Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. gynėjo adv. Bogdan Chranovskij (toliau – gynėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. nuteistas pagal:

- LR BK 138 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimo bausme 1 metams 5 mėnesiams;

- LR BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimo bausme 6 mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., 65 str. 1 d. 1 p. b) p. p., paskirtos bausmės subendrintos ir galutinė subendrinta bausmė R. P. paskirta – laisvės atėmimas 1 metams 5 mėnesiams.

Pritaikius LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 8 p., R. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Iš R. P. priteista 837,22 eurų Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.

R. P. nuteistas už tai, kad 2015 m. sausio 24 d., apie 17.30 val., viešoje vietoje – parduotuvės „Maxima“, (duomenys neskelbtini), požeminėje automobilių aikštelėje, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, pasinaudodamas mažareikšme priežastimi sudavė kiemsargiui V. K. vieną smūgį dešinės rankos kumščiu į kairįjį šoną, tuo padarydamas V. K. kairės pusės VI, VII ir VIII šonkaulių lūžius su oro ir kraujo susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, kurie vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, tokiais savo įžūliais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, pažeidė viešąją tvarką, bei nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.

Apeliaciniu skundu nuteistojo R. P. gynėjas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-02 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo ginamąjį pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. išteisinti neįrodžius jo dalyvavimo nusikaltimo padaryme. Nurodo nesutinkantys su minėtu nuosprendžiu, kadangi nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, nesurinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių ginamojo kaltę padarant inkriminuojamas veikas. Gynėjo teigimu, tokį neteisingą bylos aplinkybių konstatavimą lėmė LR BPK 20 str. 3-5 d., 305 str. 1 d. 2 p. reikalavimų esminiai pažeidimai.

Gynėjas nurodo, kad ginamasis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios iki teisminio nagrinėjimo davė tuos pačius parodymus, o būtent, kad jis kaltu nepripažįsta, minimo fizinio asmens nemušė, konfliktas buvo tik žodinis, jokių muštynių nebuvo. Gynėjas cituoja ginamojo parodymus, nurodo b.l. 67, 71. Taip pat nurodo, kad savo parodymus ginamasis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l. 75-78). Teisme taip pat patvirtino savo parodymus. Nurodo, kad ginamasis neneigia, jog objektyviai konfliktas egzistavo, tačiau jokių smūgių nukentėjusiajam nesudavė, mano, kad jis (nukentėjusysis) duoda parodymus prieš jį, nes supyko dėl necenzūrinių žodžių, išsakytų jo (nukentėjusiojo) atžvilgiu. Mano, kad galimai jis (nukentėjusysis) girtas susižalojo darbe ir kad neturėti problemų su darbdaviu sugalvojo perkelti atsakomybę ginamajam. Jokių nei spyrių, nei smūgių suduota nebuvo, jis tokio tikslo ir neturėjo, o turėjo tik tikslą, kad nukentėjusysis pasitrauktų nuo jo, jo žmonos ir jų automobilio.

Gynėjo teigimu, šioje vietoje būtina atsižvelgti į ginamojo veiksmų padarymo subjektyviąją pusę, o būtent jokios tyčios įvykdyti inkriminuojamą nusikaltimą jis neturėjo, o patikimų įrodymų, kad jis turėjo tyčią pažeisti viešąją tvarką bei padaryti nukentėjusiajam sužalojimą byloje nėra. Nurodo, kad ginamojo parodymus iš esmės patvirtina ir liudytoja M. P., taip pat jo parodymai nėra paneigti kitais įrodymais, kaip tuo reikalauja LR BPK 305 str. 1 d. 2 p.

Skunde gynėjas taip pat nurodo, kad nors teismas nurodo, jog ginamojo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiojo bei liudytojų O. Š. ir R. Š. parodymais, tačiau jų neanalizavo, nesugretino tarpusavyje, nekreipė dėmesio į jų parodymuose esančius esminius prieštaravimus ir neatitikimus kitiems parodymams ir kitai bylos medžiagai. Nurodo, kad nors teismas ir pripažino nukentėjusiojo parodymus nenuosekliais, kad jis linkęs sakyti netiesą, tačiau vis tiek be jokio pagrindo tiki jo parodymais, o kitų liudytojų bei kaltinamojo parodymais – ne, kai kurių parodymų visiškai nemini ir neaptarė. Nors ginamąjį teismas pripažino kaltu tik dėl dalies veiksmų, nurodytų nuosprendyje, tačiau gynėjas mano, kad tai padarė pažeisdamas įstatymų reikalavimus, padarė esminių BPK 20 str. pažeidimų, iškraipė įrodymus, kas sukliudė priimti teisėtą sprendimą. Mano, kad teismas netinkamai taikė LR BPK 20 str. 3-5 dalyse įtvirtintas nuostatas, įrodymai buvo vertinami selektyviai ir atsietai vienas nuo kito, pasisakant ir pirmenybę teikiant nukentėjusiajam palankiems įrodymams bei nemotyvuotai atmetant kitus, ginamojo ir kitų liudytojų parodymai neišanalizuoti. Prieštaringais, nenuosekliais ir melagingais nukentėjusiojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, tikėta, visiškai nekreipiant dėmesio į prieštaravimus kaip tarp parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, taip ir teisme duotų parodymų, o taip pat, kad jo (nukentėjusiojo) parodymai yra nenuoseklūs ir prieštarauja kitų liudytojų parodymams, kitai bylos medžiagai. Gynėjo teigimu, nuosprendis surašytas nesilaikant LR BPK 305 str. numatytų reikalavimų, ginamojo parodymai nepaneigti.

Gynėjas taip pat prašo atkreipti dėmesį į tai, kad pranešant telefonu apie įvykį į bendrosios pagalbos centrą 2015-01-24 18.16 val. (2015-02-25 apžiūros protokolas, b.l. 16, 17), jis (nukentėjusysis) nurodė, kad prieš 30 min. ar prieš valandą jį sumušė nepažįstami asmenys, jog apibūdinti minėtų asmenų negali, pranešime apie sumušimą aplamai neminėjo jokio konflikto bei automobilio, su kurio išvažiavo sumušęs jį asmuo. Tačiau, nors pranešime apie sumušimą, dar kartą paklaustas BPC darbuotojos, jis teigė negalintis apibūdinti užpuolikų, 2015-01-27 apklaustas liudytoju nukentėjusysis jau kruopščiai apibūdina jį sumušusį vyrą bei su juo buvusią moterį. Minėto prieštaravimo jis (nukentėjusysis) teisme logiškai paaiškinti nesugebėjo.

Gynėjas prašo atsižvelgti ir į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis teigė, kad priėjo prie automobilio, kuris stovėjo aikštelėje, kad pažiūrėti, ar buvę prie automobilio žmonės, kurie kažką krovė, nešiukšlina, o teisme nurodė, kad priėjo paprašyti cigarečių. Ikiteisminio tyrimo metu neminėjo, kad kalbėjo su savo pažįstamu O. Š. ir po to nuėjo prie minėto automobilio, teisme, kad jau buvo ir O., su jo bendravo ir po to nuėjo link automobilio. Pažymi, kad jo (nukentėjusiojo) parodymai žymiai skiriasi nuo liudytojų O. Š. ir R. Š. parodymų. Tokiu būdu gynėjas teigia, kad tokių prieštaringų nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų negalima pripažinti patikimais, prieštaravimai teisme nebuvo paneigti. Gynėjas nurodo, kad negalima nekreipti dėmesio į tai, kad nukentėjusysis ir liudytojas O. Š. yra geri pažįstami, o liudytojas R. Š. nukentėjusiojo bendradarbis ir gerai pažįstamas. Be to, buvo prašyta teismo paskirti komisinę teismo medicinos ekspertizę, tačiau prašymas buvo nepagrįstai nepatenkinta, todėl privalėjo kreiptis dėl specialisto išvados privačiai, tam kad pašalinti prieštaravimus ir išvadoje nurodyta, jog tokia tikimybė yra, kas patvirtino ginamojo parodymus.

Teismo posėdyje nuteistasis R. P. ir jo gynėjas prašė patenkinti apeliacinį skundą, prokuroras siūlė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo R. P. gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies .

Dėl faktinių duomenų , patvirtinančių nuteistojo R. P. kaltumą dėl nukentėjusiojo V. K. sužalojimo:

Skundžiamas nuosprendis yra iš esmės grindžiamas nukentėjusiojo V. K. parodymais bei objektyviais medicininiais įrodymais , kurie patvirtina jo sužalojimo sunkumą. Apylinkės teismas, pripažindamas nukentėjusiojo V. K. parodymus , kaip tinkamą įrodymų šaltinį , Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų nepažeidė.

Nukentėjusysis V. K. 2015 m. sausio 24d. 18.30 val. policijai telefonu pranešė, kad jį „Maximos“ parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelėje sumušė nepažįstami asmenys (b.l. 6-7, 16-17), 2015 m. sausio 27d. protokole- pareiškime pranešė, kad byloje nustatytu laiku ir vietoje nepažįstamas vyriškis apie 30 metų amžiaus jam trenkė į kairį šoną (b.l.1), apklausiamas liudytoju 2015 m. sausio 27d. , jis parodė, kad jį sumušė „Maximos“ požeminėje automobilių aikštelėje vyriškis, kažką krovęs į savo džipą , jis jam sudavė vieną smūgį į kairį šoną, dėl ko jis pagriuvo, po smūgio pajuto didelį skausmą šone. Tas vyriškis jam sudavė be jokios priežasties , kai jis priėjęs į jį žiūrėjo, norėdamas įsitikinti , ar pastarasis kartais nešiukšlina aikštelėje , kuri buvo jo kaip kiemsargio prižiūrima aikštelė. Priėjus jo bendradarbiui O. , tas vyriškis paklausė, ar ir jis nori, bet tą vyriškį nuvedė kartu su juo buvusi moteris (b.l. 19-20). Tas pačias aplinkybes nukentėjusysis V. K. nurodė per jo parodymų patikrinimą vietoje 2015 m. gegužės 19d. (b.l. 22-23, 24, 25, 26). Specialaus tyrimo metu nukentėjusysis V. K. nurodė, kad jį sužalojo nepažįstamas vyriškis, sudavęs vieną kartą į krūtinę ( b.l. 45), tie patys duomenys iš nukentėjusiojo žodžių yra užfiksuoti ir medicininiuose dokumentuose , kurie buvo pateikti teismo medicinos specialistui . Apklausus teisme, nukentėjusysis V. K. patvirtino tas pačias įvykio aplinkybes, nurodė įvykio metu buvęs blaivus, tik namuose, tikėdamasis, kad tai numalšins skausmą, išgėrė alkoholio (b.l. 125-126 Nukentėjusiojo V. K. paminėtas bendradarbis O. Š. parodė, kad įvykio dieną V. K. automobilių požeminėje aikštelėje nuėjo prie parduotuvės lankytojų paprašyti cigaretės , jam negrįžus jis už kokių 5 minučių nuėjo jo ieškoti ir pamatė V. K. susiėmusį už šono , sėdintį ant žemės, jis bandė gėdinti šalia jo buvusį kresną vyriškį, , kuris jam- O. Š. pasakė „seni jei nenori ir tu gaut, eik iš čia“ . Padėjus atsikelti V. K., pastarasis skundėsi , kad jam judant skauda šonkaulių srityje .Tas vyriškis sėdęs į visureigį iš aikštelės išvažiavo. Su vyriškiu buvo moteris ( b.l. 27, 30). Tas pačias aplinkybes liudytojas O. Š. nurodė ir teisminio nagrinėjimo metu, papildomai patvirtinęs, kad ir jis, ir V. K. buvo blaivūs( b.l. 127-128). Liudytojas R. Š., dirbantis „Maximos“ parduotuvėje apsaugos darbuotoju, savo parodymais teisme patvirtino, kad jis iškart po įvykio bendravo su nukentėjusiuoju pas juos dirbančiu kiemsargiu V. K., kuris skundėsi skausmu kairės krūtinės ląstos pusėje, sakėsi gavęs smūgį į plaučius iš džipo vairuotojo , jis siūlė kviesti policiją . Kartu su V. K. buvo O. Š. . Kad nukentėjusysis ar liudytojas O. Š. būtų vartoję alkoholį, iš kvapo nejuto (b.l. 145-146).

Vertinant nukentėjusiojo V. K. parodymus, liudytojo O. Š. parodymus, kolegija, kaip ir pirmos instancijos teismas , mano, kad jų parodymai atitinka vienas kito parodymus, sudaro įrodymų visumą, kuri patvirtina, kad įvykio vietoje ir metu nuteistasis R. P. smurtavo prieš V. K., nors pats R. P. tai neigia. Kolegijai nėra teisinio pagrindo netikėti nukentėjusiojo V. K. parodymais, nes juos patvirtina liudytojas O. Š., priėjęs betarpiškai po įvykio prie nukentėjusiojo , kuris buvo susiėmęs šoną ir skundėsi dideliu skausmu šonkaulių srityje, šalia jo buvo nuteistasis su moterimi , šis liudytojas patvirtino ir nuteistojo grasinimus , išsakytus liudytojui, ką savo parodymuose nurodė nukentėjusysis . Liudytojas R. Š., bendravęs su nukentėjusiuoju po įvykio, irgi patvirtino jo nurodytas įvykio aplinkybes. Nei nukentėjusysis V. K., nei liudytojas O. Š. nebuvo iki įvykio pažįstami su nuteistuoju , byloje nėra nustatyta jokio pagrindo, kurie sukeltų abejones šių asmenų parodymais. Tai, kad nuteistasis R. P. vienu smūgiu padarė nukentėjusiajam nesunkų kūno sužalojimą, sulaužydamas jam tris šonkaulius, patvirtina tiek teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 561/15(01), tiek teismo medicinos ekspertizės išvada Nr. PEKG 52/2016(01) (b.l. 43-46, 182-184).

Teismo medicinos specialistas O. P. , atlikęs specialų tyrimą , padarė išvadą, kad nukentėjusiajam V. K. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti jo nurodytu laiku ir būdu, galimai vienu trauminiu poveikiu , jie nėra būdingi griuvimui, atsitrenkiant į kietus bukus daiktus ar paviršius (b.l. 45-46), tą patį jis nurodė teisminio nagrinėjimo metu (b.l. 146-147). Atlikus apeliacinio proceso metu teismo medicinos ekspertizę, buvo patvirtinti teismo medicinos specialisto V. K. nustatyti sužalojimai, jų padarymo būdas bei laikas, bet buvo nustatyta, kad jam nustatyti sužalojimai gali būti padaryti ir griūnant , atsitrenkiant krūtinės ląstos sritimi į kietą buką ribotą atsikišusį paviršių ( b.l. 203-207). Nežiūrint to, kad ekspertai nustatė galimybę nukentėjusiajam V. K. susižaloti griūnant, kolegija, įvertinusi aukščiau aptartus įrodymus, nuteistojo iškelta versija, kad nukentėjusysis susižalojo griūdamas, netiki. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų nuteistojo keliamą versiją, kaip tik priešingai, surinkti įrodymai patvirtina kaltinimą, kad nukentėjusįjį kaltinime nurodytomis aplinkybėmis sužalojo nuteistasis. Kolegijos taip pat neįtikino nuteistojo versija , kad nukentėjusysis buvo girtas darbo vietoje, dėl ko nugriuvęs susižalojo, ir nenorėdamas netekti darbo vietos, melagingai pranešė apie neva jį- R. P. , kaip jį užpuolusį ir sužalojusį asmenį . Iš teismo medicinos specialisto išvados aprašomosios dalies matyti, kad nukentėjusiajam V. K. atvykus į ligoninę, buvo jaučiamas alkoholio kvapas, tačiau tai nepatvirtina nuteistojo parodymų, kad įvykio vietoje nukentėjusysis buvo išgėręs. To nepatvirtina po įvykio su juo bendravę liudytojai O. Š., R. Š. , tą neigia ir pats nukentėjusysis , parodęs, kad išgėrė tik po įvykio . Be to atkreiptinas dėmesys , kad nukentėjusysis V. K. iki bendravimo su juo- nuteistuoju nebuvo sužalotas, iškart po bendravimo su juo, niekur iš įvykio nepasišalinęs, skundėsi dideliu skausmu, vienodai pasakojo įvykio aplinkybes, ką patvirtina betarpiškai su juo po įvykio bendravę asmenys, o po to V. K. iškart išvažiavo namo, iš kur išsikvietė medicininę pagalbą .

Liudytoja M. P., buvusi su nuteistuoju įvykio vietoje, neigia, jog vyras būtų smurtavęs prieš nukentėjusįjį, bet kolegija, kaip ir pirmos instancijos teismas , tokiais jos parodymais netiki, nes jie prieštarauja kitiems įrodymams, kuriais netikėti teismui nėra pagrindo, liudytoja, kaip nuteistojo sutuoktinė , yra suinteresuota, kad jis išvengtų baudžiamosios atsakomybės, todėl ir jos parodymai yra jam palankūs.

Nuteistojo R. P. savo skunde akcentuoja nukentėjusiojo parodymuose esančius netikslumus, tačiau pažymėtina, kad paminėti netikslumai , ko prie nuteistojo priėjo nukentėjusysis , netikslumai dėl galėjimo atpažinti jį užpuolusį asmenį , dėl automobilio markės ir pan. , nėra esminiai ir netrukdė apylinkės teismui tinkamai įvertinti įvykio aplinkybes. Iš telefoninio skambučio policijai, kuriuo nukentėjusysis V. K. pranešė apie įvykį, matyti, kad jis nurodė, kad jį sumušė nepažįstami asmenys, vėlesniuose parodymuose nurodydamas, kad jį sumušė tik vienas asmuo. Kolegijos nuomone, šis jo parodymų netikslumas gali būti paaiškinamas nuteistojo padaryto sužalojimo sukeltu dideliu skausmu, susijaudinimu , be to atkreiptinas dėmesys, kad dėl jį sumušusių asmenų daugeto menamu klausimu suklaidino pranešimą priėmęs darbuotojas, paklausęs „Tai asmenys pažįstami nepažįstami „ , į ką nukentėjusysis atsakė, kad nepažįstami. Visose kitose apklausose nukentėjusysis nuosekliai laikėsi savo parodymų, kad jį sumušė vienas asmuo, suduodamas jam vieną smūgį, be to, kaip jau buvo paminėta anksčiau, iki susidūrimo su nuteistuoju , nukentėjusysis buvo sveikas, tik po to jis skundėsi skausmu, iš įvykio vietos niekur nebuvo pasišalinęs, bendravo su liudytojais, po to jų akivaizdoje išvažiavo namo, iš kur išsikvietė medicinos pagalbą, informavo policiją. Šios aplinkybės akivaizdžiai rodo, kad įvykio dieną nukentėjusysis V. K. nebuvo kitoje situacijoje, kur galėjo būti sužalotas kitų asmenų ar pats griūdamas susižaloti.

Dėl R. P. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1d. :

Nuteistasis R. P. yra nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1d. ir 138 str. 2d. 8 p. , jam inkriminavus, kad jis sužalojo nukentėjusįjį V. K., tą darydamas įžūliais veiksmais, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, pažeidė viešąją tvarką . BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių, o ne tik chuliganiškų paskatų. Nusikaltimo padarymo motyvas nėra šio nusikaltimo sudėties požymis ir nenulemia veikos kvalifikavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-242/2009; 2K-25/2013). Veikai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį svarbu, kad šiame straipsnyje aprašyta veika būtų padaryta viešoje vietoje ir būtų sutrikdyta visuomenės rimtis ar viešoji tvarka ( kasacinės nutartys Nr. 2K-491/2013, 2K-504/2013, 2K-527/2013).Kolegija, neneigdama, kad parduotuvės požeminė automobilių stovėjimo aikštelė yra vieša vieta, mano, kad byloje nėra jokių įrodymų , kurie patvirtintų , kad aptariamu laiku ir vietoje nuteistasis R. P. savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir parodė aiškų visuomenės negerbimą , demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Įvykio vietoje be jo, jo sutuoktinės ir nukentėjusiojo V. K. nieko nebuvo , jokio didelio triukšmo ar kitokių požymių, kurie atkreiptų aplinkinių dėmesį , tuo sutrikdant viešąją tvarką ir pan. , nebuvo. Apeliacinė instancija mano, kad nuteistojo tyčia buvo nukreipta į nukentėjusįjį, o ne į viešosios tvarkos nesilaikymą, nepagarbos visuomenei demonstravimą. Dėl šių motyvų , nenustačius nuteistojo R. P. veiksmuose tokios tyčios, jis pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1d. išteisintinas, nepadarius jam veikos, turinčios šio nusikaltimo požymius (Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1d. 1 p., 303 str. 5d. 1 p.). Toje dalyje skundžiamas nuosprendis naikintinas, priimant naują nuosprendį.

Dėl R. P. . nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą:

Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2d. 8 p. yra numatyta asmeniui , kuris nesunkiai dėl chuliganiškų paskatų sužalojo kitą asmenį. Nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad nuteistasis R. P. nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį V. K. dėl menkavertės dingsties , kuri pagal teisminę praktiką yra vertinama kaip chuliganiškos paskatos. Vienok šiuo atveju kaltinime pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2d. 8 p., pagal kurį yra nuteistas R. P., nėra nurodytas tokią veiką kvalifikuojantis požymis – chuliganiškos paskatos, tik yra nurodyta galimai tokias paskatas patvirtinantis faktinis domuo, kad jis nesunkiai sužalojo V. K. dėl menkavertės priežasties. Esant tokiai situacijai, kai nuteistajam R. P. kaltinime, už kurį jis yra nuteistas, nėra inkriminuotos chuliganiškos paskatos , apylinkės teismas neturėjo teisinio pagrindo jį nuteisti dėl veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2d. 8 p. , padarymo. Šiuo atveju teismas , pirmoje instancijoje nagrinėdamas baudžiamąją bylą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 256 str. 2d. nuostatomis, įspėdamas apie tai proceso dalyvius, turėjo galimybę nuteistajam R. P. pasunkinti kaltinimą, inkriminuojant tokią veiką kvalifikuojantį požymį- chuliganiškas paskatas. Bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje, apeliacinė instancija neturi procesinės galimybės pasunkinti kaltinimą minėta kvalifikuojančia aplinkybe , nes , sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. ,4 d., teismas , nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, bylą patikrina tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o pabloginti nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, jeigu dėl to yra gautas prokuroro ar nukentėjusiojo skundas. Šiuo atveju yra nagrinėjamas tik nuteistojo R. P. gynėjo skundas, todėl nuteistojo teisinės padėties sunkinimas, inkriminuojant nusikalstamą veiką kvalifikuojantį požymį –chuliganiškas paskatas, yra negalimas.

Dėl išdėstytų motyvų nuteistojo R. P. nusikalstama veika iš Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2d. 8p. perkvalifikuotina į Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1d., kolegijai nustačius :

R. P. 2015 m. sausio 24 d., apie 17.30 val., parduotuvės „Maxima“, (duomenys neskelbtini), požeminėje automobilių aikštelėje, pasinaudodamas mažareikšme priežastimi , nesunkiai sužalojo V. K. , jam suduodamas vieną smūgį dešinės rankos kumščiu į kairįjį šoną, tuo padarydamas V. K. kairės pusės VI, VII ir VIII šonkaulių lūžius su oro ir kraujo susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje.

Šioje dalyje nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo.

Nuteistasis R. P. skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2d. 8 p. ir 284 str. 1d. laisvės atėmimu 1 m. 5 mėn. , tokios bausmės vykdymą atidedant 1 metams. Tokios bausmės rūšis bei trukmė atitiko Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str. reikalavimus. Apeliacinėje instancijoje pakeitus veikos dėl kūno sužalojimo padarymo V. K. kvalifikavimą, paskirtoji laisvės atėmimo bausmė savo rūšimi bei trukme prieštarauja aukščiau paminėtiems bausmės paskirties, jos skyrimo pagrindams.

Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1d. sankcija numato, kad už tokios veikos padarymą asmuo gali būti nubaustas laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu.

R. P. anksčiau nebuvo teistas, todėl , sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 55 str., jam pirmą kartą teisiamam už nesunkaus nusikaltimo padarymą , neskiriama laisvės atėmimo bausmė. Jam skiriama laisvės apribojimo bausmė, tokios bausmės rūšis, kolegijos nuomone, atitinka jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą , nuteistojo asmenį (Lietuvos Respublikos BK 48 str.). Kolegija, skirdama laisvės apribojimo bausmę, neskiria nuteistajam R. P. papildomų draudimų ar įpareigojimų, nes mano, kad šios bausmės įstatymu nustatyta prievolė be bausmės vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos nuteistajam bus pakankama , realizuojant bausmės paskirtį.

Apeliacinei instancijai priėmus sprendimą nuteistąjį R. P. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1d. , skundžiamu nuosprendžiu paskirta už tokią veiką bausmė nebendrinama su bausme, paskiriama pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1d.

Kitų įstatyme nustatytų skundžiamo nuosprendžio keitimo ar naikinimo pagrindų nėra, todėl kita nuosprendžio dalis paliktina ta pati.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2d. 2 p., 4d., 328 str. 1d. 1p., 329 str. 1d. 1p., nusprendė :

Nuteistojo R. P. gynėjo apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2d. nuosprendį dalyje dėl R. P. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1d. panaikinti ir priimti naują nuosprendį, dalyje dėl R. P. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2d. 8 p., pakeisti.

R. P., nuteisto pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2d. 8 p., veiką perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1d. ir paskirti laisvės apribojimą 1 (vienerius) metus .

Pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1d. R. P. išteisinti, nepadarius jam veikos, turinčios šio nusikaltimo požymius.

Išaiškinti R. P., kad jis laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu turi pareigą nekeisti gyvenamosios vietos be bausmės vykdančios institucijos žinios.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią R. P. skaičiuoti nuo nuosprendžio nuorašo gavimo jį vykdančioje institucijoje.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.