Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams D. K. ir L. P., tretieji asmenys P. P. ir V. K., dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaikų nuolatinės rūpybos nustatymo, vaikų rūpintojo paskyrimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei L. P. procesiniai dokumentai bei teismo šaukimai apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką įteikti tinkamai, viešo paskelbimo būdu, tačiau ji atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir teismo posėdyje nedalyvavo.

Atsakovui D. K. procesiniai dokumentai bei teismo šaukimai apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką įteikti tinkamai, viešo paskelbimo būdu, tačiau jis atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir teismo posėdyje nedalyvavo.

Tretieji asmenys P. P. ir V. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nebendrauja su atsakovais, jiems nežinoma jų buvimo vieta, atsakovai vaikais nesidomi ir nesirūpina. Paskutinį kartą atsakovai su vaikais bendravo 2015 m. gruodžio mėnesį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl tėvų valdžios apribojimo, vaikų nuolatinės rūpybos nustatymo, rūpintojo paskyrimo, vaikų gyvenamosios vietos išlaikymo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010 yra išaiškinęs, kad vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi tėvų valdžios apribojimo, vaiko atskyrimo nuo tėvų, vaiko nuolatinės globos, globos vietos nustatymo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą.

Lietuvos Respublikos CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 2 d.). Taigi esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. CK 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

Iš šalių paaiškinimų, bylos duomenų nustatyta, kad atsakovai D. K. ir L. P. visiškai nesirūpina ir nesidomi savo dukromis K. K. ir E. K., neteikia joms išlaikymo, jų ryšys su dukromis yra visiškai nutrūkęs. Dėl tokio savo elgesio atsakovai negali užtikrinti savo dukrų visapusiškos priežiūros, tinkamai ir dorai jas auklėti. Pažymėtina, kad tėvų pareigų nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms, laikytina jų kaltais veiksmais. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog yra pagrindas riboti atsakovų tėvų valdžią dėl visiško nesirūpinimo vaikais (CK 3.180 str. 1 d. 5 p.).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai nesiekia bendrauti su dukromis, yra joms abejingi, neteikia joms išlaikymo, atsakovė L. P. neteikia dukroms išlaikymo, kuris priteistas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, yra susidaręs įsiskolinimas, ir nėra duomenų, kad padėtis ateityje gali pasikeisti, todėl atsakovų D. K. ir L. P. tėvų valdžią nepilnamečių dukrų K. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. K., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu apribojama neterminuotai (CK 3.180 str. 1d. ir 2 d. ).

Apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 str. 3 d.). Tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 str. 2 d.). Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas.

Apribojus atsakovų tėvų valdžią nepilnametėms K. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. K., gim. (duomenys neskelbtini), nustatytina nuolatinė rūpyba ir jų gyvenamoji vieta nustatytina rūpintojų gyvenamojoje vietoje (CK 3.257 str. 1 d. 3 p.).

Atsižvelgiant išimtinai į nepilnamečių mergaičių interesus, siekiant labiau priartinti būsimas jų gyvenimo sąlygas prie natūralios šeimos, išsaugoti šeiminius ryšius, sudaryti joms kuo palankesnę psichologinę aplinką, tikslinga nepilnamečių mergaičių senelius paskirti jų rūpintojais, t. y. K. K. nuolatine rūpintoja paskirti jos senelę P. P. ir nustatyti K. K. gyvenamąją vietą su rūpintoja P. P. jos gyvenamojoje vietoje, o E. K. nuolatiniu rūpintoju paskirti jos senelį V. K. ir nustatyti E. K. gyvenamąją vietą su rūpintoju V. K. jo gyvenamojoje vietoje. Byloje nenustatyta pagrindų, kurie neleistų šių asmenų skirti nepilnamečių mergaičių rūpintojais (CK 3.269 str.).

Sprendimas dalyje dėl nuolatinės rūpybos nustatymo vykdytinas skubiai (CPK 283 str.).

Rūpintojams išaiškintina, kad vaiko rūpintojas privalo:1) užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; 2) rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; 3) auklėti vaiką; 4) sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir vietos savivaldos institucijomis; 5) palaikyti ryšius su artimaisiais vaikui giminaičiais ir informuoti juos, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais; 6) rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatą, išsivystymą bei polinkius; 7) rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje. Taip pat išaiškintina, kad rūpintojas yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus. Rūpintojas turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti jam vaiką iš bet kurių asmenų, laikančių jį pas save neteisėtai.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

Ieškovas prašo padidinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2014-11-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1174-674/2014 priteistą materialinį išlaikymą iš atsakovės L. P. nepilnametėms dukroms K. K. ir E. K. išlaikyti ir priteisti kiekvienai mergaitei kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 190,00 Eur gaunamų pajamų iki jų pilnametystės, indeksuojant šias mokamas periodines išmokas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų, kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad išlaikymas nepilnametėms K. K. ir E. K. iš jų motinos (atsakovės) buvo priteistas 2014-11-20 Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1174-674/2014 po 101,37 Eur (350,00 Lt) kas mėnesį kiekvienai dukrai, indeksuojant šią sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo 2014-09-01, iki dukrų pilnametystės.

Vaiko poreikių vertinimas yra būtina sąlyga ne tik nustatant, bet ir keičiant išlaikymo vaikui dydį. Nors kasacinis teismas yra ne vienoje byloje pasisakęs, kad, vaikams augant, jų poreikiai didėja (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. J. K., bylos Nr. 3K-3-528/2011; 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. G. Ch., bylos Nr. 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008), tačiau tai nereiškia, kad konkrečioje byloje neturi būti įrodinėjami pasikeitę vaiko poreikiai vien dėl to, kad vaikas paaugo. Vaiko individualūs poreikiai priklauso nuo daug įvairių aplinkybių (vaiko sveikata, jam reikalinga priežiūra, ugdymas ir t. t.), todėl vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), tėvai turi dėti visas pastangas, kad sudarytų sąlygas vaikui gyventi, ugdytis saugioje, labiausiai jo interesus atitinkančioje aplinkoje, bendrauti ir žaisti su bendraamžiais, lavinti gabumus ir įvairiapusiškai leisti laisvalaikį. Įstatymai neapibrėžia, kaip ir kokie vaiko poreikiai turi būti tenkinami, kiekvienu atveju tai turi būti vertinama individualiai, atsižvelgiant ir į tėvų turtinę padėtį, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. G. Ch., bylos Nr. 3K-3-419/2010).

Nagrinėjamoje byloje pagrindinis argumentas 2014-11-20 sprendimu priteisto išlaikymo keitimui yra pasikeitę nepilnamečių mergaičių poreikiai, nurodoma, kad E. K. pradėjo lankyti ugdymo įstaigą, o K. ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Minėta, kad įstatyme įtvirtinta galimybė CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatytiems asmenims kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ir tam būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) esminį vaiko poreikių pasikeitimą.

Šioje konkrečioje byloje, teismo nuomone, svarbių aplinkybių, patvirtinančių tėvo (motinos) turtinės padėties pagerėjimą arba vaikų poreikių išaugimą, kurie turi būti esminiai, nėra nustatyta. Vien ta aplinkybė, kad viena iš mergaičių pradėjo lankyti ugdymo įstaigą, o kita ikimokyklinio ugdymo įstaigą, negali būti laikoma esminiu vaiko poreikių pasikeitimu, todėl 2014-11-20 Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1174-674/2014 priteistas materialinis išlaikymas iš atsakovės L. P. nepilnametėms dukroms K. K. ir E. K. po 101,37 Eur (350,00 Lt) Eur kiekvienai dukrai, indeksuojant šią sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo 2014-09-01, iki dukrų pilnametystės, nėra keistinas, tačiau kartu pažymėtina, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai ar vaiko poreikiams teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo D. K. išlaikymą nepilnametėms dukroms K. K. ir E. K. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienai po 190,00 Eur gaunamų pajamų iki jų pilnametystės, indeksuojant jas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).

17 Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo D. K. nepilnametės dukros gyvena su seneliais. Atsakovas nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto bei transporto priemonių neturi. Duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, t. y. jo gaunamas pajamas, turimą registruotiną turtą, kitus išlaikytinus asmenis, byloje nėra, jis neregistruotas Darbo biržoje, duomenų apie darbo santykius nėra. Tačiau atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenų apie netektą darbingumą ar jo sveikatos sutrikimus byloje taip pat nėra. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Byloje duomenų apie nepilnamečių mergaičių sveikatos sutrikimus ar kitus jų specialius poreikius nėra. Ieškovas prašo priteisti po 190,00 Eur kiekvienam mergaitei kas mėnesį išlaikyti. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, reikalavimo neginčijo. Esant tokioms aplinkybėms ir remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, įvertinus nepilnamečių mergaičių amžių ir jų poreikius, tėvų turtinę padėtį, atsižvelgiant į tai, kad abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnametėms dukroms K. K. ir E. K. po 110,00 Eur kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės. Teismo įsitikinimu, tokio dydžio išlaikymas atitinka tiek nepilnamečių mergaičių interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Nurodyto dydžio išlaikymas priteistinas nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. 2016-10-31. Pažymėtina, kad jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, tai išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų. Pagal CK 3.200 straipsnyje įtvirtintą bendrąjį principą išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos.

Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo to momento, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus, tačiau išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016-06-29 Raseinių rajono savivaldybės direktoriaus įsakymais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) P. P. buvo paskirta K. K., o V. K. E. K. laikinaisiais rūpintojais, todėl teisė į išlaikymą atsirado nuo nepilnametėms mergaitėms laikinosios rūpybos skyrimo momento. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir nustatytoms aplinkybėms, iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už 4 mėnesius iki ieškinio pareiškimo dienos, skaičiuojant po 110,00 Eur per mėnesį, kiekvienai dukrai po 440,00 Eur.

Išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja paskirtina nepilnametės mergaitės K. K. rūpintoja P. P., o nepilnametės E. K. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju paskirtinas jos rūpintojas V. K. (CK 3.203 str.), rūpintojams išaiškinant pareigą, kad vaikui skirtas išlaikymas naudojamas tik jo interesais (CK 3.185, 3.203 str.).

Pažymėtina, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo vykdytinas skubiai (CPK 282 str.).

Be to, teismas, atkreipia dėmesį, kad seneliai, turintys galimybę, privalo išlaikyti paramos reikalingus nepilnamečius savo vaikaičius, neturinčius tėvų arba negalinčius gauti jų išlaikymo. Pagal įstatymą senelių pareiga išlaikyti vaikaičius yra tik subsidiarioji, t. y. atsiranda tik tuo atveju, jei vaikaičiai negali gauti išlaikymo iš tėvų ir tik tada, kai seneliai turi realią galimybę išlaikyti vaikaičius (CK 3.237 str. 2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas (savivaldybės institucija) nuo žyminio mokesčio mokėjimo įstatymo yra atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio l dalis).

1) 41,00 Eur už reikalavimą apriboti tėvo valdžią (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas); reikalavimas dėl nuolatinės rūpybos nustatymo, rūpintojo paskyrimo ir gyvenamosios vietos nustatymo yra susijęs su reikalavimu dėl tėvo valdžios apribojimo, todėl papildomai neapmokestinamas;

2) 79,00 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (2 vaikai x (110,00 Eur x 12 mėn. x 3%) = 79,02 Eur, atkreiptinas dėmesys, kad LR Mokesčių administravimo įstatymo 66 str. 4 d. nuostatomis piniginės prievolės, įskaitant žyminį mokestį, turi būti apvalinamos, todėl suapvalinus 79,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas);

3) 26,00 Eur už išlaikymo nepinmaečiams vaikams skolos priteisimą (2 vaikai x (110,00 Eur x 4 mėn. x 3%) = 26,04 Eur, atkreiptinas dėmesys, kad LR Mokesčių administravimo įstatymo 66 str. 4 d. nuostatomis piniginės prievolės, įskaitant žyminį mokestį, turi būti apvalinamos, todėl suapvalinus 26,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas)).

Iš atsakovės L. P. priteistina 41,00 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą apriboti motinos valdžią (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas); reikalavimas dėl nuolatinės rūpybos nustatymo, rūpintojo paskyrimo ir gyvenamosios vietos nustatymo yra susijęs su reikalavimu dėl motinos valdžios apribojimo, todėl papildomai neapmokestinamas. Ieškovo reikalavimas dėl teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovės L. P. priteistas išlaikymas nepilnametėms dukroms, pakeitimo nebuvo tenkintinas, todėl šioje dalyje žyminis mokestis iš atsakovės nėra priteisiamas.

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei sudaro 9,45 Eur jos priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis, po 4,73 Eur iš kiekvieno (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270, 284 ir 406 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių dukrų E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių dukrų E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Nustatyti E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę rūpybą, jos rūpintoju skirti V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini).

Nustatyti E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jos rūpintoju V. K. jo gyvenamojoje vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini).

Nustatyti K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę rūpybą, jos rūpintoja skirti P. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini).

Nustatyti K. K. , a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jos rūpintoju P. P. jos gyvenamojoje vietoje, adresu: – (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametėms dukroms K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos, t. y. 2016-10-31, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 110,00 Eur (vieną šimtą dešimt eurų 00 ct) kiekvienai jų iki jų pilnametystės, indeksuojant šias mokamas periodines išmokas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą nepilnametėms dukroms K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), už 4 mėnesius, t. y. nuo laikinosios rūpybos skyrimo momento 2016-06-29 iki ieškinio padavimo teismui dienos 2016-10-31, kiekvienai dukrai po 440,00 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt eurų 00 ct).

Nepilnametės K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis paskirti jos rūpintoją P. P., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nepilnametės E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis paskirti jos rūpintoją V. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo ir nuolatinės globos nustatymo vykdyti skubiai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 41,00 Eur (keturiasdešimt vieną eurą 00 ct) žyminio mokesčio ir 4,73 Eur Eur (keturis eurus 73 ct) pašto išlaidų į valstybės biudžetą (išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 199,00 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt devynis eurus 00 ct) žyminio mokesčio ir 4,73 Eur (keturis eurus 73 ct) pašto išlaidų į valstybės biudžetą (išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.