- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-12-09
- Bylos Nr.
- 1-395-634/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28576-2015-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrius Endriukaitis
- Nukentėjusysis
- L. Č.
- Kaltinamasis
- V. K.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo teisėjas Giedrius Endriukaitis, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nukentėjusiajai L. Č., kaltinamajam V. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., gimęs (duomenys neskelbtini) sav., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, gyv. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 str. 2 d. 3 p., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K. tyčia sunkiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent: 2015 m. gegužės 18 d. tarp 13.00 - 18.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namo, esančio (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), kambaryje, tarpusavio konflikto su sugyventine L. Č. metu, tyčia metė pastarajai į galvą stiklinę vazą, pataikydamas į kaktos dešinę pusę ir tuo nukentėjusiajai L. Č. padarydamas vidutinio sunkumo formos trauminę galvos smegenų ligą, kaktos dešinės pusės muštinę žaizdą, atvirą skeveldrinį įspaustinį kaktikaulio dešinės pusės lūžimą, galvos smegenų kietojo dangalo plyšimą, dešinio galvos smegenų pusrutulio srities subdurinę ir intracerebrinę hematomą, galvos smegenų sumušimą, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą. Šiais veiksmais V. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 135 str. 2 d. 3 p.
Kaltinamasis V. K. kaltu neprisipažino, tačiau esmines faktines aplinkybes, nurodytas jam pareikštuose kaltinimuose, pripažino. Jis parodė, kad gerai neprisimena, ar įvykis buvo 2015-05-18. Tą dieną buvo žvejyboje buvo su H. S. ir nukentėjusiąja. Prie upės išgėrė vyno butelį ir alaus trise. Nukentėjusioji norėjo dar, bet jis atsisakęs, tada ji parėjo namo. Vėliau ir jis parėjo iš žvejybos. Eidamas namo užėjo į parduotuvę ir nusipirko 1 litrą alaus. Parėjo namo, užkandžiaudamas gurkšnojo alų. Jam parėjus nukentėjusioji jau buvo girta ir gulėjo ant lovos priešais. Paprašė įpilti alaus. Atsakęs, kad nepils ir neduos, nes ji visai girta. Ji pradėjo jį kolioti. Koliojo iki to laiko, kol jis neišlaikė, nervai pakilo ir nesusivaldė. Paėmė krištolinę vazą ir metė link jos pusės. Tarp jų buvo gal 2-3 metrų atstumas. Vaza skrido virš galvos ir ji išsigandusi pakėlė galvą. Tada vaza ir kliudė galvą. Kai žmogus išgėręs, spaudimas didelis, tai kraujo buvo. Vaza pataikė į dešinę kaktos pusę. Kai vaza atsitrenkė į galvą, nukentėjusioji toliau gulėjo, su žaizda nieko nedarė. Kraujas bėgo. Rankšluostėlį prisidėjo ir viskas. Buvo girta, negalėjo pasikelti ir tvarkyti žaizdą. Kitą dieną pasikėlė. Jai sakęs „susitvarkyk žaizdą, eik į medicinos punktą ar kviesk greitąją“. Nukentėjusioji kelias dienas nesikėlė. Trečią dieną nukentėjusiajai prasidėjo priepuoliai, tada iškvietęs greitąją. Kai greitoji atvažiavo, išvežė nukentėjusiąją, jis tvarkė lovą ir rado kosmetinio spirito apie 70 laipsnių stiprumo 5 butelius po 200 g paslėptus. Pasirodo, kad ji gulėdama gėrė. Iš kur pinigų turėjo, nežino. Anksčiau tarp jų būdavo tokių barnių. Yra anksčiau smurtavęs. Buvo nereikšmingų dalykų. Kai pavasarį buvo užgėrusi, ji labai agresyvi, jo atžvilgiu vartojo smurtą, veidą daužydavo net kartais. Įvykio metu jie buvo dviese. Parėjo apie 16-17 val. namo, o prie upės išgėrinėjo prieš 12 val., spėjo išsiblaivyti. Įvykis galėjo būti 16-18 val. Kartu su L. Č. gyvena 6 metus. Veda bendrą ūkį, yra faktinė šeima. Sodyboje, kur jie gyvena, dar gyvena nukentėjusiosios brolis J. A.. Jis konflikto nematė. Yra anksčiau sumušęs J. A., kadangi šis buvo girtas ir pradėjo koliotis. Pripažįsta pusę 1820,99 eurų civilinio ieškinio. Nukentėjusioji irgi dėl to kalta, ji išprovokavo. Savo noru neatlygino žalos nei dalies, laukė teismo. Jei teismas priteis, tada mokės.
Nukentėjusioji L. Č. parodė, kad kaltinamasis yra jos sugyventinis. Kartu gyvena 6 metus. Tą dieną prie tvenkinio žvejojo H. S. ir V. K.. Atėjusi ir ji. Išgėrė kartu butelį vyno ir alaus 7,5 laipsnių stiprumo. Parėjusi namo. V. grįžo vakare, parsinešė alaus. Ji buvo neblaivi, paprašiusi alaus. V. K. alaus neįpylė. Ji pradėjo jį kolioti, burbuliuoti, išvedė iš kantrybės. V. ją ramino. Ji, kadangi buvo neblaivi, nesiramino. V. nervai neišlaikė, paėmė vazą ir metė. Ji išsigando, kilstelėjo galvą ir vaza atsitrenkė. Gal būtų netgi nepataikęs. Vaza buvo stiklinė, kuri ant stalo stovėjo. Vaza atsitrenkė į kaktos dešinę pusę. Sąmonės neprarado, kakta buvo prakirsta, bėgo kraujas. Ji nieko nedariusi, prisidėjo rankšluostuką. Pagalvėlės buvo kruvinos, ant kurių gulėjo. Greitosios dvi dienas nekvietė, nes galvojo, kad praeis. Po to prasidėjo priepuoliai - pradėjo galvą į šoną sukti, dusti ir ranka tirpo. To anksčiau nebuvo. V. K. iškvietė greitąją. Ligoninėje gydėsi 16 dienų. Civilinio ieškinio nereiškia. Jie susitaikė, kaltinamajam atleido, dabar gyvena kartu, kai kada pykstasi. Jos brolis J. A. gyvena toje pačioje sodyboje, tik atskirame pastate. Jis įvykio nematė.
Liudytojas J. A. parodė, kad visada grįžęs iš darbo užeina aplankyti sesers L. Č.. Užėjus į kambarį sesuo sėdėjo ant lovos, rankšluostis ant galvos. Klausė, ką pasidarė. Suprato, kad sugyventinis. Sesuo su sugyventiniu gyvena kartu gal 7 metus. Ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai teisingi: Su savo sugyventiniu V. K. kartu sesuo gyvena apie šeši metai. Jis pats V. vengia, nes šis girtas būna neprognozuojamas ir gali padaryti bet ką, prieš tris metus jis jį patį buvo primušęs, tačiau apie tai policijai nepranešė. Sesuo L. geria diena dienon, o jos sugyventinis V. savaitę pageria ir kurį laiką negeria. V. K. pyksta ant L., kad ji geria, girti jie susimuša, o išsipagirioję vėl sutaria gražiai. 2015-05-18 vakare jis užėjo pas L. pasižiūrėti, ji buvo rankšluosčiu užsidėjusi galvą, matėsi prakirsta galva kai nuėmė rankšluostį, bėgo kraujas. Jis paklausė kas atsitiko, tai iš jos kalbos suprato, kad jai galvą praskėlė V., nors konkrečiai nepasakė, kad tai padarė būtent V.. Kuo ir dėl ko praskėlė jai galvą nesakė, įtaria tarp jų buvus konfliktą. Nurodė, kad sesuo su sugyventiniu vienas kitam nenusileidžia. Kai buvo pas L., V. K. namuose nebuvo, sesuo labai mažai kalbėjo, todėl jis nuėjo pas save. Dar po kelių valandų pas jį atėjo išgėręs V., sakė, kad L. darosi blogai, vemia, užeina priepuoliai, prašė iškviesti greitąją. Jis V. pasakė, kad prisidirbo, tai tegul pats ir kviečia. Kitą dieną po pietų V. iškvietė L. GMP, kuri išsivežė L., o pas V. atvažiavo policija (32 - 33 b. l.).
Liudytoja M. M. parodė, kad L. Č. yra jos sesuo, kuri gyvena kaime, tėviškėje – (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., su broliu J. A.. Kartu gyvena ir V. K., jos sugyventinis. Ji pati ten negyvena, retai nuvažiuoja. Aplankiusi seserį palatoje Kauno klinikose. Klausė, ar atsimena, kas buvo. Sesuo sakė, kad V. su vaza per galvą trenkė. Jie gyvena ir dabar kartu.
Liudytojas H. S. parodė, kad kaltinamąjį ir nukentėjusiąją pažįsta. Nukentėjusioji L. Č. yra jo pusseserė, bendrauja ir su kaltinamuoju. Gyvena tame pačiame kaime, yra kaimynai per kelią. Žino, kad pusseserė buvo sužalota. Jie su kaltinamuoju ir nukentėjusiąja nuėjo prie tvenkinio žvejoti. Nusinešė vyno, išgėrė. V. K. pažvejojo ir jie išėjo namo. Daugiau jų nematė tą dieną. Prie tvenkinio konfliktų nebuvo. Ėjo normaliai. Jam atrodė, kad pats yra stipriai išgėręs, gal jie taip pat. Nežino, kokia jų būklė buvo.
2015-05-20 apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini). Kambaryje nuo sofos paimta dvi pagalvėlės su rusvos spalvos dėmėmis, nuo stalo paimta stiklinė vaza. Įvykio vietos apžiūros metu paimti daiktiniai įrodymai - dvi pagalvėlės ir stiklinė vaza (9-15 b. l.).
Daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad įvykio vietos apžiūros metu paimti daiktiniai įrodymai buvo apžiūrėti. Nustatyta, kad pagalvėlės yra suteptos rusvos spalvos dėmėmis. Paimta vaza yra skaidraus storo stiklo, 26 cm aukščio (16 b. l.)
Specialisto išvadoje Nr. G 676/15 (06) konstatuojama, kad L. Č. kliniškai nustatyta vidutinio sunkumo formos trauminė galvos smegenų liga, kaktos dešinės pusės muštinė žaizda, atviras skeveldrinis įspaustinis kaktikaulio dešinės pusės lūžimas, galvos smegenų kietojo dangalo plyšimas, dešinio galvos smegenų pusrutulio srities subdurinė ir intracerebrinė hematomos, galvos smegenų sumušimas. Sužalojimas padarytas veikiant kaktos dešinę pusę kietu buku, riboto paviršiaus, žalojančiu daiktu, vienu trauminiu poveikiu, galimai smūgiuojant vaza. Sužalojimas dėl atviro įspaustinio kaukolės skliauto kaulų lūžimo kvalifikuotinas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (48-51 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo V. K. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 str. 2 d. 3 p., įrodyta byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.
Specialisto išvada Nr. G 676/15 (06) objektyviai patvirtina, kad L. Č. padaryti sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, tai yra suduodant kietu buku, riboto paviršiaus daiktu, kuriuo galėjo būti ir vaza. Fotolentelės ir daiktų apžiūros protokolas taip pat patvirtina, kad įvykio vietoje paimta vaza yra storo stiklo, pakankamai masyvi, kad ja būtų galima sužaloti žmogų. Pats kaltinamasis bei nukentėjusioji patvirtino, kad L. Č. buvo sužalota būtent tada, kai kaltinamasis V. K. metė minėtą vazą nukentėjusiajai į galvą. Kad nukentėjusiąją sužalojo kaltinamasis V. K., patvirtina ir liudytojai J. A. ir M. M. – jiems tokias aplinkybes netrukus po įvykio nurodė L. Č..
Visa tai neginčijamai įrodo, kad V. K. 2015 m. gegužės 18 d. tarp 13.00 - 18.00 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), kambaryje tarpusavio konflikto su sugyventine L. Č. metu, tyčia metė nukentėjusiajai į galvą stiklinę vazą, pataikydamas jai į kaktos dešinę pusę ir taip ją sunkiai sužalojo. Iš kaltinimo šalintina kaip neįrodyta ta aplinkybė, kad veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nukentėjusioji L. Č. ir liudytojas H. S. įvykio dieną patys buvo apsvaigę nuo alkoholio, liudytojas J. A. kaltinamąjį matė tik praėjus nemažam laiko tarpui po įvykio. Įvykio dieną V. K. neblaivumas nebuvo nustatinėjamas, pats kaltinamasis neigia, kad buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kad jo veiksmus įtakojo neblaivumas.
Nustatyta įvykių seka neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad mesdamas masyvią vazą nukentėjusiajai į gyvybiškai svarbią kūno sritį (galvą), gali sunkiai sužaloti nukentėjusiąją, ir, nors tokių padarinių nenorėjo, sąmoningai leido jiems atsirasti (BK 15 str. 3 d.).
Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą baudžiamoji atsakomybė kyla už sunkų savo artimojo giminaičio ar šeimos nario sužalojimą ar susargdinimą. Pagal BK 248 str. 2 d. nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. V. K. gyveno ir gyvena kartu su sugyventine L. Č. kaip partneriai apie 6 metus, bendrai veda ūkį. 2012 m. birželio 4 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto (2008 m. birželio 12 d. redakcija),135 straipsnio 2 dalies 3 punkto (2008 m. birželio 12 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ Konstitucinis Teismas konstatavo, kad, nustatant griežtesnę baudžiamąją atsakomybę už savo artimojo giminaičio ar šeimos nario nužudymą ar sunkų sveikatos sutrikdymą nei nustatytoji atitinkamai BK 129 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. redakcija), 135 straipsnio 1 dalyje, siekta apsaugoti ne vien tokias konstitucines vertybes kaip žmogaus gyvybė, jo asmens neliečiamumas, bet ir tokias kaip artimos giminystės santykiai, šeima, motinystė, tėvystė, vaikystė, o nurodytomis nusikalstamomis veikomis tokiais atvejais kėsinamasi ne vien į žmogaus gyvybę ar sveikatą, bet ir į kitas konstitucines vertybes. Taigi padaryta veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 135 str. 2 d. 3 p., kaip sunkus savo šeimos nario sužalojimas.
BK 135 str. 2 d. numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo dvejų iki dvylikos metų.
Skiriant bausmę V. K., atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).
Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas patvirtina, kad V. K. tiriamos nusikalstamos veikos padarymo metu ir šiuo metu nesirgo ir neserga psichikos liga, galėjo ir gali suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, nebuvo fiziologinio ar patologinio afekto būsenoje, nebuvo laikinai sutrikusios psichikos veiklos būsenoje. Gali suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, gali dalyvauti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus ir teismo posėdyje duoti parodymus apie tiriamas aplinkybes (78-80 b. l.).
Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra labai sunkus, tyčinis ir baigtas, Kaltinamasis V. K. dirbantis, neteistas, baustas administracine tvarka 2015-05-22 už girto pasirodymą viešoje vietoje (59-60 b. l.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.). Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam inkriminuota atsakomybę sunkinanti aplinkybė šalintina kaip neįrodyta. Pabrėžtina, kad nors kaltinamasis pripažino esmines faktines aplinkybes, tačiau dėl savo elgesio nesigailėjo, nevertino jo kritiškai, netgi nurodė, kad dėl pasekmių kalta ir pati nukentėjusioji.
Teismas atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, į tai, kad V. K. padarė tyčinį labai sunkų nusikaltimą, veikdamas netiesiogine tyčia, veika padaryta buitinio konflikto metu, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad asmuo teisiamas pirmą kartą, taip pat į tai, kad šiuo metu nukentėjusiajai po atliktos operacijos jokių sunkių liekamųjų reiškinių nėra, į tai kad nukentėjusioji L. Č. atleido kaltinamajam ir nereiškia civilinio ieškinio, sprendžia, kad V. K. už labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 135 str. 2 d. 3 p., padarymą, skirtina laisvės atėmimo bausmė sankcijos minimumo ribose, paskiriant ją atlikti pataisos namuose (BK 50 str. 3 d.). Kadangi padarytas labai sunkus nusikaltimas, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas negalimas (BK 75 str. 1 d.), taip pat nenustatyta sąlygų, kurios leistų taikyti BK 62 str. ar BK 54 str. 3 d. nuostatas. Pabrėžtina, kad nors kaltinamasis pripažino esmines faktines aplinkybes, tačiau dėl savo elgesio nesigailėjo, nevertino jo kritiškai, netgi nurodė, kad dėl pasekmių kalta pati nukentėjusioji, neatlygino nei dalies nusikaltimu padarytos turtinės žalos. Straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiuo atveju neprieštarauja teisingumo principui.
2015-10-06 nutarimu V. K. skirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti pratęstina iki bausmės vykdymo pradžios.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa, baudžiamojoje byloje pripažinta civiliniu ieškovu, pareiškė civilinį ieškinį dėl 1820,99 eurų turtinės žalos, susijusios su L. Č. gydymo išlaidomis, atlyginimo (b. l. 37-42). Ieškinys pagrįstas rašytiniais įrodymais, iš kurių matyti, kad nukentėjusioji L. Č. buvo gydyta dėl 2015-05-15 patirtų sužalojimų, suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų kaina – 1820,99 Lt. Lietuvos Respublikos CK 6.283 str. 1 d. nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Lietuvos Respublikos CK 6.280 str. numato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 str. 1 d. 8 p. nuostatos patvirtina, kad valstybinė ligonių kasa yra tinkamas ieškovas. Nors kaltinamasis V. K. parodė ieškinį pripažįstantis tik iš dalies, tačiau būtent jam taikytina deliktinė civilinė atsakomybė, kadangi jis yra kaltas dėl nukentėjusiosios sužalojimo, tuo pačiu yra atsakingas ir dėl to atsiradusių gydymo išlaidų atlyginimo, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimas spręstinas vadovaujantis BPK 94 straipsnio nuostatomis –daiktai grąžintini teisėtiems savininkams.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p. ir paskirti 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki bausmės vykdymo pradžios.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos, juridinio asmens kodas 188783796, civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1820,99 eurų (vieną tūkstantį aštuonis šimtus dvidešimt eurų 99 ct) Lt išlaidų nukentėjusiosios L. Č. sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą (duomenys neskelbtini).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 5 p., dvi pagalvėlės ir vazą, saugomus Alytaus apskrities VPK Logistikos skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti nukentėjusiajai L. Č..
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.