Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-04-13 · Civilinė byla Nr. e2S-1597-794/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-13
Bylos Nr.
e2S-1597-794/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-00787-2016-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaclovas Paulikas
Ieškovas
V. M.
Atsakovas
G. Ž.
Išvadą teikia
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Suinteresuotas asmuo
V. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1597-794/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00787-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.5.14 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 13 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (apeliantės) G. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 22 d. nutarties, kuria atsisakyta išduoti vykdomąjį raštą, civilinėje byloje pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei G. Ž. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui sumažinimo ir bendravimo tvarkos pakeitimo bei atsakovės G. Ž. priešieškinį ieškovui V. M. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo), institucija teikianti išvadą byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, suinteresuotas asmuo V. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nutartimi buvo patvirtinta pareiškėjos (atsakovės) G. Ž. ir suinteresuoto asmens (ieškovo) V. M. taikos sutartis, kuria šalys susitarė, kad ieškovas sutinka teikti vaikui U. M., gimusiai 2007 m. kovo 1 d., išlaikymą periodinėmis išmokomis po 150 Eur kiekvieną mėnesį, indeksuojant priteistą sumą Vyriausybės nustatyta tvarka. Išlaikymas teikiamas nuo 2016 m. spalio 1 d. Taip pat suinteresuotas asmuo įsipareigojo iki 2017 m. spalio 24 d. sumokėti G. Ž. 300 Eur, skirtų dukros U. M. draudimui padengti.Pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo. Nurodė, kad V. M. per 2017 metus išlaikymą dukrai sumokėjo 11 kartų ir iš priteistų 300 Eur sumokėjo 80 Eur. Suinteresuotas asmuo V. M. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos prašymą, kuriame nurodė, kad su prašymu nesutinka. Jo teigimu, raštu informavo pareiškėją apie suprastėjusią turtinę padėtį, todėl priteistą 300 Eur sumą moka dalimis. Šiuo metu iš 300 Eur sumos jau yra sumokėta 160 Eur. Išlaikymas vaikui yra sumokėtas pilna apimtimi.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 22 d. nutartimi prašymą atmetė ir atsisakė išduoti vykdomąjį raštą. Teismas įvertino šalių patvirtintos taikos sutarties sąlygas, atsižvelgė į suinteresuoto asmens pateiktus įrodymus dėl mokėjimų atlikimo ir nustatė, kad atsakovas nepilnametei dukrai išlaikymą moka tiek kiek yra susitarta taikos sutartimi, t. y. po 150 Eur per mėnesį. Teismas sutiko, kad tėvas dukrai išlaikymą 2017 metais sumokėjo 11 kartų, tačiau iš jo pateiktos banko sąskaitos išrašo teismas nustatė, kad tai vienetinis atvejis, iš kurio negali daryti išvados, kad teismo nutartis yra piktybiškai nevykdoma.Teismas įvertinęs visas aplinkybes nusprendė, kad šioje stadijoje nėra tikslinga tenkinti pareiškėjos prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo, kadangi taikos sutarties sąlygos yra vykdomos tinkamai.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėja G. Ž. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo šiuos nesutikimo su skundžiama nutartimi argumentus: Skundžiama nutartimi yra grubiai pažeidžiami prioritetiniai nepilnamečio vaiko interesai. Šalys sudarydamos taikos sutartį įvertino savo galimybes vykdyti taikos sutartį, todėl vėlesnis vienašališkas šalies atsisakymas ir kitos susiklosčiusios aplinkybės įtakos nutarties vykdymui negali daryti. Pažeidimas buvo konstatuotas ir jo visiškai pakako, kad būtų išduotas vykdomasis raštas. Atsakovas įsiskolinimą už 2017 metus sumokėjo tik tada, kai pareiškėja kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo, todėl teigtina, kad jo finansinės galimybės jam mokėti išlaikymą leidžia. Remiantis teismo logika, teigtina, jog nepriklausomai nuo to, kas yra nustatoma teismo sprendimu, šalis gali vienašališkai keisti susitarimo turinį, todėl kita šalis yra priklausoma nuo kitos šalies noro ir galimybių. Išdavus vykdomąjį raštą skolininko interesai net nebūtų pažeisti, jeigu jis tinkamai vykdys sutartį. Pirmosios instancijos teismas iš esmės pakeitė šalių patvirtintą sutartį, nes netiesiogiai pakeitė jos vykdymą. Suinteresuotas asmuo V. M. atsiliepime su pateiktu atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Suinteresuotas asmuo taip pat prašo skirti baudą pareiškėjai už piktnaudžiavimą procesu. Nurodo šiuos pagrindinius nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus: Suinteresuotas asmuo teismui pateikė įrodymus, jog savo įsipareigojimus jis vykdo ta apimtimi, kiek jam tai leidžia finansinės galimybės. Savo vaiku visada rūpinosi ir visokeriopai stengiasi rūpintis toliau, tačiau jam tai nuolat trukdo pati pareiškėja. Pareiškėja pati netinkamai vykdo taikos sutartį, yra gavusi tris baudas. Dėl šios aplinkybės suinteresuotas asmuo buvo priverstas vėl kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Pareiškėja klaidina teismą, nes iš jo pateiktų įrodymų matyti, jog jis savo įsipareigojimus vykdo. Pareiškėja siekia ginti ne vaiko interesus, bet siekia asmeninio keršto ieškovui. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų, teismas pasisako dėl skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta išduoti vykdomąjį raštą.

Dėl atskirojo skundo argumentų.

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos prašymą konstatavo, kad suinteresuotas asmuo V. M. taikos sutarties sąlygas vykdo tinkamai, o tam tikri pažeidimai nevertintini kaip piktybiškas sutarties nevykdymas. Apeliantės teigimu, teismas tokiu būdu iš esmės paneigė sutarties svarbą, teismo sprendimo privalomumą, pažeidė prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus. CPK normos reglamentuoja, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti ((duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalis).Kaip matyti iš bylos duomenų, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 25 d. nutartimi patvirtino pareiškėjos G. Ž. ir suinteresuoto asmens V. M. sudarytą taikos sutartį civilinėje byloje pagal suinteresuoto asmens V. M. ieškinį pareiškėjai G. Ž. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui sumažinimo ir bendravimo tvarkos pakeitimo bei pareiškėjos G. Ž. priešieškinį suinteresuotam asmeniui V. M. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo). Ši nutartis įsiteisėjo 2016 m. lapkričio 3 d., todėl yra vykdytina (CPK 18 straipsnis). Patvirtintos taikos sutarties 1 punktu suinteresuotas asmuo sutiko teikti vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis po 150 Eur kiekvieną mėnesį, indeksuojant priteistą sumą Vyriausybės nustatyta tvarka. Išlaikymas teikiamas nuo 2016 m. spalio 1 d. Taikos sutarties 6 punktu suinteresuotas asmuo įsipareigojo iki 2017 m. spalio 24 d. sumokėti G. Ž. 300 Eur, skirtų dukros U. M. draudimui padengti. Pareiškėja kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo, kadangi suinteresuotas asmuo per 2017 m. sumokėjo 11 kartų, o sulygtos 300 Eur sumos dukros draudimui buvo sumokėjęs 80 Eur. Pirmiausia pažymėtina, kad pareiškėja teikdama prašymą teismui vykdomojo rašto išdavimo teismui jokių įrodymų apie sutarties nevykdymą neteikė, tačiau nepriklausomai nuo to, pirmosios instancijos teismas vien vertindamas suinteresuoto asmens pateiktus įrodymus, t. y. tik suinteresuoto asmens V. M. banko sąskaitos išrašą, konstatavo, kad V. M. sutartį vykdė tinkamai, tačiau kartu teismas ir pats sau paprieštaravo teigdamas, kad matyti, jog suinteresuotas asmuo 2017 m. įsipareigojimus įvykdė ne pilna apimtimi ir įvertino tai kaip nepiktybinį sutarties pažeidimą. Teismas taip pat nurodė, kad V. M. atlieka mokėjimus, tačiau pagal savo finansines galimybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taikos sutartimi šalys nesusitarė dėl draudimo sumos (300 Eur) mokėjimo dalimis. Sutartyje aiškiai nurodyta, kad ši suma sumokama iki 2017 m. spalio 24 d. Taigi, iš esmės sutarties šalys sulygo dėl termino, o ne paties mokėjimų atlikimo (dalimis ar visą sumą kartu. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad sutartis nevykdoma, todėl teismas nepagrįstai dar sprendė, ar tai yra piktybinis, ar ne piktybinis sutarties nevykdymas. Taigi, sutiktina su atskirojo skundo argumentu, jog teismas iš esmės paneigė šalių sudarytą sutartį, taip paneigdamas vieną esminių sutarčių teisės principų pacta sunt servanda bei teismo sprendimo vykdymo privalomumo (CPK 18 straipsnis). Taip pat teismas konstatavo, kad suinteresuotas asmuo savo įsipareigojimą sumokėti 300 Eur draudimo vykdo atsižvelgdamas į savo turtinę padėtį. Pirmiausia, byloje nėra jokių įrodymų, kuriais remiantis teismas padarė išvadą apie suinteresuoto asmens turtinę padėtį, nes suinteresuotas asmuo teismui pateikė tik banko sąskaitos išrašą apie savo atliekamus mokėjimus (CPK 178 straipsnis). Kita vertus, sutarties šalies nelengva, sunki ar nepalanki turtinė padėtis neatleidžia jos prievolių įvykdymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismui aiškiai matant skirtingą šalių poziciją tuo pačiu (taikos sutarties nevykdymo) klausimu, pirmosios instancijos teismas, turėjo imtis visų priemonių tinkamam klausimo išsprendimui ir galėjo prašymą nagrinėti teismo posėdyje. Nagrinėjamas klausimas išimtinai susijęs su vaiko teisėmis ir interesais, tokiose bylose teismo vaidmuo aktyvus. Dėl to, skundžiamą nutartį priėmęs teismas galėjo ir turėjo įpareigoti šalis teikti įrodymus, o esant galimybėms, atitinkamus įrodymus rinkti pats (CPK 160 straipsnis). Tačiau pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas prašymo pagrįstumo klausimą, nesivadovavo (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalyje nurodytomis taisyklėmis (tirti įrodymus), nesilaikė CPK 178 straipsnyje įtvirtintos įrodinėjimo pareigos, CPK 179 straipsnyje įtvirtintos įrodymų rinkimo ir pateikimo taisyklių, todėl galėjo priimti nepagrįstą procesinį sprendimą.

Dėl baudos skyrimo.

Atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą, suinteresuotas asmuo prašo skirti apeliantei baudą už piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).Suinteresuotas asmuo atsiliepime visiškai nenurodo jokių argumentų, kuriai remiantis apeliacinės instancijos teismas galėtų daryti išvadą apie pareiškėjos piktnaudžiavimą, o tai, kad suinteresuoto asmens manymu, pareiškėja nevykdo judviejų sudarytos taikos sutarties, nėra šios apeliacijos objektas. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas vertina, ar pareiškėja teikdama atskirąjį skundą nepiktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Teisė pateikti skundą buvo nurodyta tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartyje, tiek įtvirtinta (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalyje, todėl nėra pagrindo teigti, jog pareiškėja piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Atsižvelgiant į tai, suinteresuoto asmens prašymas dėl baudos skyrimo pareiškėjai atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, susijusias su vykdomojo rašto išdavimu, įrodinėjimu. Taip pat manytina, kad atskirojo skundo nagrinėjimo metu jau gali būti pasikeitusios aplinkybės, susijusios su taikos sutarties vykdymu (ar įvykdymu), nes suinteresuotas asmuo periodiškai atlieka mokėjimus. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai sudaro pagrindą tenkinti pareiškėjos atskirąjį skundą ir panaikinti Viliaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį ir grąžinti iš naujo spręsti klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus apygardos teismo teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 1 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartį ir grąžinti iš naujo spręsti klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Atmesti suinteresuoto asmens V. M. prašymą dėl baudos skyrimo pareiškėjai G. Ž..

Teisėjas Vaclovas Paulikas