Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

nukentėjusiajai nepilnametei A. J., jos įgaliotai atstovei advokatei Kristinai Rutkauskienei,

asmeniui, kurio atžvilgiu prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, S. J., jo įgaliotam atstovui Kęstučiui Galvičiui, atstovei pagal įstatymą G. K.,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), LR pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, (duomenys neskelbtini) moksleivis, neteistas,

teismui perduotas dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. J. 2024 m. kovo 4 d. apie 18.20 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo šeimos narius – seserį A. J. ir motiną A. J. – tai yra kambaryje spyrė du kartus A. J. į koją, be to tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, motinai A. J. bandant apginti dukrą, spyrė penkis kartus A. J. į dešinę koją, sudavė kumščiu vieną kartą į dešinę ranką ir vieną kartą į dešinį petį, taip A. J. padarydamas poodines kraujosruvas žastuose, dešinėje šlaunyje ir dešiniame kelyje, tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios A. J. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą, po to, buto vonioje spyrė vieną kartą A. J. į dešinę ranką ir sudavė kumščiu du kartus į nugarą, tokiais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą A. J..

Nukentėjusioji A. J. teisme parodė, kad nelabai jau atsimenu kaip viskas buvo, bet, kiek pamena, tai buvo 2024 m. pavasarį, viskas vyko jų namuose, kur buvo ji, S. ir mama. Ji padarė kažką, kas S. nepatiko, S. supyko ir pradėjo ją mušti. Neprisimena, tiksliai kur mušė, gal į rankas, kojas, kiek kartų - ji taip pat nepamena, gal 4, daugiausiai mušė kumščiais. Ji juto skausmą dėl S. atliktų veiksmų. Mama girdėjo, kad jie pykstasi ir atėjo pažiūrėti. Mama pradėjo raminti S. ir bandė juos išskirti. S. tada atrodo mamą puolė. Kai ji buvo apklausiama policijoje, geriau aplinkybes atsiminė. Teismui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu jos duotus parodymus, nukentėjusioji juos patvirtino kaip teisingus ir papildomai parodė, kad brolis nėra jos atsiprašęs. Šiuo metu jos su broliu santykiai nėra geri, jie dažnai pykstasi, jis kartais tiesiog jai einant pro šalį apspjaudo ją. Ji su broliu apie įvykį nekalbėjo. Brolis prieš ją yra dar smurtavęs ir prieš, ir po to įvykio, bet papildomai į policiją ji nebesikreipė.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. J. parodė, kad ji gyvena su mama A. J. ir broliu S. J.. Prisimena, kad kovo mėnesį, tikslios datos nepamena, vakaro metu, jie visi trys buvo namuose. Ji padarė kažkokią smulkmeną, kuri suerzino S. ir jis ją puolė. S. dažnai suerzina labai paprasti dalykai, kai sutraška jos sąnariai ar tiesiog, kad ji iškvepia orą per burną. Kas konkrečiai S. suerzino minėtą vakarą ji neprisimena. S. puolė ją mušti, pravardžiavo, keikėsi. S. jai sudavė smūgius į nugarą, į kojas ir į rankas. Smūgius jis sudavė kumščiais ir kojomis. Smūgių buvo daugiau nei penki. Į kurias tiksliai vietas S. jai sudavė kumščiais, o į kurias vietas kojomis ir kiek tiksliai smūgių, ji negali pasakyti, nes neprisimena. Kadangi S. pirmas puolė ją mušti, atėjusi mama bandė ją užstoti. Tada S. išbėgo į vonią. Vonioje S. nulaužė vonios kraną. Jos su mama pasakė, kad iškvies policiją, o S. tada nuėjo į virtuvę ir į kriauklę išpylė vakarienę. Grįžęs į svetainę vėl puolė prie jos. S. jai kumščiais sudavė apie tris smūgius į nugarą ir kojas. Konflikto metu S. mušė ir mamą, tačiau kuriuo tiksliai momentu jis prieš ją smurtavo, ir kur tiksliai sudavė mamai smūgius, ji neprisimena. Kai S. mušė ją, jai skaudėjo, tačiau kai ji vyko į apžiūrą, sužalojimų ant jos kūno nebuvo. Prisimena, kad ant mamos kūno buvo likę sužalojimų, tik nelabai ji dabar tiksliai žino, kur, gal ant rankų. Brolis dažnai taip elgiasi, anksčiau ir ją, ir mamą yra mušęs. Jos brolis serga psichine liga, lengvai susinervuoja, mėgsta pats specialiai nervinti. Anksčiau į policiją dėl brolio smurto ji su mama nesikreipė (1 t., b.l. 78-82).

Nukentėjusioji A. J. teisme parodė, kad ji dienos tikslios nepamena, tik žino, kad viskas buvo 2024 m. kovo mėnesį, jų bute, kuriame buvo ji, dukra A. ir sūnus S.. S. smurtavo prieš sesę ir ją. S. spyrė sesei ir trenkė kumščiu, ir jai taip pat. Kiek smūgių buvo, ji neatsimena. S. nuolat įsivaizduoja, kad jos kažką blogo jam daro ir nori atkeršyti. Toks elgesys dažnas. Tai trunka jau 10 metų, bet kol buvo mažas, tai jo fizinės jėgos buvo mažesnės ir ji galėdavo jį sutramdyti, o dabar jis jau stiprus ir ji nebeapsigina. Tėtis žino apie tas problemas. Tuo klausimu tėtis nekalba su sūnumi. S. lankosi jau 10 metų pas psichologus, psichiatrus. Nelabai jis pats suvokia, kad serga, galvoja, kad jos blogo linki. Vaistus jis anksčiau gerdavo reguliariai, dabar nereguliariai. Jam gydytoja yra pasakius kiek kartų ir ką gerti, bet ne visada jam pavyksta, o dažniausiai nepavyksta. Leidžiamų vaistų nesiūlė gydytojai. Po įvykio niekas nepasikeitė, jis elgiasi taip pat. Policijos daugiau ji nekvietė, nes net tada, kai buvo policija, niekas pagalbos nesuteikė. Ikiteisminio tyrimo metu ji geriau atsiminė viską, tvirtina duotus parodymus. S. veiksmai sukėlė jai skausmą. Visi nustatyti sužalojimai buvo padaryti S. veiksmais. Kadangi S. greit sueis 18 m., tai jis jau turės eiti pas suaugusiųjų gydytojus. Paskutinį kartą jis buvo pas gydytoją 2024 m. spalio mėnesį. Eidavo kas porą mėn. S. sveikatos būklė nėra tolygi, su pagerėjimais ir pablogėjimais. Mano ilgesnėje perspektyvoje jo būklė blogėja, pykčio protrūkiai nemažėja. Ji nežino, ar ekspertizės akte siūlomo ambulatorinio stebėjimo S. pakaks. S. yra užregistruotas pas suaugusių psichiatrą ir nežino, ką pasakys ar pasiūlys kokį gydymą, nes iki šiol paskirtas gydymas nebuvo efektyvus. Šiai dienai ar pakaktų ambulatorinio gydymo priklauso nuo to, ar S. vykdys gydytojų nurodymus. Jos jis neklauso. Kai ji liepia išgerti vaistus, tai jis kartais išgeria, kartais ne. Ji gydytojams išsako savo nuogąstavimus, tada gydytoja tik pakeičia vaistus, o jis jeigu retai juos vartoja, tai efekto nėra. Po šio įvykio S. vėl smurtavo, bet ji nebepranešė niekam, nes niekas nepasikeistų. Viešosiose vietose prieš kitus asmenis agresija S. nepasireiškia. Savarankiškai gyventi S. pagalbos reiktų, bet jis pats gali nueiti į parduotuvę, valgyti pasidaryti.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. J. parodė, kad 2024-03-04 apie 18 val. 20 min., ji buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su ja namuose buvo jos dukra A. J., gim. (duomenys neskelbtini) ir jos sūnus S. J., gim. (duomenys neskelbtini). Būdama virtuvėje išgirdo, kad sūnus S. J. konfliktuoja su A., todėl ji atėjo į kambarį pažiūrėti kodėl jie konfliktavo. Atėjusi į kambarį pamatė, kad sūnus S. J. du kartus tyčia įspyrė sesei į koją, kuria koja jis jai spyrė nepamena ir į kurią tiksliai koją negali pasakyti. Pamačiusi tai, ji S. J. pasakė, kad jis baigtų ir nemuštų savo sesės, nes ji paskambins policijai. Po šių jos žodžių S. J. priėjo prie jos ir koja (kurios jau nebepamena) tyčia įspyrė ne mažiau kaip du kartus jai į dešinę koją. Po šių savo veiksmų jis nuėjo į virtuvę, o ji nuėjusi pažiūrėti ką jis ten daro, pamatė, kad sūnus, jos gamintą vakarienę supylė į kriauklę. Paklausė, kodėl jis gadina visą maistą, tačiau sūnus su ja nelabai šnekėjo ir praeidamas pro ją ne mažiau kaip tris kartus dešine koja tyčia jai įspyrė, taip pat kumščiu (kurios rankos nepamena) tyčia sudavė jai į dešinę ranką bei vieną kartą tyčia sudavė kumščiu (kurios rankos nepamena) jai į dešinį petį. Tada sūnus nuėjo į vonios kambarį ir ten apgadino vonios kraną. Ji bandė jį sudrausminti, tačiau sūnus nereagavo į jos pastabas. A. J. po tokių brolio veiksmų ėmus priekaištauti ir klausti, kodėl jis išpylė visą maistą į kriauklę, S. J. priėjo prie jos ir tyčia spyrė (kuria koja ji nepamena) sesei į dešinę ranką bei tyčia rankos kumščiu du kartus (kurios rankos nepamena) sudavė jai į nugarą. Pamačiusi, kad sūnus nenusiramina paskambino į bendrąjį pagalbos centrą pranešti apie įvykį. Kai sūnus suprato, kad ji tikrai paskambino policijai, išsigando ir iš namų pasišalino. Dėl S. J. panaudoto prieš jas fizinio smurto, joms buvo sukeltas fizinis skausmas. S. J. prieš ją ir A. J. smurtauja jau nebe pirmą kartą, tačiau ji niekada į policiją nesikreipdavo, kadangi jos sūnus turi psichikos sutrikimų. Ji vis jam atleisdavo ir galvodavo, kad jis nebesmurtaus (1 t., b.l. 28-35).

Liudytojas G. N. teisme parodė, kad jis dirba Panevėžio apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos Specialiosios parengties skyriaus specialistu. Į pareigas jam įeina vykti į iškvietimus. Jam salėje sėdintis vaikinas yra matytas, šį jis atsimena iš pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje, kai buvo pranešta, kad nepilnametis sūnus smurtauja prieš mamą. Kai jie atvyko, rado mamą ir dukrą, vaikinas pats buvo pasišalinęs. Mama pasakojo, kad prieš jiems (pareigūnams) atvykstant pasišalino, ir kad prieš ją naudojo smurtą ir jau tai ne pirmas kartas. Po 30 min. vaikinas grįžo, šis su policija į kalbas nesileido, kontakto jokio nerodė, o mama ir dukra dar kartą pasakė, kas buvo. Matėsi, kad kažkokį sutrikimą vaikinas turi. Teismui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu liudytojo G. N. duotų parodymų dalį, kur jis teigė, kad jaunuolio mama A. buvo labai susijaudinusi, nurodė, kad sūnus S. jai ir dukrai A. J., sudavė rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas (1t., b.l. 98-100), liudytojas patvirtino šiuos parodymus kaip teisingus. Liudytojas papildomai parodė, kad mergaitė sakė, kad ją spardė, ir kad jie abu su broliu gyvena viename kambaryje. Mama rodė, kad kojos apspardytos. Sūnus visiškai su jais nekalbėjo.

Iš A. J. pareiškimo matyti, kad 2024-03-04 apie 18.20 val. adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, žodinio konflikto metu, jos sūnus S. J., gim. (duomenys neskelbtini), fiziškai smurtavo prieš jos dukrą A. J., gim. (duomenys neskelbtini), tai yra tris kartus keliu tyčia spyrė jai į dešinę koją, du kartus keliu į dešinę ranką bei du kartus rankos kumščiu tyčia sudavė seseriai į nugaros sritį, tokiais veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą. Taip pat, jos sūnus S. J., fiziškai smurtavo ir prieš ją, tai yra ne mažiau kaip penkis kartus tyčia koja spyrė jai į dešinę koją, taip pat kumščiu sudavė jai į dešinę ranką bei vieną kartą tyčia kumščiu sudavė į dešinį petį, tokiais savo veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą (1 t., b.l. 4-17).

Iš specialisto G. N. 2024 m. kovo 4 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje matyti, kad smurtą patyręs asmuo - A. J. parodė, kad jos sūnus S. J., namuose adresu (duomenys neskelbtini), ėmė ją kaltinti nebūtais dalykais ir kojomis, rankomis sudavė ne mažiau penkių smūgių į įvairias jos kūno vietas, taip sukeldamas fizinį skausmą (1 t., b.l. 22-23).

Iš ataskaitų žiūryklės išrašo matyti, kad A. J. pranešė, kad jos sūnus, 17 m., serga psichinėmis ligomis, jam paūmėjimas, agresyvus (1 t., b.l. 101-105).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad aprašytas Bendrojo pagalbos centro pateiktas pokalbių garso įrašas, kuriame užfiksuotas pranešėjos A. J. skambutis į Bendrąjį pagalbos centrą. BPC ji pranešė, kad jai reikia pagalbos. Septyniolikmetis sūnus, kuriam yra psichikos sutrikimas, agresyviai elgiasi (1t., b.l. 106-108).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) <...> (1 t., b.l. 18-21).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad poodinės kraujosruvos žastuose, dešinėje šlaunyje, dešiniame kelyje A. J. padaryta kieto buvo daikto poveikyje nurodytu laiku, t.y. 2024-03-04. Sužalojimai padaryti ne mažiau 6 trauminių poveikių pasekoje, pašalinės jėgos poveikyje. S. J. veiksmai sukėlė A. J. fizinį skausmą, be to, jai nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b.l. 42).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. J. kūne išorinių sužalojimų nerasta, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nenustatomas. S. J. veiksmai galėjo sukelti A. J. fizinį skausmą (1 t., b.l. 89).

Iš nepilnamečio individualaus vertinimo pažymos matyti duomenys apie S. J., jo artimuosius, jį supančią aplinką (1 t., b.l. 170-184).

Iš nukentėjusiųjų A. J. ir A. J. parodymų matyti, kad jos viso proceso metu davė iš esmės nuoseklius parodymus apie tai, kaip jų šeimos narys S. J. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis namuose smurtavo prieš jas. Jų abiejų parodymai tarpusavyje esminėse aplinkybėse sutampa bei atitinka kitus byloje surinkus įrodymus, todėl netikėti tokiais pastarųjų parodymais teismas pagrindo nenustatė.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus duomenis, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu. Aukščiau išvardintų bei aptartų bylos įrodymų, kurie yra sutampantys, neprieštaraujantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes ir jais teismas abejoti neturi pagrindo, visuma (nukentėjusiųjų bei liudytojo G. N. parodymai, apžiūrų protokolai, specialisto išvados, tarnybinis pranešimas ir kiti) patvirtina, kad S. J. 2024 m. kovo 4 d. apie 18.20 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo šeimos narius – seserį A. J. ir motiną A. J. – tai yra kambaryje spyrė du kartus A. J. į koją, be to tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, motinai A. J. bandant apginti dukrą, spyrė penkis kartus A. J. į dešinę koją, sudavė kumščiu vieną kartą į dešinę ranką ir vieną kartą į dešinį petį, taip A. J. padarydamas poodines kraujosruvas žastuose, dešinėje šlaunyje ir dešiniame kelyje, tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios A. J. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą, po to, buto vonioje spyrė vieną kartą A. J. į dešinę ranką ir sudavė kumščiu du kartus į nugarą, tokiais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą A. J.. Nėra abejonių, kad nurodyti S. J. smurtiniai veiksmai, nukreipti į nukentėjusiųjų (mamos ir sesers) kūnus, sukėlė abejoms nukentėjusiosioms nepageidaujamą fizinį skausmą, o specialisto išvada neginčytinai konstatuotas ir nežymus nukentėjusiosios A. J. sveikatos sutrikdymas. Šiuos padarinius patvirtina ne tik pačių nukentėjusiųjų parodymai, bet tai atsispindi ir kituose objektyviuose bylos duomenyse – specialisto išvadose, tarnybiniame pranešime, liudytojo G. N. parodymuose, kurie esminėse detalėse sutampa, atitinka faktines bylos aplinkybes ir jais abejoti teismas neturi pagrindo. Tokie S. J. smurtiniai veiksmai mamos ir sesers atžvilgiu atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje aprašytos veikos objektyviuosius požymius.

Teismas pastebi, kad kaltinime nurodyta, kad S. J. smurtinius veiksmus prieš seserį ir mamą atliko tyčia, kas prieštarauja ekspertizės akto išvadoms, todėl ši aplinkybė dėl tyčinio veikimo iš kaltinimo šalintina.

Dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo

BK 17 straipsnyje nurodyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas BK uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal BK už padarytą pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti BK 98 str. numatytas priverčiamąsias medicinos priemones.

Iš byloje esančio teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tiriamos veikos metu S. J. konstatuojami sutrikimai: (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), dėl kurių jis negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ir valdyti savo veiksmų. Šiuo metu S. J. konstatuojami sutrikimai: (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Dėl dabartinės psichikos būklės šiuo metu S. J. gali suprasti konkrečias išorines faktines bylos aplinkybes, gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir gali juos valdyti. S. J. gali dalyvauti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, gali duoti parodymus apie išorines faktines įvykių aplinkybes. S. J. reikalinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, tai yra priverstinį ambulatorinį stebėjimą psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą.

Teisiamajame posėdyje dalyvavusi ekspertė, teismo psichiatrė S. S. patvirtino aukščiau nurodyto ekspertizės akto išvadas ir papildomai paaiškino, kad tyrimo metu ji bendravo su pačiu S. J., jis buvo ramus, pagarbus, mandagus, tiesa išliko įsitempęs, susikaustęs, lyg ir išsigandęs, apie jam inkriminuojamą veiką kalbėjo nenoriai, atsakymai buvo trumpi lakoniški, neneigė jam inkriminuojamos veikos, pripažino, kad galbūt mamai ir skaudėjo. Jis pats minėjo, kad kai negeria vaistų, jam kyla daugiau agresijos ir pykčio, ir jis nesusivaldo. Ekspertė atkreipė dėmesį, kad visa simptomatika išryškėja tik namų aplinkoje. (duomenys neskelbtini) sutrikimas dažniausiai pasireiškia būtent tam tikroje aplinkoje, tai šiuo atveju yra namų aplinka. S. J. teigė, kad jį nervina tai, ką daro mama ir sesuo, todėl jis įsidirgina. Klausiamas apie jo paties savijautą atsako, kad jam nustatytas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Jis supranta, kad kai jis vartoja vaistus, būna ramesnis. Jo žodžiais, kai jis geria - tai geria, o kai nustoja, tada kyla pyktis ir kaip užburtas ratas ir dėl pykčio dar labiau nenori gerti vaistų. Rekomendacija yra taikyti ambulatorinį stebėjimą, kurio metu gydymas priklauso nuo to, ką paskiria gydantis gydytojas, tai yra ar geriamus ar leidžiamus medikamentus, o juos paskirti gali tik gydantis gydytojas, kuris pažįsta pacientą. Mano, kad gaunant gydymą sistemingai jo būklė gerėja, todėl pakaktų ambulatorinio gydymo. Priverstinio ambulatorinio gydymo metu, gydantis gydytojas sprendžia, ar tokio gydymo pakanka ir gydymo pabaigoje gali spręsti ar tęsti toliau, ar reikia keisti formą.

Bylą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo abejoti pirmiau išdėstytais įrodymais dėl S. J. būsenos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu ir po jos padarymo, dėl ko sprendžia, jog šioje baudžiamojoje byloje yra neginčijami nustatyta, jog S. J. padarė įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, būdamas nepakaltinamas. Byloje nesant jokių ekspertizės akte nurodytai išvadai dėl priverčiamosios medicinos priemonės rūšies taikymo priešingų objektyvių duomenų, teismas pritaria ekspertizės akte nurodytai bei teismo posėdyje ekspertės patvirtintai rekomendacijai, todėl S. J. taikytina teismo ekspertų rekomenduota priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

S. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, įsiteisėjus nutarčiai panaikintinos.

Šioje byloje nukentėjusiosios nepilnametės A. J. interesams atstovauti buvo paskirta įgaliota atstovė advokatė Kristina Rutkauskienė, kuri suteikė profesionalią antrinę teisinę pagalbą, kuri buvo būtina. Byloje esanti 2025 m. sausio 8 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų patvirtina advokatės suteiktas paslaugas bei liudija apie apskaičiuotą pastarųjų išlaidų dydį – 333,34 eurų (pastebėtina, kad apskaičiuojant išlaidas nurodytas per ilgas dalyvavimo posėdyje laikas, kas leidžia manyti apie neteisingai apskaičiuotą išlaidų dydį), tačiau, atsižvelgiant į S. J. amžių, jo sveikatą, veikos padarymą esant nepakaltinamam, turto ir pajamų neturėjimą, jo atstovo pagal įstatymą ir nukentėjusiosios A. J. sutapimą viename asmenyje veikos padarymo metu, bei kitus byloje esančius S. J. apibūdinančius duomenis, pagrindo priteisti jas valstybės naudai teismas nenustatė.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

S. J., kuris būdamas nepakaltinamas padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą visuomenei pavojingą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

S. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, įsiteisėjus nutarčiai panaikinti.

Nepriteisti valstybės naudai 333,34 Eur (trijų šimtų trisdešimt trijų eurų 34 centų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų dėl nukentėjusiosios nepilnametės A. J. atstovavimo.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovo pagal įstatymą, šeimos narių ar artimųjų giminaičių, gynėjo, nukentėjusiųjų (jų atstovų) ir prokuroro gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.