, kaltinamajam I. M., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Pakruojo rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) skerdiku, gyvenantis Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta Pakruojo r., (duomenys neskelbtini), neteistas, tačiau 2015-11-19 Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 2 d., susitaikius su nukentėjusiąja (BK 38 str. pagrindu) ir ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu nutrauktas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., 140 str. 1 d. ir 145 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. M. 2015-10-20 apie 22.30 val., Pakruojo r., Lygumų sen., (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, mesdamas peilį į šeimos narį - sugyventinę S. M. bei sužalodamas kairįjį petį - padarydamas durtinę žaizdą kairio peties srityje, sukėlė nukentėjusiajai S. M. fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą;
be to, jis, 2016-03-27, apie 21.30 val., gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone, tyčia smogdamas nukentėjusiajam O. M. vieną kartą kumščiu į kairį šoną, peiliu sužaldamas dešinę ranką – padarydamas žaizdą dešinės plaštakos 1 piršte, dešinės plaštakos odos nubrozdinimą, sukėlė nukentėjusiajam O. M. fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą;
be to, jis, 2016-03-27, apie 21.30 val., gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone, tyčia suduodamas O. M. vieną kartą kumščiu į kairįjį šoną, peiliu sužalodamas nukentėjusiojo O. M. ranką bei pasakydamas „subadysiu“, grasino nužudyti O. M. arba sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, duodamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Kaltinamasis I. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė (dėl 2015-10-20 epizodo), kad jam būnant pas tetą L. M., atvažiavo S. M.. Tarp jų kilo konfliktas, kurio metu jis metė į nukentėjusiąją peilį. Jis nematė kur pataikė nukentėjusiajai, nes pastaroji išbėgo pro duris laukan. (dėl 2016-03-27 įvykusio epizodo) S. M., J. M., O. M., jis ir jo tėvai buvo atvažiavę pas uošvienę S. M. švęsti Velykų. Visi kartu artojo alkoholinius gėrimus. Išvažiavus tėvams, tarp jo ir S. M. kilo konfliktas. Visų konflikto aplinkybių neatsimena, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau pripažįsta, kad tyčia sužalojo peiliu nukentėjusįjį O. M. ranką ir grasino pastarajam. Abiejų konfliktų metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos tokiems jo veiksmams. Sutinka su ligonių kasų pateiktu ieškiniu. Mano, kad nukentėjusiojo O. M. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra per didelis.
Nukentėjusysis O. M. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta apie 1 metus. Kaltinamasis yra jo žmonos sesers sugyventinis. 2016-03-27 nuvyko su žmona pas uošvienę S. M.. Kartu buvo I. M., S. M., jis, jo žmona. Apie 18.00 val. atvyko I. M. giminaičiai – mama, brolis, o jis nuėjo pamiegoti. Jam užmigus, atbėgo S. M., kuri pranešė, kad I. M. puolą pastarąją ir jo žmoną. Nuėjęs į kitą kambarį, pradėjo raminti I. M.. Bekalbant tarp jų kilo konfliktas. Konflikto metu I. M. sugriebė peilį, kumščiu smogė jam į šoną bei peiliu sužalojo jo ranką. I. M. šaukė: „Ateik, aš dabar tave subadysiu, papjausiu“. Jis atėmė peilį ir išbėgo laukan. Uošvienė neišleido I. M. laukan. Netrukus atvyko greitoji medicinos pagalba ir policija. Už peilio geležtės nebuvo suėmęs. I. M. grasinimus jį nužudyti įvertino, kaip realius. Įvykio metu patyrė skausmą, išgąstį. Dėl patirtų sužalojimų turėjo daug nepatogumų.
Nukentėjusioji S. M. atsisakė duoti parodymus prieš savo šeimos narį.
Liudytoja J. M. parodė (dėl 2015-10-20 įvykusio epizodo), kad apie 23 val. O. M. ją ir S. M. nuvežė pas L. M. ir jos sūnų D. M., gyvenančius P. kaime. Sesuo nuėjo pasiimti vaiko, o ji liko automobilyje. Po 5 min. S. M. grįžo iš namo su įsmigusiu peiliu petyje. S. M. papasakojo, kad namo viduje paklausė I. M. dėl vaiko buvimo vietos. Pastarasis metė į ją peilį. (dėl 2016-03-27 įvykusio epizodo) su vyru per Velykas nuvažiavo pas mamą, gyvenančią A. kaime. Vakare, apie 20 val., S. M. pradėjo priekaištauti I. M. dėl pinigų. Kilo konfliktas, kurio metu I. M. smogė S. M. į veidą. Ji ir mama puolė skirti pastaruosius. I. M. ją pastūmė ir ji krisdama susidaužė į lovos kampą. Tada S. M. nuėjo žadinti O. M.. O. M. pradėjo aiškintis dėl kilusio konflikto. Kaltinamasis puolė O. M. kumščiais. Kaltinamasis ir nukentėjusysis parkrito ant žemės. Matė I. M. rankoje peilį. O. M. ranka buvo kruvina. Konflikto metu nukentėjusysis iš kaltinamojo atėmė peilį. Siekdama sustabdyti muštines, ji su mama išstūmė O. M. laukan, S. M. užrakino duris iš vidaus. Atimtą iš I. M. peilį ji numetė į krūmus. Konflikto metu kaltinamasis keikėsi, grasino nukentėjusįjį papjauti.
Liudytojas D. M. parodė, kad įvykio dienos vakare buvo namuose su mama L. M., I. M.. Kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau atvažiavo S. M., kuri pradėjo užgaulioti I. M.. Pastarasis supyko ir metė į S. M. kėdę. Po to nuo stalo ėmė visus daiktus, kuriuos taip pat metė į S. M.. Ant stalo tarp visų daiktų buvo ir peilis. Jis stengėsi kaltinamajam sutrukdyti, neleisti mesti daiktų į S. M.. Vėliau pamatė, kad nukentėjusiajai į petį įsmigo I. M. mestas peilis. Nukentėjusioji išbėgo laukan, sėdo į automobilį ir išvažiavo.
Liudytoja L. M. parodė, kad įvykio dieną į jos namus, esančius P. kaime, buvo atvažiavęs sūnėnas I. M.. Ji, jos sūnus ir I. M. virtuvėje vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 22 val. atvažiavo S. M.. S., būdama virtuvėje, pradėjo šaukti ant I. M.. Tarp jų kilo konfliktas. Pastarasis labai supyko ant S. M. ir metė į pastarąją kėdę. Po to metė viską, kas buvo padėta ant stalo. Tarp daiktų ant stalo buvo ir peilis. Konflikto metu I. M. buvo jai už nugaros. Būnant prie S. M., pamatė, kaip pastarajai į petį įsmigo peilis. S. M. išbėgo laukan ir su seserimi išvažiavo automobiliu.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo I. M. prisipažinimo jo kaltė taip pat įrodoma baudžiamojoje byloje pridėta rašytine medžiaga:
Dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį
Pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad pareiškėja S. M. nurodė, kad: 2015-10-20 apie 22.30 val., nuvyko į Pakruojo r., (duomenys neskelbtini)., pas sugyventinio tetą L. M. į svečius. Pas ją buvo neblaivus sugyventinis I. M.. Tarp jos ir sugyventinio įvyko žodinis konfliktas, kurio metu sugyventinis į ją metė peilį, paimtą nuo stalo. Peilis įsmigo man į kairį petį. Su įsmigusių peilių išbėgo į lauką ir išvažiavo. Važiuojant pažįstamas pranešė policijai apie įvykį. GMP ekipažas ją pristatė į Pakruojo ligonis priėmimo skyrių apžiūrai. Sugyventinis I. M. sukėlė fizinį skausmą. Jis ir ankščiau yra smurtavęs prieš ją daug kartų, tačiau policijos nekviesdavo. S. M. apklausta liudytoja paaiškino, kad 2015-10-20 apie 22 val. 30 min. atvyko į Pakruojo rajoną, lygumų seniūniją P. kaimą pas savo sugyventinio I. M. tetą L. M. į svečius. Pas ją jau buvo jos neblaivus sugyventinis I. M.. Tarp jų dėl asmeninių priežasčių įvyko žodinis konfliktas, ty. ji klausė kur yra jų vaikas, o jis atsakė, kad vaikas yra pas jo motiną R. M.. Ir tuo metu kambaryje sugyventinis paėmęs nuo stalo peilį metė į ją. Jo mestas peilis įsmigo jai į kairįjį petį.Ji su įsmigusiu peiliu išbėgo į lauką ir įlipo į automobilį, kuriuo buvo atvykusi į svečius. Po įvykusio konflikto S. M. nuvažiavo pasiimti savo vaiko P. M.. Važiuojant automobiliu pažįstamas pranešė policijai apie įvykį. Greitosios medicinos pagalbos ekipažas ją pristatė į Pakruojo ligoninės priėmimo skyrių apžiūrai. Medikai jai susiuvo žaizdą petyje ir išleido gydytis ambulatoriškai. Jai sugyventinis, su kuriuo ji gyvena 5 metus, sukėlė fizinį skausmą. I. M. ir anksčiau yra smurtavęs prieš ją labai daug kartų, tačiau ji policijos nekviesdavo. Kiek tiksliai kartų jis smurtavo nurodyti negali, bet tikrai labai daug, pastoviai smurtauja kai būna neblaivus. Civilinio ieškinio nereikš (1 t., 5-8 b. l.)
Tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame užfiksuotos faktinės aplinkybės įvykio vietoje, nukentėjusiosios sužalojimas (1 t., 36-37 b. l.).
Asmens blaivumo testu, kuriuo I. M. 2015-10-20, 23.21 val., nustatytas 1,59 promilių girtumas (1 t., 39 b. l.).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 1643/15(04), kurioje nurodyta, kad S. M. padarytas sužalojimas: durtinė žaizda kairio peties srityje. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimas padarytas aštriu-duriančiu įrankiu ar daiktu. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio metu. S. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., 50 b. l.).
Apžiūros protokolu, kuriame aprašytas – peilis, su kuriuo buvo sužalota S. M. (1 t., 52-56 b. l.).
Dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir grasinimo nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą pagal BK 145 straipsnio 1 dalį
Liudytojos S. M. apklausos protokolu, kuriame parodymais, kad gyvena pas mamą Kužių seniūnijoje, (duomenys neskelbtini). 2016-03-27 apie 14 val. švęsti Šv. Velykų atvažiavo jos sesuo J. M. su savo draugu O. M.. Kartu buvo jos sugyventinis I. M.. Vėliau dar atvažiavo I. M. tėvai. Visi sėdėjo prie stalo, vartojo alkoholinius gėrimus. I. M. tėvai apie 20.00 val. išvažiavo. Jos sesuo J. M. su draugu O. M. pasiliko nakvoti. Mama nuėjo miegoti į savo kambarį. Ten miegojo ir jos sūnus. Ji, jos sugyventinis I. M. ir sesuo sėdėjo prie stalo. Sesers draugas O. M. užmigo tame pačiame kambaryje, kur jie sėdėjo ant minkštos dalies. Jai stovint prie stalo, I. M. ją pastūmė. Tarp jų įsiplieskė žodinis konfliktas, J. M. puolė juos skirti. I. M. pastūmė J. ir pastaroji nuvirto. Ji pažadino sesers draugą O. M.. Prabudusiam O. M. ji papasakojo, kad I. M. pervertė J. M.. J. M. atsistojo pati, o O. M. puolė ant I. M. muštis, vadindamas pastarąjį visokiais žodžiais. O. M. ir I. M. aršiai bandė vienas kitam suduoti. Ji puolė į vidurį. Laikė I. M., stūmė jį šalin. Bijojo, kad nevyktų muštynės. Prisimena, kad labai išsigando, bėgo į virtuvę, norėjo uždaryti kambario duris, kad mama ir jos vaikas negirdėtų konflikto. Kai uždariusi duris grįžo į kambarį, pamatė einantį iš kambario į kiemą O. M.. Jam iš rankos bėgo kraujas. Sesuo J. M. iškvietė greitąją pagalbą. Ji nematė, kas atsitiko O. M.. Nežino, kas ir kaip jam sužalojo ranką. Vėliau jau po įvykio sesuo J. M. pasakė, kad O. M. peiliu sužalojo I. M. (1 t., 124-125 b. l.).
O. M. protokolu-pareiškimu, kuriame jis nurodė, kad 2016-03-27 apie 21.30 val., adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., kilus konfliktui, I. M. pasiėmė nuo stalo buvusį peilį ir sakydamas, kad jį subadys puolė ant jo su peiliu. Jis bandydamas sugriebti peilį, kurį jis buvo nukreipęs į jį, susižalojo savo dešinę ranką. Kaip jis puolė ant jo, jis pajuto realų pavojų savo gyvybei. Prašo policijos mane sužalojusį asmenį nubausti įstatymo numatyta tvarka (1 t., 14 b. l.).
Apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota ir aprašyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) kaime, Šiaulių r. (1 t., 89-93 b. l.).
BIRT ataskaitų žiūrykle, kurioje nurodyta, kad pranešėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., konflikto metu I. M. peiliu sužalojo O. M. ir grasino jį nužudyti (1 t., 94-98 b. l.).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 452/2016(04), kurioje nurodyta, kad O. M. padaryti sužalojimai: dešinės plaštakos 1 piršto žaizda, dešinės plaštakos odos nubrozdinimai. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai galėjo būti padaryti vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu ar paviršiumi paveikus dešinę ranką. Dešinio nykščio žaizdos makromorfologinis vaizdas neaprašytas, nėra galimybės pasisakyti apie sužalojusį įrankį. O. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., 132 b. l.).
Asmens blaivumo testu, kuriuo I. M. 2016-03-27 23.10 val. nustatytas 1,70 promilių girtumas (1 t., 140 b. l.).
Įrodymų vertinimas, juridinė veikos kvalifikacija
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kuris 1 dalyje numatyta nusikalstamą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šiame baudžiamajame įstatyme numatyta baudžiamoji atsakomybė tik esant tyčinei kaltės formai. Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis) (LAT 2015-02-24 nutartis Nr. 2K-153-696/2015).
Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Grasinimo realumą rodo aplinkybės, apibūdinančios veiksmus, jų formą ir pobūdį, kaltininko pavojingumą visuomenei, ginklo, peilių ar kitų priemonių turėjimas, jų demonstravimas, chuliganiškas elgesys. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pažymėtina, kad pagal konstrukciją nusikaltimo sudėtis formali – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26/2010).
Be kaltinamojo I. M. visiško prisipažinimo, liudytojų ir nukentėjusiojo O. M. teisiamuosiuose posėdžiuose nurodytų aplinkybių, jo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų taip pat įrodo teisiamajame posėdyje ištirta rašytinė bylos medžiaga: nukentėjusiųjų S. M. ir O. M. protokoluose-pareiškimuose nurodytos aplinkybės, nukentėjusiosios S. M. ikiteisminiame tyrime duoti parodymai, kiti rašytiniai įrodymai –apžiūros protokoluose, tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje, specialisto išvadose Nr. G 1643/15(04) ir Nr. G 452/16(04), asmens blaivumo testuose nurodytos aplinkybės patvirtina kaltinime išdėstytas aplinkybes. Nusikalstamų veikų objektas yra žmogaus sveikata ir gyvybė. Objektyvioji pusė, dėl BK 140 straipsnio 1-2 dalyse nurodytų veikų, pasireiškė smurtavimu prieš nukentėjusiuosius, t.y. peiliais sužalojant nukentėjusiuosius S. M. ir O. M., smogiant kumščiu nukentėjusiajam O. M. į šoną, tuo sukeliant nukentėjusiesiems fizinį skausmą bei padarant nežymų sveikatos sutrikdymą. Kvalifikuojantis požymis dėl S. M. sužalojimo – nusikalstama veika padaryta prieš šeimos narį. Subjektyvinė pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Dėl grasinimo nukentėjusiajam O. M. nusikalstamos veikos objektas yra žmogaus gyvybė bei sveikata. Objektyvioji pusė pasireiškė grasinančių žodžių išsakymu „subadysiu peiliu“, turint peilį rankoje ir puolant juo nukentėjusįjį, kas pastarajam sukėlė realų pagrindą manyti, kad grasinimas yra realus ir gali būti įvykdytas. Subjektyvinė pusė pasireiškė tiesiogine tyčia Kaltinamojo I. M. padarytos nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str.).
Kaltinamojo I. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis iš esmės prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 d.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamasis padarė tris tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkiems nusikaltimams (BK 11 str. 3 d.). I. M. neteistas, tačiau 2015-11-19 Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 2 d., susitaikius su nukentėjusiąja, BK 38 str. pagrindu, ir ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu nutrauktas (1 t., 22,-23, 164-165 b. l.), administracine tvarka baustas, neturi galiojančių nuobaudų (1 t., 166-168 b. l.), dirbantis. Atsižvelgiant į tai, kad I. M. 2015-11-19 Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 2 d., tačiau nepraėjus metams jis vėl padarė ne tik analogišką nusikalstamą veiką, žmogaus sveikatai, bet ir gyvybei, kas rodo, kad I. M. nenori taisytis, laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtų dorovės normų. Teismas mano, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) bus pasiekti kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę (BK 61 str.). Kadangi kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir girtumas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, kaltinamajam skirtini įpareigojimai nevartoti psichika veikiančių medžiagų bei būti namuose nakties metu.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu bausmės paskirtos pagal BK 145 str. 1 d. ir 140 str. 1 d., esant idealiai nusikalstamų veikų sudėčiai, bendrintinos bausmių apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, ir ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, bendrintina su bausme paskirta pagal BK 140 str. 2 d.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame suėmime išbūtas laikas nuo 2015-10-20 23.05 val. iki 2015-10-22 13.15 val. ir nuo 2016-03-27 22.35 val. iki 2016-03-28 15.00 val. (1 t., 64, 65, 142, 143 b. l.).
Paskirta kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimais (paskirtas 2016-03-28 tyrėjos nutarimu)– taikytina iki nuosprendžio vykdymo pradžios (1 t., 157-158 b. l.).
Dėl civilinių ieškinių
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).
Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijose užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padaryto aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (kasacinės nutartys Nr. 2K-383/2010, 8/2013 ir kt.), neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne bausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 str. 6.263 str. 2 d.), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.). Kiekvienu atveju spręsdamas, ar nukentėjusiam asmeniui padaryta žala, teismas privalo atsižvelgti ne tik į formaliai įstatyme numatytas sąlygas, bet ir į kitas aplinkybes.
Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.
Žala remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsniu yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (Šiaulių apygardos teismo 2015-10-21 nutartis Nr. 1A-378-300/2015).
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas O. M. 2016-04-27 teismui pateikė civilinį ieškinį. Ieškinyje nurodė, kad įvykio pasekmės negrįžtamai pažeidė dvasinę pusiausvyrą, patirti išgyvenimai bei patirtas dvasinis skausmas neigiamai paveikė sveikatą. Dėl padarytų sužalojimų buvo skirtas gydymas. Prašo iš kaltinamojo I. M. priteisti patirtas išlaidas, kurios sudaro 22,66 Eur ir neturtinę žalą, kurią įvertino 1000 Eur (1 t., 112-113 b. l.). 2016-08-26 nukentėjusysis pateikė teismui patikslintą civilinį ieškinį. Patikslintame ieškinyje jis nurodo, kad palaiko 2016-04-27 teismui pateiktą civilinį ieškinį ir jame išdėstytus argumentus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir prašo papildomai iš kaltinamojo I. M. priteisti 420,96 Eur turtinės žalos, kurią sudaro negautos pajamos. Iš prie ieškinio pateikto priedo matyti, kad nukentėjusysis dirba UAB „Interscall“. Valandinis darbo užmokestis yra 2,99 Eur. dėl patirtų sužalojimų nuo 2016-04-13 iki 2016-05-12 negalėjo dirbti, gydėsi, todėl negavo darbo užmokesčio, kurį sudarė 420,96 Eur, atskaičius mokesčius (2 t., 72-73 b. l.).
Kaip matyti iš byloje esančios 2016-03-29 specialisto išvados Nr. G 452/2016(04), O. M. buvo nustatyti dešinės plaštakos I piršto žaizda ir dešinės plaštakos odos nubrozdinimai. Sužalojimai atitinka ir yra priskiriami nežymiam sveikatos sutrikdymui (1 t., 132 b. l.). Patirti sužalojimai neabejotinai sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, išgąstį ir dvasinius išgyvenimus, tačiau dėl patirtų sužalojimų jam nereikėjo ilgai gydytis, duomenų apie sužalojimo pasekmes ar liekamuosius reiškinius byloje nėra. Pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Todėl, nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas, kaltinamojo turtinė padėtis. Šiuo atveju, jau minėta, kad sukelti padariniai nebuvo ilgalaikiai, nereikalaujantys ilgo gydymo laikotarpio, reabilitacijų ir nesukėlė pasekmių, kurios turėjo pakeisti įprastą asmens gyvenimo ritmą. Atsižvelgus į visas byloje nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais ir teismų praktika dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio tokio pobūdžio bylose, pateiktas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.
Spręsdamas nukentėjusiojo civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo ir negautų pajamų, teismas išnagrinėjo pateiktus prie ieškinio dokumentus. Kaip matyti iš prie ieškinio pridėtų vaistinės čekių (1 t., 113 b. l.) vaistai ir tvarsčiai buvo pirkti po nukentėjusiajam padaryto sužalojimo. Atsiradusi turtinė žala yra pagrįsta, todėl šioje dalyje ieškinys dėl 22,66 Eur turtinės žalos atlyginimo yra tenkintinas pilna apimtimi. Civilinio ieškinio dalį, dėl turtinės žalos, kaip negautų pajamų, atlyginimą, teismas atmeta, kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Tokį sprendimą teismas priėmė atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusysis teismui pateikė tik pažymą iš darbovietės apie jo turėtą gauti darbo užmokestį. Tačiau nepateikė jokių duomenų apie tai, kokias išmokas jis gavo iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos už turėtą nedarbingumą.
Siekiant užtikrinti nukentėjusiojo O. M. pateiktą civilinį ieškinį dėl 22,66 Eur turtinės žalos ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras Gintautas Vileikis 2016-05-10 priėmė nutarimą skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą I. M. piniginėms lėšoms, esančioms AB SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB „Swedbank“ banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini), visiškai apribojant finansines operacijas 1022 Eur sumai. Kadangi pateiktas civilinis ieškinys iki šiol nėra atlygintas, todėl laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas, tačiau mažintinas, atsižvelgiant į teismo priteistiną neturtinės ir turtinės žalos sumą.
Šiaulių teritorinė ligonių kasa byloje pateikė civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo. Patirtos turtinės žalos suma sudaro 56,22 Eur. Pateiktame ieškinyje nurodo, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajam O. M. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas sveikatos priežiūros įstaigai sumokėta 56,22 Eur. Ši netiesioginė žala atsirado neteisėtų kaltinamojo I. M. veiksmų pasėkoje. Pateiktas civilinis ieškinys yra pagrįstas dokumentais (2 t., 4-5 b. l.), todėl tenkintinas pilna apimtimi.
Nukentėjusįjį O. M. byloje atstovavo advokatė Lionė Musteikienė pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo 2016-04-11 Nr. 2.5-(NTP-2)-16-T-1127-5556, baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14473-16 (1 t., 109 b. l.). Iš byloje gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus patikslintos pažymos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad už O. M. suteiktą antrinę teisinę pagalbą išlaidos sudaro 239,36 Eur (2 t., 82 b. l.). Reikalavimas priteisti patirtas išlaidas už nukentėjusiajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą yra pagrįstas dokumentais, todėl laikytina, kad jis yra įrodytas ir tenkintinas.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinis įrodymas – peilis sunaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d.,-
nusprendžia:
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2015-10-20 padarytos nusikalstamos veikos) ir skirti jam bausmę – 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimo; Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (dėl 2016-03-27 padarytos nusikalstamos veikos) ir skirti jam bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo;Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį (dėl 2016-03-27 padarytos nusikalstamos veikos) ir skirti jam bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. ir 145 str. 1 d. subendrinti apėmimo būdu bei skirti subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi šią bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirtą už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. padarymą bei skirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus 3 (tris) mėnesius laisvės apribojimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. 6 d. 1 p., 7 d. skirti įpareigojimus:
nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;būti namuose nuo 21:00 val. iki 5:00 val., jei tai nesusiję su darbu;
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti laikinajame suėmime išbūtą laiką nuo 2015-10-20 iki 2015-10-22 ir nuo 2016-03-27 iki 2016-03-28.
Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimais taikyti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Nukentėjusiojo O. M. pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti pilna apimtimi. Priteisti iš I. M. nukentėjusiajam 22,66 Eur (dvidešimt du eurus 66 euro centus) turtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusiojo O. M. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Priteisti iš I. M. nukentėjusiajam O. M. 700 Eur (septynis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Nuketėjusiojo O. M. pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos – negautų pajamų atlyginimo atmesti, kaip nepagrįsta.
Šiaulių teritorinės ligonių kasos pateiktą civilinį ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Iš I. M. priteisti Šiaulių teritorinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į.k. (duomenys neskelbtini), a.s. (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000 56,22 Eur (penkiasdešimt šešis eurus 22 euro centus) turtinės žalos atlyginimo.
Priteisti iš I. M. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai už O. M. suteiktą antrinę teisinę pagalbą 239,36 Eur (du šimtus trisdešimt devynis eurus 36 euro centus) proceso išlaidų.
Iki nukentėjusiajam O. M. priteistos turtinės žalos - 22.66 Eur ir neturtinės žalos – 700 Eur atlyginimo taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą į I. M. pinigines lėšas - 722.66 Eur (sumažinta nuo 1022 Eur), esančias:
AB SEB banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini), visiškai apribojant finansines operacijas nurodytai piniginei sumai;AB „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), visiškai apribojant finansines operacijas nurodytai piniginei sumai. (Turto arešto identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini)).
Įsiteisėjusį nuosprendžio nuorašą išsiųsti turto arešto aktų registro tvarkytojui.
Iš I. M. priteisti Lietuvos Respublikos Valstybei 239.36 (du šimtus trisdešimt devynis eurus 36 eurocentus) proceso išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajam O. M. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: „Svvedbank", AB Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele" Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. (duomenys neskelbtini), Nordea Bank AB Lietuvos skyrius Nr. (duomenys neskelbtini), Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas -(duomenys neskelbtini), įmokos kodas – (duomenys neskelbtini).)
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinį įrodymą – peilį sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.