- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-02
- Bylos Nr.
- e2YT-779-1081/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00067-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Vorienė
- Pareiškėjas
- K. N.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, A. N., D. P., D. N.
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. N. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, A. N., D. P. ir D. N. dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas K. N. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam po jo tėvo R. N. mirties, priimti. Nurodė, jog (duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas R. N.. Pareiškėjo tėvai buvo išsiskyrę, o tėvas R. N. buvo sudaręs kitą santuoką su A. N.. Tėvas pareiškėjui vieno pokalbio metu prasitarė, kad jo sutuoktinė reiškia nepasitenkinimą dėl jų bendravimo, todėl ilgainiui jų bendravimas nutrūko, manė, kad tėvas vengia bendrauti dėl sutuoktinės nepritarimo jų bendravimui. Tik 2018 m. lapkričio mėnesį iš sesers D. P. sužinojo, kad tėvas yra miręs. Sesuo papasakojo, kad buvo atėjusi A. N., kuri nurodė, jog reikia nueiti pas notarą ir pasirašytinai patvirtinti, kad velionio vaikai neturi pretenzijų į palikimą. Iki to nei jam, nei seserims apie tėvo R. N. mirtį niekas nepranešė. Mano, jog terminą tėvo palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl prašo jį atnaujinti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atsiliepime nurodė, jog neprieštaraus pareiškimo patenkinimui, jeigu teismas pareiškėjo nurodytas priežastis pripažins svarbiomis.
Suinteresuoti asmenys A. N., D. P. ir D. N. atsiliepimų į pareiškimą per nustatytą terminą nepateikė.
Teismo posėdyje pareiškėjas K. N. pareiškimą prašė tenkinti, paaiškino, kad iš sesers D. P. sužinojo apie tėvo mirtį maždaug 2018 m. spalio - lapkričio mėnesį, nors tėvas mirė dar (duomenys neskelbtini). Jo tėvai buvo išsiskyrę seniai, kai jis dar buvo mažas, tačiau su tėvu bendraudavo. Maždaug prieš trejus metus tėvas pasakė, kad jo žmonai nelabai patinka jų bendravimas, todėl bendraudavo tik telefonu, susiskambindavo kas pusmetį. Kai tėvas neatsiliepė į skambučius, manė, kad jis nenori bendrauti dėl žmonos. Apie tai, kad tėvas (duomenys neskelbtini) mirė, jiems niekas nepranešė, nors A. N. tikrai turėjo jo seserų kontaktus, žinojo, kur dirba jo sesuo D. P., nes atėjusi pas ją į darbovietę pasakė apie tėvo mirtį. Nurodė, jog pretenzijų į tėvo su A. N. užgyventą turtą pretenzijų neturi, nori išsaugoti teisę paveldėti šeimos kultūrinį paveldą, archyvuose renka medžiagą apie savo šeimą, kurioje yra buvę garsių asmenybių.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas advokatas R. S. pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, jog pareiškėjo santykiai su tėvu buvo geri, tačiau buvo susiklosčiusi situacija, jog tėvo sutuoktinė A. N. prieštaravo jų bendravimui, todėl liko tik bendravimas telefonu. Kai tėvas neatsiliepė telefonu, pareiškėjui kilo abejonių, tačiau manė, kad tėvas nebendrauja dėl žmonos. Apie tėvo mirtį sužinojo tik tada, kai A. N. atėjo pas pareiškėjo seserį į darbą, kas rodo, jog ji žinojo, kur rasti pareiškėjo šeimos narius. Pati A. N. dėl palikimo priėmimo kreipėsi praleidusi terminą. Pareiškėjas nepretenduoja į tėvo paliktą turtą, jis pretenduoja į galimas turtines ar neturtines teises, jei būtų atkurtos kokios nuosavybės teisės pagal istorinę medžiagą ir pan. Pareiškėjas, sužinojęs apie tėvo mirtį, buvo pakankamai aktyvus, nuo sužinojimo per tris mėnesius kreipėsi dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, todėl mano, jog yra pagrindas terminą atnaujinti.
Suinteresuoti asmenys VMI, A. N., D. P. ir D. N., kuriems apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, į teismo posėdį neatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Bylos duomenimis, pareiškėjo paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, jog pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų D. P. ir D. N. tėvas R. N. mirė (duomenys neskelbtini). R. N. buvo nutraukęs santuoką su pareiškėjo motina E. N. ir buvo sudaręs santuoką su A. N.. Po R. N. mirties nei pareiškėjas, nei jo seserys nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, nes apie tėvo mirtį nežinojo. 2018 m. spalio – lapkričio mėnesį D. P. iš A. N. sužinojo, jog tėvas R. N. yra miręs ir apie tai pranešė pareiškėjui. Iš VĮ Registrų centras testamentų registro matyti, kad A. N. R. N. palikimą priėmė 2018 m. gruodžio 20 d., o D. N. tėvo palikimo atsisakė 2018 m. gruodžio 27 d. Pareiškėjas K. N. į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo kreipėsi 2019 m. sausio 28 d.
Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas, priimant arba atsisakant priimti palikimą (CK 5.50, 5.60 straipsniai). CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Jeigu įpėdinis praleido terminą palikimui priimti, teismas gali jį atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos esminės įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo. Jų esmė tokia, kad tam, jog pasinaudotų įstatyme įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, įpėdinis turi įrodyti, kad šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).
Nagrinėjamoje byloje sprendžiant termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą pažymėtina tai, kad pareiškėjui terminas palikimui po jo tėvo R. N. mirties priimti pasibaigė (duomenys neskelbtini).
Bylos duomenimis nustatyta, jog pagrindinė termino praleidimo priežastis buvo tai, kad pareiškėjas nežinojo apie tėvo mirtį ir apie tai sužinojo tik 2018 m. spalio – lapkričio mėnesį. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes apie tai, kad A. N. kreipėsi į jo seseris ir nurodė, jog šios turi atsisakyti tėvo palikimo tik 2018 m. spalio – lapkričio mėnesį, nors ir netiesiogiai patvirtina testamentų registre užregistruoti duomenys apie tai, kad pati A. N. R. N. palikimą priėmė tik 2018 m. gruodžio 20 d., o D. N. palikimo atsisakė 2018 m. gruodžio 27 d. Pareiškėjas į teismą kreipėsi 2019 m. sausio 28 d.
Įvertinus byloje surinktus duomenis, pareiškėjo paaiškinimus teismo posėdžio metu, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo konstatuoti, jog nustatytu terminu nesikreipdamas į notarą, pareiškėjas elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai, buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas. Pareiškėjo nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės galėjo lemti, kad pareiškėjas laiku nerealizavo savo teisės per įstatyme nustatytą terminą, o pareiškėjo elgesys rodo, jog jis turėjo valią priimti palikimą.
Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje suinteresuotas asmuo VMI pareiškimo patenkinimui neprieštaravo, suinteresuoti asmenys A. N. ir D. P. prieštaravimų nereiškė, suinteresuotas asmuo D. N. yra atsisakiusi tėvo palikimo pateikdama pareiškimą dėl palikimo atsisakymo notarui, todėl laikytina, jog nėra aplinkybių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, kad suinteresuoti asmenys pareiškimui neprieštarauja, pareiškėjo K. N. prašymas tenkintinas, terminas palikimui, atsiradusiam po pareiškėjo tėvo R. N. mirties, priimti atnaujintinas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 578 straipsniais, teismas,
nutaria:
prašymą tenkinti.
atnaujinti pareiškėjui K. N., a. k. (duomenys neskelbtini) terminą palikimui, atsiradusiam po jo tėvo R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priimti.
Nutartis per septynias dienas nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per nutartį priėmusį teismą.