Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

asmeniui, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – S. J., ir jo gynėjui advokatui Vytautui Garlai,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo VšĮ Panevėžio miesto poliklinikos teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo S. J. panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. sausio 14 d. nutartimi S. J., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, esant nepakaltinamam buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Teisme gautas VšĮ Panevėžio miesto poliklinikos teikimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės S. J. panaikinimo. S. J. psichikos būsenos patikrinimo akte nurodyta, kad priverstinio ambulatorinio stebėjimo metu S. J. reguliariai lankėsi Psichikos sveikatos centre, stebimuoju laikotarpiu neadekvataus/agresyvaus elgesio/psichozės reiškinių nei įstaigoje, nei paciento namuose nefiksuota, jis bendrauja su sveikatos priežiūros specialistais, vykdo gydytojų nurodymus, kontroliuoja emocijas, mąstymas pakankamai nuoseklus, o elgesys ramus.

Teismo posėdžio metu teikimą pateikusios institucijos atstovė patvirtino teikime nurodytas aplinkybes ir prašė teikimą tenkinti, prokurorė, S. J., jo gynėjas taip pat prašė teikimą tenkinti.

Teikimas tenkinamas.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Taigi yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad S. J. diagnozuotas (duomenys neskelbtini), Psichikos sveikatos centro gydytojų komisija rekomenduoja nutraukti priverstinį ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad priverstinio ambulatorinio stebėjimo metu S. J. Psichikos sveikatos centre lankėsi reguliariai, rėžimo nepažeidinėjo, vykdo gydytojų nurodymus, stebimuoju laikotarpiu neadekvataus/agresyvaus elgesio/psichozės reiškinių nei įstaigoje, nei paciento namuose nefiksuota mąstymas pakankamai nuoseklus ir elgesys ramus. Asmuo, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – S. J. teismo posėdyje nurodė, kad pripažįsta savo ligą ir supranta jam skirto gydymo reikšmę, pas gydytojus lankosi reguliariai ir tinkamai vartoja jam paskirtus vaistus, jaučiasi gerai ir ateityje ketina taip elgtis.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, liudijančias pagerėjusią S. J. psichikos būklę, kurias patvirtina teismui pateikti duomenys bei teismo posėdžio metu duoti asmenų paaiškinimai, teismas konstatuoja, kad nebėra būtinybės toliau tęsti priverčiamąją medicinos poveikio priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, todėl ji panaikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 3 punktu, 6 dalimi, 440 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

VšĮ Panevėžio miesto poliklinikos teikimą tenkinti – panaikinti S. J., gim. (duomenys neskelbtini), taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.