Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Atsiliepimas

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime (2 t., 140–149 b. l.) nurodoma, kad asmeninio ūkio žemės suteikimą, įforminimą ir apskaitą reglamentavo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. liepos 26 d. nutarimas Nr. 1-411 „Dėl kaimo gyventojų sodybinių sklypų išplėtimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. spalio 11d. nutarimas Nr. 308 „Dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarkos“ bei Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. liepos 26 d. nutarimo 1 punkte buvo nustatyta, kad kaimo vietovėse gyventojams žemės ūkio įmonių darbuotojams ir pensininkams asmeniniam ūkiui, jiems pageidaujant, buvo suteikiami iki 3 ha žemės sklypai vienai šeimai. Kitiems kaime gyvenusiems ir dirbusiems asmenims asmeniniam ūkiui buvo suteikiami iki 2 ha žemės sklypai vienai šeimai. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1990 m. spalio 11 d. nutarimo Nr. 308 „Dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarkos“ (redakcija, galiojusi nuo 1990-10-31 iki 1993-11-05) (toliau – Žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarka) 2 punkte nustatė, kad kaime gyvenantys žemės ūkio įmonių darbuotojai ir pensininkai, dirbusieji šioje įmonėje iki išėjimo į pensiją, taip pat kiti kaime gyvenantys ir dirbantys asmenys bei pensininkai, pageidaujantys gauti žemės asmeniniam ūkiui tos įmonės teritorijoje, raštu kreipiasi į įmonės administraciją. Šie asmenys, gyvenantys miškų ūkio ar kitoms įmonėms priklausančioje žemėje, pareiškimus pateikia tų įmonių administracijai. Žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarkos 3 punktas nustatė, kad žemės ūkio įmonė (miškų ūkio ar kitos įmonės) išnagrinėja gyventojų pareiškimus, pareiškėjų teisę į asmeninio ūkio žemę ir pateikia apylinkės tarybai pasiūlymus dėl žemės suteikimo pareiškėjams. Šios tvarkos 4 punkte buvo nustatyta, jog sprendimą dėl žemės suteikimo asmeniniam ūkiui priimdavo apylinkės taryba. Minėtos tvarkos 5 punkte buvo nustatyta, kad asmeninio ūkio žemės apskaitą tvarko įmonė, kurios teritorijoje žemė suteikta. Ji pildo įmonės žemės kadastro knygą. Žemės naudojimą ir apskaitą kontroliuoja apylinkės taryba ir rajono savivaldybės žemėtvarkos tarnyba. Įmonė kasmet lapkričio 1 d. pateikia rajono savivaldybės žemėtvarkos tarnybai duomenis apie asmeniniam ūkiui suteiktą ir įformintą žemę. Šie duomenys turi būti įrašomi į rajono žemės kadastro knygą ir patikslinama valstybinė žemės apskaita. Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 1994-06-08 iki 1994-07-01) buvo nustatyta, kad asmeniniam ūkiui, atsižvelgiant į turimos žemės fondą, buvo suteikiamas atitinkamai iki 3 arba 2 ha žemės ūkio naudmenų plotas (Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. liepos 26 d. nutarimas Nr. 1-411), neįskaitant privačios namų valdos (atskiros sodybos) užimtos žemės ploto. Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. 816 (toliau – Tvarka), patikslino kategorijas asmenų, turinčių teisę gauti žemės sklypus asmeniniam ūkiui, o taip pat numatė žemės asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms ploto rezervo nustatymo tvarką. Tvarkos 1.1.3 punkte buvo nustatyta, kad žemės sklypus asmeniniam ūkiui turėjo teisę gauti asmenys, dirbantys kaimo vietovėje, – iki 2 hektarų žemės ūkio naudmenų vienai šeimai, Tvarkos 1.1.4 punktas numatė, kad asmenys, dirbantys arba iki išėjimo į pensiją dirbę kaimo gyventojus aptarnaujančiose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, – iki 2 hektarų žemės ūkio naudmenų vienai šeimai. Tvarkos 3 punkte buvo išvardytos kaimo gyventojus aptarnaujančiomis laikomos miestų ir miesto tipo gyvenviečių administracinėse ribose esančios įmonės, įstaigos ir organizacijos. Pagal šios Tvarkos 6 punktą, kiti asmenys, kuriems žemės sklypai asmeniniam ūkiui dar nebuvo suteikti, tačiau kurie turėjo teisę juos gauti, iki 1993 m. gruodžio 1 d. turėjo pateikti prašymus suteikti žemės sklypą asmeniniam ūkiui šia tvarka: asmenys, gyvenantys kaimo vietovėje, – tos apylinkės, kurioje jie gyveno arba kur buvo jų turėtoji žemė (kai ji yra tame rajone), apylinkės agrarinės reformos tarnybai; asmenys, kurie gyveno miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse, – tos apylinkės, kurioje jie dirbo arba dirbo iki išėjimo į pensiją ir 1991 m. lapkričio 1 d., apylinkės agrarinės reformos tarnybai. Taigi pagal nurodytas nuostatas iki 1993 m. gruodžio 1 d. prašymus dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo turėjo pateikti tik asmenys, kuriems žemės sklypai asmeniniam ūkiui dar nebuvo suteikti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. spalio 11 d. nutarimą Nr. 308, tačiau kurie turėjo teisę juos gauti. Tam, kad šeimoms, kurios prašymus pateikė iki 1993 m. gruodžio 31 d., būtų suteikti žemės sklypai asmeniniam ūkiui arba tarnybinėms daloms 1994 metams, pagal Tvarkos 37 punkto reikalavimus buvo nustatomas žemės asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms ploto rezervas. Pagal Tvarkos 41 punktą, sprendimą dėl žemės asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms ploto rezervo skyrimo priiminėjo apylinkės taryba. Asmeninio ūkio žemės suteikimo V. S. N. metu, t. y. 1994 m. birželio 29 d., galiojusio Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punktas (redakcija, galiojusi nuo 1994-06-08 iki 1995-06-27) numatė, kad žemė gyventojų asmeniniam ūkiui apylinkės tarybos sprendimu suteikiama asmenims, gyvenantiems kaimo vietovėje iki 3 ha žemės ūkio naudmenų vienai šeimai – asmenims, 1991 m. lapkričio 1 d. dirbusiems to rajono žemės ūkio įmonėse; iki 2 ha žemės ūkio naudmenų – asmenims, dirbantiems arba iki išėjimo į pensiją dirbusiems kaimo gyventojus aptarnaujančiose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, taip pat asmenims, turintiems ūkinių pastatų gyvuliams laikyti ir 1993 m. liepos 1 d. naudojusiems žemę asmeniniam ūkiui (sodybinę žemę); iki 0,3 ha žemės ūkio naudmenų – kitiems asmenims. Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 11 dalis (redakcija, galiojusi nuo 1994-06-08 iki 1995-06-27) numatė, kad sprendimus suteikti žemę gyventojų asmeniniam ūkiui apylinkių tarybos priima ne vėliau kaip iki 1994 m. liepos 1 dienos. Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 2 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2004-07-29 iki 2010-07-01) nustatė, kad jeigu asmeninio ūkio žemės suteikimo dokumentų neišliko arba asmeninio ūkio žemės suteikimas apylinkės teritorijoje 1990 m. liepos 26 d.–1994 m. liepos 1 d. laikotarpiu apylinkės tarybos sprendimu buvo įformintas kaip žemės nuoma, arba dėl pareigūnų biurokratizmo apylinkės taryba priėmė sprendimą dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo 1994 m. liepos 1 d.–1995 m. kovo 26 d. laikotarpiu, asmeninio ūkio žemės suteikimą ir fizinio asmens naudojamos asmeninio ūkio žemės plotą ne vėliau kaip iki 2004 m. gruodžio 31 d. sprendimu patvirtina apskrities viršininkas, jeigu nėra norinčiųjų šią žemę susigrąžinti natūra arba ši žemė nėra privati nuosavybė ir jeigu žemės naudotojas iki Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo „Dėl kaimo gyventojų sodybinių sklypų išplėtimo“ (1990 m. liepos 26 d. Nr. 1-411) įsigaliojimo buvo įrašytas į apylinkės ūkinę knygą, be to, jei: 1) fizinis asmuo iki 1991 m. lapkričio 1 d. dirbo to rajono žemės ūkio įmonėje, gyveno kaimo vietovėje ir iki šiol naudoja iki 3 ha žemės ūkio naudmenų; 2) fizinis asmuo iki 1991 m. lapkričio 1 d. dirbo arba iki išėjimo į pensiją, jeigu į pensiją jis išėjo iki 1991 m. lapkričio 1 d., dirbo kaimo gyventojus aptarnaujančioje įmonėje, įstaigoje ir organizacijoje, gyveno kaimo vietovėje ir iki šiol naudoja iki 2 ha žemės ūkio naudmenų; 3) fizinis asmuo iki 1991 m. lapkričio 1 d. dirbo arba iki išėjimo į pensiją, jeigu į pensiją jis išėjo iki 1991 m. lapkričio 1 d., dirbo to rajono žemės ūkio įmonėje, gyveno mieste-rajono centre (išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono ir Neringos miestus) ir iki šiol naudoja iki 1 ha žemės ūkio naudmenų (jei turi ūkinių pastatų gyvuliams laikyti) ar iki 0,3 ha žemės ūkio naudmenų (jei neturi ūkinių pastatų gyvuliams laikyti); 4) fizinis asmuo iki 1991 m. lapkričio 1 d. dirbo arba iki išėjimo į pensiją, jeigu į pensiją jis išėjo iki 1991 m. lapkričio 1 d., dirbo to rajono žemės ūkio įmonėje ir gyveno mieste (išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono ir Neringos miestus ir miestus-rajonų centrus) ir iki šiol naudoja iki 2 ha žemės ūkio naudmenų (jei turi ūkinių pastatų gyvuliams laikyti) ar iki 0,5 ha žemės ūkio naudmenų (jei neturi ūkinių pastatų gyvuliams laikyti); 5) fizinis asmuo iki 1993 m. gruodžio 31 d. gyveno kaimo vietovėje ir iki šiol naudoja iki 0,3 ha žemės ūkio naudmenų. Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – Reformos įstatymas) 15 straipsnio 1 punktą: „Asmeninio ūkio žeme laikoma žemė, kuri pagal įstatymus buvo suteikta ir fizinių asmenų naudojama asmeniniam ūkiui“. Šio įstatymo 12 punkte nurodyta: „Asmeninio ūkio žemė neparduodama ir vietoj jos kiti žemės sklypai asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje nesuteikiami naudotis fiziniams asmenims, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant Įstatymus, taip pat fiziniams asmenims, kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams Vyriausybės nustatyta tvarka“. Iš teisinio reguliavimo matyti, kad asmeninio ūkio žemės statusas yra siejamas su dviejų sąlygų buvimu: ji turi būti suteikta asmeniui pagal teisės aktų reikalavimus; ji turi būti naudojama pačių fizinių asmenų, kuriems ši žemė buvo suteikta arba šių asmenų šeimos narių ar kitų asmenų, Įgijusių teisę šią žemę naudoti mirus fiziniam asmeniui, kuriam ši žemė buvo suteikta. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, fizinis asmuo praranda teisę naudoti asmeninio ūkio žemę. Pagal išdėstytas teisės aktų nuostatas bei pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos Įstatymo 22 straipsnio 2 dalį, tiek asmeninio ūkio žemės naudotojas, tiek jo įpėdiniai asmeninio ūkio žemę turi naudoti ir tvarkyti taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir už naudojimąsi asmeninio ūkio žeme mokėti žemės nuomos mokestį. Administracinių teismų praktikoje šiuo klausimu yra konstatuota, kad sąvoka „naudojama“ turi būti aiškinama kaip reiškianti tik faktinį žemės naudojimą, t. y. kai pats fizinis asmuo tiesiogiai pritaiko naudingąsias žemės savybes; į šios sąvokos apimtį nepatenka naudos gavimas kitais būdais – nuomojant ir pan. (Teismų praktikos bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijos, Administracinių teismų praktika Nr. 8, 2005 m., 492 psl.). Apibendrinant minėtą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad tais atvejais, kai asmuo pats nenaudoja asmeninio ūkio žemės, jis praranda teisę ją įsigyti nuosavybėn bei naudoti. Atsakovo duomenimis, pareiškėjos broliui V. S. N. 1993-12-16 Mažeikių rajono valdybos potvarkiu Nr. 399 „Dėl esamų namų valdų ir sodų žemės sklypų pardavimo“ buvo leista parduoti 0,62 ha namų valdos sklypą. V.S. N. naudojamo žemės sklypo ribos buvo nustatytos 1994-05-29 Telšių apskrities valdytojo administracijos Žemės tvarkymo departamento Mažeikių žemėtvarkos skyriaus žemėtvarkininko Tirkšlių seniūnijoje V. J.. Pagal šio specialisto duomenis, V.S. N. naudojo 0,6 ha namų valdą kaip asmeninio ūkio žemę, tą patvirtino ir šio sklypo ribas suderinę kviestiniai asmenys. Telšių apskrities viršininko administracijos 1999-09-30 įsakymu Nr.1340 Tirkšlių kadastro vietovės žemėtvarkos projekte N. V. buvo suformuotas 0,6 ha žemės sklypas Nr.378. Atkreiptinas dėmesys, kad Telšių apskrities viršininkas 2008 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. P1Ž-170 „Dėl Telšių apskrities viršininko administracijos 1999-09-30 įsakymo Nr.1340, Telšių apskrities viršininko 2005-03-17 įsakymo Nr. 465, 2006-11-06 įsakymo Nr. Pl.Ž-2447 ir žemes sklypo ribų patikslinimų, žemės sklypo dalių dydžių nustatymo“ patikslino Telšių apskrities viršininko 2005 m. kovo 17 d. įsakymo Nr. 465 „Dėl Mažeikių rajono Tirkšlių seniūnijos Tirkšlių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo 2004 m. patvirtinimo“ 2 priedą „Projektuojamų kitos paskirties žemės sklypų, rengiant Mažeikių rajono Tirkšlių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą, kadastro duomenys: 46 eilutėje įrašydamas asmenvardžius „Vytautas S. N., J. B.“, sklypo numerį projekte – 378, sklypo plotą – 1,02 ha, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, taip pat nustatė, kad V. S. N. tenkanti žemės sklypo dalis yra 0,62 ha, J. B. – 0,40 ha ir pritarė patikslintoms žemės sklypo Nr. 378 riboms. Be to, minėtu įsakymu pripažino netekusia galios Telšių apskrities viršininko 1999 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. 1340 „Dėl Mažeikių rajono Tirkšlių seniūnijos Tirkšlių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ 228 eilutę, kurioje buvo įrašyti duomenys apie V. S. N. pirmiau minėtame žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotą žemės sklypą Nr. 378. Minėti administraciniai aktai apskųsti nebuvo, vadinasi, jų duomenys yra teisingi. Naudojamos namų valdos žemės klausimas buvo nagrinėtas Mažeikių rajono apylinkės teisme ir 2008-01-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-35-147/2008 buvo patvirtinta taikos sutartis, kurioje numatyta įteisinti V. S. N. 0,62 ha žemės. Vėliau S. Š. įmonei atliekant namų valdos žemės sklypo kadastrinius matavimus buvo nustatytas bendras didesnis žemės sklypo plotas, todėl V. S. N. buvo parduotas didesnis namų valdos plotas. 2008-08-25 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi V. S. N. buvo parduota 0,70625 dalis iš bendro 1,1925 ha sklypo ploto. 0,5925 ha dalį bendro sklypo sudarė žemės ūkio naudmenos. Pagal pateiktą informaciją 0,6 ha žemės sklypo projektinis Nr. 378 įteisinimo procedūra iš esmės yra baigta, pardavus V. S. N. namų valdos žemės sklypo dalį. Kito patvirtinto teritorijų planavimo dokumento dėl suformuotų V.S. N. asmeninio ūkio žemės sklypų atsakovas neturi. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ 2.7 punkto 3 pastraipa nurodo: „Teritorijose, kuriose žemė pagal įstatymus buvo suteikta asmeninio ūkio poreikiams, žemės sklypai, suprojektuoti pagal žemės reformos žemėtvarkos projektą, gali būti perleidžiami privačion nuosavybėn ar nuomojami tik asmeninio ūkio poreikiams žemę naudojantiems piliečiams. Šiose teritorijose žemė gali būti parduodama, jeigu žemės sklypai žemės reformos žemėtvarkos projektuose buvo suprojektuoti iki 2011 m. rugpjūčio 24 d., grąžinama natūra, perduodama, suteikiama nuosavybėn neatlygintinai arba išnuomojama (išskyrus šio nutarimo 2.6 punkto antrojoje pastraipoje nurodytus atvejus) kitiems asmenims tik žemės reformos žemėtvarkos projekte patikslinus asmeninio ūkio teritorijos ribas.“ Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos (toliau – Metodika), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr.207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“ ketvirtas skirsnis reglamentuoja žemėtvarkos projektų rengimą asmeniniam ūkiui skirtose teritorijose. Metodikos 70 punktas nurodo, kad „Pretendentui projektuojamuose asmeninio ūkio žemės sklypuose esančių žemės ūkio naudmenų plotas kartu su jo naudojamos namų valios žemės sklype esančių žemės ūkio naudmenų plotu negali būti didesnis už apylinkės tarybos sprendimu jam asmeniniam ūkiui suteiktą žemės plotą ar už apskrities valdytojo arba apskrities viršininko sprendimu jam patvirtintą asmeniniam ūkiui suteiktą žemės plotą“. Po namų valdos žemės įteisinimo pareiškėja kreipėsi į Mažeikių skyrių, nurodydama, jog gali būti, kad pagal Telšių apskrities viršininko administracijos 1999-09-30 įsakymą Nr. 1340 suformuoto 0,6 ha žemės sklypo Nr. 378 ribos, kurios buvo patikslintos 2008-02-01 Telšių apskrities viršininko įsakymu Nr. Pl.Ž-170 „Dėl Telšių apskrities viršininko administracijos 1999-09-30 įsakymo Nr. 1340, Telšių apskrities viršininko 2005-03-17 įsakymo Nr. 465, 2006-11-06 įsakymo Nr. Pl.Ž-2447 ir žemės sklypo ribų patikslinimų, žemės sklypo dalių dydžių nustatymo“ ne visos pateko į įteisinto žemės sklypo ribas. Nurodė, jog V. S. N. dalį asmeninio ūkio žemės naudojo žemės ūkio veiklai šalia šio sklypo, o po jo mirties ir pati pareiškėja. Minėto prašymo pagrindu buvo pasiūlyta papildomai išnagrinėti šią situaciją vietoje, atliekant žemės sklypo ženklinimo darbus. Tuo pagrindu pagal patvirtintą grafiką dar 2012-12-18 pareiškėja buvo kviečiama į žemės sklypo ribų nustatymą, ženklinimą. 2014-04-11 įsakymu Nr. 35VĮ-914.35.2.)-391 buvo numatyta nauja žemės sklypo ženklinimo data – 2014-04-23. Žemės sklypo ženklinimo darbai turi būti vykdomi suformuoto žemės sklypo pagrindu, tačiau pagal pateiktus matininkų duomenis pareiškėja nederino žemės sklypo ribų, parengtų dokumentų, nedalyvavo sklypo ženklinimo darbuose, nesutiko su nustatytomis ribomis. Pareiškėja 2014-05-06 Mažeikių skyriaus raštu Nr. 35SD-(14.35.104.)-1619 „Dėl paveldėtos asmeninio ūkio žemės naudojimo ir įteisinimo“ buvo informuota, kad Mažeikių skyriuje negavus nustatyta tvarka suderintų nustatytų naudojamų asmeninio ūkio žemės sklypo ribų schemos ir kadastrinių matavimų bylos bus pagrindas tvirtinti, kad žemės sklypo Nr.378 įteisinimo procedūra yra baigta. Pretenzijos dėl galimai didesnio valdyto asmeninio ūkio žemės ploto galės būti nagrinėjamos tik turto paveldėtojai pateikus pagrįstus įrodymus (duomenis apie mokėtus mokesčius, žemės nuomą, deklaruotus pasėlius, parduotą produkciją, valdytos žemės planus ar kitus paženklinimo dokumentus ir pan.), kad ši asmeninio ūkio žemė buvo naudojama savo poreikiams tenkinti. Pareiškėja tuo pačiu minėtu raštu buvo informuota, kad tik įsitikinus, kad teisėtai suteikta asmeninio ūkio žemė buvo ir yra naudojama asmeninėms reikmėms, šio žemės sklypo ribos galės būti formuojamos rengiant sekantį Tirkšlių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą. Pareiškėja buvo paprašyta per du mėnesius pateikti dokumentus apie nustatytas patikslintas asmeninio ūkio žemės ribas ar įrodymus dėl asmeninio ūkio žemės naudojimo. Pareiškėja buvo informuota, kad negavus minėtų dokumentų, žemė, esanti šalia įteisinto namų valdos sklypo, bus priskirta laisvo valstybinio fondo žemei ir žemėtvarkos projektuose projektuojama galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Duomenų apie tai, kad V. S. N. 1999-09-30 Telšių apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr. 1340 suteiktas žemės plotas asmeniniam ūkiui buvo projektuojamas ankstesniuose Mažeikių rajono Tirkšlių seniūnijos Tirkšlių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektuose, nėra. Atsakovas neturi duomenų apie tai, o ir pareiškėja nepateikė įrodymų, koks V. S. N. žemės plotas jam buvo suteiktas ir naudojamas. Nėra duomenų, kad pats asmuo savo ūkio reikmėms naudojo suteiktą žemės plotą. Ieškovė pagal 2012-07-17 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą po Vytauto S. N. mirties įgijo reikalavimo teisę į Mažeikių rajono 1994-06-29 potvarkiu Nr. 166 V. S. N. suteiktą ir naudojamą 0,2850 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypą (plane Nr. 378), esantį Mažeikių r. sav., Tirkšlių sen., Voverių k. Reformos įstatymo 15 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo mirė, teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iš valstybės ar nuomoti jo naudotą asmeninio ūkio žemę įgyja jo įpėdiniai Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnyje nustatyta, jog, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Apie tai, kad pareiškėja būtų įgijusi teisę į didesnį asmeninio ūkio žemės plotą, atsakovas duomenų neturi. Pareiškėja neįrodė, kad pageidaujamą teritoriją iki mirties naudojo V. S. N. ir kad ji paveldėjo teisę į didesnį plotą. Reformos įstatymo 15 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad asmeninio ūkio žemės sklypų ribos nustatomos žemės reformos žemėtvarkos projektuose pagal žemės sklypų projektavimui nustatytus reikalavimus ir aptariamos asmeninio ūkio žemės naudotojų bei kitų suinteresuotų piliečių susirinkimuose. Pareiškėja ne kartą raštu kreipėsi į atsakovą (Mažeikių skyrių) dėl paveldėtos asmeninio ūkio žemės naudojimo ir įteisinimo, tačiau su gautais atsakymais nesutikdavo, todėl Mažeikių skyriaus veiksmus apskundė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriui. Direktorius atsižvelgdamas į J. M. išdėstytus nusiskundimus, 2014-07-09 priėmė pavedimą Nr.1PAV-(1.8)-417, kuriuo Mažeikių skyriaus vedėjui buvo pavesta organizuojant žemės naudojimo valstybinės kontrolės vykdymo darbus, nustatyti, ar žemė, kuri V. S. N. suteikta asmeninio ūkio poreikiams, yra naudojama asmenų, įgijusių teisę į šią žemę naudoti mirus V. S. N., asmeninio ūkio poreikiams. 2014-07-23 patikrinimo metu Mažeikių skyriaus specialistai nustatė, kad pareiškėja asmeninio ūkio poreikiams apie 0,30 ha žemės plotą, t. y. tą patį 0,2850 ha žemės sklypą Nr. 378, į kurį įgijo teisę po Vytauto S. N. mirties, naudoja pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį. Atsakovas neturi duomenų, kad Vytautas S. N. iki mirties naudojo tokį ar didesnį žemės plotą. Pažymėtina ir tai, kad Vytautas S. N. 2008-08-13 Telšių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą, prašydamas leisti išsipirkti „asmeninio ūkio žemės 0,30 ha žemės sklypą, esantį ir naudojamą nuo 1990 m. iki šiol“. Mano, kad tai patvirtina, kad didesniu žemės, suteiktos asmeninio ūkio poreikiams, plotu Vytautas S. N. nesinaudojo. Vadovaujantis jau minėtomis Reformos įstatymo 15 straipsnio 6 dalies nuostatomis, kurios reglamentuoja, kad „Asmeninio ūkio žemės sklypų ribos nustatomos žemės reformos žemėtvarkos projektuose pagal žemės sklypų projektavimui nustatytus reikalavimus ir aptariamos asmeninio ūkio žemės naudotojų bei kitų suinteresuotų piliečių susirinkimuose“, ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja naudojo žemės plotą (apie 0,30 ha), Mažeikių skyrius sprendė klausimą dėl ginčo žemės sklypo suprojektavimo Mažeikių rajono Tirkšlių seniūnijos Tirkšlių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo žemės sklypų plano pretendentų susirinkimo metu, 2015 m. vasario 18 d. Įvykusio susirinkimo metu (protokolas 20165-02-18 Nr. 35PRT-(14.35.6.)-2), svarstant 3 klausimą „žemės sklypų projektavimas“ projekto autorė UAB „Šiaulių hidroprojektas“ grupės vadovė N. S. supažindino pretendentus su 2015-01-29 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 35VĮ-(14.35.2.)-78 „Dėl Mažeikių rajono savivaldybės Tirkšlių seniūnijos Tirkšlių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo plano rengimo“, kuriuo patvirtintas pretendentų eiliškumas pagal Reformos įstatymo 10 straipsnio nuostatas. Projekto autorė nurodė, kad projektavimo darbai pradedami nuo VII eiliškumo grupės pretendentės J. M. paveldimo ir naudojamo asmeninio ūkio žemės sklypo projektavimo. Su projekto autorės suprojektuoto žemės sklypo ribomis pretendentė nesutiko. Pretendentė pageidavo, kad jai būtų prijungta teritorija, kurią faktiškai prižiūri ir naudoja kiti asmenys (SB „Linelis“ nariai). Kadangi pretendentė nesutiko su projektuojamo sklypo ribomis, sklypas šio susirinkimo metu nebuvo suprojektuotas. Žemės sklypai projektuojami vadovaujantis Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“, nuostatomis, žemės sklypų vieta ir ribos su pretendentais aptariamos bei derinamos pretendentų susirinkimuose. Pagrindinė ginčo priežastis yra ta, kad ieškovė siekia, jog jai būtų įteisintas didesnis asmeninio ūkio žemės plotas, negu buvo nurodytas kaip naudojamas, ką būtent draudžia minėtos Reformos įstatymo nuostatos. Be to, pareiškėja kaip naudojamą asmeninio ūkio žemę nurodė ne vien žemės ūkio naudmenas, bet ir kitas naudmenas, vandens telkinį, kūdrą. Ar šis vandens telkinys, kita žemė, gali būti laikoma pareiškėjos naudojama teritorija, duomenų neturi. Gali būti, kad šios teritorijos buvo įrengtos ir naudojamos kartu ir kitų asmenų ar įrengtas kaip priešgaisrinis tvenkinys. Dabartiniu metu yra susiklosčiusi tokia situacija, kad pareiškėja pati trukdo atsakovui užbaigti atlikti paveldėtos asmeninio ūkio žemės įteisinimo procedūros, nes atliktų darbų nederina, ką patvirtina byloje pateikti duomenys. Dėl išvardintų argumentų prašo teismo pareiškėjos skundą ir patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstus.

Trečiųjų suinteresuotų asmenų sodininkų bendrijos „Linelis“, R. Y.-O., B. B., I. B., E. M. atsiliepime (2 t., 155–158 b.l.) nurodoma, kad Sodų bendrijos „Linelis“ narių R. Y.-Ostrauskinės, B. B., I. B. ir E. M. sklypai yra kraštiniai vakarinėje bendrijos teritorijos pusėje. Visada buvo manoma, kad bendrijos teritoriją šioje pusėje riboja melioracijos kanalas, esantis vakariau už nurodytų narių sklypų. Šiuos sklypus ir kanalą skiria siauras kelių metrų pločio žemės sklypas, t. y. iš jo suformuoti atskirą žemės sklypą neįmanoma dėl netinkamo dydžio ir formos, o suformavus (vadinasi, tarp jų turėtų būti suformuoti pravažiavimo keliai) neįmanoma būtų racionaliai naudoti žemę ir iš esmės pablogintų veiklos sąlygas tiek naujam žemės savininkui, tiek kaimyninių sklypų savininkams. Nuo pat bendrijos įsisteigimo bei šį atsiliepimą rašančiųjų žemės sklypų bendrijoje įsigijimo niekas ir niekada (be jų pačių) neprižiūrėjo šios žemės sklypo juostos, ji buvo nešienaujama, apleistas šabakštynas. Dėl šių priežasčių, kad tvarkingoje bendrijos teritorijoje nebūtų apleistų vietų, buvo leista šį apleistą sklypą naudoti šalia esančių sklypų savininkams – tvarkyti, prižiūrėti, naudoti savo nuožiūra, statyti nesudėtingus statinius, turint tikslą pagal šių žemės sklypų savininkų pageidavimus ir jų galimybes performuoti jų turimus žemės sklypus, įtraukiant ir apleistosios teritorijos dalį, besiribojančią su jų sklypu, tuos valstybinės žemės plotelius nusipirkti. E. M. žemės sklypus (kadastro Nr.6160/0002:105 ir Nr.6160/0002:1051) sodų bendrijoje įsigijo 1993 metais. Nuo to laiko žemės plote tarp jos sklypo ir kanalo niekada nėra mačiusi jokio savininko ar valdytojo. Kad šalia jos sklypo esančioje teritorijoje nevešėtų piktžolės, ji tą teritoriją prižiūrėjo, šienavo, pasodino keturias obelis. Tokiu būdu ir tik jos pastangomis žemės sklypas tarp jos sklypo ir kanalo yra visus tuos metus prižiūrimas. Niekada jai niekas jokių pretenzijų per pastaruosius daugiau kaip dvidešimt metų nepareiškė, nors kaip galima suprasti iš skundo dokumentų, neva šio „užgrobtojo“ plotelio, į kurį pretenduoja pareiškėja, savininkas Vytautas S. N. mirė 2012 metais. E. M. kol kas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad galėtų teisiškai prijungti naudojamą žemės plotą prie savo žemės sklypo, todėl jokių paaiškinančių dokumentų pateikti negali, tačiau jos sklypų išdėstymas matyti prie atsiliepimo pridedamame žemės sklypo, kurio kadastro Nr.6160/0002:218 (priklausančio B. B. ir I. B.), pertvarkymo ir formavimo projekte. B. B. ir I. B. nuosavybės teise nuo 2007-04-13 valdo 0,0711 ha ploto žemės ūkio (sodų) paskirties žemės sklypą su jame esančiais statiniais (sodo namelis, garažas), esantį adresu Linų 6-oji g. 40, Voverių k., Mažeikių r., sodininkų bendrijos „Linelis“ teritorijoje. Jų sklypas yra bendrijos teritorijos gale, o tarp šio sklypo ir kanalo, kuriuo, savaime suprantama, yra ribojama bendrijos teritorija, esantį apleistą, niekieno nenaudojamą 3,6 aro žemės sklypelį, kad negadintų estetinio vaizdo ir neužterštų jų sklypo piktžolėmis, išvalė, sutvarkė, užsėjo veją, t. y. sutvarkė taip pat, kaip ir savo sklypą, šio 3,6 aro sklypo gale pasistatė nesudėtingą statinį -– lauko židinį. Suprasdami, kad 3,6 aro sklypelis nebus suformuotas kaip atskiras sklypas dėl jo dydžio ir pailgos formos, B. B. ir I. B. nusprendė jį nusipirkti. Todėl, norėdami nusipirkti 3,6 aro ploto s/b „Linelis“ teritorijoje esantį valstybinės žemės sklypą, besiribojantį su jų sklypu, 2013-05-15 kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyrių, prašydami parengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Kadangi formalumų tvarkymas ketino užtrukti, pirmiausia buvo kreiptasi į valstybinės žemės valdytoją – sodininkų bendriją „Linelis“ su prašymu šį žemės sklypą jiems išnuomoti ir leisti statyti nesudėtingus statinius. 2013-07-05 bendrija valdybos susirinkimo posėdžio protokolo Nr.13/1 pagrindu išnuomojo B. B. 3,6 aro bendrijos valdomos žemės sklypą, besiribojantį su turimu sklypu, neribojant nuomos termino, o 2014-06-10 valdybos susirinkimo posėdžio protokolu Nr.14/1 leido jame statyti nesudėtingus statinius. 2013-07-12 B. B. ir I. B. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio misterijos Mažeikių skyrius davė leidimą Nr.35L-(14.35.36)-30 rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą – prie nuosavybės teise valdomo 0,0711 ha ploto žemės sklypo (k.Nr.6160/0002:218) prijungiant laisvos apie 300-350 kv.m sodininkų bendrijos „Linelis“ teritorijos nustatant bendrijos bendro naudojimo ir privažiavimo kelių ties projektuojamu sklypu ribas. 2013-07-23 buvo parengtos planavimo sąlygos žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti. Tolimesni veiksmai sustojo, kadangi pareiškėja J. M. taip pat ėmė pretenduoti į šį 3,6 arų ploto norimą prisijungti žemės sklypą, nors nuo 2007 metų niekada niekas sklypu nesirūpino, o B. B. ir I. B. jį visą laiką prižiūri, tvarko, nuomoja ir moka mokesčius. Dėl nepagrįstų pareiškėjos reikalavimų, kol bus baigti bylinėjimaisi ir paaiškės tikslios s/b „Linelis“ teritorijos ribos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyrius panaikino išduotą leidimą Nr.35L-(14.35.36)-30 rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. R. Y.-O. asmeninės nuosavybės teise 2006-12-01 įsigijo 0,0589 ha ploto ūkio (mėgėjų sodo) paskirties žemės sklypą su jame esančiais statiniais (sodo namelis, stoginė, įrenginiai), esantį adresu Linų 6-oji g.36, Voverių k., Mažeikių r., ir 0,0599 ha ploto žemės ūkio sodo paskirties žemės sklypą su jame esančiu statiniu (sodo nameliu), esantį adresu Linų 6-oji Voverių k., Mažeikių r. Abu sklypai ribojasi vienas su kitu, jie yra sodininkų bendrijos „Linelis“ teritorijoje. Nurodyti sklypai yra bendrijos teritorijos gale, o tarp jų ir bendrijos bendro naudojimo kelio (už kelio yra melioracijos kanalas, ribojantis bendrijos teritoriją), buvo apleistas, niekieno nenaudojamas bendrai 3,6 aro žemės sklypelis, t. y. prie sklypo adresu Linų 6-oji g. Nr.36 iki kelio yra 1,4 aro ploto sklypelis, o prie sklypo adresu Linų 6-oji g. Nr. 38 iki kelio yra 2,2 aro sklypelis. Suprasdama, kad tuose sklypeliuose atskirų sodų įrengti nėra galimybės, ji nusprendė imtis visų reikiamų priemonių, kad galėtų valstybinės žemės plotą nusipirkti. Kadangi, kaip minėta, tarp jos sklypų ir kelio esantys sklypeliai apleisti, neprižiūrimi, kad negadintų estetinio vaizdo ir neužterštų jos sklypų piktžolėmis, šį bendro 3,6 aro valstybinės žemės sklypą išvalė, sutvarkė, užsėjo veją, t. y. sutvarkė taip pat, kaip ir savo sklypą. Atribodama visą bendrą jos naudojamą teritoriją, 2010 metais šio 3,6 aro sklypo gale, t. y. palei kelią, pastatė tvorą. Norėdama nusipirkti 3,6 aro ploto s/b „Linelis“ teritorijoje esantį valstybinės žemės sklypą, besiribojantį su jos sklypu, 2013-05-15 kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyrių, prašydama parengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. 2013-07-12 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyrius išdavė leidimą Nr.35L-(14.35.36)-29 rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą – prie nuosavybės teise valdomų žemės ūkio (sodų) paskirties žemės sklypo (k.Nr.6160/0002:216) ir žemės ūkio (sodų) paskirties žemės sklypo (k.Nr.6160/0002:217) prijungiant laisvos apie 300-350 kv.m sodininkų bendrijos teritorijos; nustatant bendrijos teritorijos ties projektuojamais sklypais ribas. 2013-11-06 buvo parengtos planavimo sąlygos žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti. Tačiau vėliau dėl nepagrįstų pareiškėjos reikalavimų NŽT prie ŽŪM Mažeikių skyriui ir jos pretendavimo į tą žemės sklypo juostą tarp R. Y.-O. priklausančių sklypų ir kelio, kol bus baigti bylinėjimaisi ir paaiškės tikslios s/b „Linelis“ teritorijos ribos, Nacionalinės žemės tarnybos Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyrius panaikino išduotą leidimą Nr.35L-(14.35.36)-29 rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Būdama tikra, kad norimas nusipirkti valstybinės žemės sklypelis niekada niekieno nebuvo naudojamas, tačiau visada buvo šios valstybinės žemės valdytojo s/b „Linelis“ teritorijoje, R. Y.-O. kreipėsi į bendriją su prašymu šį bendro 3,6 aro ploto žemės sklypą jai išnuomoti bei leisti statyti nesudėtingus statinius. 2014-06-10 s/b „Linelis“ valdybos susirinkimo posėdžio protokolu Nr.14/1 buvo nuspręsta leisti jai nuomoti 3,6 aro žemės plotą, besiribojantį su jos turimais sklypais, neribojant nuomos termino ir taip pat leisti jame statyti nesudėtingus statinius. R. Y.-O. valstybinės žemės sklypą naudoja, tvarko, prižiūri, nuomoja jį iš valdytojo – s/b „Linelis“, moka mokesčius. Kol atsakovas gaus reikiamą informaciją, archyvinius bei kitus dokumentus, galinčius patikslinti s/b „Linelis“ ribas ir leis bendrijos nariams užbaigti pradėtus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo darbus bei nusipirkti laisvus valstybinės žemės sklypelius, yra įsitikinę, kad pagal vakarinį bendrijos pakraštį jos teritorijos riba sutampa su melioracijos kanalu ir skiriant bendrijai valstybinės žemės sklypą jokiu būdu nebūtų buvusi palikta kelių metrų pločio žemės juosta, kuri būtų paskirta naudotis kitoje kanalo pusėje žemę naudojančiam asmeniui (V. S. N.). Tai prieštarautų įstatymams. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513, 19 ir 20 punktai nurodo: „19. Žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemės sklypai turi būti formuojami taip, kad sudarytų sąlygas racionaliai naudoti žemę ir nepablogintų ekologinių ir veiklos sąlygų kitiems žemės naudotojams; 20. žemės sklypų ribos turi būti derinamos su natūraliomis (gamtinėmis) ribomis (upės, upeliai, melioracijos kanalai, ežerai, tvenkiniai, griovos (raguvos), medžių eilės) arba su statinių bei įrenginių išdėstymu. Žemės sklypo dalis už upelio, melioracijos kanalo ar griovos gali būti planuojama, jeigu: 20.1 ją su pagrindine žemės sklypo dalimi jungia tiltas ar pralaida; 20.2. atidalytas žemės sklypas sujungiamas su gretimu žemės sklypu, turinčiu privažiavimo kelią; 20.3. atidalytas žemės sklypas turi privažiavimo kelią.“ Pagal pareiškėjos patikslinto skundo aiškinimą reikėtų suprasti, kad V. S. N. valdė žemę ir vienoje, ir kitoje melioracijos kanalo pusėje, t. y. didesnę dalį, apie 0,30 ha (skundo 4 1.– 2014-07-23 atsakovo surašytame žemės naudojimo patikrinimo akte Nr.35ŽN-(14.35.73)-45, nurodomas V.S. N. naudojamo asmeninio ūkio sklypo Nr.378 preliminarus plotas 0,30 ha) vakarinėje kanalo pusėje ir apie 0,10 ha ploto, kuriuos pareiškėja įvardija kaip užgrobtus s/b „Linelio“ narių kitoje kanalo pusėje (t. y. bendrijos teritorijoje). Tačiau toks žemės sklypas negalėjo būti suformuotas, nes būtų pažeistos teisės normos, nurodytos minėtų taisyklių 19 ir 20 punktuose. Yra įsitikinę, kad pareiškėja siekia neteisėtai praturtėti ir siekdama išsikovoti apie 0,10 ha žemės juostą naudojamą s/b „Linelis“ narių, neturėtų jokių galimybių juo naudotis (nes su pagrindiniu, esančiu kitoje kanalo pusėje, šio žemės gabalėlio nejungia nei tiltas ar pralaida, nei privažiavimo keliai), vėliau šį žemės sklypą parduotų tiems patiems bendrijos nariams, kadangi šie per daugelį metų yra įdėję daug lėšų ir darbo į šiuos sklypus ir yra suinteresuoti juos įsigyti. Tačiau ir teisėta, ir racionalu būtų, kad bendrijos nariai užbaigtų sklypų formavimo ir pertvarkymo darbus ir laisvus valstybinės žemės sklypelius nusipirktų tiesiogiai iš valstybės.

Trečiasis suinteresuotas asmuo K. S. 2016 m. balandžio 26 d. teismo posėdyje nurodė, kad pagal sklypų formavimo ir projektų rengimo taisykles, sklypo ribos projektuojamos pagal natūralius gamtos elementus, griovius, statinius, medžių eiles. Yra išlyga 29 str. 1 p., kad sklypo dalis, esanti kitoje kanalo pusėje, gali būti prijungiama tik tuo atveju, kai yra nuovaža, pralaida, gali būti formuojamas bendras sklypas. Šiuo atveju turėtų būti žemės ūkio paskirties žemė iki kanalo, sodo bendrijos riba iki kanalo ir tai būtų racionalus, patogus ir geras naudojimas. 1993 m. daryti Valstybinio žemėtvarkos instituto sodo atribojimo brėžinys, atliktas teodolitinis ėjimas, subraižyti riboženklių abrisai, kaip jie stovėjo. Pagal VŽI sudarytus abrisus, parodyta ginčo vieta ir nustatyta, kad sodo riba nustatyta iki kanalo. Yra važiuojamasis kelias, projektuojamas kanalas, įvažiuojama į „Linelį”. Kanalas eina tolyn pagal visą kraštą. Brėžinyje K6 (6 metrų) pažymėtas kanalas, nueinantis į Ventos upę. Trečiasis suinteresuotas asmuo atliko matavimus. Atitiko pagal 1993 m. duomenis ir kampų ilgiai pagal brėžinį yra prie židinio. Sodo riba nebuvo niekur įregistruota. Buvo brėžinys, pagal kurį išskirtas plotas. Kai formuojami sklypai, nėra į tai atsižvelgiama. Pagal atribojimų brėžinį tas kampas yra ties židiniu. Buvo padarytas matavimas, brėžinys, pagal kurį sodui išskirtas plotas. Pagal atribojimo brėžinį, nėra taip, kad užsilenktų, bet nėra ir, kad eitų pagal namus. Dalis – taip, dalis – taip. Sustabdė procedūras, nes M. nesutiko su riba. Riba buvo suprojektuota iki kanalo. Žemės sklypas pareiškėjos už griovio nebuvo naudojamas, o iki griovio galbūt. Ten naudojama sodininkų bendrijos: yra židinys, pievutė, trinkelės išklotos, įrengtas nuotekų valymo įrenginys. Projekto metu buvo suprojektuota iki įregistruotų sklypų, taip darė tuos planus, nebuvo atsižvelgta į sodų bendrijos ribas, tik į asmeninius privačius sklypus. Kadastriniais matavimais matuojama kiek priklauso, o prijungiama prie sklypo pagal leidimą, pagal prašymą, jei yra valstybinės žemės įsiterpusios. Tokiu atveju per projektą galima prijungti, bet ne per kadastrinius matavimus. Ten yra ne didesnis nei keturi arai plotas, naujo sklypo suformuoti negalima, yra leidžiama prisijungti prie asmeninių sklypų. Pradėjo daryti, bet projektas sustabdytas, nes nesutiko pareiškėja. Sklypų formavimo projekto metu buvo gautas pranešimas susipažinti su projektu ir ji pareiškė pretenzijas NŽT ir leidimas buvo sustabdytas. Panaikino leidimą ir kreipėsi į objektus, kur bendrijos, kur ne bendrijos žemė. Riba turėtų būti formuojama iki kanalo. Pareiškėja juo negali naudotis, kadangi nėra nuovažos, pralaidos. Nedirvonuoja, sutvarkyta sodininkų bendrijos, ne pareiškėjos. Toliau irgi tvarkosi sodininkų bendrijos nariai iki kanalo. Aplinkinės ribos niekas netvirtino. Norint patvirtinti, bendrija turi inicijuoti matavimus. Atliko matavimus tik tos vietos. Visos sodų bendrijos matavimai keistų situaciją.