- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-04
- Bylos Nr.
- e2A-678-856/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Lina Muchtarovienė, Vytautas Kursevičius
- Ieškovas
- L. S.
- Atsakovas
- R. L.
- Išvadą teikia
- Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Vytauto Kursevičiaus, Linos Muchtarovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo L. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1067-251/2017 pagal ieškovo L. S. ieškinį atsakovei R. L., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, O. L. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas L. S. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2011 m. balandžio 21 d. sprendimu priteistą išlaikymo dydį nepilnametės U. S. išlaikymui, priteisiant dukters U. išlaikymui iš ieškovo po 50,00 Eur per mėnesį iki dukters pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.
2. Ieškovas nurodė, kad nuo 2011 m. balandžio 21 d. teismo sprendimo dėl pablogėjusios sveikatos iš esmės pasikeitė jo turtinė padėtis. Nuo 2015-01-20 ieškovui nustatytas 65 procentų dydžio darbingumo lygis, kadangi turi stuburo išvaržą, stuburo disko komplikacijas, inkstų ir skrandžio problemų. Dėl pablogėjusios sveikatos ieškovas patiria papildomų išlaidų vaistams, reabilitacijai, dažnai būna nedarbingas, kviečia greitosios medicinos pagalbos automobilį. Be to, yra nedirbantis, nuo 2015-10-19 registruotas darbo biržoje, pagal jo sveikatos būklę susirasti darbą sudėtinga. Visos šiuo metu ieškovo gaunamos pajamos yra 102,00 Eur socialinė pašalpa.
Atsiliepimas
3. Atsakovė R. L. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, nurodė, kad 2011 m. balandžio 21 d. teismo sprendimu priteistas 86,88 Eur išlaikymas šiuo metu neatitinka vaiko poreikių, nes vaikas auga, jo poreikiai kiekvienais metais didėja. Be to, ieškovas nemoka ir priteisto išlaikymo. Teismų praktikoje yra nustatyta, jog vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 380,00 Eur. Mano, kad tokia suma reikalinga minimaliai patenkinti vaiko poreikius. Paaiškino, kad jos turtinė padėtis yra tokia pat kaip ir ieškovo, tačiau ji imasi atsitiktinių darbų, kartais dirba be išeiginių, po keliolika valandų per parą, skolinasi, kad užtikrintų bent minimalių vaiko poreikių patenkinimą. Mano, kad ieškovas slepia savo turtą bei pajamas ir tokiu būdu bando išvengti tėvo pareigų vykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Teismas nurodė, kad ieškovas registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, nuolatinio darbo ar atsitiktinių darbų nedirba, laikotarpiais nuo 2013-09-09 iki 2015-10-08 ir nuo 2015-10-19 registruojasi Lietuvos darbo biržoje kaip ieškantis darbo asmuo, jam nuo 2016 m. sausio mėnesio iki 2016 m. rugsėjo mėnesio kiekvieną mėnesį mokėta 71,40 Eur pašalpa, o nuo 2016 m. spalio mėnesio iki 2016 m. lapkričio mėnesio – 102,00 Eur socialinė pašalpa. Duomenų apie kitus išlaikytinius nėra, išlaikymo U. S. įsiskolinimas iki 2017-02-28 yra 2704,66 Eur.
6. Teismas konstatavo, kad atsakovė taipogi registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, Lietuvos Respublikoje nedirba, atsakovė dirba atsitiktinius darbus Vokietijoje, tačiau rašytinių įrodymų apie dirbamą darbą ir gautas pajamas nepateikė. Teismas sprendė, kad ieškovas neatskleidžia tikrosios savo turtinės padėties, todėl, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio sumažinimo, teismas vadovavosi vienu pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu.
7. Teismo vertinimu, tiek ieškovo, tiek ir atsakovės sveikatos būklė nuo 2011-04-21 yra pablogėjusi, tačiau ieškovo sveikatos būklė nėra iš esmės tiek pasikeitusi (pablogėjusi), kad negalėtų dirbti jokio darbo. Ieškovas nepateikė šioje byloje duomenų apie tai, kokių aktyvių veiksmų po 2012 m. liepos mėnesio ėmėsi siekdamas susirasti jo sveikatos būklę atitinkantį darbą Lietuvos Respublikoje. Ieškovo elgesys neatitinka sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartų. Dar daugiau, teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog dėl pasikeitusios sveikatos būklės jo turtinė padėtis tiek pablogėjo, kad būtina sumažinti 2011 m. balandžio 21 d. sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį.
8. Teismas nurodė, kad ieškovo prašomas nustatyti išlaikymo vaikui dydis nepatenkintų būtiniausių mergaitės poreikių, tokio išlaikymo nustatymas ne tik pažeistų tėvų turtinės padėties ir vaiko poreikių proporcingumo, tėvų pareigų lygybės principus, bet ir vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
9. Ieškovas L. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
9.1. Atsakovė R. L. dirba Vokietijoje, tačiau pirmosios instancijos teismas nesiaiškino atsakovės R. L. realių pajamų. Teismas vertino tik ieškovo gaunamas pajamas, todėl pažeidė ieškovo, kaip Lietuvos Respublikos piliečio, teises. Ieškovo teigimu, galima įžvelgti teismo nekompetenciją bei šališkumą.
9.2. Teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovas per mėnesį vaiko išlaikymui moka po 92,39 Eur, antstolė pateikė ne visą informaciją, o teismas nesidomėjo išlaikymo teikimu, todėl priėmė teisiškai nepagrįstą sprendimą. Atsakovė nepagrįstai meluoja, kad ieškovas nesirūpina vaiku ir nemoka išlaikymo.
9.3. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ieškovo pablogėjusią sveikatos būklę, netgi neatsižvelgė į bedarbio statusą, ir priteisė bylinėjimosi išlaidas už suteiktą advokato pagalbą.
9.4. Teismas visiškai be pagrindo konstatavo, kad šalių turtinė padėtis nuo 2011 m. balandžio 21 d. nepasikeitė, nes dirbdamas užsienyje ieškovas gaudavo 800 svarų per mėnesį, gi dabar jo gaunamos pajamos - socialinė pašalpa - yra tik 102 eurai.
9.5. Teisėja G. J. galėjo būti šališka, nes prieš posėdį pripažino, kad pažįsta ieškovo tėvą A. S..
10. Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negautas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 3.201 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šį įstatymą pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-09-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009-11-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010-02-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; ir kt.). Spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą, ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos, arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.), ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013, pažymėjo, kad CK 3.201 straipsnio nuostatoms dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo taikyti teisiškai reikšmingas yra faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išlaikymo dydžiui nustatyti, esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Be to, net ir nustačius esminį tokių aplinkybių pasikeitimą, tai dar savaime nelemia išlaikymo dydžio pakeitimo, nes tiek tėvų turtinės padėties, tiek vaikų poreikių pasikeitimą teismas turi įvertinti pirmiau nurodyto tėvų prievolių išlaikyti nepilnamečius vaikus reglamentavimo kontekste, atsižvelgdamas į vaiko teisių apsaugos prioriteto, tėvų ir vaikų teisių bei interesų pusiausvyros, tėvų valdžios lygybės principus. Nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius. Taigi, toks teismo sprendimas, nepažeidžiant CK 3.3 straipsnyje įtvirtinto vaiko teisių ir interesų prioritetinio gynimo principo, gali būti pakeistas sumažinant teismo priteistą išlaikymo sumą, tik tuo atveju, jei nustatomas reikšmingas aplinkybių pasikeitimas, įvykęs būtent po teismo sprendimo, ir jei dėl to iš esmės sumažėja vaiko poreikiai arba iš esmės pablogėja įpareigoto mokėti išlaikymą vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis.
12. Ieškovas, pateikdamas ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, kaip esminį savo turtinės padėties pasikeitimą nurodė gaunamų pajamų sumažėjimą dėl sveikatos būklės. Ieškinyje nurodė, kad šiuo metu jo gaunamas pajamas sudaro 102 Eur socialinė pašalpa. Šią aplinkybę patvirtina VSDFV Šiaulių skyriaus 2016 m. gruodžio 1 d. Pažyma apie pajamas. Atsakovės teigimu, ieškovas L. S. slepia savo turtą ir pajamas, tokiu būdu siekdamas išvengti tėvo pareigų vykdymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas galimai turi papildomų pajamų, kurių, siekdamas sau palankaus teismo sprendimo, ieškinyje nenurodė. Tai, kad L. S. gali pragyventi iš 102 Eur dydžio socialinės pašalpos, iš kurios jis dar nurodo galintis skirti 50 Eur nepilnamečiam vaikui išlaikyti, yra mažai tikėtina ir apeliacinės instancijos teismo vertintina kritiškai. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ieškovas vengia atskleisti savo realią turtinę padėtį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, atsižvelgiant į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010-01-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010-01-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; ir kt.).
13. Ieškovas pateikė teismui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių II teritorinio skyriaus 2015-01-20 raštą „Dėl pripažinimo darbingu“, kuriame nurodyta, jog 2015-01-20 ieškovui nustatytas 65 procentų darbingumo lygis. Minėtame rašte taip pat konstatuota, kad vadovaujantis 2004 m. gegužės 11 d. Lietuvos Respublikos Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 7 dalies 3 punktu, L. S. pripažįstamas darbingu. Pažymėtina, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos rašte nenurodyta, kokiam terminui L. S. yra nustatytas 65 procentų darbingumo lygis, raštas išduotas 2015 m. sausio 20 d., todėl bylos nagrinėjimo metu ieškovo nedarbingumo lygis gali būti pakitęs, t. y. padidėjęs. Ieškovas teismui nepateikė Neįgaliojo pažymėjimo, kuriame būtų nurodyta, kokius darbus ir kokio sudėtingumo darbus gali dirbti ieškovas bei darbingumo lygio nustatymo laikotarpis.
14. Pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, kad tiek ieškovo, tiek atsakovės sveikatos būklė nuo 2011-04-21 yra pablogėjusi, tačiau ieškovo sveikatos būklė nėra iš esmės tiek pasikeitusi, kad jis negalėtų dirbti jokio darbo. Tiek 2011-04-21 priteisiant išlaikymą, tiek nagrinėjant šią bylą, ieškovas nurodė, kad nedirba, jokio turto neturi. Į bylą pateiktas Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 11 d. nuosprendis patvirtina, kad ieškovas, nors ir 2012 metais dirbdamas Anglijoje turėjo pajamų, tačiau išlaikymo dukrai neteikė. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir į tai, kad ieškovo turtinė padėtis turi būti vertinama laikotarpiu nuo Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 21 d. sprendimo priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, t. y. 2017-01-05, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovo turtinė padėtis yra galimai pasikeitusi, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu tai nėra esminis ieškovo turtinės padėties pablogėjimas, ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.
15. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tam tėvui, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-04-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Atsižvelgiant į padidėjusius dukters poreikius, darytina išvada, kad iš ieškovo priteista 86,88 Eur kas mėnesį išlaikymo suma nėra per didėlė, todėl mažinti šią sumą nėra teisinga ir protinga. Be to, įvertinus tai, kad ieškovas kas mėnesį sutinka teikti tik 50 Eur išlaikymą, iš to seka, jog atsakovė turės teikti žymiai didesnę išlaikymo dalį tam, kad būtų užtikrinti dukters U. S. poreikiai. Atsakovė jokio nekilnojamojo turto neturi, gyvena pas savo mamą O. L., duomenų apie jos gaunamas pajamas byloje nėra. Dukters U. poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui užtikrina atsakovė.
16. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino atsakovės R. L. realių pajamų, vertino tik ieškovo gaunamas pajamas, tuo pažeidė ieškovo, kaip Lietuvos Respublikos piliečio, teises.
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje byloje teismas, vadovaudamasis byloje pateiktais įrodymais, teismo sprendime nurodė faktines bylos aplinkybes, motyvavo savo išvadas, teismo nustatytos faktinės aplinkybės atitinka byloje surinktus įrodymus, įvertintus pagal įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 176, 177, 178, 185 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė dirba atsitiktinius darbus Vokietijoje, tačiau rašytinių įrodymų apie dirbamą darbą ir gautas pajamas teismui nepateikė, atsakovės gaunamas pajamas patvirtina Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos išduota U. S. charakteristika. Taigi, pirmosios instancijos teismas vertino ne tik ieškovo, tačiau ir atsakovės R. L. gaunamas pajamas. Tai, kad sprendime pateikti įrodymai įvertinti ne ieškovo naudai, neteikia pagrindo pripažinti įrodymų vertinimo taisykles pažeistomis bei ieškovo teisių pažeidimu, todėl aukščiau nurodytas apeliacinio skundo argumentas laikytinas nepagrįstu.
18. Apelianto teigimu, teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovas per mėnesį vaiko išlaikymui moka po 92,39 Eur, antstolė V. Š. pateikė ne visą informaciją, o pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nesiaiškino, todėl priėmė teisiškai nepagrįstą nutartį.
19. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas įpareigoja šalis įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovas, nurodydamas, kad jis teikia išlaikymą savo dukrai U. S. po 92,39 Eur per mėnesį, turėjo pateikti objektyvius įrodymus, patvirtinančius šias aplinkybes, tačiau tokių įrodymų teismui nepateikė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nepateikta įrodymų, jog ieškovas bent kartą yra mokėjęs šioje byloje prašomą nustatyti išlaikymo sumą (50 Eur). Antstolės V. Š. 2017-03-22 pažyma patvirtina, kad išlaikymo įsiskolinimas 2017-02-28 buvo 2704,66 Eur.
20. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ieškovo pablogėjusią sveikatos būklę, netgi neatsižvelgė į bedarbio statusą ir priteisė bylinėjimosi išlaidas už suteiktą advokato pagalbą.
21. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Atsakovės R. L. patirtos išlaidos teisinei pagalbai apmokėti pagal 2017-01-18 sutartį dėl teisinių paslaugų Nr. 0231 neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte numatytų rekomenduojamų maksimalių dydžių už suteiktas teisines paslaugas. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo ieškinys atmestas, pagrįstai sprendė, jog ieškovas turi atlyginti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su priteistomis bylinėjimosi išlaidomis, todėl jų nekeičia.
22. Apeliaciniame skunde ieškovas L. S. nurodo, kad teisėja G. J. galėjo būti šališka, nes pripažino, kad pažįsta ieškovo tėvą.
23. Teisėjų ir teismų nepriklausomumas ir nešališkumas kaip vienas civilinio proceso principų įtvirtintas CPK 21 straipsnyje. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK I dalies VI skyriaus normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65–66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, jog egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą egzistuojant.
24. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas nereiškė nušalinimo teisėjai G. J. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, argumentą dėl teisėjos šališkumo nurodė tik apeliaciniame skunde, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovo nurodyta aplinkybė, jog teisėja pažįsta ieškovo tėvą, nėra realus ir pakankamas pagrindas teisėjos G. J. šališkumui konstatuoti.
25. Atmesdama apeliacinį skundą, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Kadangi skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas teisingai motyvuotas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, vadovaudamasi pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais, kurių nekartoja, priima nutartį skundžiamo teismo sprendimo nekeisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.