Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų R. L. ir K. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą išnagrinėtoje Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-373-124/2012 pagal ieškovo R. J. (vykdymo procese Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartimi išieškotojas R. J. pakeistas į išieškotoją UAB „Ignalinos šilas“) ieškinį atsakovams K. L., A. V., trečiajam asmeniui K. J. dėl 221850 Lt priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjai R. L. ir K. V. 2012 m. balandžio 9 d. Šiaulių apygardos teismui pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-373-124/2012. Nurodė, kad minimoje byloje Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. vasario 12 d. sprendimu panaikino Šiaulių apygardos teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą – patenkino ieškovo R. J. ieškinį ir iš atsakovų K. L. ir A. V. ieškovui priteisė 221850 Lt pagal 2010 m. balandžio 7 d. preliminarią sutartį, kurią su ieškovu sudarė atsakovų įgaliotas asmuo K. J.. Pareiškėjai R. L. ir K. V. yra atsakovų K. L. ir A. V. sutuoktiniai, dalyvauti byloje įtraukti nebuvo, o priimant 2014 m. vasario 12 d. sprendimą buvo nuspręsta dėl jų materialiųjų teisių ir pareigų, todėl yra CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintas pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje. Pareiškėjai nurodė, kad 2015 m. sausio 7 d. jiems tapo žinoma, jog UAB „Ignalinos šilas“ (ieškovo R. J. teisių perėmėjas) Pakruojo rajono apylinkės teisme pareiškė ieškinį actio Pauliana instituto pagrindu ginčydamas pareiškėjų sudarytus nekilnojamojo turto perleidimo sandorius. Dėl to iškilo reali grėsmė pareiškėjų turtiniams interesams, nes sprendimas, priimtas prašomoje atnaujinti civilinėje byloje, gali būti įvykdytas, nukreipiant išieškojimą į atsakovų sutuoktiniams (pareiškėjams) priklausantį turtą.

Atsakovai K. L. ir A. V. pateikė atsiliepimą, kuriame sutiko su prašymu dėl proceso atnaujinimo. Nurodė, kad nebuvo sudarę sandorio su R. J. ir negavo avanso, todėl nesitikėjo, kad jiems pareikštas ieškinys gali būti patenkintas ir nematė pagrindo prašyti į procesą įtraukti sutuoktinius, tačiau teismas privalėjo numatyti, kad ieškinio patenkinimo atveju santuokos metu įgytos prievolės atsakovų sutuoktiniams sukels turtines pasekmes.

Ieškovas R. J. pateikė atsiliepimą, kuriame prašė pareiškimo netenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2015 m. gegužės 27 d. nutartimi prašymo netenkino ir atnaujinti procesą civilinėje byloje atsisakė. Teismas nutartyje nurodė, kad pareiškėjai prašo atnaujinti procesą daugiau kaip prieš metus baigtoje nagrinėti civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiama dėl pirkėjo R. J. ir pardavėjų K. L. ir A. V. (pareiškėjų sutuoktinių) sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo bei iš to kilusių pasekmių – sumokėtų pagal preliminarią sutartį pinigų sugrąžinimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. vasario 12 d. sprendimu ieškovui R. J. iš atsakovų K. L. ir A. V. solidariai priteisė 64 252,20 Eur (221 850 Lt) sumokėto avanso, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Netenkindamas prašymo teismas nurodė, kad, atnaujinant procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, būtina nustatyti ne tik tai, jog asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet ir tai, kad sprendimu teismas nusprendė dėl jo teisių ar įstatymų saugomų interesų. Teismo teigimu pareiškėjai nenurodė, kokią įtaką jų įtraukimas į bylos nagrinėjimą galėjo turėti teismo sprendime nurodomų materialinės ir proceso teisės normų aiškinimui ar taikymui, kartu teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui ir nepateikė argumentų, kurie leistų protingai abejoti priimto teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika pažymėjo, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytu pagrindu procesas gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, kai teismo sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą pareiškėjo teisių ar pareigų, teismo sprendimas jam sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu pažeistos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai.

Teismas sutiko su atsiliepime pateiktais argumentais, kad Lietuvos apeliacinis teismas, priteisdamas ieškovui avansinę įmoką solidariai iš atsakovų, nesprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje pareiškėjų (atsakovų sutuoktinių) materialiųjų teisių ir pareigų, nes tai yra asmeninės atsakovų prievolės, susijusios su po jų motinos mirties paveldėtu turtu. Teismas nepripažino civilinės bylos iškėlimo proceso atnaujinimo pagrindu, nes išieškotojas ginčija prašomos atnaujinti bylos nagrinėjimo metu sudarytus kitus sandorius, kuriais pareiškėjai ir jų sutuoktiniai, tikėtina, siekė sumažinti bendro sutuoktinių turto balansą ir taip išvengti išieškojimo pagal asmenines atsakovų prievoles nukreipimo į atsakovams tenkančias turto dalis bendrojoje kiekvieno jų su pareiškėjais nuosavybėje.

Pagal bylos medžiagą ir LITEKO duomenis teismas sprendė, kad pareiškėjams buvo žinoma apie teisminį procesą civilinėje byloje Nr. 2-373-124/2012 ir jie turėjo teisę įstoti į bylą iki baigiamųjų kalbų pradžios, tačiau šia teise nepasinaudojo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėjai R. L. ir K. V. padavė atskirąjį skundą. Prašo Šiaulių apygardos teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-373-124/2012. Atskirąjį skundą pareiškėjai grindžia tokiais argumentais:

Teismas turi pareigą įtraukti dalyvauti byloje visus suinteresuotus asmenis, kuriems būsimas teismo sprendimas gali turėti įtakos ateityje. Nagrinėjamu atveju teismas to nepadarė, o pareiškėjai pajuto grėsmę savo turtiniams interesams, kai UAB „Ignalinos šilas“, remdamasis actio Pauliana institutu, užginčijo su sutuoktiniais sudarytus sandorius, nes prašomoje atnaujinti byloje priimtas sprendimas gali būti įvykdytas iš pareiškėjams priklausančio turto.

Pareiškėjai skunde pažymi, kad atsakovai, kaip ir kiti asmenys, buvo apgauti įgaliotinio K. J. bei kitų asmenų, kurių atžvilgiu atliekami baudžiamieji tyrimai, apgaulėje galimai dalyvaujant ir ieškovui R. J.. Šių asmenų veiksmų dėka buvo sudarytos aplinkybės, palankios ieškinio patenkinimui, tačiau dabar vykstančių civilinių ir baudžiamųjų procesų pasėkoje gali paaiškėti, kad ieškinys buvo nepagrįstas.

Skundžiamoje nutartyje apygardos teismas nepagrįstai išdėstė neigiamą nuomonę apie pareikėjus, kaip apie neva siekiančius sumažinti turto balansą ir išvengti išieškojimo, nes nei jie, nei atsakovai neprivalo savo užgyventu turtu dengti nusikaltimus padariusių asmenų skolas.

Teismas skundžiamoje nutartyje be jokių motyvų konstatavo, kad pareiškėjai praleido CPK 368 straipsnyje nustatytą terminą.

Pareiškėjai taip pat pateikė prašymą atlyginti atstovavimo išlaidas.

Ieškinį byloje pareiškęs R. J. pateikė atsiliepimą. Prašo skundą atmesti. Teigia, kad pareiškėjai nenurodė jokių aplinkybių, pagrindžiančių teiginį, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 12 d. sprendimas turės įtakos jų teisėms ar pareigoms. Pažymi, kad minimas sprendimas liečia tik pareiškėjų sutuoktinių asmeninį turtą. Nesutinka su apeliantų teiginiu, kad nepraleistas CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas pareiškimą paduoti per tris mėnesius nuo to dienos, kurią sužinoma apie proceso atnaujinimo pagrindą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Byla nagrinėjama neperžengiant atskirajame skunde nustatytų ribų (CPK 338, 320 str.).

Kasacinio teismo nuosekliai yra išaiškinta, kad proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-473-684/2015). Tai reiškia, kad procesas civilinėje byloje, baigtoje įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu, gali būti atnaujintas tik nustačius ypatingas aplinkybes, atitinkančias CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sąlygas, ir tik griežtai laikantis CPK XVIII skyriuje suformuluotų procesinių taisyklių. Pareiškėjai, siekdami proceso atnaujinimo Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-373-124/2012 remiasi CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir teigia, kad byloje yra nuspręsta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų (būtent pareiškėjų) materialiųjų teisių ir pareigų. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad procesui šiuo pagrindu atnaujinti būtina nustatyti ne tik tai, jog asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet ir tai, kad sprendimu teismas nusprendė dėl jo teisių ar įstatymų saugomų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-181/2014, 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2010, kt.).

Byloje nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. vasario 12 d. sprendimu tiesiogiai dėl pareiškėjų materialiųjų teisių ir pareigų nesprendė. Teismas patenkino ieškinį atsakovams K. L. ir A. V. – pareiškėjų sutuoktiniams. Ieškinys susijęs su atsakovų paveldėtu t. y. asmeniniu turtu (Civilinio kodekso 3.89 str. 1 d. 2 p.) todėl ir pagal prievoles, kylančias iš su šiuo turtu susijusių teisnių santykių atsakovai atsako tik savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrojoje nuosavybėje, bet ne sutuoktinių turtu (Civilinio kodekso trečiosios knygos VII skyrius). Daroma išvada, kad netiesiogiai dėl pareiškėjų materialiųjų teisių ir pareigų byloje taip pat nėra nuspręsta. Pareiškėjų minimoje Pakruojo rajono apylinkės civilinėje byloje (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Nr. 2-63-284/2015, dabar Šiaulių apygardos teismo byla Nr. 2-706-372/2015) sprendžiama dėl sutuoktinių turto dalies bendrojoje nuosavybėje ir jos perleidimo. Toks civilinis ginčas nėra susijęs su prašomoje atnaujinti civilinėje byloje išspręstu ginču.

Pareiškėjai nurodo, kad apie aplinkybę, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 12 d. sprendimas gali įtakoti jų materialiąsias teises ir pareigas sužinojo 2015 m. sausio 7 d., kuomet paaiškėjo, jog ieškovo teisių perėmėjas UAB „Ignalinos šilas“ Pakruojo rajono apylinkės teisme užvedė civilinę bylą. Šiaulių apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pareiškėjams buvo žinoma apie teisminį procesą civilinėje byloje Nr. 2-373-124/2012, jie turėjo teisę įstoti į procesą, tačiau šia teise nepasinaudojo. Pareiškėjai skunde su tokia teismo pozicija nesutinka. Pareiškėjai neneigia, kad apie procesą jiems buvo žinoma, tačiau tvirtina, jog patys neinicijavo įstojimo į procesą, nes iki Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 12 d. sprendimo neturėjo pagrindo manyti, kad ieškinys gali būti patenkintas ir tai turės įtakos jų teisėms bei pareigoms. Pareiškėjų pozicija klaidinga. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Daroma išvada, jog pareiškėjai apie aplinkybę, kurią jie pateikia kaip proceso atnaujinimo pagrindą, net tik turėjo sužinoti, bet ir sužinojo dar bylos nagrinėjimo metu. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė, jog pareiškimo padavimo aplinkybės neatitinka CPK 368 straipsnio nuostatų.

Minėta, kad proceso atnaujinimo civilinėje byloje institutas gali būti taikomas tik išimtinais atvejais ir griežtai laikantis procesinių taisyklių. Tik pareiškėjas turi teisę nurodyti ir pakeisti prašymo pagrindą ir dalyką (CPK 3 str. 7 d., 42 str. 1 d.). Pareiškėjai proceso atnaujinimo pagrindu Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-373-124/2012 nurodo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Dėl pirmiau nutartyje išdėstytų motyvų šiuo pagrindu prašymas negali būti tenkinamas. Greta argumentų, liečiančių pareiškėjų teises ir pareigas, dėl kurių neva nuspręsta Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 12 d. sprendimu, atskirajame skunde išsamiai pasisakoma dėl netinkamo bei galimai nusikalstamo prašomos atnaujinti bylos ieškovo, jo teisių perėmėjo, trečiojo asmens, kitų asmenų elgesio, dėl minimo sprendimo neteisingumo, dėl galimai ateityje paaiškėsiančių naujų aplinkybių. Tačiau šie argumentai nesusiję su pareiškėjų nurodytu proceso atnaujinimo pagrindu, nėra apeliacijos dalykas, nes dėl jų nesprendė pirmosios instancijos teismas, ir negali būti atskirojo skundo tenkinimo pagrindas.

Išnagrinėjęs klausimą pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir tinkamai pritaikė procesinės teisės normas. Atskirojo skundo argumentai (CPK 338 str., 320 str.) nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti apygardos teismo nutartį. Nutartis pagrįsta, teisėta ir paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Netenkinant atskirojo skundo netenkinamas ir pareiškėjų prašymas dėl atstovavimo išlaidų (CPK 98 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą.