Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2025-05-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-700-1201/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-05-28
Bylos Nr.
eII-700-1201/2025
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00621-2025-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Božena Mozūraitienė
Nukentėjusysis
M. K.
Pažeidėjas
E. S.
Kategorijos
  • 20.22pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 22.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Skundas administracinio nusižengimo bylojeNr. eII-700-1201/2025
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00621-2025-9Procesinio sprendimo kategorijos: 20.22; 22.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. gegužės 28 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Božena Mozūraitienė,sekretoriaujant Dominykai Švedkovai,dalyvaujant nukentėjusiajam M. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. S. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo 2025 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-6878-2025 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius skyriaus (toliau – ir Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą) 2025 m. kovo 24 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-6878-2025 (toliau – ir Skundžiamas nutarimas) E. S. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 518 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 20 Eur dydžio bauda. Ši administracinė nuobauda E. S. paskirta už tai, kad ji 2024 m. birželio 21 d. 13.00 val., nesilaikydama įstatymuose nustatytos tvarkos, savavališkais veiksmais uždengė M. K. priklausančias vaizdo stebėjimo kameras, kurios buvo įrengtos ant automobilio „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriomis buvo stebima jam priklausanti namo dalis ir sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Kameros skirtos apsaugoti M. K. priklausantį turtą nuo vagystės.

Šalies argumentai

2. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. S. skundu prašo panaikinti Skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

3. Skunde nurodoma, kad nėra jokių įrodymų, patvirtinančių Skundžiamame nutarime konstatuotą aplinkybę, kad E. S. uždengė M. K. priklausančias vaizdo stebėjimo kameras. Be to, Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, vadovavosi tik M. K. paaiškinimais, kad kameros skirtos apsaugoti jam priklausantį turtą. Ant svetimo turto, be jos sutikimo atvykusio į jos gyvenamą vietą, buvo įrengtos dvi vaizdo stebėjimo kameros, iš kurių viena buvo nukreipta į gyvenamojo būsto įėjimą, kita – į privažiavimą prie šio įėjimo. Name, kuriame ji gyveno, nebuvo jokio M. K. priklausančio turto, tai matyti iš Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 16 d. nutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kurios rezoliucinėje dalyje nurodyta „nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2020 m. rugpjūčio 25 d.“. M. K. nuo 2020 m. rugpjūčio 25 d. negyvena (duomenys neskelbtini), kuomet išsikraustė su visu savo turtu ir dalimi šeimos turto. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nesuprantama, kokį turtą nuo vagystės galėjo saugoti M. K., jei tame name gyveno tik ji ir (duomenys neskelbtini), o ten esantis turtas buvo tik jų.

Šalies argumentai

4. Pareiškėja teigia, kad priimant Skundžiamą nutarimą buvo pažeistos jos teisės pateikti įrodymus. Rašytiniuose paaiškinimuose ji suformulavo prašymą apklausti liudytoju E. A., kuris matė įvykį ir tai, kaip į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai vaizdo stebėjimo kameras nusuko į šoną nuo jos gyvenamojo būsto durų ir įvažiavimo. Jis gali paliudyti ir tai, kad policijos pareigūnas patarė tuo atveju, jei M. K. dar kartą atvykęs nukreips vaizdo stebėjimo kameras į duris ar namo kiemą, jas uždengtų skuduru ar atjungtų kameros laidus. Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, neįvertino, kad ji vaizdo stebėjimo kamerų neuždengė, jas nusuko pats policijos pareigūnas, ji tik pakabino paklodes aplink įėjimą į gyvenamąjį būstą, atribojant nuo jo svetimą automobilį. E. S. pažymi, kad 2024 m. birželio 21 d. į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai, įvertinę situaciją, susipažinę su teismo dokumentais, nurodė M. K. nedelsiant palikti teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), paskyrė jam apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį, įpareigojant nesilankyti šiuo adresu, nebendrauti ir nesiartinti prie jos ir (duomenys neskelbtini) B. K. Orderis nebuvo panaikintas. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m liepos 18 d. dėl šio įvykio paskyrė laikinąsias apsaugos priemones, draudžiančias M. K. atvykti į (duomenys neskelbtini) teritoriją ir užeiti į namą. Jo pastatytos vaizdo stebėjimo kameros pažeidė jos teisę į privatų gyvenimą.

5. Skunde E. S. pažymi, kad su buvusiu sutuoktiniu M. K. nuo 2020 m. rugpjūčio mėnesio gyvena atskirai, jis išsikėlė iš šeimos būsto, o ji kartu su (duomenys neskelbtini) liko jame gyventi. Visą bylinėjimosi laikotarpį galiojo paskirtos laikinosios apsaugos priemonės, draudžiančios M. K. užeiti į sklypą ir namą, esančius (duomenys neskelbtini). Teismų nutartys dėl šių priemonių taikymo patvirtina, kad būste kartu su (duomenys neskelbtini) ji gyveno teisėtai, M. K. neturėjo jokios teisės užeiti į sklypą, jas filmuoti ar sekti. Aplinkybė, kad jis tapo namo dalies savininku, nesuteikė jam teisės be jos sutikimo užeiti į sklypą ir ją filmuoti. Nors M. K. teismas priteisė šeimos būstą, tačiau ji teisėtais pagrindais kartu su (duomenys neskelbtini) liko tame būste gyventi, kadangi civilinio proceso tvarka vyko ginčai dėl uzufrukto nustatymo ir teisės į daikto sulaikymą iki M. K. išmokės už šį būstą teismo priteistą kompensaciją. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teigimu, Institucija, priėmusi Skundžiamą nutarimą, neįvertino, kad tol, kol ji gintų savo teises kitomis priemonėmis, jai ir jos (duomenys neskelbtini) būtų padaryta žymiai didesnė žala nei ji padarė pakabindama paklodes kelių metrų atstumu nuo M. K. įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų. Už neteisėtą informacijos rinkimą apie asmens privatų gyvenimą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, o teisę į jos privatų gyvenimą gina ne tik įstatymai, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucija.

Atsiliepimas

6. Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu prašo E. S. skundo netenkinti ir palikti Skundžiamą nutarimą nepakeistą.

7. Atsiliepime nurodoma, kad administracinio nusižengimo byloje nėra ginčo dėl to, kad E. S. atjungė M. K. priklausančias vaizdo stebėjimo kameras, tačiau tiek paaiškinimuose, tiek pateiktame skunde ji nurodo, kad taip pasielgė siekdama apsaugoti savo teisę į asmens privatumą. Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, su tokia pareiškėjos pozicija nesutinka. Pareiškėja, manydama, kad vaizdo stebėjimo kamera įrengta neteisėtai, galėjo kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją tam, kad ši įvertintų, ar vaizdo stebėjimo kameros įrengtos teisėtai ir pagrįstai, o esant reikalui – M. K. būtų įpareigotas kamerą pašalinti. Laikantis tokios įstatymuose numatytos tvarkos, ginčas būtų buvęs išspręstas teisinėmis priemonėmis, neatliekant savavališkų veiksmų. Nusižengimas buvo padarytas po Vilniaus apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo, kuriuo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė buvo priteista M. K., todėl jis turi neginčijamą teisę įsirengti vaizdo stebėjimo kamerą, kuri fiksuoja jam priklausantį nekilnojamą turtą. Atsiliepime pažymima, kad vaizdo stebėjimo kameros įrengtos turint tikslą fiksuoti M. K. priklausantį turtą, o ne sekti pareiškėją, taigi stebėjimo tikslas – turto apsauga, kas laikoma teisėtu ir proporcingu tikslu pagal Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 6 straipsnį. Įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis nevyko nuolatinė asmenų stebėsena ar jų sekimas, vaizdo stebėjimo kameros buvo įrengtos taip, kad apimtų bendro naudojimo erdvę (įvažiavimą, kelią, duris, tvorą), o ne privačią pareiškėjos erdvę namo viduje. Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atkreipia dėmesį, kad įsiteisėjus minėtam Vilniaus apygardos teismo sprendimui, pareiškėja neturi daiktinių teisių į turtą, tad jos skundas grindžiamas subjektyviu privatumo pojūčiu, bet ne teisiškai saugoma nuosavybe. E. S. skundas pareikštas dėl konfliktinių santykių, o ne realaus teisės į privatų gyvenimą pažeidimo.

8. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. S. rašytiniuose paaiškinimuose prašo jos skundą tenkinti.

Atsiliepimas

9. Rašytiniuose paaiškinimuose E. S. nurodo, kad Skundžiamame nutarime teigiama, kad ji nubausta dėl to, kad uždengė M. K. priklausančias vaizdo stebėjimo kameras, tačiau Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime jau teigia, kad ji minėtas vaizdo stebėjimo kameras atjungė. E. S. pažymi, kad savo paaiškinimuose ji jau nurodė, jog vaizdo stebėjimo kameras (maitinimo laidus) atjungė ne 2024 m. birželio 21 d., kai buvo gautas M. K. skundas, kad neva ji uždengė kameras, o kitą dieną, t. y. 2024 m. birželio 22 d., būtent po to, kai M. K. buvo paskirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, kuriuo jam buvo uždrausta lankytis (duomenys neskelbtini), artintis prie E. S. bei jos (duomenys neskelbtini) arčiau kaip 100 m atstumu. Pateiktos teismų nutartys nuo 2021 m., draudžiančios M. K. lankytis jos ir (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje, įskaitant namo kiemą, patvirtina jų teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą tiek namo viduje, tiek namo kieme. Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime stengėsi paneigti tai, kad ji siekia apginti savo teisę į privatų gyvenimą, aukščiau iškeldama M. K. kaip namo savininko teises. Iš Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 16 d. nutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad M. K. negyvena (duomenys neskelbtini) nuo 2020 m. rugpjūčio 25 d., kuomet išsikėlė su visais daiktais, name ir namo kieme likę daiktai priklauso tik jai. Joks ten esantis turtas įvykio metu M. K. nepriklausė, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo jo stebėti, neva jį saugant nuo vagystės.

10. Nukentėjusysis M. K. atsiliepimu į E. S. skundą ir rašytinius paaiškinimus prašo nubausti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį.

Šalies argumentai

11. M. K. nurodo, kad E. S. ir uždengė, ir atjungė jo įrengtas kameras, įrodymai pateikti policijai. Prie namo buvo tik tada, kai jam tai buvo leidžiama ir jokie apribojimai nebuvo taikomi. Kameros įrengtos po to, kai E. S. pasakė, kad iš namo išsiveš viską, įskaitant terasą ir sandėliuką, esančius šalia namo. Šiai dienai ji jau yra išsivežusi daugybę daiktų, taip pat ir šalia namo augusius augalus. Jos padaryta žala nėra pilnai įvertinta.

12. Nukentėjusysis M. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad iki skyrybų namas bendrai priklausė jiems su E. S., skyrybų metu kilo ginčas dėl turto pasidalijimo, jam buvo priteistas namas, o E. S. – beveik 100 000 Eur kompensacija. 2024 m. birželio 21 d. namas priklausė jam, pareiškėjos prašė išsikelti, ji atsisakė, ten gyveno be jo leidimo, grasino, kad iš jo namo išveš visiškai visus jo daiktus, įskaitant terasą ir sandėliuką. Netiesa, kad 2020 m. jis išsikraustė iš to namo su visu savo turtu, jis pasiėmė tik būtiniausius daiktus, o name liko daug bendro turto. Skyrybų metu nebuvo sprendžiamas klausimas dėl šio turto padalijimo, tačiau tai nereiškia, kad jis yra E. S. Vaizdo kameras, veikiančias nuo judesio, sumontavo, kad apsaugotų savo turtą, apie tai E. S. pranešė arba bevažiuodamas, arba iš karto jas sumontavęs. Tą pačią dieną jos buvo uždengtos rankšluosčiu, tai pamatė per kameras. Teismo posėdžio metu jo pateikti vaizdo įrašai yra daryti tos pačios dienos 13.00 val., 16.55 val. ir 17.33 val. Kai pakartotinai E. S. uždenginėjo kameras, policijos pareigūnai jai jau buvo išaiškinę, kad ji to negali daryti, jie jas buvo atidengę. Kamerų įrengimo tikslas apsaugoti turtą buvo pagrįstas, šiai dienai E. S. iš namo yra išgrobsčiusi viską, ką tik sugebėjo išvežti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

13. ANK 639 straipsnyje nustatyta, kad skundams dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėti taikomos šio kodekso XXXV skyriaus nuostatos, jeigu kitaip nenustatyta šiame skyriuje. ANK 629 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam ar jų atstovams, jeigu jiems tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. E. S. apie teismo posėdį pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, pareiškėja prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, savo poziciją išdėstė skunde ir rašytiniuose paaiškinimuose. Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovui apie teismo posėdį taip pat tinkamai pranešta, atsiliepimu prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, byla išnagrinėta administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovui nedalyvaujant.

14. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla yra išnagrinėta išsamiai, o sprendimas priimtas vadovaujantis byloje ištirtais įrodymais.

15. ANK 518 straipsnis numato administracinę atsakomybę už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, kai nepadaryta esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams.

16. Atsižvelgiant į ANK 518 straipsnio dispoziciją ir prasmę, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų žmonių teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnis). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. Traukiant asmenį atsakomybėn dėl savavaldžiavimo pagal ANK 518 straipsnį, reikia nustatyti šio administracinio nusižengimo požymius – asmens tyčinius veiksmus, kuriais pažeidžiama įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-23-303/2021).

17. Pirmiausia, atkreipiamas dėmesys, kad bylos medžiaga patvirtina, jog tarp administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir nukentėjusiojo yra susiklostę konfliktiški santykiai, jų tarpusavio nesutarimai tęsiasi jau nemažą laiko tarpą, todėl E. S. skundo ir M. K. atsiliepimo argumentus teismas vertina tik tiek, kiek tai susiję su nagrinėjamu įvykiu. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad Skundžiamu nutarimu E. S. buvo pripažinta kalta dėl to, kad nesilaikydama įstatymuose nustatytos tvarkos savavališkais veiksmais uždengė M. K. priklausančias vaizdo stebėjimo kameras, įrengtas ant automobilio „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriomis buvo stebima jam priklausanti namo dalis ir sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), siekiant apsaugoti M. K. priklausantį turtą nuo vagystės, todėl dėl šių kamerų (ne)atjungimo teismas nepasisako, tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. 2024 m. birželio 21 d. nukentėjusysis M. K. pareiškime nurodė, kad tą pačią dieną, apie 13.00 val., (duomenys neskelbtini), jo buvusi sutuoktinė E. S. savavališkai uždengė jam priklausančias vaizdo stebėjimo kameras, įrengtas ant automobilio „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas stebėti jam priklausančią namo dalį ir sklypą, siekiant turtą apsaugoti nuo vagystės. Tokias aplinkybes jis nurodė ir apklausiamas liudytoju. Šios bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusysis taip pat patvirtino šias aplinkybes, detaliau paaiškindamas, kad po skyrybų su sutuoktine jam priteistas namas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame be jo leidimo gyveno E. S., nukentėjusiojo teigimu, ji yra pasisavinusi jam priklausantį name buvusį turtą, grasino pasisavinti ir prie namo esančią terasą, sandėliuką, tuo tikslu buvo įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, kurias pareiškėja uždengė rankšluosčiais. Iš Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 16 d. nutarties Nr. (duomenys neskelbtini) rezoliucinės dalies turinio, be kita ko, matyti, kad teismas priteisė M. K. 5784/11611 dalį vienbučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir 291/1000 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2024 m. balandžio 16 d. Taigi administracinio pažeidimo padarymo metu M. K. turėjo teisę saugoti jam priklausantį nekilnojamąjį turtą. Priešingai nei skunde nurodo E. S., byloje esantys duomenys – vaizdo įrašai, fotonuotraukos, į įvykio vietą atvykusių pareigūnų užfiksuoti duomenys – patvirtina jos savavališkus veiksmus 2024 m. birželio 21 d., apie 13.00 val., uždengiant M. K. priklausančias vaizdo stebėjimo kameras. Šie duomenys patvirtina ne pareiškėjos skunde nurodomas aplinkybes apie paklodžių užkabinimą, o būtent tai, kad pareiškėja 2024 m. birželio 21 d., apie 13.00 val., vaizdo stebėjimo kameras dengia šviesios spalvos rankšluosčiais. Nors E. S. skunde bei rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, jog vaizdo stebėjimo kamerų įrengimas jos gyvenamosios vietos kieme pažeidė jos teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, visgi M. K. visą laiką nuosekliai teigė, kad minėtų kamerų įrengimo tikslas buvo jam priklausančio turto apsauga, o ne duomenų apie pareiškėją rinkimas. Atkreipiamas E. S. dėmesys, kad konkrečiu atveju manydama, kad tokio pobūdžio nukentėjusiojo veiksmais galėjo būti pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijos saugoma jos teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą, ji turėjo naudotis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Pasirinkus savavališką savo teisių gynimo būdą, E. S. teisėtai ir pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 518 straipsnį. Pareiškėja, uždengdama nukentėjusiajam M. K. priklausančias vaizdo stebėjimo kameras, apie kurių sumontavimą ji buvo informuota paties nukentėjusiojo, neabejotinai suvokė, kad taip užkerta kelią jam stebėti savo nekilnojamą turtą, ir to norėjo. Toks savo teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą įgyvendinimo būdas neatitiko nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų reikalavimų.

18. Visų aptartų aplinkybių kontekste teismas daro išvadą, kad Skundžiamas nutarimas yra priimtas tinkamai įvertinus byloje surinktus duomenis, pagrįstai E. S. veiksmus kvalifikavus pagal ANK 518 straipsnį bei jai paskyrus šio straipsnio sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą. Vien tai, kad priimtas sprendimas neatitinka subjektyvios administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens faktinių aplinkybių interpretacijos, nepatvirtina, kad toks sprendimas yra ydingas, todėl E. S. skundas atmestinas ir Skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

E. S. skundo netenkinti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. kovo 24 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-6878-2025 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Božena Mozūraitienė