- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-23
- Bylos Nr.
- eAN2-45-879/2026
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Daina Vaidachavičienė
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daina Vaidachavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi M. P. (toliau –Pareiškėjas, Apeliantas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2025 m. gruodžio 23 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje, panaikinimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo R. B. 2025 m. spalio 3 d. nutarimu (toliau ir – Institucijos nutarimas) M. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 5 dalį už tai, kad 2025 m. rugsėjo 11 d. 11 val. 55 min. (duomenys neskelbtini) pakartotinai vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai teisė vairuoti yra atimta. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus. Jam skirta 1000 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 24 mėnesiams ir transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos – 7940 Eur konfiskavimas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2025 m. gruodžio 23 d. nutartimi Pareiškėjo apeliacinis skundas netenkintas ir paliktas galioti Institucijos priimtas nutarimas.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu Pareiškėjas prašo panaikinti Institucijos nutarimą, skundžiamą nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti jo veiksmuose nesant administracinio nusižengimo sudėties.
4. Skunde dėsto tokius esminius argumentus:
4.1.Teismas neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, neištyrė įrodymų, labai lakoniškai ir formaliai atmetė Pareiškėjo skundą dėl Institucijos nutarimo panaikinimo, nepašalino abejonių, netyrė reikšmingų įrodymų.
Žemesnės instancijos teismas
4.2.Teismo sprendimą lėmė Institucijos administracinio nusižengimo neištyrimas, reikšmingų aplinkybių neįvertinimas ir bylos įrodymų nesurinkimas. Teismas labai lakoniškai ir formaliai atmetė skundą, išsamiai nenagrinėjo aplinkybių, tik pacitavo pareigūnių tarnybinius pranešimus, kitų reikšmingų įrodymų netyrė, išvadą dėl Pareiškėjo kaltės padarė, tinkamai neįvertinęs asmens, kuris iš tikrųjų vairavo automobilį parodymų.
4.3. Teismas vadovavosi pareigūnių parodymais, tačiau jie kelia abejonių ir nepatvirtini kitais bylos duomenimis. Pareigūnės prasilenkdamos su automobiliu AUDI A5 vairuotojo neatpažino, tik įsidėmėjo kelis jo bruožus, Pareiškėjas tų bruožų neatitinka, tačiau juos atitinka asmuo, kuris priėjo prie automobilio po keliolikos minučių. Pareiškėjas įtaria, kad jis yra persekiojamas policijos, nes pareigūnės naudodamosi įvairiomis duomenų bazėmis gali nesunkiai sužinoti informaciją apie pareiškėją, jo turtą, todėl nuolat bando tuo pasinaudoti ir nepagrįstai apkaltinti. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas buvo prie automobilio AUDI A5, kai išėjo iš garažo, o pareigūnės su tuo automobiliu prasilenkė, nepagrindžia, kad jis vairavo automobilį, o kitų duomenų apie tai nėra. Pareiškėjo parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs ir nesikeitė, o tikrasis vairuotojas šiuo atveju liko nenubaustas. Pareigūnės nesuprato rusų kalbos dėl to ir nesiėmė veiksmų surasti, ką įvykio vietoje joms sakė atėjęs asmuo.
4.4. Byloje pateikti duomenys, kas vairavo automobilį, kuris vairuotojui buvo perduotas su savininkės leidimu, visa loginė įrodymų seka patvirtina, kad Pareiškėjas nusižengimo nepadarė. Institucija tirdama nusižengimą ir rinkdama įrodymus galėjo paimti miesto kamerų įrašus, kurie patvirtintų ar paneigtų tam tikras aplinkybes, bet tas nebuvo padaryta. Todėl byloje pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.
4.5.Skunde teigiama, kad byloje nėra surinka įrodymų dėl Pareiškėjo kaltės, o kaltinimas paremtas vien abejonėmis, cituojama teismų praktika ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys Nr.2AT-7-3-2012, 2AT-7-29-749/2015, 2AT-66-697/2015, 2AT-27-689/2019, 2AT-10-649/2019, pažymima, kad teisėtas ir pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas Arnoldas Glodenis su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. P. apeliaciniame skunde išdėstytu reikalavimu dėl Biržų rūmų teisėjo 2025 m. gruodžio 23 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. eII-325-1240/2025 panaikinimo nesutinka. Skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta ištyrus bei įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes. Institucijos atstovo nuomone, pirmosios instancijos teismas nurodė aiškius, pagrįstus bei teisingus motyvus, kuriais remdamasis nusprendė pritarti policijos pareigūno ne teismo tvarka 2025 m. spalio 3 d. surašytame nutarime išdėstytai pozicijai, jog buvo surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad M. P. įvykdė jam inkriminuotą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Institucija, paskyrusi administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui administracinę nuobaudą, visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išnagrinėtų aplinkybių teisiniam vertinimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkinamas.
1. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Kai jau matyti iš pacituoto apeliacinio skundo esminių argumentų Pareiškėjas neginčija 424 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimų sudėties ir pažeidimo kvalifikavimo, tačiau teigia, kad pažeidimą padarė nes jis, o kitas asmuo, jis nubustas nepagrįstai, asmuo kuris vairavo transporto priemonę prisipažino, kad būtent jis ir padarė M. P. inkriminuotą administracinį nusižengimą, todėl skundžiamoje nutartyje teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus spręsdamas dėl M. P. kaltės. Aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad tokie administracinėn atsakomybėn patraukto M. P. apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.
2. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.
3. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo ar bylą nagrinėjančio pareigūno prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui ar bylą nagrinėjančiam pareigūnui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, prieitinų vertinant įrodymus, todėl proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime ANK normų nepažeidžia, jei teismo ar bylą nagrinėjančio pareigūno sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.
4. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų nuspręsti dėl asmens, kuris vairavo transporto priemonę AUDI A5 tapatybės ir M. P.atsakomybės pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį. M. P. kaltę pagrindžia skundžiamos nutarties 14-18 punktuose išdėstytų ir aptartų įrodymų visuma, kurių analizė ir vertinimas leido skundžiamą nutartį priėmusiam teismui padaryti išvadas dėl Pareiškėjo kaltės.
5. Iš bylos įrodymų ir pareigūnių tarnybinių pranešimų matyti, kad Panevėžio apskrities VPK Pasvalio rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjos V. P. ir N. B. 2025 m. rugsėjo 11 d., dirbdamos (duomenys neskelbtini), apie 12.00 val. pastebėjo iš (duomenys neskelbtini) išvažiuojantį baltos spalvos automobilį AUDI A5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Su juo prasilenkus (duomenys neskelbtini) gatvėje, pamatė, kad automobilį vairuojantis vyras ant kairės rankos turėjo tatuiruotę, buvo be plaukų, per tarnybinio automobilio galinio vaizdo veidrodėlį matė, kad automobilis nusuka į garažus, esančius (duomenys neskelbtini), todėl nuvažiavo iš paskos, nes tokio automobilio anksčiau nebuvo mieste mačiusios ir, žinojo, kad prie minėtų garažų dažnai daromos nusikalstamos veikos, todėl garažai tikrinami, todėl apsisuko ir nuvažiavo paskui. Nuvažiavus rado tuščią AUDI baltą automobilį stovintį prie garažo, kurio durys buvo praviros, netrukus atėjo tas pats asmuo, kuris vairavo automobilį. Nustatė, kad automobilį vairavo M. P., kuris policijai buvo žinomas dėl ankstesnių administracinių nusižengimų, dėl vairavimo neturint teisės.
6. Teismo posėdyje liudytoja V. P. parodė, kad M. P. pažįsta dėl anksčiau padarytų administracinių nusižengimų. Prasilenkiant matė, kad automobilį vairavęs vyras yra be plaukų, šalia jokio kito asmens nebuvo, apsisukusios ir važiuodamos iš paskos, po 2 min nuvyko prie garažo, kurio durys buvo praviros, rado tą patį baltos spalvos AUDI markės automobilį, garaže buvo automobilį vairavęs asmuo. Asmuo atitiko požymius asmens, kuris vairavo tą automobilį. Liudytoja N. B. parodė analogiškai, kad prasilenkiant atkreipė dėmesį, jog automobilis (duomenys neskelbtini) mieste nebuvo anksčiau matytas, automobilį vairavęs asmuo neturėjo plaukų – buvo trumpai kirptas. Asmeniui įsukus į (duomenys neskelbtini) gatvę, per galinio vaizdo veidrodėlį pamatė, kad automobilis, padidinęs greitį, nusuko į garažus. Nors prasilenkimas truko tik kelias sekundes, tačiau liudytoja asmenį įsidėmėjo ir prie garažų atpažino, kad tai tas pats asmuo, kuris vairavo tą automobilį, asmenį atpažino iš veido formos, pagal tai, kad jis buvo be plaukų, pagal kūno sudėjimą. Kolegė pasakė, kad tai M. P.. Bendraujant su asmeniu, jis pradėjo labai karščiuotis, aplink kitų asmenų nebuvo, asmuo, su rankoje turėtu užvedimo rakteliu, užrakinęs garažą ir automobilį, pradėjo šalintis. Neilgai trukus atvažiavus tralas. Tada į garažų teritoriją atvažiavo juodos spalvos automobilis „Porsche“ su dviem asmenimis, vienas iš jų M. M., kuris kalbėjo rusų kalba, nurodė, kad jis yra M. P. darbuotojas. Aptarti pareigūnių parodymai leidžia spręsti, kad jau prasilenkus su automobiliu AUDI A5, jį vairavusį asmenį pareigūnės gerai įsidėmėjo, o pamačiusios asmenį išeinantį iš garažų prie kurio stovėjo AUDI automobilis, jos atpažino kaip tą patį asmenį, kuris ką tik vairavo automobilį, kurį V. P. atpažino kaip M. P., nes jį pažinojo kaip pažeidėją.
7. Administracinį nusižengimą M. P. ginčija teigdamas, kad ne jis vairavo automobilį prasilenkimo su pareigūnėmis metu ir nurodo, kad automobilį tuo metu vairavo M. M.. Pastarasis tokias aplinkybes patvirtino teismo posėdžio metu ir parodė, kad ant kairės rankos nykščio turi apie dviejų centimetrų skersmens tatuiruotę, kuri taip pat yra nurodyta pareigūnių tarnybiniuose pranešimuose.
8. Pareigūnių parodymus apie tarnybinio automobilio judėjimą, fiksuotus vaizdus prie garažo ir prie jo buvusius asmenis patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas pavadinimu „P4050-(duomenys neskelbtini) 250911 iš galinės tarnybinio automobilio kameros. Iš jo matyti tarnybinio automobilio judėjimas nuo prasilenkimo su Audi A5“ automobiliu momento, įvažiavimo į garažų adresu (duomenys neskelbtini) teritoriją, kur asmenų nei teritorijoje nei prie stovinčio balto AUDI automobilio nefiksuota. Iš vaizdo įrašo matyti, kad paskui baltos spalvos automobilį „Audi A5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pareigūnės prie garažų atvažiavo mažiau kaip po 2 minučių laiko ir tuo metu be M. P. prie garažų daugiau jokių asmenų nebuvo. Vaizdo įraše pavadinimu „export-meh9“ užfiksuotas M. P. pokalbis su pareigūnėmis, kur jis karščiuodamasis ir pakeltu balsu neigia vairavęs ir atsisako rašyti paaiškinimą, dalyvauti protokolo surašyme. Šie vaizdo įrašų duomenys patvirtina policijos pareigūnių V. P. ir N. B. paaiškinimus, apie M. P. išvaizdą, pagal kurią jos asmenį išėjusį iš garažo atpažino kaip vairavusį automobilį. Taigi, iš jau aptartų vaizdo įrašų, bei vaizdo įrašo pavadinimu „export-4ozmb“ matyti, kad nuo pareigūnių atvykimo iki garažo momento 11.58:22 val. , iki 13.14.30 val., kuomet prie garažų jau matomi du ne valstybine kalba kalbantys vyriškiai ir tamsios spalvos automobilis „Porsche“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jokių kitų asmenų, be atvykusio pareigūnų kito ekipažo, nėra. Šie objektyvūs įrodymai, paneigia liudytojo M. M. parodymus teismo posėdyje, jog jis prie garažų atvažiavo automobiliu AUDI A5 pasiimti filtrų ir tepalo, raktus atidavė garaže buvusiam M. P., pats nuėjo į kitą garažą, kuriame užtruko apie 20 minučių, nes tuo metu jam paskambino žmona ir liudytojas su ja aptarinėjo savo reikalaus, o atgal grįžo pėsčiomis, kur pamatė dvi pareigūnes, o „Porsche“ markės automobiliu buvo atvažiavęs jo pažįstamas gruzinas, vardu E., automobilio „Porsche“ liudytojas nevairavo.
9. Šių įrodymų kontekste pažymėtina, kad M. P. asmenybė, kaip asmens, kuris prasilenkimo su pareigūnių automobilio momentu metu vairavo automobilį AUDI A5 nustatyta tinkamai, nes 1) prasilenkimo metu su jo vairuojamu automobiliu AUDI A5 baltos spalvos, vairuotojo išvaizdą liudytojos V. P. ir N. B. įsidėmėjo, kad automobilį vairavęs vyras buvo be plaukų, apvalaus veido 2) V. P. patvirtino, kad M. P. jai iš anksčiau (duomenys neskelbtini) yra žinomas kaip KET pažeidėjas, tą patvirtina jo administracinių nusižengimų registro duomenys, iš kurių matyti, kad asmuo daug kartų baustas tame tarpe ir už transporto priemonių vairavimą kai teisė yra atimta; 3) M. P. vairuojamas automobilis visą laiką buvo pareigūnių akiratyje, kai apsukusios savo automobilį jį atsekė iki pat garažų, kur buvo rastas stovintis AUDI A5 automobilis, o garažų teritorijoje nebuvo kitų jokių asmenų 4) M. P. išėjo iš garažo, prie kurio stovėjo AUDI A5 automobilis, o pas jį buvo šio automobilio rakteliai ir garažo raktai, kuriais jis užrakino automobilį ir garažą; 5) M. M., su automobiliu „Porche“ atvažiavo tuomet, kai iškvietus tralą buvo pakraunamas automobilis AUDI.
10. Taigi, jei tikėti M. M. parodymais, tai jis vos per pora minčių, kol pareigūnių automobilis įsuko į garažų teritoriją, turėjo sustoti prie konkretaus garažo, kuriame buvo M. P., užeiti į jį ir greitai perduoti automobilio raktelius, pasišalinti iš garažų teritorijos tokiu tempu, kad nueinančio jo neužfiksavo pareigūnių automobilio vaizdo kameros, be to jokių žmonių nematė ir pareigūnės, kas aptariamu atveju nėra nei logiška, nei įmanoma. Todėl skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, skundžiamą nutartyje buvo remtasi ne tik pareigūnių parodymais ir jų tarnybiniais pranešimais bet buvo įvertinta visa įrodymų visuma, tame tarpe ir liudytojo M. M. parodymai visų kitų bylos įrodymų visete.
11. M. P. skunde teigia, kad pareigūnės tarnybiniuose pranešimuose fiksavo, jog asmuo, kuris vairavo AUDI A5 buvo su tatuiruote ant rankos, o ją turi liudytojas M. M., kuris patvirtino, kad ant kairės rankos nykščio turi 2 cm tatuiruotę. Kaip matyti pareigūnė V. P. tarnybiniame pranešime nurodė, kad automobilį vairavęs vyras ant kairės rankos turėjo tatuiruotę. Teismo posėdžio metu teigė, kad dėl tatuiruotės nėra užtikrinta, tai galėjo būti ir drabužis, kadangi buvo labai trumpas momentas kai su vairuotoju prasilenkė. Iš N. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad prasilenkiant automobilį vairavusiam vyrui ant kairės rankos iš po marškinėlių buvo matyti ne tatuiruotė, o tik vaizdas primenantis tatuiruotę. Aptartoje situacijoje pareigūnės prasilenkimo metu tokį skiriamąjį bruožą, kaip tatuiruotę galėjo įvertinti netiksliai ir sumaišyti su rūbo detale, ką iš karto tarnybiniame pranešime nurodė ir V. P.. Kaip matyti iš vaizdo įrašų M. P. yra su marškinėliais trumpomis rankovėmis, tatuiruočių iš po jų nematyti, tačiau jis atitinka kitus pareigūnių nurodytus asmenį identifikuojančius bruožus- yra be plaukų, charakteringo veido ovalo ir kresno sudėjimo, kurie yra esminiai asmens identifikavimui. Todėl tatuiruotė kaip automobilį AUDI vairavusio asmens identifikuojantis bruožas savaime neįrodo, jog automobilį vairavo M. M., nes iš vaizdo medžiagos matyti, jog atvykusių vyrų, kurių vienas M. M., veido bruožai visiškai skirtingi nuo tų pagal kuriuos pareigūnės atpažino M. P.. Atsižvelgiant į minėtas teisiškai reikšmingas aplinkybes, skundo argumentai, kad automobilį vairavo ne M. P., o M. M. atmestini kaip visiškai nepagrįsti.
12. Pareiškėjas, netinkamo bylos įrodymų vertinimo aspektu akcentuoja atskirus savo ir liudytojo M. M. parodymus, pateikia savo subjektyvią poziciją, kuri neatitinka ištirtų įrodymų visuma nustatytų duomenų. Pareiškėjo argumentai dėl netinkamo byloje esančių įrodymų vertinimo paremti tik jo gynybos pozicijos neatitinkančių įrodymų vertinimo kritika, įrodymų vertinimo aspektu akcentuojant atskirus liudytojo M. M. parodymus, pateikiant savo subjektyvią poziciją, kuri neatitinka skundžiamoje nutartyje ištirtų įrodymų visuma nustatytų aplinkybių. Todėl aptarti įrodymai, kurie atitinka ir kitus byloje surinktais įrodymais nustatytus duomenis, vertintini, kaip administracinio nusižengimo bei Pareiškėjo kaltę patvirtinantys įrodymai.
13. Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad Institucija tirdama nusižengimą ir rinkdama įrodymus galėjo paimti miesto kamerų įrašus, kurie patvirtintų ar paneigtų tam tikras aplinkybes, bet tas nebuvo padaryta byloje pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įrodymų rinkimas nėra begalinis procesas ir jų byloje turi būti surinkta tiek, kad užtektų patvirtinti ar paneigti vienas ar kitas aplinkybes, be to, svarbu ne įrodymų kiekis, o aplinkybės, kurios tais įrodymais įrodinėjamos, todėl skundo argumentas ir reikalavimas vertinti ir analizuoti pareigūnų automobilio kamerų įrašus, kelio vaizdo kamerų įrašus, laikytinas pertekliniu
14. Nustačius, kad M. P. 2025-09-11 vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, kai tokia teisė atimta, ką patvirtina administracinių nusižengimų registro duomenys, todėl jam paskirta nuobauda- 1000 Eur bauda, specialios teisės vairuoti transporto priemonę 24 mėn. atėmimas ir transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos- 7940 Eur konfiskavimas yra adekvačios padarytam KET pažeidimui ir Pareiškėją charakterizuojantiems duomenims. Spręsti, kad apeliantas nubaustas per griežtai nėra pagrindo, nes jam paskirtos nuobaudos yra adekvačios charakterizuojantiems duomenims ir padarytiems administraciniams nusižengimams.
15. Atsižvelgdamas į išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai paliko galioti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. spalio 3 d. nutarimą, kuriuo M. P. nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2025 m. gruodžio 34 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi ir 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2025 m. gruodžio 23 d. nutartį nepakeistą ir M. P. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.