Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjams V. L. ir A. L., jų atstovei advokatei Romai Katilovskienei, D. L. įstatyminei atstovei V. L.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. L., A. L. ir D. L. pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjai ir jų atstovė palaikė pareiškimo reikalavimus ir jame nurodytų aplinkybių pagrindu prašė pareiškimą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjų, jų atstovės, liudytojos J. J., parodymais ir bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjos V. L. sutuoktinis ir pareiškėjų A. L. ir D. L. tėvas M. L., mirė (duomenys neskelbtini). M. L. mirties dieną nuosavybės teise valdė butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinio M. L. mirties, pareiškėja V. L. į notarą nesikreipė, o iš 2021 m. rugpjūčio 19 d. Druskininkų savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarės Eglės Bagdžiūnaitės rašto Nr. S-113 matyti, kad po M. L. mirties paveldėjimo byla neužvesta,

Paveldėjimas - tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalyse nustatyta, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011). Pareiškėja V. L. nurodo, kad po M. L. mirties ji veikdama savo ir nepilnamečių vaikų A. L. ir D. L. vardu, priėmė palikimą pradėdami faktiškai jį valdyti – toliau gyveno bute (duomenys neskelbtini), mokėjo komunalinius mokesčius, atliko buto remontą, pasirašė atnaujinimo paskolos sutartį, pagal kurią atliekama namo renovacija. Šias aplinkybes pavirtina teismui pateikti įrodymai apie pareiškėjų deklaruotas gyvenamąsias vietas, sumokėtus mokesčius už komunalines paslaugas, atliktus remonto darbus bei liudytojos J. J. parodymai. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pareiškėja po sutuoktinio M. L. mirties, veikdama savo ir nepilnamečių vaikų A. L. ir D. L. vardu, toliau naudojosi paveldimu turtu, jį valdė ir juo disponavo kaip savo nuosavybe, tokiu būdu ji aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti teises į atsiradusį palikimą, todėl pripažintina, kad pareiškėjai priėmė palikimą faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjai negali kitokia tvarka nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, todėl tam, kad galėtų įgyvendinti savo teises į paveldimą turtą įregistruojant nuosavybės teises nekilnojamojo turto registre, juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Pažymėtina, kad teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, nenustato palikto turto kiekio, jo dalių, vietos, todėl nagrinėjamu atveju teismas nekonstatuoja (neįvardija) M. L. palikimo sudėties.

Atsižvelgiant, kad palikimo atsiradimo metu D. L. buvo nepilnametis (negimęs) ir šiuo metu neturėdamas aštuoniolikos metų, jis neturi visiško civilinio veiksnumo (CK 2.5 straipsnis), todėl jo turto tvarkymu turėtų užsiimti motina V. L. uzufrukto teisėmis (CK 3.185 straipsnis). Tuo pagrindu, pareiškėjai išduotinas leidimas priimti nepilnamečio vaiko D. L. vardu jam priklausantį palikimą (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 448, 582 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

pareiškėjų V. L., A. L. ir D. L. pareiškimą tenkinti.

Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atstovaujami V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti.

Leisti pareiškėjai V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priimti palikimą nepilnamečio vaiko D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu po M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.