Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Skunde nurodoma, kad laikotarpiu nuo 2017 m. birželio mėn. iki 2018 m. rugpjūčio mėn. pareiškėjas buvo laikomas VPN kamerų tipo patalpose. Šiuo laikotarpiu buvo pažeidžiamas vienam asmeniui turinčio tekti gyvenamojo ploto reikalavimas. Kamerose, kuriose buvo laikomas, nebuvo ventiliacijos. VPN nėra sporto kiemelio, į pasivaikščiojimo kiemelį nepatenka saulės šviesa.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, patirtos dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracines bylas Nr. A5-665/2005, Nr. A525-1355/2010, Nr. A82-932/2011). Neteisėti veiksmai konstatuojami, kai valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Dėl minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti gyvenamojo ploto reikalavimo

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 11¹.1 papunktyje nustatyta, jog pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose vienam asmeniui tenkantis plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m, o 11¹.2 papunktyje numatyta, kad kamerų tipo patalpose vienam asmeniui tenkantis plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam asmeniui. Rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad: VPN direktoriaus 2017 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. 7-192 (b. l. 30) pareiškėjas perkeltas iš gyvenamosios patalpos Nr. 8-307-05 į gyvenamąją patalpą Nr. 3-206-10; VPN direktoriaus 2017 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 56-739/(1) „Dėl nuteistojo atskiro arba izoliuoto laikymo“ (b. l. 31) nutarta, pareiškėją perkelti į kamerų tipo patalpas 15 parų su izoliacija (kaip atsiliepime nurodoma, į kamerų tipo gyvenamąją patalpą Nr. 3K); VPN direktoriaus 2017 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 7-215 (b. l. 32) pareiškėjas perkeltas iš gyvenamosios patalpos Nr. 3-206-10 į drausmės grupės 8-02 [8D] gyvenamąją patalpą. Iš byloje pateiktų išrašų matyti, kad: kamerų tipo patalpos Nr. 8D plotas 13,71 kv. m ir joje yra 3 miegamosios vietos (4,57 kv. m / 1 asmeniui) (b. l. 33); kamerų tipo patalpos Nr. 3K plotas 12,01 kv. m ir joje yra 3 miegamosios vietos (4,00 kv. m / 1 asmeniui) (b. l. 34); bendrabučio tipo patalpos Nr. 206 plotas 33,13 kv. m ir joje yra 10 miegamųjų vietų (3,31 kv. m / 1 asmeniui) (b. l. 35); bendrabučio tipo patalpos Nr. 307 plotas 29,70 kv. m ir joje yra 9 miegamosios vietos (3,30 kv. m / 1 asmeniui) (b. l. 36). VPN atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjas viso ginčo metu buvo laikomas išvardintose patalpose. Iš byloje pateiktų duomenų galima daryti išvadą, kad pareiškėjas visu ginčo laikotarpiu buvo laikomas patalpose, kurių plotas tenkino vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimą. Šioje vietoje teismas neturi pagrindo abejoti VPN pateiktais rašytiniais duomenimis, kurie paneigia pareiškėjo atsikirtimo argumentus, kad nurodytose kamerose jis negyveno. Todėl, atsižvelgus į visą, kas nustatyta, darytina išvada, kad šiuo aspektu nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus VPN veiksmus.

Dėl pasivaikščiojimo kiemelių ir sporto kiemelio

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintos ginčo laikotarpiu galiojusios Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės) numatė, kad nuteistieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, pataisos įstaigų teritorijoje ant žemės arba ant nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų stogų įrengiami pasivaikščiojimo kiemai. Ant žemės įrengti pasivaikščiojimo kiemai gali būti sujungti su gyvenamaisiais pastatais antžeminėmis arba požeminėmis perėjomis nuteistiesiems lydėti. Pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros su atviru stogu, uždengtu metaliniu tinklu. Esant rizikai, kad nuteistieji gali pabėgti, gali būti įrengiamos grotos. Grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm. Pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal šių Taisyklių 14 punkte nustatytus reikalavimus. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, įrengiama prižiūrėtojo pakyla ir įrengiami 120 cm pločio stogeliai, kad nuteistieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių. Pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti atmosferos kritulių šalinimo sistema. Pasivaikščiojimo kiemuose gali būti sumontuota sporto įranga ar sporto inventorius, skirtas nuteistiesiems mankštintis gryname ore. Sporto įranga ir inventorius turi būti techniškai tvarkingi, patikimai pritvirtinti prie sienų ar grindų, nekelti pavojaus pataisos įstaigose laikomų asmenų ir personalo sveikatai ir gyvybei. Pasivaikščiojimo kiemų sienos dengiamos lygia, patvaria ir drėgmei atsparia danga, grindys turi būti lygios ir neslidžios. Kad VPN įrengti pasivaikščiojimo kiemeliai patvirtina byloje pateiktos fotonuotraukos (b. l. 37, 38), kad kiemeliai apšviečiami taip pat patvirtina byloje pateiktos fotonuotraukos (b. l. 38). Pareiškėjo argumentas, kad į pasivaikščiojimo kiemelį nepatenka saulės šviesa laikytinas abstrakčiu ir deklaratyviu, neturinčiu esminės reikšmės sprendžiant dėl VPN veiksmų CK 6.271 straipsnio prasme. Dėl sporto kiemelio pažymėtina, kad byloje pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad VPN 1-ojo gyvenamojo korpuse įrengta patalpa su sporto inventoriumi (b. l. 39–41), o kitoje fotonuotraukoje matyti, kad pasivaikščiojimo kiemelyje įrengtas sporto inventorius (b. l. 38). Tai patvirtina, kad VPN pasinaudojo teise, o ne pareiga sumontuoti sporto įrangą ir sporto inventorių, skirtą nuteistiesiems mankštintis gryname ore. Todėl pareiškėjo argumentas, kad nėra sporto kiemelių, laikytinas neatitinkančiu tikrovės. Be to, toks argumentas nėra teisiškai reikšmingas, kadangi tokio sporto kiemelio įrengimas, kaip minėta, yra VPN teisė, o ne pareiga, kas sąlygoja, jog, jeigu ir nebūtų VPN sporto kiemelio, tai nebūtų pagrindas konstatuoti VPN veiksmų neteisėtumą CK 6.271 straipsnio prasme. Atitinkamai, atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, kad pareiškėjo atsikirtimuose į VPN atsiliepimą pateikti argumentai nepatvirtina VPN veiksmų neteisėtumo. Aplinkybė, kad pareiškėjas nė kartą nebuvo 1-ojo gyvenamojo korpuse įrengtoje patalpoje su sporto inventoriumi neturi esminės reikšmės, nenustačius ir pareiškėjui nenurodžius, kad jis nors kartą ketino eiti į minėtą 1-ajame gyvenamajame korpuse įrengtą patalpą ir jo teisės buvo nepagrįstai apribotos. Todėl dėl nurodytų motyvų aptarti pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl ventiliacijos gyvenamosiose patalpose

Gyvenamieji kambariai vėdinami per langus, išskyrus kambarius, kuriuose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Vadovaujantis iki 2015 m. lapkričio 1 d. galiojusios Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos apsaugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241, 24 punktu ir nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusios Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908, 17 punktu, laisvės atėmimo vietose esančios gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Taigi, pataisos įstaigose esančios gyvenamosios patalpos, kuriose nėra įrengta mechaninė patalpų vėdinimo ar oro kondicionavimo sistema, gali būti vėdinamos per langus ir toks vėdinimo būdas atitinka teisės aktų nuostatas. Atitinkamai VPN atsiliepime nurodyta, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, patalpose įrengtos inžinerinės ventiliavimo sistemos. Byloje pateikti Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento duomenys (b. l. 12–18), iš kurių matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nebuvo pasikreipęs dėl netinkamų laikymo sąlygų. Kitų objektyvių duomenų pareiškėjas nenurodė, kurie patvirtintų jo teiginių tikrumą. Todėl, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėjo teiginys, susijęs su netinkama ventiliacija gyvenamosiose patalpose, yra abstraktaus ir deklaratyvaus pobūdžio, kuris nepakankamas konstatuoti VPN neteisėtų veiksmų faktą.

Todėl, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta viena iš būtinųjų sąlygų pareiškėjo prašomai neturtinei žalai atlyginti. Nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų neturtinei žalai iš valstybės atlyginti – VPN neteisėtų veiksmų – kitos sąlygos valstybės civilinei atsakomybei kilti – žala ir priežastinis ryšys – nėra vertinamos ir pareiškėjo skundas, kuriuo reikalaujama iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VPN, priteisti 10 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti, atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo M. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.